Homoseksualūs asmenys tiri teisę gyventi kaip ir visi mirtingieji, bet per didelis LGBT bendruomenės reklamavimas, supriešina žmones. Švietimo ,ta tema ,galėtų būti ir daugiau ,et tam turi būti pasirengę mokytojai. Lytinio švietimo tema turi būti mokymo programose.

Trūksta vaikams lytinio švietimo. Nebūtina homoseksualiems asmenims taip ofišuoti save , tarsi tai būtų privilegija.

Manyčiau, kad homoseksualai yra žmonės su lygiomis ir vienodomis teisėmis kaip ir kiekvienas asmuo. Švietimo apie LGBT trūksta visai visuomenei. Lytinio švietimo pamokų vaikams netrūksta, tačiau paaugliams reikėtų įtraukti papildomas programas lytinio švietimo temomis. 

Bendraudamas su žmonėmis tikrai nežiūriu į asmens priklausomybes ar lytinę orientaciją. Esu aplankęs daug Europos šalių kur tokių asmenų matosi labai daug. Tokių asmenų buvo ir viduramžiais ir dabar yra, bet aš nepritariu, kad jie kažkaip susireikšmina, afišuojasi ir viešai reklamuojasi, mes suprantame, kad turime laikytis toliarancijos kitai nuomonei bei jų supratimui. Bet aš asmeniškai esu už tradicinę šeimą.

Vietos po saule pakankamai yra visiems. LGBT bendruomenės asmenys (to nesureikšminu) visada buvo ir yra mano aplinkoje -  kolegos, bičiuliai, bendraminčiai. Visi esame skirtingai vertingi, įdomūs, keisti ir talentingi. Neturiu jokios atskiros nuomonės, kaip ir apie visus likusius savo bičiulius, kurie kažkuo yra kitokie nei aš. Visi esam savaip unikalūs.Dėl lytinio švietimo (ir dėl visų kitų dalykų ugdymo)  - manau, kad visų pirma jis turi vykti šeimoje, o tik paskui ugdymo įstaigose. Žmonės yra skirtingų pažiūrų, vertybinių nuostatų, skirtingų religijų, kurias puoselėja visų pirma šeimose. Tėvai savo pavyzdžiu formuoja vaikams vertybes. Mokykloje svarbu nenutylėti paaugliams aktualių ir svarbių temų - ne visada namuose yra drąsos kalbėti apie rūpimus dalykus, o internetas ir bendraamžiai gali suformuoti klaidingas nuostatas. Svarbu su specialistu ir bendraamžiais aptarti rūpimus klausimus ir atvirai diskutuoti - mokykla šioje vietoje neturėtų nusišalinti.

Nuomonė labai paprasta ir aiški.                 1. Homoseksualios orentacijos žmonių buvo antikos, senosios Romos laikais, viduramžiais, prieš 100 m, prieš 30 metų, yra jų ir dabar. Taigi logiška ir labai tikėtina, kad jų bus ir ateityje.  Šiandien jie yra mūsų valstybės piliečiai, mokosi, dirba, kuria, moka mokesčius,  džiaugiasi gyvenimu. Šie asmenys jų tėvams ir artimiesiems buvo, yra ir bus patys mylimiausi sūnūs, dukros, broliai, seserys, anūkai ir t.t.  Tai tegul taip ir lieka. Kol visiems gerai ir nukentėjusių nėra- viskas gerai. Mūsų visuomemei reikia mokytis tolerancijos kitokiai nuomonei, požiūriui, matymui ir supratimui. Tik man nepatinka kai,  homoseksualios orentacijos žmonės labai save sureikšmina ir viešai demonstruojasi.               2. Nežinau ar trūksta ar pakanka. Žinau, kad reikia mokykloje tai vaikams aiškinti, tik labai kompetentingai ir labai kvalifikuotai.                3. Prie daug nebus.                               

Ši tema yra gan aktuali, lytiškumo ugdymo stoka prisideda ir prie smurto bei diskriminacijos atvejų, kurie išryškėja jau suaugusių žmonių elgesyje.Kokybiškas lytiškumo ugdymas yra pirminė patyčių lyties pagrindu, smurto prevencija artimoje aplinkoje  ir t.t. Manau, kad mokyklose yra pasigendama lytiškumo ugdymo.

Vadovaujuosi nuostata. Jei aš ko nesuprantu, tai ne reiškia, kad to negali būti. Čia apie homoseksualius asmenis.Netrūksta. Lytinis švietimas nuo 14 metų.

Nesu švietimo specialistas, bet mano manymų, mokyklose vaikas turi gauti atsakymus į visus jam rūpimus klausimus. AŠ UŽ MEILĘ IR LAISVĘ RINKTIS ;) 

Aš esu už tradicinę šeimą. Tačiau taip pat manau, kad visi žmonės turi turėti lygias galimybes ir nebūti persekiojami nei dėl lyties, nei dėl rasės, tikėjimo ir pan. Klausimas apie LGBT nėra toks jau labai paprastas. Vieniems galbūt atrodo, kad šia tema kalbama per daug, kitiems, kad per mažai. Todėl mūsų užduotis – rasti tą aukso vidurį. Manyčiau, kad negalima priskirti visos atsakomybės dėl švietimo apie LGBT ar lytinį švietimą tik mokykloms. Šiame procese svarbus vaidmuo turi tekti ir šeimai.

Aš esu už tradicinę šeimą. Tačiau taip pat manau, kad visi žmonės turi turėti lygias galimybes ir nebūti persekiojami nei dėl lyties, nei dėl rasės, tikėjimo ir pan. Klausimas apie LGBT nėra toks jau labai paprastas. Vieniems galbūt atrodo, kad šia tema kalbama per daug, kitiems, kad per mažai. Todėl mūsų užduotis – rasti tą aukso vidurį. Manyčiau, kad negalima priskirti visos atsakomybės dėl švietimo apie LGBT ar lytinį švietimą tik mokykloms. Šiame procese svarbus vaidmuo turi tekti ir šeimai.

Nežinau, kodėl reiktų išskirti LGBT bendruomenę, nes visa mūsų visuomenė yra sudaryta iš įvairaus amžiaus, tautybės,  sveikatos būklės, seksualinės orientacijos ir pan. skirtumais pasižyminčių individų. Kasdieniame savo gyvenime susiduriame su skirtingoms socialinėms grupėms priklausančiais asmenimis, svarbu gebėti korektiškai bendrauti, vengti išankstinių nuostatų, vadovautis priimančiu ir neteisiančiu požiūriu. Manau, kad reikia nuo mažens skiepyti ir mokyti savo vaikus aplamai tolerancijos ŽMOGUI, nesvarbu koks ir kas jis yra. Paskutiniai garsiai nuskambėję įvykiai viešoje erdvėje dėl nepilnamečių pastojimo, parodo, kad jauni žmonės nėra nei psichologiškai, nei fiziškai pilnai subrendę auklėti savo atžalas: o tai atspindi, koks didelis trūkumas lytinio švietimo yra tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose. 

Laba diena.visuomenėje tokie asmenys turi turėti tokias pat teises kaip ir kiti.  Švietimas apie LGBT bendruomenę mokyklose šiuo metu yra minimalus, o lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa mokyklose dažnai įgyvendinama integruojant į mokomuosius dalykus - etiką, biologiją. 

Laba diena.Diskutuojant homoseksualumo klausimais, reikėtų akcentuoti, kad tai yra liga , kuria dažniausia serga apie 1 proc.visų vyrų populiacijos. Tačiau kodėl taip yra, mokslas kol kas nėra davęs aiškaus atsakymo.Asmeninis požiūris yra  neigiamas, kaip ir į kitus sudėtingus baisių  ligų atvejus, pvz. šizofrenija ar kt.Norėtūsi žinoti, kaip tokius sergančiuosius  atpažinti ir kaip apsisaugoti, kad tokių sergančiųjų aukomis netaptų vaikai.Švietimo niekada nebus per daug, todėl visuomenėje būtina diskutuoti apie tai ir ieškoti geriausių prevencijos būdų, metodų ir priemonių.

Netrūksta ir jo nereikia, jei kalba apie LGBQ.Jei kalba apie lytinį švietimą, tam yra etikos ir tikybos pamokos. 

Lytinis švietimas yra subtilus reikalas, manau, kad mokyklose jo galėtų būti ir daugiau. Tačiau tam turi būti parengti pedagogai, atitinkamos švietimo priemonės, pagal vaikų amžių. Šiandieninė jaunoji karta turi būti ruošiama gyvenimui, atsakomybei už save, kitus ir tautos išlikimą. Homoseksualių asmenų santykiai yra jų asmeninis reikalas, mes negalime visiškai ignoruoti tos informacijos, kurios ir taip yra daug, kad yra asmenų pasirinkusių kitokį gyvenimą. Tačiau nemanau, kad tokius santykius reikia propaguoti. Taigi lytinis jaunosios kartos švietimas ir yra tam, kad informacija, kuri pasiekia vaikus būtų korektiška ir atitinkanti žmogaus prigimtį.

Visų pirma, tai lytinis švietimas yra kompleksinis klausimas ir neturėtume apsiriboti kalbant apie vieną ar kitą seksualinę orientaciją. Lytinio švietimo trūkumas, ypač tarp socialiai pažeidžiamoje aplinkoje gyvenančių ir/arba specialiųjų poreikių turinčių vaikų, yra didelė problema, kuri lemia vaikų negebėjimą tinkamai įvertinti aktyvaus lytinio gyvenimo pasekmių ir tam tikrais atvejais sudaro prielaidą seksualinio išnaudojimo atvejams.Manau, kad pirmiausiai lytinis švietimas turi būti pradedamas šeimoje, ugdant pagarbą savo ir kito asmens kūnui. Tačiau realybėje ne visos šeimos yra pajėgios atlikti tą vaidmenį, todėl pirmiausiai turime kalbėti apie reikiamos pagalbos šeimoje užtikrinimą. Žinoma, savo vaidmenį privalo atlikti ir ugdymo įstaigos, nes šiai dienai tiek, kiek skiriama dėmesio vaikų lytinio gyvenimo švietimui, tikrai nėra pakankama.

LVŽS pamatinė vertybė, kurią mes atstovaujame yra šeima. Norėtųsi, kad ir švietimo įstaigose būtų išlaikoma ši vertybė. 

Žmogus yra žmogus, nepaisant jo seksualinės orientacijos, todėl kiekvienas žmogus turi būti gerbiamas. Asmeniškai aš, bendraudama su žmonėmis, tikrai nesidomiu jų orientacija, nes tai asmens privati informacija, bei tuo labiau neformuoju savo nuomonės, atsižvelgdama į šį faktorių. Švietimo apie LGBTQ bendruomenę yra pakankamai, tačiau norėtųsi, kad ši informacija vaikams būtų pateikiama neutraliai, t. y. ugdytiniams paaiškinant LGBTQ sampratą, nepridedant jokios subjektyvios informacijos. Kadangi viešojoje erdvėje, vis dar galima surasti informacijos, kad tam tikrose įstaigose, pedagogai yra linkę informaciją pateikti subjektyviai, ją "patobulinant" savo asmeninės nuomonės prieskoniais. Mano nuomone, šia tema neturi būti vietos pedagogų interpretacijoms, kadangi nereikia formuoti požiūrio, kad asmenys, turintys kitokią seksualinę informaciją yra kitokie žmonės ar asmenybės. Be to manau, kad prie šios temos, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tolerancijos ugdymui, švietimui apie emocinę sveikatą, kalbant apie pasekmes, kokią įtaką žmogui gali padaryti patyčios dėl jo seksualinės orientacijos. Taip ugdant požiūri, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir turi būti gerbiamas, o asmuo, suprantantis, kad jo seksualinė orientacija nėra tradicinė, neturėtų slapstytis, bijoti, o jaustusi saugus, vertinamas bei gerbiamas. Kalbant apie lytinio švietimo temos, manau, kad informacijos irgi yra užtektinai, tačiau didžiausia problema yra ta, kad inforamcijos pateikimo būdai nėra pritaikyti naujosios kartos moksleiviams. Su kiekviena nauja karta, jaunimas yra vis žingeidesnis, smalsesnis, bet tuo pačiu ir sunkiai sukoncentruojantis dėmesį, todėl norint sudominti mokesleivį, kad jis tikrai tinkamai įsisavintų informaciją, nebeužtenka tiesiog pasiūlyti atsiversti vadovėlį, reikalingi kompetetengi specialistai, manyčiau atitinkamų specializacijų gydytojai, kurie informaciją paaiškintų infromatyviai,bet ir inovatyviai.

Žmogus yra žmogus, nepaisant jo seksualinės orientacijos, todėl kiekvienas žmogus turi būti gerbiamas. Asmeniškai aš, bendraudama su žmonėmis, tikrai nesidomiu jų orientacija, nes tai asmens privati informacija, bei tuo labiau neformuoju savo nuomonės, atsižvelgdama į šį faktorių. Švietimo apie LGBTQ bendruomenę yra pakankamai, tačiau norėtųsi, kad ši informacija vaikams būtų pateikiama neutraliai, t. y. ugdytiniams paaiškinant LGBTQ sampratą, nepridedant jokios subjektyvios informacijos. Kadangi viešojoje erdvėje, vis dar galima surasti informacijos, kad tam tikrose įstaigose, pedagogai yra linkę informaciją pateikti subjektyviai, ją "patobulinant" savo asmeninės nuomonės prieskoniais. Mano nuomone, šia tema neturi būti vietos pedagogų interpretacijoms, siekiant formuoti požiūrį, kad asmenys, turintys kitokią seksualinę informaciją yra kitokie žmonės ar asmenybės. Be to manau, kad prie šios temos, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tolerancijos ugdymui, švietimui apie emocinę sveikatą, kalbant apie pasekmes, kokią įtaką žmogui gali padaryti patyčios dėl jo seksualinės orientacijos. Taip ugdant požiūri, kad kiekvienas žmogus yra svarbus ir turi būti gerbiamas, o asmuo, suprantantis, kad jo seksualinė orientacija nėra tradicinė, neturėtų slapstytis, bijoti, o jaustusi saugus, vertinamas bei gerbiamas. Kalbant apie lytinio švietimo temos, manau, kad informacijos irgi yra užtektinai, tačiau didžiausia problema yra ta, kad inforamcijos pateikimo būdai nėra pritaikyti naujosios kartos moksleiviams. Su kiekviena nauja karta, jaunimas yra vis žingeidesnis, smalsesnis, bet tuo pačiu ir sunkiai sukoncentruojantis dėmesį, todėl norint sudominti mokesleivį, kad jis tikrai tinkamai įsisavintų informaciją, nebeužtenka tiesiog pasiūlyti atsiversti vadovėlį, reikalingi kompetetengi specialistai, manyčiau atitinkamų specializacijų gydytojai, kurie informaciją paaiškintų infromatyviai,bet ir inovatyviai.

Visi mes esam žmonės. Mano žiniomis mokyklose vyksta švietimas, tačiau jis galėtų būti vykdomas išsamiau. Nemanau, kad švietimas LGBT bendruomenės klausimais turėtų būti išskirtas kaip atskiras dalykas.

Taip, trūksta tolerancijos homoseksualiems asmenims, ypatingai regionuose. Vertinant šiuolaikinius informacijos srautus socialiniuose tinkluose yra sunku informaciniame "šiūkšlyne" vaikams, jaunimui atsirinkti tiesą, papildomas lytinis švietimas tikrai išeitų į naudą.

Švietimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų mūsų bendruomenėje, todėl labai svarbu pateikti aktualią informaciją, kad vaikai ir jaunimas žinotų šias temas.

Dėl  homoseksualių  asmenų, tai  yra medicininė-socialinė  problema,turi  būti  sprendžiama Valstybės mastu.LGBT bendruomenės, kaip juridinio asmens registruoto su  nariais, įstatais teisingumo  ministerjos  tinklalapyje nerandu. Vaikai mokyklose  privalo  būt mokomi dalykų,  kurie yra patvirtinti  mokymo programose. Mokyklos  nuo komunistinės,fašistinės globalistinės ideologijos  iki pilnametystės privalo  būt apsaugoti,  ir  auklėjami tradicijų, tautiškumo,pagarbos ,tolerancijos pagrindais.

Švietimo mokyklose apie LGBT ne tai, kad netrūksta, manau, jo visai neturi būti. Jeigu kalbėtume apie bendrą lytinį švietimą, taip jo reikia. Ne visi vaikai, o ir tėvai išdrįsta namuose kalbėti tokiomis temomis. Tačiau tai labai subtili tema, kurios švietimo programos rengime turi įsijungti daug specialistų, svarbiausia, kad nebūtų pažeistos vaikų teisės.

Turiu draugų homoseksualų, esame diskutavę su jais daugeliu Jiems rūpimų klausimų. Dažniausiai reikia suprasti, jog bandant įvesti kažkokią naujovę, kaip ir versle, reikia įžvelgti ir apspręsti visas galimas pasekmes ar grėsmes.Kai įvesta naujove gali atnešti mažiau naudos, nei žalos.Pritariu, jog jaunimui šiai dienai vystymuisi sudaromas daug didesnis spaudimas , nei tai buvo prieš 10-20 metų, tačiau nereikia pamiršti. Jog gamta mus taip sutvėrė, jog lytinis brendimas ir kiti biologiniai procesai vyskta jau tūkstančius metų būtent tuo pačiu žmogaus brandos metu.Dėl to mano asmeninė ir partijos nuomonė yra vieninga. Jog reikia vaikams palikti jų vaikystę, ir leisti pasidžiaugti tikros vaikystės prioritetais, nebandant brukti į galvą dar papildomos informacijos apie tai, apie ką dar net patirtį turintys asmenys nesugeba tinkamai diskutuoti ir priimti visoms pusėms tinkamų sprendimų.Mano nuomone šis klausimas turėtų būti užduotas, kai pilnai bus įgyvendintos jaunimo mobingo, pašaipų prevencijos programos.Visada turime judėti į priekį nors ir mažais žingsniais, bet tikrai manau nereikia nerti stačia galva į dalykus, kuriems reikia ir pasiruošimo,  ir išsamios analizės, ir netgi požiūrio vienas į kitą.

Dėkoju už klausimą.  Mano nuomonė yra paprasta: kiekvienas žmogus turi teisę būti kokiu nori būti. Ar manau, kad trūksta švietimo LGBT ir lytinio švietimo temų - manau, kad taip. Trūksta ne tik šių, bet ir kitų svarbių - finansinio raštingumo, emocinio intelekto ugdymo ir kitų. 

Pirmas klausimas apie žmonių seksualinę orientaciją skamba neetiškai. Seksualinė orientacija yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Antru klausimu yra išskiriama viena bendruomenė, apie kurią būtų vykdomas švietimas bendrojo lavinimo mokyklose. Bendruomenių turime daug ir įvairių. Bet apie kitas bendruomenes nekalbame švietimo kontekste. Todėl manu, kad neturėtume išskirti ir šios bendruomenės. Trečias klausimas – dėl lytinio švietimo, manau, kad trūksta nuoseklaus ugdymo pradedant ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikams ir tęsiant ugdymą pagal vaikų amžių bendrojo lavinimo mokyklose.  

Su žmona abu esame mokytojai, (aš nebedirbu mokytoju) auginame tris vaikus ir apie tai su jais esame diskutavę ne kartą, pastebėjome, kad mokykla, mokytojai apie tai yra kalbėję. Vaikai pavyzdžius ima iš suaugusiųjų. Švietimo ir lavinimosi, mokymosi visą gyvenimą reikia labiau suaugusiems, kurie yra autoritetai savo vaikams ir juos moko reaguoti įvairiais klausimais, priimti ar nepriimti kitokius žmones savo aplinkoje.Mūsų gimnazijoje dirbau dvi kadencijas tarybos pirmininku, vis domėdavausi, kokia situacija dėl patyčių, kokių priemonių reiktų. Tad teko apsidžiaugti, jog ir mokytojai ir mokiniai teigė, jog mūsuose tokių problemų labai mažai, o jei ir įvyksta koks įvykis - mažoje bendruomenėje labai greit reaguojama ir sprendžiama problema.Netgi vaikai mus moko namo grįžę apie diskriminacinius žodžius ar išsireiškimus. Sakyčiau - puiku.Ar trūksta lytinio švietimo temų? Atsakysiu - trūksta mums daug visokių temų mokykloje.

LGBT bendruomenė, kaip ir kita bet kuri bendruomenė neturėtų būti išskirta ar atskirai pristatoma kai išskirtinė. Mano manymu, visos bendruomenės yra  svarbios. Lytinio švietimo temų pakanka. Tik reikia jas pateikti tinkamai ir deramame amžiuje.

LGBT bendruomenė, kaip ir kita bet kuri bendruomenė neturėtų būti išskirta ar atskirai pristatoma kai išskirtinė. Mano manymu, tai lytinis nukrypimas, kaip ie kiti, kuriuo didžiuotis nereikėtų. Lytinio švietimo temų pakanka. Tik reikia jas pateikti tinkamai ir detamame a.žiuje.

     LGBT savo interesus kelia auksčiau kitų žmonių teisių.Propaganda didina jų gretas.Suaugusių žmonių teisė rinktis kuo jie nori būti.LGBT        supranta, kad suaugusių nuomonės nebepakeisi, todėl lendama prie vaikų. Esu prieš LGBT propagandos skleidima vaikams mokyklose.

LVŽS - tai tradicines / tautines vertybes puoselėjanti politinė partija. Mes vertiname ir gerbiame kiekvieną tradicinę šeimą (santuoka sudaryta laisvu vyro ir moters susitarimu), kuri Lietuvos Respublikos Konstitucijoje grindžiama visuomenės ir valstybės pagrindu (38 str.). Visiškai pritariame tam, kad žmogus neturi būti diskriminuojamas dėl savo seksualinės orientacijos. Tačiau tai nereiškia, kad taikstomės su mažumos netradicinės seksualinės orientacijos perdėtu propagavimu ir švietimu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Atvirkščiai, maksimalus dėmesys tiek švietimo sistemoje, tiek visuomeniniame gyvenime turi būti skiriamas tradicinei šeimai, t. y. mama, tėtis, vaikas/ai. Vaikai tai gyvenimo tikslas bei šeimos ir valstybės tęsinys, perimantys tėvų, šeimos ir tautos gyvenimo būdą, patirtį bei tradicijas.

LVŽS ir aš asmeniškai visada pasisakėme už tradicinės šeimos sampratą ir tos sampratos išsaugojimą. Taip pat atliepdami su kokiomis problemomis susiduria homoseksualūs asmenys teikėme pasiūlymus, kaip būtų galima sureguliuoti kartu gyvenančių asmenų, tame tarpe ir homoseksualių, ūkinius, finansinius santykius, šiems asmenims nesuteikiant šeimos statuso. Šie mūsų siūlymai padėtų spręsti problemas, su kuriomis tvarkydami bendrą ūkį susiduria homoseksualūs asmenys. Gaila, tačiau jiems valdantieji nepritarė. Taip pat rengėme diskusiją su žmogaus teisių specialistais, teisininkais. Jų teigimu, valdančiųjų parengtas partnerystės įstatymo projektas būtų pirmas žingsnis, tolimesnėje perspektyvoje pasibaigsiantis homoseksualių asmenų siekiu turėti galimybę įvaikinimui bei reikalavimui įteisinti jų santuokas. Tam mes nepritariame, kaip ir nepritariame, jog nepilnamečiams vaikams būtų pamokos apie LGBT bendruomenę ar iniciatyvos leisti vaikams be tėvų sutikimo pasikeisti lytį.

Sveiki,Visi kartu prieš keletą dešimtmečių atkūrėme šalies valstybingumą, kuriame tolerantišką visuomenę, todėl nepritariu agresijai, nukreiptai prieš LGBT bendruomenę. Reikia stengtis sukurti ir jiems teisines sąlygas normaliai gyventi visos šalies bendruomenėje. Šiuo metu Seimas po pateikimo yra pritaręs dviem bendro gyvenimo įstatymo projektams, kuriuos pateikė dvi skirtingai galvojančios Seimo narių grupės. Teisininkai dirba prie šių projektų, stengdamiesi sukurti vieną kompromisinį įstatymo projektą.Nemanau, kad mokyklose turėtų būti vykdomas švietimas tik apie LGBT bendruomenę, kaip susidarė įspūdis iš Jūsų klausimo. Mokyklose lytinio švietimo ar tolerancijos pamokose moksleiviai turi būti supažindinti, kad visuomenė yra labai įvairi: juodaodžiai, baltaodžiai, heteroseksualūs ir homoseksualūs. Lytinio švietimo pamokos yra būtinos, tačiau to švietimo nesiečiau vien tik su švietimu apie homoseksualius asmenis. Lytinis švietimas yra labai plati tema, taip pat apimanti ir supažindinimą homoseksuaumu. Ar tų pamokų trūksta? Nedrįsčiau spėlioti, nes pirmiausia reiktų sužinoti, o ką apie tai mano patys moksleiviai?PagarbiaiBronislovas Matelis

Dėkoju už klausimą. Nežinau, kodėl mano nuomonė turėtų būti "ties homoseksuliais asmenimis?". Mes visi - pirmiausia esame žmonės. Niekada neskirsčiau žmonių į lygius ir lygesnius. Mes esame gražūs savo įvairove ir privalome gerbti visus. Dėl lytiškumo ugdymo - taip, tai didelė šių dienų problema. Dirbdama su jaunimu, nuolat girdžiu jų pastabas apie tai, kad mokyklose per mažai dėmesio lytiškumo ugdymui. Mokytojams nedąsu apie tai kalbėti, jautrios temos paliekamos draugams, internetui, o mokyklose kartais nutinka kuriozai, kai lytiškumo pamokas veda tikybos mokytojai. Pati daug skaitau apie tai, kaip turėtume kalbėtis su jaunimu lytiškumo temomis. Neseniai yra išleistas "lytiškumo ugdymo gidass", todėl būtų labai smagu, jei su juo susipažintų kuo daugiau specialistų, prisiliečiančių prie bręstančių jaunuolių.

Aš esu šalininkas tradicinės šeimos vertybių. Manau, kad ir vaikams turėtų būti diegiamos šios vertybės. Homoseksualūs asmenys - jie yra ir koks bebūtų mano požiūris į juos, jie vis tiek bus. Kas liečia lytinį švietimą mokyklose, tai mano nuomonė yra tokia, kad vaikams, pagal jų amžių, turėtų būti lytinio ukdymo pamokos. Tačiau kaip ir minėjau informacija turi atitikti vaikų amžių.

Bendrojo lavinimo mokyklose turi būti vykdomas profesionalus, paremtas mokslu lytinis švietimas. Internete vaikai tikrai suranda daug informacijos apie tai, o pedagogai turėtų padėti suformuoti  kritinį požiūrį. Dėl homoseksualių asmenų - kiekvienas turi teisę rinktis savo kelią. Tik nereikia per daug reklamos ir noro pasirodyti ar bandyti įteigti, kad esi "gražesnis" už kitus...

Visi į šį pasaulį atėję sutvėrimai - turi teisę į egzistavimą ir į vietą šiame pasaulyje, tad toks ir mano požiūris į kitokios religijos, kitokių pažiūrų ar orientacijos žmones - jei jie tokie yra - jie turi teisę būti ir ne man spręsti dėl šios egzistencijos. Nemanau, kad trūksta Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose švietimo apie homoseksualios pakraipos asmenis, manau informacijos yra pakankamai ir plėsti jokiu būdu nereikėtų, lygiai taip pat, kaip nėra plėtojama informacija apie skirtingų religinių pažiūrų žmones, nėra studijuojamas Koranas, kad mokiniai galėtų pasilyginti su Biblija. Lytinio švietimo visiškai pakanka. Pati, nepaslaptis, kad mokiausia mokykloje ir pamenu visas pamokas ir edukacinius užsiėmimus Šeimos planavimo centre, kur nuodugniai, vaizdžiai buvo išaiškinta viska... nuo santykių kūrimo, šeimos kūrimo, vaikų planavimo, aborto ir jo pasekmių iki gimdymo ir visko kas seka po to. Žinau, kad ir šiandien tokio pobūdžio švietimas vyksta.

Mano nuomone lytinio švietimo temų trūksta bendrojo lavinimo mokyklose.Pirmiausia reikia paruošti specialistus apie tai kalbėti mokiniams.Nereikėtų išskirti LGBT bendruomenės, o šviesti bendrai apie lytinį švietimą.

Taip, esu įsitikinusi, kad Lietuvos bendrojo lavinimno mokyklose trūskta švietino apie LGBT bendruomenę. Taip pat ir lytinių švietimo temų. Manau, kad jaunimui didelę įtaką daro socialiniai tinklai, kitos žiniasklaidos priemonės, kuriose daug įvairių požiūrių, interpretacijų.   į  LGBT bendruomenę.  Jaunaam žmogui kartais sunku atsirinkti, kur tiesa, kur melas. Manau, kad jauno žmogaus pasaulėžiūros foravimo procese dayvauja daug žmonių. Visų pirma šeima, jos požiūris į vertybines nuostatas.  Labai svarbus aspektas yra bendravimas su vaiku, diskusijos, tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose.

Taip, esu įsitikinusi, kad Lietuvos bendrojo lavinimno mokyklose trūskta švietino apie LGBT bendruomenę. Taip pat ir lytinių švietimo temų. Manau, kad jaunimui didelę įtaką daro socialiniai tinklai, kitos žiniasklaidos priemonės, kuriose daug įvairių požiūrių, interpretacijų.   į  LGBT bendruomenę.  Jaunaam žmogui kartais sunku atsirinkti, kur tiesa, kur melas. Manau, kad jauno žmogaus pasaulėžiūros foravimo procese dayvauja daug žmonių. Visų pirma šeima, jos požiūris į vertybines nuostatas.  Labai svarbus aspektas yra bendravimss su vaiku, diskusijos, tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose. 

Neteisiu  homoseksualių žmonių, bet mokyklose tikrai netrūksta informacijos apie LGBT. Sakyčiau ji ten brukama net per daug agresyviai. Vaikams lytinio švietimo mokyklose pakanka. 

Mano nuomone, būtina priimti žmones tokiais, kokie jie yra ir juos gerbti bei toleruoti.2. Manau, bendrojo lavinimo mokyklose netrūksta lytinio švietimo temų.

Visų žmonių, kurie veda bendrą namų ūkį, turtiniai bei kiti interesai turi būti teisiškai sureguliuoti.Lytinis švietimas turėtų būti stiprinamas ugdymose įstaigose, nes jaunuoliai dažnai savarankiškai ieško informacijos šia tema, tačiau ne visuomet informacija rasta internete būna tiksli ar tinkama jaunimui.

Mokyklose vaikai mokomi apie lytiškumą ir tai yra gerai.Tačiau gali būti,kad ne visas  tokių mokymų turinys yra priimtinas tėvams, todėl manau, kad tai turètų būti aptarta su tėvų bendruomene. Tèvai turi teisę žinoti,kokia informacija teikiama jų vaikams.Ar pakanka i formacijos vaikams lytinio švietimo tema,turi spręsi mokykla kartu su tėvų bendruomene bei mokiniais.

Esu tolerantiškas homoseksualių asmenų atžvilgiu. Kiekvienas turime teisę gyventi pagal savo prigimtį. Tai apibrėžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Bendrojo lavinimo mokyklose lytinio švietimo programa yra integruota į kitus mokomuosius dalykus. Mano nuomone, to pakanka. Be abejo, kiek aiškiai dėstomas dalykas, labai priklauso nuo pedagogų pasirengimo, drąsos kalbėti nepatogiomis temomis. Apie lytinį švietimą su savo vaikais turi kalbėti ir tėvai.

Esu tolerantiškas homoseksulaių asmenų atžvilgiu. Kiekvienas turime teisę gyventi pagal savo prigimtį. Tai apibrėžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Bendrojo lavinimo mokyklose lytinio švietimo programa yra integruota į kitus mokomuosius dalykus. Mano nuomone, to pakanka. Be abejo, kiek aiškiai dėstomas dalykas, labai priklauso nuo pedagogų pasirengimo, drąsos kalbėti nepatogiomis temomis. Apie lytinį švietimą su savo vaikais turi kalbėti ir tėvai.

Esu tolerantiškas homoseksulaių asmenų atžvilgiu. Kiekvienas turime teisę gyventi pagal savo prigimtį. Tai apibrėžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Bendrojo lavinimo mokyklose lytinio švietimo programa yra integruota į kitus mokomuosius dalykus. Mano nuomone, to pakanka. Be abejo, kiek aiškiai dėstomas dalykas, labai priklauso nuo pedagogų pasirengimo, drąsos kalbėti nepatogiomis temomis. Apie lytinį švietimą su savo vaikais turi kalbėti ir tėvai.

Esu tolerantiškas homoseksulaių asmenų atžvilgiu. Kiekvienas turime teisę gyventi pagal savo prigimtį. Tai apibrėžia ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Bendrojo lavinimo mokyklose lytinio švietimo programa yra integruota į kitus mokomuosius dalykus. Mano nuomone, to pakanka. Be abejo, kiek aiškiai dėstomas dalykas, labai priklauso nuo pedagogų pasirengimo, drąsos kalbėti nepatogiomis temomis. Apie lytinį švietimą su savo vaikais turi kalbėti ir tėvai.

Manau, kad švietimo apie LGBT bendruomenę  trūksta.Tai jautri tema, ją reikia išgvildenti su specialistais, psichologais ir tik po to galėčiau atsakyti dėl lytinio švietimo temų.

Manau, kad švietimo apie LGBT bendruomenę  trūksta.Tai jautri tema, ją reikia išgvyldenti su specialistais, psichologais ir tik po to galėčiau atsakyti dėl lytinio švietimo temų.

Manau, kad švietimo apie LGBT bendruomenę  trūksta.Tai jautri tema, ją reikia išgvildenti su specialistais, psichologais ir tik po to galėčiau atsakyti dėl lytinio švietimo temų.

Manau, kad potraukis tai pačiai lyčiai kylą dėl skaudžių praeities patirčių ir išgyvenimų, todėl mano nuomonė apie šiuos žmones yra tokia pat kaip apie heteroseksualius žmones, tačiau kai homoseksualūs žmonės bando savo potraukį ir požiūrį primesti visai visuomenei, tai laikau amoraliu reiškiniu. Esam visi žmonės, tai ir gyvenkime savo gyvenimus, nebandydami visų paversti savo kopijomis. Lietuvos mokyklose trūksta ne lytinio švietimo, bet lytinio ugdymo pamokų. Lytinis ugdymas kalba apie vaisingumo pažinimą, apie tai kaip kiekvienas gali susivaldyti, ugdo žmogaus savigarbą neskatina vartojimo.  Jauniems žmonėms turi būti sudarytos sąlygos sužinoti apie žmogaus kūno kilnumą, apie vaisingumo pažinimą, apie susilaikymo naudą, o ne apie kontraceptines priemones, skatinančias išbandyti aktyvius lytinius santykius, neprisiimant jokios atsakomybės už savo elgesį. Suaugusiųjų gyvenimo bandymas paauglystėje veda į priklausomybes ir kitas psichines traumas. Privalu mokyklose grąžinti lytinį ugdymą, o ne švietimą. Vaisingumą reikia saugoti, o ne jo saugotis. Šiuo metu vietoj lytinio ugdymo atsirado tik gyvenimo įgūdžių programa su LGBT pradžiamoksliu.

Iš gamtos nuskriaustų žmonių neturi būti daroma politika, tai pirmiausiai.Pirmiausiai mokyklose turi būti vaikai išmokyti matematikos.

Aš nesu psichologas, taip pat nesu švietimo specialistas, todėl negaliu atsakyti, nuo kokio tiksliai amžiaus vaikui/paaugliui reikia lytinio švietimo pamokų. Bet jis tikrai reikalingas. Iš savo gyvenimo patirties galiu pasakyti, kad man jis buvo reikalingas dar nepasiekus 16 metų.  Teisės aktuose asmenys nėra skirstomi į homoseksualius ar heteroseksualius ir pan. Visi jie turi vienodas teises ir pareigas. Nuo orientacijos nepriklauso GPM ar PSD dydis - jį visi moka vienodai. Administracinės paslaugos irgi nėra skirstomos pagal lytinę orientaciją, pvz., gyvenamos vietos deklaravimas, soc. pašalpos, kompensacijos, nes jos apskaičiuojamos pagal pajamas ir kt. pamatuojamus parametrus. Aš, kaip viešo administravimo subjektas, vadovaujuosi įstatymais, man visi piliečiai lygūs. Kai į mane su kažkokia problema kreipiasi asmuo, aš jo neklausiu lytinės orientacijos. Neklausiu nei amžiaus, nei lyties, nei partinės priklausomybės, tautybės ir kt., jei tai neturi esminės įtakos problemos sprendimui, o imu ir sprendžiu problemą. Pvz., asmuo skundžiasi, kad negali nemokamai važiuoti autobusais. O nemokamai gali važiuotik tik vaikai iki 7 metų ir senjorai virš 75 metų. Taigi šiame klausime amžius yra svarbus. Bet kitur jis gali būti visai nesvarbus. Arba jei sulūžęs suoliukas parke ir niekas jo netvarko, tai čia iš viso esmė yra tik tai, kad suliukas sulūžęs ir juo žmonės naudotis. 

Lietuvos mokyklose trūksta lytinio švietimo pamokų, bet nagali jos būti apie LGBT bendruomenę. Tiesiog tai turi būti apie bręstančio žmogaus švietimą.

Gal norėjote paklausti, kokia nuomonė apie homoseksualius asmenis?Manau, kad jie tokie pat žmonės kaip ir heteroseksualai. Nesidomėjau, kiek dėmesio bendrojo lavinimo mokyklose skiriama mokinių švietimui apie LGBT, todėl negaliu paskyti - ar to užtenka, ar ne.Kiek žinau mokyklose vykdomas  moksleivių lytinis švietimas. Nesu švietimo srities specialistė, kad galėčiau vertinti jo kokybę.

Sveiki,  Neesu šios srities specialistas. Bet švietimą šia tema vyresnėse klasėse pravesti būtina, ir tai turi daryti kvalifikuoti mokytojai.

Dėl nuomonės apie homoseksualius asmenis, tai ji tokia pati kaip ir apie heteroseksualius asmenis.O apie švietimą, tai manyčiau vaikus reikėtų ugdyti kas yra moralės pagrindai, pareiga, atsakomybė, įsipareigojimas, pasekmės, kas yra gyvenimas visuomenėje. Mokinti vaikus reikia pagarbos Tėvams ir vyresniems asmenims, kas yra tėvystė ir motinystė, kas yra vaikystė ir senatvė, kokios yra tėvų pareigos ir kokios yra vaikų pareigos prieš Tėvus. Ugdyti vaikus patrijotinėje dvasioje, meilės Tėvynei, įsipareigojimo Tėvynei, būti tikrais piliečiais, kurie žino ne tik savo teises, ne vien mokančius tik imti, bet suprantančius ir savo pareigas, bei pasiruošusius duoti, dalintis. Brandi asmenybė nebus egoistinė, bet prisiimanti ir pareigas - išlaikyti valstybės institucijas ir būti pasiruošusi ginti savo Tėvų žemę esant reikalui. 

Dėl nuomonės apie homoseksualius asmenis, tai ji tokia pati kaip ir apie heteroseksualius asmenis.O apie švietimą, tai manyčiau vaikus reikėtų ugdyti kas yra moralės pagrindai, pareiga, atsakomybė, įsipareigojimas, pasekmės, kas yra gyvenimas visuomenėje. Mokinti vaikus reikia pagarbos Tėvams ir vyresniems asmenims, kas yra tėvystė ir motinystė, kas yra vaikystė ir senatvė, kokios yra tėvų pareigos ir kokios yra vaikų pareigos prieš Tėvus. Ugdyti vaikus patrijotinėje dvasioje, meilės Tėvynei, įsipareigojimo Tėvynei, būti tikrais piliečiais, kurie žino ne tik savo teises, bet prisiima ir pareigas - išlaikyti valstybės institucijas ir būti pasiruošusiems ginti savo Tėvų žemę esant reikalui. 

Dėl nuomonės apie homoseksualius asmenis, tai ji tokia pati kaip ir apie heteroseksualius asmenis.O apie švietimą, tai manyčiau vaikus reikėtų ugdyti kas yra moralės pagrindai, pareiga, atsakomybė, įsipareigojimas, pasekmės, kas yra gyvenimas visuomenėje. Mokinti vaikus reikia pagarbos Tėvams ir vyresniems asmenims, kas yra tėvystė ir motinystė, kas yra vaikystė ir senatvė, kokios yra tėvų pareigos ir kokios yra vaikų pareigos prieš Tėvus. Ugdyti vaikus patrijotinėje dvasioje, meilės Tėvynei, įsipareigojimo Tėvynei, būti tikrais piliečiais, kurie žino ne tik savo teises, ne vien mokančius tik imti, bet suprantančius ir savo pareigas, bei pasiruošusius duoti, dalintis. Brandi asmenybė nebus egoistinė, bet prisiima ir pareigas - išlaikyti valstybės institucijas ir būti pasiruošusiems ginti savo Tėvų žemę esant reikalui. 

    Pasitelkus seniūnus, seniūnaičius išsiaiškinti įsiskolinimų priežastis.       Bendradarbiausiu su Užimtumo tarnybos specialistai, darbdaviais, dėl galimybių įdarbinti darbingo amžiaus žmones.     Pagalba darbo vietas kuriantiems darbdaviams.      Tiems, kuriems reikia, padėsime sudaryti skolų mažinimo planą ir pan.

Laba diena, ačiū už klausimą. Problema man gerai žinoma. Mano nuomone reikėtų peržiūrėti kokiomis aplinkybėmis asmenys perduoti anstoliams patyrė įsiskolinimus (gal atsitikus nelaimingam atsitikimui, ar ligos atvejas ir t.t). Tokiu atveju savivaldybė  išnagrinėjusi situaciją galėtų skirti piniginę išmoką taip palengvinant skolos naštą. Dengti skolas būtų neteisinga sąžiningai mokančiųjų asmenų  atžvilgiu. Mano manymu yra per didelis anstolių administravimo mokestis už išieškojimą, tačiau tai valstybės lygmens reguliavimas. Manau, viena iš sėkmingų priemoinių būtų išilginti skolos atidavimo terminą bei sumažinti išskaičiavimo iš atlygio dydį. Reikėtų pasidomėti kaip kitose ES šalyse vykdomi tokie išieškojimai, pirmiausia su draugaujančių miestų vadovais. 

Mano nuomone, pagrindinis pagalbos būdas skolų konsultanto ir psichologo pagalba. Šiuo metu Alytaus mieste įgyvendinamas ES lėšomis VšĮ biuras Pactum pilotinis projektas „Skola-ne bėda, dirbsiu-atiduosiu“, kurio metu teikiama nemokama pagalba miesto įsiskolinusiems žmonėms. Nedarbas dėl skolų ir skolos dėl nedarbo – be kito asmens pagalbos žmogui sunku išeiti iš šio rato. Skolos – tai kompleksinių problemų „bagažas“: problemos šeimoje, bedarbystė, smurtas, depresija, stresas, maža savivertė. Skolos stipriai įtakoja žmogaus psichinę ir emocinę savijautą, motyvaciją grįžti į darbo rinką.

Skolą reikia grąžinti.

Spręsti iškilusias problemas individualiai. Ieškoti su darbdaviais išeities galimybių.

 Mano prioritetas skatinti dirbančius, jaunas šeimas, padėti uždirbtą pensiją gaunantiems žmonėms, mokesčius mokantiems asmenims.  Nemanau, kad įsiskolinimas yra barjeras įsidarbinant. Didžiausias barjeras - nenoras dirbti, patogi socialinė parama, bei trūkumas socialinių įgūdžių.

Suteikti psichologinę ir motyvacinę pagalbą asmenims, skatinant suvokti problemos gilumą, bei padedant jiems rasti drabą. Darbas įgalintų žmogų pradėti grąžinti dalį skolos ir liktų jo oriam pragyvenimui.

Apie įsiskolinusius asmenis galima kalbėti keliais aspektais. Svarbu matyti problemą, žinoti apie kokio pobūdžio įsiskolinimus eina kalba. Jei įsiskolinimai dėl mažų pajamų, sakykime už komunalines paslaugas, reikia žiūrėti dėl kokių problemų asmuo negauna kompensacijų, galima suteikti socialinę pagalbą informuojant, konsultuojant, nukreipiant. Jei įsiskolinimas dėl žalingų įpročių, tai tokiems asmenims yra būtina teikti kitokios rūšies socialinės reabilitacijos paslaugas.Jei asmuo yra bedarbis ir nedalyvauja darbo rinkoje, nes yra praradęs motyvaciją dirbti arba dėl įsiskolinimo vengia dalyvauti darbo rinkoje, jam yra būtina teikti kompleksinę kelių įstaigų pagalbą. Užimtumo tarnyba-socialinis darbuotojas/koordinatorius/atvejo vadybininkas, kuris padeda bendraujant su darbdaviais, anstoliais, organizuoja, ieško būdų, kaip nuvykti pokalbiui pas darbdavį ar nuolatiniam vykimui į darbą, sėkmės atveju motyvuoja, padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus su anstoliais ar paskolos davėjais.Labai svarbu, kad asmuo gautų nevienkartinę psichologinę pagalbą ir motyvaciją, būtina tęstinė prevencija. Toks modelis savivaldybėse veikia, pasiteisinęs, tačiau svarbu, kad jis būtų nuolatinis ir finansuojamas. 

Apie įsiskolinusius asmenis galima kalbėti keliais aspektais. Svarbu matyti problemą, žinoti apie kokio pobūdžio įsiskolinimą eina kalba. Jei tai įsiskolinimas dėl mažų pajamų, sakykim už komunalines paslaugas, tai reikia žiūrėti kodėl negauna kompensacijų, gal jam reikia teikti socialinę pagalbą informuojant, konsultuojant, nukreipiant. Jei tai įsiskolinimas dėl žalingų įpročių, pvz. lošimo, kenksmingų medžiagų vartojimo, tai tokiems asmenims yra būtina teikti kitokios rūšies reabilitacijos paslaugas. Jei tas asmuo yra bedarbis ir nedalyvauja darbo rinkoje, nes yra praradęs motyvaciją dirbti arba dėl įsiskolinimo vengia dalyvauti darbo rinkoje, tai jam yra reikalinga teikti kelių įstaigų specialistų pagalbą. Užimtumo tarnyba-socialinis darbuotojas/koordinatorius/atvejo vadybininkas, kuris padeda bendraujant su darbdaviais, antstoliais, organizuoja, ieško būdų nuvykti pokalbiui pas darbdavį ar nuolatiniam vykimui į darbą, sėkmės atveju motyvuoja, padeda susitvarkyti reikiamus dokumentus su antstoliais ar kt. paskolos davėjais. Šioje komandoje labai svarbu, kad asmuo gautų nevienkartinę psichologinę pagalbą ir motyvacijai ir palydėjimui ar žalingų įpročių korekcijai užtikrinti. Toks modelis jau yra veikiantis, pasiteisinęs, tačiau svarbu, kad jis būtų nuolatinis ir būtų numatytas savivaldybės finansavimas.

Individualus darbas su tokiais žmonėmis, tokių žmonių suradimas ir pakvietimas pokalbiui, priežasčių išsiaiškinimas ir individuali pagalba kiekvienam. Įtraukimas į įvairias įdarbinimo programas per valstybės ir, ypač, per pilotines savivaldybės programas, kada žmogui suteikaima įvairiapusė pagalba pradėti dirbti, nuo matyvacijos skatinimo, profesijos įgyjimo ar perkvalifikavimo, iki atvežimo į darbo vietas organizavimo.

Gyventojų įsiskolinimai nereiškia, kad jie yra įsidarbinimo barjerai. Anaiptol, įsibėgėjant daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijai, daugėja gyventojų, kurie gauna šiam tikslui banko paskolas, tačiau jų darbinė veikla dėl to nenutrūksta. Valstybė jiems garantuoja lengvatinius kreditus. Asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus, gauna kredito ir palūkanų kompensaciją. Kompensuojamos išlaidos šildymui, kietam kurui įsigyti, dujoms. Gyventojams, neturintiems darbo, Birštono savivaldybė organizuoja ir ateityje organizuos apmokamus viešuosius darbus. Atskirais  atvejais, gyventojams yra skiriama vienkartinė parama. Birštono savivaldybėje, Užimtumo tarnybos duomenimis,  2022 metais neturinčių darbo vidutinis rodiklis buvo tik 5,7 proc. , kai šalies vidurkis buvo - 9. Šis rodiklis parodo, kad  Birštono savivaldybėje įsidarbinimo problemų nėra. Taip pat jei asmenys yra socialinių pašalpų ar kitos socialinės paramos gavėjai ir jei asmenys patys nori, visuomet tarpininkaujam pokalbyje su antstoliais, patariame bendradarbiauti, pasirašyti susitarimą dengti įsiskolinimą pagal pasirašytą susitarimą. Jei asmenys bendradarbiauja su antstoliais tos grąžintinos sumos nebūna didelės. Birštono savivaldybės darbuotojams patarpininkavus ir asmeniui vykdant įsipareigojimus/susitarimą pavyko sumažinti skolas ir iš lėto išeiti iš skolų rato. Pirmiausiai skolas mažinti turi norėti žmogus.

Prieš atsakydamas šį klausimą norėčiau pastebėti, kad jūsų organizacijos užduodami klausimai yra pakankamai platūs ir mano asmenine nuomone labiau skirti seimo nariams nei būsimiems merams, dėl to, mano manymu svarbesni klausimai apie merų kadencijas ir kitas su savivaldybės administracijos darbu daug glaudžiau susijusias sritis lieka antrame plane. Bet, kad jau klausiate mano nuomonės tai pasistengsiu kaip įmanoma atviriau atsakyti. Pradėkime nuo to, kad paskutiniais duomenimis nedarbo lygis Birštono savivaldybėje siekia maždaug 6 proc. kuris yra beveik 3 proc. žemesnis nei 2023 m. sausio 1 d. registruotas nedarbo šalyje rodiklis – 8.9 proc. ir daugiau nei procentu žemesnis nei kaimyninės Prienų rajono savivaldybės – 7.1 proc. Tam, kad šis rodiklis mūsų savivaldybėje dar labiau sumažėtų savo programoje gyventojams pažadu REMTI ir SKATINTI tvaraus verslo plėtrą bei inovatyvių ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Nemažiau svarbu kalbėti ir apie Birštono savivaldybės gyventojų patiriamas išlaidas. Natūralu, jog kuo daugiau išleidžiame pragyvenimui, vaikų lavinimui ir užimtumui bei pramogoms ir papildomos paslaugoms tuo mažiau pinigų lieka paskolų grąžinimui. Ne paslaptis, kad gyvenimas kurortuose nėra pigus malonumas ir šiuo atveju Birštonas tikrai nėra išimtis. Tad norėdamas kaip labiau sumažinti gyventojų išlaidas savo programoje esu iškėlęs šiuos tikslus kurie yra ne tik nesudėtingai įgyvendinami, bet ir tiesiogiai prisidėtų prie visų Birštono savivaldybės gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo. INICIJUOSIU mokinių bei mokytojų krepšelio projektą Birštono savivaldybėje, kurio dėka visi Birštono gimnazijos mokiniai bei mokytojai iš savivaldybės biudžeto lėšų bus aprūpinami pagrindinėmis mokymosi ir mokymo priemonėmis. STIPRINSIU bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų veiklą, didinsiu jų programoms skiriamą finansavimą bei užtikrinsiu tikslingą administracijos pagalbą įgyvendinant projektus. PRITRAUKSIU papildomas lėšas sporto, kultūros bei jaunimo programoms, užtikrindamas pradėtų darbų tęstinumą bei sėkmingą projektų įgyvendinimą.  RAGINSIU biudžetines įstaigas bei privatų verslą teikti didesnes nuolaidas Birštono savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusiems, ir čia mokesčius mokantiems žmonėms. INICIJUOSIU socialinio taksi projektą, kuris leistų mažiau galimybių turintiems savivaldybės gyventojams lengvai ir saugiai pasiekti medicinos, socialinių paslaugų centrus, parduotuves bei renginius. PASKATINSIU savivaldybės tarybą peržiūrėti infrastruktūros plėtros mokesčio projektą, pritaikant nulinį tarifą Birštono kaimiškoje teritorijoje bei buvusioje Vienkiemio teritorijoje gyvenamuosius vienbučius namus statantiems ar rekonstruojantiems gyventojams.

Sutinku, kad įsiskolinimai, kurie yra perduoti antstoliams, yra viena didžiausių įsidarbinimo problemų ir dažnai visiškai nemotyvuoja ieškoti oficialaus darbo, kadangi vyksta gan dideli išskaitymai iš darbo užmokesčio pagal vykdomuosius raštus. Dažnai net savivaldybės socialinė parama yra nesuteikiama gyventojams, turintiems skolų, kas juos dar labiau stumia į skolų spąstus. Skolininkai turi būti skatinami ir mokomi bendradarbiauti su kreditoriais, Valstybine mokesčių inspekcija, advokatais sudarant skolų padengimo grafikus ir nesiskolinti naujų sumų, siekiant padengti senas skolas.

Turbūt jei šie žmonės yra darbingi (pasikartoju darbingi) paprasčiausiai jie nemoka tvarkytis su savo finansais ir jiems yra būtina protingo žmogaus pagalba. Čia turbūt yra dviprasmiškas klausimas, nes galbūt čia kalbama apie asmenis turinčius žalingų įpročių kurių atsisakymas yra labai problematiškas, nes čia pasijungia jau ir socialinės tarnybos bei psichologai. Manau dėl skolų tikrai nebūna problemų įsidarbinti, svarbu, kad noras būtų dirbti, beje tokiems asmenims retai kada atsiranda noras dirbti. 

Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl pas žmones atsirado tos skolos. Ar tai yra dėl mažų pajamų ir didelių pragyvenimo sąnaudų, ar tai dėl įsiskolinimų bankui (ir dėl kokių tikslų), ar dėl kitų priežasčių.  Jeigu tos skolos susidariusios dėl negalėjimo žiemos metu išsimokėti už šildymą – atsižvelgus į žmonių gaunamas pajamas, atitinkamai sudaryti galimybę išdėstyti apmokėjimą per šiltąjį sezono laikotarpį, o ne iš karto perduodant antstoliams.Jeigu skolos susidariusios dėl pajamų neturėjimo (kai nedirbama)  - padėti įsidarbinti, galbūt net ir keičiant ar įsigyjant naują specialybę ar amatą (bendradarbiaujant su mokymo centrais), arba per trūkstamų specialistų rėmimą (bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba).Jeigu skolos susidariusios dėl mažai uždirbamų pajamų  - padėti įkurti savo smulkųjį verslą (suteikiant visą išsamią informaciją, kaip tai padaryti) arba sudaryti galimybes užsidirbti papildomai, informuojant apie mieste esamas galimybes, bendradarbiaujant kartu su miesto verslininkais.Tik pastebėjimas toks, kad darbo dažniausiai yra, tačiau nėra norinčių dirbti dėl mažų siūlomų atlyginimų, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas su darbdaviais, ir/arba sudarant verslui konkurenciją, padedant žmonėms steigiant savo šeimos verslus ir pan. Tai turi būti bendravimas tiek individualiai su žmonėmis, tiek su miesto verslininkais.

Pirmiausia tai valstybinio lygio klausimas. Valstybė įstatymiškai reguliuoja atsakingą skolinimą. Manau valstybiniu mastu žmonės turi būti šviečiami dėl atsakingo skolinimosi, mokomi finansinio raštingumo. Greitieji kreditai, jų reklamos masinė sklaida padarius didelę žalą pažeidžiamiausiai visuomenės daliai. Tai reikia stipriau reguliuoti. Dažnai tokie žmonės lieka šešėlyje ilgą laiką, nesidarbina, tampa amžinais bedarbiais. Ką galėtų savivaldybė savo lygmeniu padėti, tai paskirti savivaldybės darbuotoją, kuris būtų kompetetingas šios problemos srityje padėti žmogui sudaryti planą, suteikti informaciją, patarti kaip išbristi iš skolų. Savivaldybė gali organizuoti finansinio raštingumo švietimo kampaniją, rengti kursus atitinkamai pagal norinčių skaičių. Padėję tokiems žmonėms, galime tikėtis mažesnių kitų socialinių problemų, kurias iššaukia tokia situacija.

Finansinis raštingumas ir greitieji kreditai yra dvi priešingybės. Padėsime įsiskolinusiem miestiečiams išbristi iš skolų liūno mokydami finansinio raštingumo, sudarysime finansinį planą, bei pasiūlysime profesnio tobulinimosi kursus. Įgiję paklausią profesinę kvalifikaciją druskininkiečiai uždirbs daugiau, atsakingai valdydami finansus greičiau nusimes skolų naštą.Mieste lošimo įstaigos turi būti skirtos tik miesto svečiams, tad bandysime šią problemą spręsti kūrybiškai. :)

Per paskutinius kelis metus buvo priimti t.t. teisės aktų pakeitimai, kad asmenys, turintys įsiskolinimų galėtų dirbti, gauti pajamas ir periodinėmis įmokomis galėtų mažinti savo įsiskolinimus. Tačiau apie tokias galimybes, savo, kaip skolininko teises dauguma žmonių neturi informacijos, specifinių žinių. Savivaldybė gali teikti kompleksinę pagalbą:1. Teikti nemokamas teisines konsultacijas;2. Galima taikyti atvejo vadybą, socialinio darbuotojo pagalba galima sudaryti problemos sprendimo planą ir jo laikytis. 3. svarbiausia - ugdyti finansinį raštingumą dar mokyklose, kad gyventojai nepakliūtų į nepagalvotų finansinių sprendimų spąstus.4. Kompleksiška pagalba, kai derinamos išmokos ir paslaugos, padėtų sumažinti asmenų skolų naštą, greičiau grįžti į darbo rinką ir ateityje vėl neįklimpti į skolų ratą.Pritariu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau - NSMOT)  siūlymui: Įsiskolinusiems asmenims būtina teikti specializuotas šeimos/asmens finansų valdymo paslaugas, kuomet socialiniai darbuotojai tarpininkauja tarp asmens ir antstolio, padedama subalansuoti šeimos/asmens biudžetus.

Per paskutinius kelis metus buvo priimti t.t. teisės aktų pakeitimai, kad asmenys, turintys įsiskolinimų galėtų dirbti, gauti pajamas ir periodinėmis įmokomis galėtų mažinti savo įsiskolinimus. Tačiau apie tokias galimybes, savo, kaip skolininko teises dauguma žmonių neturi informacijos, specifinių žinių. Savivaldybė gali teikti kompleksinę pagalbą:1. Teikti nemokamas teisines konsultacijas;2. Galima taikyti atvejo vadybą, socialinio darbuotojo pagalba galima sudaryti problemos sprendimo planą ir jo laikytis.3. svarbiausia - ugdyti finansinį raštingumą dar mokyklose, kad gyventojai nepakliūtų į nepagalvotų finansinių sprendimų spąstus.

Dauguma žmonių turinčių skolų net nebando kalbėtis su savo kreditoriais. Savivaldybė teikia nemokamą teisinę pagalbą kuria gali pasinaudoti socialiai remtini žmonės ir su teisininkų patarimais spręsti kaip ir su kokiais kreditoriais šnekėtis, prašyti atidėlioti skolas.

Reikia didinti žmonių finansinį raštingumą, apie jį kalbėti pradėti jau mokyklose. Skola neturėtų būti barjieru įsidarbinti, o kaip tik paskata grąžinti skolą. Tai turėtų būti vienas iš užimtumo programų aspektų. Priimant į darbą turėtų būti vertinamos žmogaus kompetencijos, o ne įsiskolinimai.

Teisinis ir ekonominis švietimas.

Civilinio proceso kodeksas numato skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarką ir apimtis, neleidžiančias išieškoti viso uždirbto užmokesčio ir sudarantčias galimybes palikti dalį uždarbio skolininko ir jo išlaikytinių išsilaikymui. Ne visuomet yra sukontroliuojama, kad šių apribojimų būtų laikomasi. Kai situacija visiškai beviltiška, lieka fizinio asmens bankroto paskelbimo galimybė.  Todėl šioje vietoje yra svarbu žmogui suteikti teisinę pagalbą. Tokią pagalbą šiuo klausimu  esu teikęs žmonėms  asmeniškai daug kartų. Žmonėms tai padėjo.  Šią svarbią pagalbą nemokamai teikia savivaldybės teisininkai.  

Nepaaiškinote apie kokius įsiskolinimus eina kalba.     Jei kalbate apie komunalinius įsiskolinimus (šildimas, vanduo ir t.t.) tai yra galimybė tartis su paslaugos teikėju dėl įsiskolinimo grąžinimo grafiko Jums sudarymo. Kitas kelias- kreiptis į savivaldybė dėl soc. paramos skyrimo. Jei Jūs atitinkate keliamus kriterijus, Jums skirs paramę. Ateityje labai rimtai pagalvokite apie savo busto renovaciją, (šildinimą). Šios priemonės , brangstant energetikai, tikrai atsipirks.     Jei kalbate apie bankinių paslaugų (kreditų grąžinimo) pradelsimą ir įsiskolinimus, tai manau, kad tokie asmenys yra patys geriausi darbuotojai nes jie turi dedelę motyvaciją daug ir gerai dirbti, kad atsiskaitytų su bankais. Ateityje mums reikia nuo mokyklinio suolo mokyti mūsų vaikus finansinio ir ekonominio raštingumo, kad jie gyvenime mokėtų vertinti situacias ir nepakliūtų į keblias padėtis.

Kiek žinau, kai kas ir mūsų rajone sugebėjo skolas užsiauginti iki 100 ar daugiau tūkstančių eurų. Čia norėčiau gal ir retoriškai paklausti: kas leido, toleravo greitų paskolų teikimo paslaugas, kas užaugino finansiškai pažeidžiamų asmenų būrį? O dabar pagrįstai kyla klausimas: ką daryti? Ir nors tarp didžiausių įsidarbinimo barjerų Ignalinos rajone dažniau minima įgūdžių stoka ar motyvacija, skolų turėjimas taip pat yra rimta kliūtis. Viena iš išeičių - fizinio asmens bankrotas. Neabejoju, kad ne vienam galėtų pagelbėti profesionali teisininko pagalba. Gyventojai turėtų žinoti, kad fizinių asmenų bankroto instituto įvedimas padeda spręsti šias problemas: stabdo palūkanų, delspinigių skaičiavimą - tolimesnį augimą, stabdo antstolių išieškojimų veiksmus, antstolių vykdymo išlaidų, algų priskaičiavimą, taip pat stabdo ir skolų augimą, nustato fiksuotas skolų dengimo įmokas, ne ilgesnį nei trijų metų terminą, per kurį fiksuotos skolų dengimo įmokos mokamos ir galiausiai nurašo likusias asmens skolas bei leidžia asmeniui vėl grįžti į darbo rinką, gauti ir naudotis pilnu darbo užmokesčiu, jaustis visaverčiu visuomenės nariu.

Ačiū už klausimą. Problema tikrai opi.Manau sprendimas yra kelebriaunis. Pirma, analizuojant konkretaus asmens problemos ištakas būtina išsiaiškinti, ar žmogaus pasidavimą tariamai lengvų pinigų pagundai lėmė subjektyvios ar objektyvios priežastys. Antra, nustačius, kad bėda slypi socialinių įgūdžių stokoje - tokiam asmeniui teiktina kompleksinė socialinė pagalba, išaiškinant skaudžias ir sunkiai įveikiamas neatsakingo skolinimosi pasekmes, o nustačius, kad skolinimosi poreikis padiktuotas laikino pajamų trūkumo - siūlyti vienkartinių išmokų iš savivaldybės teikiamos socialinės paramos lėšų galimybę, kuri numatyta Ignalinos rajono savivaldybės https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3b3bf6401aaa11ebb0038a8cd8ff585f/asr   Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Ignalinos rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo VI skyriuje. Žinant, kad yra didelė galimybė, jog asmuo kartą pasinaudojęs greituoju kreditu ir neturėdamas galimybės jį grąžinti laiku, kreipiasi ir, deja, gauna kitą kreditą, savivaldybės taryba turi apsvarstyti galimybę skirti tokiems asmenims sąlyginę pašalpą, kad tokio asmens pajamos siektų iki MVPD (354 eurus). Tokiu būdu žmogui būtų sudarytos sąlygos patenkinti minimalius vartojimo poreikius, neįsiveliant į nesibaigiantį greitųjų kreditų verpetą, o visuomenė turėtų naudą tuo, kad toks asmuo liktų darbo rinkoje.

Jeigu tai yra įsiskolinimai bankams, nebūkime naivūs - savivalda čia niekuo nepadės. Bet jeigu kalbame apie įsiskolinimus už komunalines paslaugas savivaldybės įmonėms (pavyzdžiui, šiluma, vanduo, šiukšlės, daugiabučių bendrųjų patalpų ir kiemų tvarkymas), tuomet savivaldybės įmonės turėtų tartis su gyventojais dėl individualaus įsiskolinimų grąžinimo grafiko, esant super ypatingiems atvejams - skolą nurašyti. Kaip meras, siūlyčiau tokius sprendimus, padedant atsistoti ant kojų, susitvarkyti pajamas ir tada pradėti grąžinti įsiskolinimus.

Laba diena,Kiek turėjau praktikos, dar vienas nesikreipė dėl diskriminavimo dėl skolų priimant į darbą.Todėl reikalingas konkretus atvejis, kad su juo dirbti.Pagarbiai

Visais laikais žmonės skolindavosi ir tikėtis, kad staiga niekas neims paskolų, greitųjų kreditų ir panašiai, būtų naivu. Tačiau norint prisidėti prie problemos sprendimo, reikėtų daryti platesnę analizę ir įvertinti kokie žmonės įsiskolina, už ką kaupiasi skolos, kiek jų turi ir t.t. Kita vertus, gaunat atlyginimą, net ir turint įsiskolinimų, be pajamų likti neįmanoma, nes skoloms dengti panaudojama tik įstatyme nustatyta darbo užmokesčio dalis. Taip pat žmogus turi suprasti, kad skola niekur nedings, todėl matau tik vieną būdą, kad ši problema bent jau nedidėtų, tai gyventojų švietimas šiuo klausimu ir šešėlio stabdymas, kuriame darbuojasi daug įsiskolinimą turinčių asmenų.

Nebijoti pranešti apie esantį įsiskolinimą esamam ar būsimam darbdaviui, iniciatyvus turi būti pats skolininkas, nes dažniausiai dėl skolų naštos jie ieško darbo nelegaliai ir kt. Iš skolininko turinčio 2 ir daugiau įsiskolinimų išieškoma suma neturėtų viršyti 30 procentų MMA.

Nebijoti pranešti apie esantį įsiskolinimą esamam ar būsimam darbdaviui, iniciatyvus turi būti pats skolininkas, nes dažniausiai dėl skolų naštos jie ieško darbo nelegaliai ir kt. 

Galvoti prieš imant paskolas

Krizines situacijas išgyvenantiems Jonavos rajono gyventojams padės socialiniai darbuotojai, kurie nemokamai teiks pagalbą ir konsultacijas. Sieksiu, kad tokių specialistų – profesionalių atvejo vadybininkų rajone daugėtų, t.y. savivaldybė skirtų daugiau lėšų šių specialistų etatams sukurti ir išlaikyti.

Turime teikti kompleksinę teisinę pagalbabą tokiems asmenims, kurie reiškia norą isidarbinti, bet iškyla jūsų minėta problema. Jei skola yra savivaldybės įmonėms ( šilumos tinklai, jonavos vandenys, Jonavos paslaugos) sudaryti skolų grąžinimo grafikus, kurie motyvuotų isidarbinti.

14 proc. dydžio darbingo amžiaus žmonių įsiskolinimas yra didelį nerimą keliantis faktorius. Pirmasis žingsnis - skolininkas turi pasitarti su daugiau žinių turinčiu asmeniu, kaip išeiti iš tokios sudėtingos situacijos. Po to, jei reikia išsamensės konusltacijos (finansinės, teisinės, psichologinės), kreiptis į asmenį, kuriuo pasitikimą ir kuris gali patarti (seniūnas, šeimos gydytojas, socialinis darbuotojas, darbdavys ir pan.). Jei reikalnga profesionali teisininko konsultaciją, ją visuomet nemokamai suteiks savivaldybėse dirbantys asmenys. Dažnu atveju yra skiriama socialinės pašalpos išimties tvarka ir pan. 

Pirmiausia reikia finansinio raštingumo švietimo visiems, ne tik jau turintiems įsiskolinimų, ypač greitųjų kreditų.  Antra „užšaldyti" gyventojo įsiskolinimus VMI, SODRA: jei gyventojas dirbs legaliai, mokės ir mokesčius, tai nauda bus ir jam ir valstybės biudžetui. Kai nedirba, ar dirba nelegaliai, jo skolos tik didės.

Tai labai opi problema ir žinoma pagrindinė nenoro gauti oficialias pajamas priežasčių yra antstolių vykdomas išieškojimas. Skolos tikrai niekur nedings ir jų tikrai nepadengs savivalda. Skolas padengti turi asmuo, turintis įsiskolinimų. Savivalda šiuo atveju gali prisidėti prie dirbančio ir su sunkumais susiduriančio asmens poreikių tenkinimo. Konkrečiai, galima padėti šeimai, ar asmeniui per tokius pagalbos mechanizmus, kaip pagalba maistu, būtiniausiomis buities ir maisto prekėmis. Būtina tokius asmenis ištraukti iš nedarbo ir užprogramuotos skurdžios senatvės perspektyvos. Savivalda, ne tiesiogine pinigine parama, bet per socialines iniciatyvas, pagalbą žmogui, ir šeimoms sumažinant, amortizuojant įsiskolinimo padarinius privalo  padėti tokiems asmenims grįžti į darbo rinką. Tai ilgalaikėje perspektyvoje būtų ne tik pagalba tokiems asmenims, bet ir naštos savivaldai, ar valstybei mažinimas, kalbant apie išmokas ir senatvės pensiją.

Skolinimąsis yra asmeninis žmogaus apsiprendimas. Kas gali padėti, manau kad tik švietimas ir financinio raštingumo ugdymas nuo mokyklos. 

Iš esmės įsiskolinimai yra dėl mažų gyventojų pajamų ir nepakankamo finansinio raštingumo, kai neįvertinus visų aplinkybių imamos paskolos ir įbrendama į skolas.Todėl ir čia matau kelią, kad pritraukiant investicijas, kurios kurtų gerai apmokamas darbo vietas (lyginant su Sostinės regionu), leistų daugeliui gyventojų  atsikratyti skolomis. Tik gaunamos didesnės pajamos leis nusikratyti skolų naštos ir į jas vėl neįbristi.Bet problema ir ta, kad įsidarbinus, nemažą dalį gyventojų atlyginimų pasiima antstoliai už skolas. Todėl manau, kad reikėtų tobulinti teisinę bazę, kad būtų koreguojamas išskaitų iš gaunamo atlyginimo dydis. Tą padaryti galima bendradarbiaujant su mūsų rinktu ir kitais Seimo nariais, Teisingumo ministerijos specialistais ir pan. Nežinau, bet gal yra ir kitų būdų, čia reikia, kad daug protingų galvų įvertintų situaciją ir siūlytų galimus ir kitus sprendimus. Dalyvaučiau tokių sprendimų aptarime.Svarbu ir tai, kad būtų sustiprintas šviečiamasis darbas gyventojų finansinio raštingumo tema. Kaip tai būtų galima padaryti efektyviausiai reikėtų tartis ir priimti atitinkamus sprendimus.

Manau, kad įsiskolinimai bankams, už komunalines paslaugas ir kt. neturi įtakos asmens įsidarbinimui. Šios aplinkybės turėtų dar labiau motyvuoti asmenį dirbti. Savivaldybė turėtų prisidėti pritraukiant investicijas ir kuriant darbo vietas, o ne tik pašalpomis ir vienkartinėmis išmokomis, kas demoralizuoja žmogų ir padaro jį įkaitu. Reikia kryptingai dirbti su visuomenės švietimu, teikiant nemokamas konsultacijas finansiniais, asmeninio biudžeto klausimais. 

Problema labai opi ir aktuali visose savivaldybėse. Prieš faktą manau reikia daugiau šviesti gyventojus kokios galimos pasėkmės piktybiškai nevykdant įsipareigojimų ir kokie yra pagalbos būdai dėl netikėtai atsiradusių finansinių sunkumų.  Vertinti reikia atskirai kiekvieną atvejį identifikuojant įsiskolinimo priežastį, jei tai kaip pvz. socialinio būsto savininkas neišgali susimokėti mokesčių, galima pagalvoti apie vienkartinę finansinę pagalbą iš savivaldybės arba mokestį išdėstant dalimis. Čia labai svarbus ir verslo subjektų įsitraukimas kuriems reikalingi darbuotojai, sukuriant bendradarbiavimo modelį kaip prvencinę priemonę "pagalba išbristi iš įsiskolinimų". Neatmesčiau tokios pareigybės atsiradimo savivaldybėse, kuri kaip minėjau galėtų identifikuoti kiekvieną atvejį ir bendradarbiaujant su verslu siūlyti pagalbos variantus.

Pirmiausiai reikia pamatyti įsiskolinimų struktūrą, susipažinti su jų kokybe ir pagal tai priimti sprendimus dėl įsiskolinimų grąžinimo. Būdai gali būti įvairūs, priklausomai, kokios pagalbos reikalauja žmogus: galbūt pirmiausiai reikia suteikti pagalbą kovojant su priklausomybėmis (lošimai, narkotikai, alkoholis ir t.t.); taikyti įsiskolinimų atidėjimus, grafiko tinkamas išdėliojimas ar jei nėra kitos išeities suteikti teisinę pagalbą skelbiant asmeninį bankrotą. Tačiau, pagrindinis būdas - tinkamas darbas bei tinkamos prevencinės priemonės prieš įsiskolinimo atsiradimą. 

Reikėtų išsiaiškinti priežastis, skatinčiau gyventojus kurti smulkius verslus, rasti lėšų bent refinansuoti skolas už mažesnes palūkanas, ir ,žinoma, švietimas.

Pirmiausiai privalo būti plėtojamas ekonominis raštingumas, kuris mokintu jaunimą būti atsakingais ir neprisiimti neapgalvotu ir sunkiai įgyvendinamų įsiskolinimų. Konkretizuokite kas konkrečiai atliko tokius tyrimus? Pirma kartą girdžiu sąsają tarp įsiskolinimo ir isidarbinimo. Kaip tai gali būti susije turėtu būti smulkesnis paaiškinimas. Skolų grąžinimas dažnai būna paskata dirbti ir užsidirbti. Šis klausimas nėra tiesiogiai susietas su savivaldybės veikla, nes valstybės politika privalėtu užtikrinti bazinių pajamų garantiją savo piliečiams. Tai numato visuotinių žmogaus teisių deklaracija, kuria Lietuva yra ratifikavusi. Šiuo metu savivaldybės pačios iškreipia darbo rinką versdamos bedarbius atlikti viešuosius darbus valant teritorijas už kurias mokami pinigai kitiems asmenims arba firmoms. Taip susidaro dvigubas apmokėjimas už teritorijų valymą. Vienas apmokėjimas nugula tiems kas pagal sutartis privalo atlikti valymo darbus plius pašalpos bedarbiams. Vietoj tokių sprendimų, turėtu būti oficialiai įdarbinami esantys bedarbiai ir jie gautu didesnes, bei oficialias pajams vietoje pašalpų. Ši ydinga sistema prieštarauja daugeliui įstatymų ir darbų saugai, bei iškreipia rinką. Per didelė biurokratinė mašina trukdo smulkių verslų kurimuisi ir taip spresti isiskolinusių žmonių problemas. Savivaldos sistema sutvarkyčiau taip, kad kiekvienas norintis kurti savo verslą gautu racionalius patarimus ir pagalbas, o ne biurokratinius stabdžius, kaip yra dabar. Aš pat prieš 12 metų pradėjau verslauti ir su tuo susidūriau asmeniškai. Vienintelė efektyvi pagalba verslo pradžiai Kaišiadorių rajone gaunama iš  Kaišiadorių turizmo ir verslo informacinio centro. Ačiū jiems

Kompleksinė pagalba, tiesioginė socialinė parama skoloms apmokėti, lankstūs atsiskaitymai su savivaldybės įmonėmis (komunalinių paslaugų teikėjais), teisinė pagalba, atvejo vadyba, finansinio raštingumo mokymai.

Įsidarbinus sudaryti sutartį su daliniu skolos padengimu , suderinus su darbdaviu.

Mano žiniomis Kalvarijos savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse dirba daug gyventojų kurie turi įsiskolinimų, manau čia labiause priklauso nuo darbdavio požiūrio. Savivaldybė šiandien neturi įrankių spresti minėtai problemai, bet pasitelkent minkštuosius projektus kelti gyventojų finansinį raštingumą būtina.

teikti specializuotas šeimos/asmens finansų valdymo paslaugas paramos formų skyrimo tvarkose numatyti tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis stiprinti ilgalaikį finansinio raštingumo ugdymą diegti skurdo mažinimo priemones 

Sveiki, dėkoju už klausimą. Mano požiūriu labai svarbu, jog žmonės sprendimus dėl finansinių įsipareigojimų priimtų įvertinę visas rizikas ir savo galimybes, todėl valstybės vaidmuo šiuo aspektu yra užtikrinti gyventojų ekonominį raštingumą ir švietimas yra tas įrankis, kurį turime pasitelkti. Džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė ir Seimo dauguma pradėjo didelių vilčių teikiantį „Tūkstantmečio mokyklų“ projektą, kuris prisidės prie to, kad Lietuvos vaikai gautų kokybišką išsilavinimą nepaisant savo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Kauno miesto savivaldybė šiame projekte dalyvauja ir gali sulaukti apie 20 mln. eurų investicijų švietimo kokybės gerinimui. Švietimas yra mūsų programos prioritetas ir Kauno savivaldos rinkimuose – kiekvienas Kauno vaikas privalo turėti galimybę mokytis geroje mokykloje. Pasirūpinsime, kad mokyklų tinklas Kauno mieste būtų subalansuotas ir neliktų per mažų ar per didelių klasių, nesiformuotų „geros“ ar „blogas“ mokyklos.

Viena iš svarstomų idėjų – specialaus municipalinio fondo sukūrimas, kuris būtų skirtas laikinas finansines problemas patiriančių miestiečių pagalbai. Konkrečios sąlygos ir apimtys detalizuojamos surinkus ir įvertinus pirminius duomenis. Kol kas tokie duomenys yra savivaldybėje, tačiau viešai nepateikti.

Laba diena.Dėkoju už klausimą. Visgi iš Jūsų klausimo nėra aišku, kokius įsiskolinimus įvardijate. Jeigu kalbėtume apie įsiskolinimus už komunalines paslaugas (pvz., šildymą), savivaldybė gali pasiūlyti skirtingas galimybes skolų naštai mažinti. Jeigu šias paslaugas teikia savivaldybės įmonės, gali būti sudaromi skolos padengimo susitarimai ir skolos gali būti išdėstomos per ilgesnį laiką. Taip pat savivaldybės, kaip socialinės politikos įgyvendintojos, gali kurti įvairias finansines priemones gyventojų socialinėms reikmėms užtikrinti.Jeigu kalbėtume apie įsisikolinimus verslo subjektams (įsiskolinimus už paskolas ir pan.), tuomet savivaldybės tiesioginė įtaka yra mažesnė. Viena iš galimybių - investuotojų pritraukimas tam, kad būtų kuriama daugiau ir įvairesnių darbo vietų. Kita svarbi galimybė, kuri duoda rezultatą ilgajame laikotarpyje - gyventojų, ir ypač vaikų, finansinio raštingumo ir socialinių įgūdžių stiprinimo iniciatyvos.PagarbiaiNijolė Putrienė

Vienareikšmiško ir visiems vienodo teisingo atsakymo matyt nėra, kiekvienas atvejis tikrai yra indivudualus ir priklauso nuo daugelio faktorių - ar būsto paskola, ar remonto užbaigimo paskola, ar vartojimo paskola, ar automobilio, ar .... Kokios kitos žmonių sąlygos - darbo, pajamų, galimybių, išsilavinimo, gebėjimų ... Svarbiausias faktorius - žmonių finansinis raštingumas. Kaip vaikai pažįsta pasaulį, apčiupinėja daiktus ir išmoksta jame gyventi per savo asmeninę patirtį ir tėvų palaikymą, taip matyt ir kiekvienas suaugęs žmogus turi mokėti elgtis su pinigais. Tam geriausiai tinka realūs, apčiuopiami, materialūs t. y. grynieji pinigai, kuriuos gali kasdien suskaičiuoti, susiplanuoti, taupyti ... Taip, kad mokymasis, patirtis ir atsakomybė yra esminiai punktai mūsų kiekvieno finansiniame kelyje.

Laisvė ir Teisingumas pripažįsta ir remia solidarumo principo vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, todėl ir savivaldybės veikloje pasisako už subalansuotą socialinės politikos modelį, kuris skatintų bendruomenės narius aktyviai veikti, siekiant aprūpinti savo šeimas darbo ar kūrybos pajamomis, tačiau, iš kitos pusės, pasisako už skaidrios efektyvios socialinės sistemos pritaikymą tais atvejais, kai parama yra būtina. Su piniginės paramos gavėjais būtina nuolat bendradarbiauti, siekiant išvengti piktnaudžiavimų.

Nelabai aišku kodėl įsiskolinimas yra barjeras įsidarbinimui. Darbo pajamų turėjimas ir yra prielaida, kad paskolos bus atiduotos.O dėl įsiskolinimų problemos tai turbūt geriausias sprendimas būtų finansinio raštingumo didinimas dar ugdymo įstaigose, kad žmonės išvengtų nepakeliamų įsisikolinimų ar neįsiveltų į greituosius kreditus.  

Verslo pritraukimas į rajoną, naujų darbo vietų kūrimas. Infrastruktūros mokesčio mažinimas, kas ženkliai sumažintų būsto kainą. Projektų įgyvendimo supaprastinimas po neapskaičiuotų detaliųjų planų. Aktualu tiems, kas nusipirko sklypą po detalaus ir negali statyti savo svajonių namo, nes reikalaujama pakloti tinklus visam kvartalui. Šis nesusipratimas bus išspręstas, nes dabar dauguma detaliųjų yra suderinti neatlikus artezinio gręžinio vietos parinkimui geologijos, nepaskaičiavus debeto, bei nenumačius kiek artezinių gręžinių turėtų būti kiekviename kvartale. Tas pats yra ir su biologinio valymo įrenginiais. Derinant nebuvo net susimąstyta kokio dydžio bus agregatas, suprojektuotas  keliasdešimčiai sklypų. Atlaisvinus šią sritį žmonės galės pagal savo išgales  pasistatyti savo namus, tai padės išvengti paskolų arba jas imti mažesnes. Kiekviena situacija bus apkalbama individualiai. Profesionali teisinė pagalba ypač jaunimui peržiūrėti paskolos sutartis, jas gerai apsvarstyti ir įsivertinti savo galimybes. Subsidijų skyrimo jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose skaidrus įgyvendinimas.

Apie kokius įsiskolinimus klausiate? Bankams, privatiems kreditoriams, VMI, SODRAI, komunalininkams, policijai už baudas?? Kam? Ir apie kokius įvairius koio srities tyrimus kalbate? Sukonkretinkite klausimą

Dažnai žmogus atsidūręs tokioje situacijoje pasimeta ir jam trūksta profesionalios pagalbos. Svarbiausia, kad žmogų nepalikti užribyje ir išteisti pagalbos ranką. Atsidūrus tokioje situacijoje dažnai žmogus tampa labai pažeidžiamas ir jautrus. Žmogus turi turėti pasirinkimo teises ir pagalbos tašką. Paslaugos turi būti teikiamos pagal individualų atvejį, o ne dirbtinai ir atmestinai. Nors ir teisinė sistema numato skolų išieškojimo galimybę per antstolius, tačiau perdavus antstoliams žmogus tampa bejėgis, kovoti ir su skola ir su antstolio išieškojimu yra didelė našta. Tai veikia ne tik finansinę naštą, bet ir psichologinę būseną, kuri gali nuvesti žmogų iki neprognozuojamų veiksmų. Jeigu būsiu išrinkta mere drauge su savivaldybių asociacija inicijuosiu teisės aktų pakeitimą, kad  sušvelninti tokių žmonių situacija ne tik mūsų savivaldybėje, bet ir visoje Lietuvoje. Ypač tų asmenų, kurie turi mažamečius vaikus arba yra neįgalūs. Dažnai antstoliai viršija savo įgaliojimus, perskaičiuoja kelis kartus per metus įsiskolinimus tikrai ne žmogaus naudai. Jie neturėtų pažeisti žmogaus konstitucinių teisių. Būtinas griežtesnis jų veiklos reglamentavimas. Dėl šios problemos situacija Lietuvoje yra kritinė. Daugelis tokių prasiskolinusių asmenų dirba nelegaliai.  Reikia padėti žmogui jaustis oriai, kad jis galėtų kuo greičiau išsivaduoti iš šios finansinės naštos.   Pirmas savivaldybės žingsnis turėtų būti profesionali teisinė pagalba, kurią jis gali gauti savivaldybės administracijoje. Savivaldybės administracija  turi būti tarpininku ir suteikti profesionalią pagalbą. Jis turi būti informuojamas apie visas teisėtus žingsnius ir veiklas, kaip išbristi iš susidariusios situacijos. Labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas, siekiant padėti pasirengti skolų apmokėjimo grafiką.  Antras žingsnis- bendradarbiaujant su užimtumo tarnyba padėti surasti darbą. Svarbu sudaryti sąlygas, kad žmogus kuo greičiau išsivaduotų iš įsiskolinimų. Svarbu, kad žmogus visada jaustų, kad juo yra rūpinamasi ir jis nėra paliktas vienas tokioje situacijoje.  Svarbiausias manau savivaldybės ir socialinių partnerių, ypač NVO atstovų darbas būtų prevencinis, kad tokių situacijų būtų kuo mažiau. Reikia daugiau dirbti su šeimomis prevenciškai, kad tokių įsiskolinimų būtų kuo mažiau. Ypač socialiai silpnos šeimos nemoka tvarkytis su savo išlaidomis, todėl patenka į prasiskolinimo liūną. Čia galėtų pagelbėti vaikų dienos centrai, krizių centrai ir kitos institucijos, dirbančios socialinių paslaugų srityje. 

Kaip savivaldybėse yra teikiama nemokama pirminė teisinė pagalba, taip būtų galima padėti ir ilgalaikių skolų turintiems arba į greitųjų kreditų verpetą įsisukusiems asmenims, teikiant nemokamas asmeninio finansų konsultanto paslaugas, sudarant asmenims pajamų paskirstymo ir skolų išmokėjimo modelius. Skatinti asmenis, turinčius ilgalaikių įsiskolinimų, ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Ugdymo įstaigų įsitraukimas nuo mažų dienų mokant vaikus finansinio raštingumo taip pat padėtų išvengti skolų duobės ateityje. 

Savivalda šiuo klausimu padėti žmonėms turi per mažai galių, jos vaidmenį matau gana simbolinį. Vertėtų skatinti moksleivių finansinį raštingumą, kad vėliau jie nepatektų į įsiskolinimo spąstus, suaugusiems asmenims galėtų padėti specialiai, parengti socialiniai darbuotojai. Pastarieji padėtų suaugusiems formuoti finansinio planavimo įgūdžius, atstovautų iš problemų išsivaduoti norintiems asmenims santykiuose su kreditoriais, organizuotų teisinę pagalbą ieškant išeičių iš užburto įsiskolinimų rato.

 Statistika kartais būna labai neiformatyvi.Visų pirma reikia į situaciją pažvelgti giliau: kokie tai įsiskolinimai, kokie įsiskolinusio žmogaus socialiniai įgūdžiai, ar dedamos pastangos skolų mažininui? Finansinio raštingumo temos, kursai, socialinių darbuotojų pasirengimas ir  šių situacijų matymas, galėtų prisidėti prie  problemų sprendimo. 

Sprendimą skolintis priima pats žmogus. Priežastys skolintis gali būti labai įvairios, pagrįstos ir galbūt per mažai pasvertos, neatsakingos, per daug optimistiškos. Šiuo atveju labai svarbu kalbėti apie gyventojų finansinio raštingumo ugdymą, gebėjimą skolintis bei valdyti savo skolas. Šių įgūdžių ir suvokimo apie asmeninių finansų valdymą turi būti pradedama mokinti jau mokyklose. Tačiau savivalda taip pat galėtų inicijuoti bendras programas su Užimtumo tarnyba, mokymus, kuriuose šių temų būtų mokoma. Reikia suvokti, kad žmogus, paėmęs paskolą, taip pat prisiima ir įsipareigojimus. Todėl svarbu, kad tie sprendimai būtų gerai pamatuoti. Pastebėtina, kad mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, yra linkę skolintis greitųjų kreditų bendrovėse. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, laiku negrąžinus turimos paskolos, tokiems įsiskolinusiems asmenims tikrai svarbi pagalba, kaip susitvarkyti finansinę situaciją. Tačiau greta atsakingo skolinimosi, svarbu atvirai kalbėti ir apie atsakingą skolinimą. Būtent greitųjų kreditų bendrovės dažnai gyventojams tampa sunkia finansine našta: pasiskolinti dažnai būna per daug lengva. Todėl šį klausimą reikia kelti visos šalies mastu, kad tai būtų reguliuojama teisės aktais, kad žmonės būtų maksimaliai apsaugoti nuo neatsakingų ar nepamatuotų sprendimų.

Sprendimą skolintis priima pats žmogus. Priežastys skolintis gali būti labai įvairios, pagrįstos ir galbūt per mažai pasvertos, neatsakingos, per daug optimistiškos. Šiuo atveju labai svarbu kalbėti apie gyventojų finansinio raštingumo ugdymą, gebėjimą skolintis bei valdyti savo skolas. Šių įgūdžių ir suvokimo apie asmeninių finansų valdymą turi būti pradedama mokinti jau mokyklose. Tačiau savivalda taip pat galėtų inicijuoti bendras programas su Užimtumo tarnyba, mokymus, kuriuose šių temų būtų mokoma. Reikia suvokti, kad žmogus, paėmęs paskolą, taip pat prisiima ir įsipareigojimus. Todėl svarbu, kad tie sprendimai būtų gerai pamatuoti. Pastebėtina, kad mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, yra linkę skolintis greitųjų kreditų bendrovėse. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, laiku negrąžinus turimos paskolos, tokiems įsiskolinusiems asmenims tikrai svarbi pagalba, kaip susitvarkyti finansinę situaciją. Tačiau greta atsakingo skolinimosi, svarbu atvirai kalbėti ir apie atsakingą skolinimą. Būtent greitųjų kreditų bendrovės dažnai gyventojams tampa sunkia finansine našta: pasiskolinti dažnai būna per daug lengva. Todėl šį klausimą reikia kelti visos šalies mastu, kad tai būtų reguliuojama teisės aktais, kad žmonės būtų maksimaliai apsaugoti nuo neatsakingų ar nepamatuotų sprendimų.

Mes puikiai suvokiame, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo būdas turi būti adekvatus jo finansinei padėčiai – kitu atveju net padengus senus įsiskolinimus, jų vietą užims kiti, todėl manau, kad savivaldybei bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba reiktų organizuoti pirmiausia finansinio raštingumo kursus bedarbiams, prasiskolinusiems rajono gyventojams, kad žmogus sugebėtų planuoti savo biudžetą, kaip atsakingai elgtis su gautomis pajamomis ir sugebėti atsisakyti visų nereikalingų išlaidų.  Reiktų šiems asmenims, turintiems kreditorinių įsiskolinimų, padėti greičiau įsidarbinti, kad galėtų kuo greičiau pradėti dengti  savo skolas. Socialinės paramos skyrius turėtų padėti užpildyti visus reikalingus dokumentus dėl galimos socialinės paramos tokiems asmenims: kuro kompencacija, maisto paketai ir Pan.. Teikiama psichologo pagalba.Ir , aišku savaime, nuolatinis ir glaudus bendradarbiavimas savivaldybės, užimtumo tarnybos, darbdaviais bei bedarbiais.   

Laba diena,tiesa, kaip parodė atlikta įsiskolinimų studija ir kiti tyrimai, įsiskolinimai yra vienas didžiausių įsidarbinimo barjerų.Savivaldybė savo vienkartinių, periodinių, tikslinių ir sąlyginių paramos formų skyrimo tvarkoje galėtų numatyti tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis. Tokiems asmenims būtų tikslinga teikti specializuotas šeimos ar asmens finansų valdymo paslaugas, kada socialiniai darbuotojai tarpininkautų tarp asmens ir anstolio, padedant subalansuoti šeimos ar asmens biudžetą. Kompleksiškos pagalbos teikimas galėtų padėti  sumažinti asmenų skolų naštą, greičiau grįžti į darbo rinką, o ateityje išvengti tokių skolų. 

1. Atvejo vadybininkas turi tarpininkauti dėl teisinės pagalbos taip, kad įsiskolinęs žmogus susitvarkytų skolos išmokėjimo grafikus. Prireikus, savivaldybės teisininkai padėtų atstovaujant įsiskolinusį asmenį teismuose. 2. Iš savivaldybės lėšų skirti vienkartinę piniginę paramą, kad būtų galima jam padėti likviduoti įsiskolinimą. Taip pat galima padėti ir per tikslinės socialinės paramos skyrimą skolos likvidavimui. 3. Paskatinti ir suteikti reikiamą pagalbą, kad žmogus galėtų susikurti sau darbo vietą susikurdamas verslą. 4. Sukurti kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų, į rajono pritraukiant verslą nuo didelio iki mažo.

Pirmiausia įsiskolinimų  turintis žmogus, turi žinoti, kad gali kreiptis pagalbos savivaldybėje dirbančius specialistus, pirminei teisinei pagalbai gauti. Šio problemiško klausimo sprendimas nėra savivaldos kompetencijoje. Tokio pobuždio sprendimai turėtų būti priimami visos Lietuvos mąstu, atižvelgiant į Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo siūlymus. 

Įsiskolinimai, visų pirma, sukuria didelį nesaugumo pojūtį asmenims ir svarbiausia pasirūpinti, kad žmonės, susidūrę su šiomis problemomis, gautų būtiną emocinę ir psichologinę pagalbą, jog nenuvažiuotų nuo bėgių ir galėtų susidaryti planą situacijai spręsti. Tad kokybiškos ir prieinamos psichikos sveikatos paslaugos turi būti savivaldybės prioritetas. Visgi, tai yra pasekmių, o ne giluminės problemos likvidavimo būdas, todėl svarbu užtikrinti, kad žmonės būtų finansiškai raštingi ir išvengtų įsiskolinimų, kurių nėra pajėgūs grąžinti, o finansų įstaigos turėtų atsakomybę užtikrinti, kad skolinama asmenims, turintiems galimybių skolas grąžinti. Čia didesnę sprendimų galią turi nacionalinės institucijos per reguliavimo tobulinimą, tačiau savivaldybė gali inicijuoti finansinio raštingumo programas bendrojo ugdymo įstaigose ir padėti moksleiviams pasiruošti suaugusiojo gyvenimui ir finansų planavimui. 

Ilgalaikėje perspektyvoje – ekonominio raštingumo ugdymas nuo vaikystės. Dauguma su asmenų įsiskolinimais susijusių klausimų priklauso nacionalinei diskrecijai, tačiau savivaldybės lygmeniu būtų galima diegti monitoringo sistemą ir realiu laiku vertinti bei koreguoti žmonių pajamų ir įsiskolinimų balansą per savivaldybės teisę teikti piniginę ir nepiniginę socialinę paramą. Nuolatinė stebėsena leistų išvengti situacijų, kas asmenys, gyvendami socialiniuose būstuose, ir gaunantys piniginę paramą, užaugina įsiskolinimus už būstą ir tenka juos iškeldinti, taip užprogramuojant tolesnes problemas ir dar didesnę skurdo riziką.

Taip, žinau šią problemą. Kartą buvome savo firmoje įdarbinę jaunuolį ir tą patį mėnesį gavome vykdomuosius raštus iš 14(!) anstolių. Atskaičius įmokas už skolas jam liko apie 200 Eurų. Jis pats pasiprašė išeiti iš darbo ir ieškojo atsitiktinių darbų, buvo išvažiavęs į užsienį, šiuo metu sunkiai verčiasi. Panaši situacija ir su kitais 14 proc. Mano veiksmai:- Vilniaus universitete veikia Teisės klinika (Nemokama teisinė pagalba internetu ir gyvai | VU Teisės klinika (teisesklinika.lt) - ji teikia pagalbą nemokamai, su ja sudaryčiau sutartį IŠ KARTO TAPĘS MERU;- prie savivaldybės įsteigčiau teisinę konsultaciją, kur patyrę teisninkai padėtų asmeniui susiforminti bankrotą, kad būtų nurašytos skolos;- organizuočiau bendruomenėse socialinio verslo organizacijas, kurios pasirūpintų tokių žmonių buitimi, o už tai jie atidirbtų bendruomenei valandas (t.y. žmogus gautų nepiniginį atlygį vietiniu maistu, būsto nuoma, malkomis ir pan.)- per LVŽS frakciją inicijuočiau Bankroto įstatymo pataisą, kurioje būtų numatytos socialinės "grindys" - t.y. dirbančiam žmogui turi likti ne mažiau nei 600 Eurų, atskaičius visas įmokas už skolas;- pasikviesčiau kitų partijų atstovus kartu spręsti šią problemą.

1.       Pirmiausia, reikia aiškintis, kodėl tos skolos atsirado. Neatmetu galimybės, kad dalies įsiskolinimų būtų galima išvengti, jei turintieji skolų atsakingiau skolintųsi. Tad mano manymu, reikia pradėti pildyti finansinio raštingumo spragas.

Šią problemą gerai matau, kalbėdama su verslo bendruomene. Iš esmės nacionaliniu lygmeniu jau įgyvendinta pora žingsnių tam, kad bent jau greitieji kreditai nebūtų dalinami taip lengvai. Ką savivalda gali padaryti? Tai yra palaikyti ir remti finansinio raštingumo iniciatyvas ir NVO, dirbantį šioje srityje, taip pat skatinti mokyklas integruotis finansinį raštingumą ugdančius sprendimus. Asmeninis pastebėjimas: svarbu, kad mes visi šiame mieste gerai jaustumėmės, neturėdami poreikio viršyti savo finansinių galimybių ir pagauti tą „hygge“, kurį turi Skandinavijos šalys ir tai ateina iš pasitikėjimo savimi ir savo bendruomene. 

Atsakyti paprastai į Jūsų klausimą yra sudėtinga. Esu gyvenime jau susidūręs su situacija, kai įmonė bando padėti darbuotojams išlipti iš greitųjų kreditų liūno (t.y. įmonė už darbuotoją sumokėjo visus greituosius kreditus ir susikaupuses žvėriškas palūkanas ir suteikė darbuotojui lengvatinę paskolą su ilgu grąžinimo grafiku ir simbolinėmis palūkanomis). Deja, po mažiau ne metų, darbuotojai būdavo pasiėmę panašų greitąjį kreditą. Taigi rezultate - pas žmogų didesnis įsiskolinimas, nei buvo pradžioje prieš pagalbą. Todėl mano nuomone, skolinimasis turėtų būti atsakingas sprendimas ir neturėtų būti papildomai skolinama, jei asmuo jau skoloje nemažą pinigų sumą.Savivaldybės pagalbą matau tik vienoje vietoje - jei jau taip nutiko, ir žmogus tikrai pateko į skolų liūną ir nebegali išlipti, savivaldybė galėtų padėti tokiam žmogui inicijuoti fizinį asmens bankrotą. Visos kitokio tipo pagalbos (palūkanų kompensavimas, paskolos dengimas ir kitokios iniciatyvos tik didina problema ir nesprendžia problemos iš esmės.Taip pat, viena iš papildomų kripčių - švietimas ir mokymas.

Nei miesto meras, nei miesto taryba to neišspręs. Kaip liberalas, esu už tai, kad kiekvienas žmogus galėtų rinktis skolintis ar ne. Dažniausiai paskolos imamos būsto įsigyjimui. Manau neteisinga, kad valstybė dalinai subsidijuoja tik jaunas šeimas , besikuriančias regionuose. Per savivaldybių asociaciją sieksiu, kad toks modelis būtų taikomas ir mieste.

Savivaldybė gali prisidėti vienkartine pinigine išmoka bei kompensacijomis už komunalines paslaugas. Taip pat darant įvairias nuolaidas darželiams, mokykloms (maitinimas) Tai netiesioginė finansinė pagalba asmeniui, patekuiasm į finansiškai sudėtyingą situaciją.Tiesiogiai padėti padengti skolas, jei jos nėra už komunalinius patarnavimus, nėra.

Manau, kad savivaldybės įmonėse, kurios teikia viešąsias paslaugas, būtų galima taikyti praktiką, kad skolininkas turėtų galimybę sumokėti skolą dalimis. Būtų sudarytas grafikas skolos išmokėjimui. Asmenims, kurie yra socialinės paramos gavėjai, būtų galima skirti vienkartinę išmoką skolai padengti. Mano žiniomis ši praktika yra taikoma Klaipėdos miesto savivaldybėje.

Jei savivaldybė ir valstybė padeda neįgaliems, sergantiems, negalintiems savimi pasirūpinti žmonėms, lygiai taip pat galima padėti ir skolininkams - skirti keletą etatų, kurie padėtų žmonėms išeiti iš skolų, nes dalis tokių nelaimėlių nežino, kad jiems prikalso kompensacijos už šildymą, kad galima susitarti su kreditoriais ir anstoliais dėl skolų atidėjimo, kad savivaldybė turi teisę skirti vienkartines pašalpas į nelaimę patekusiems žmonėms.

Jei savivaldybė ir valstybė padeda neįgaliems, sergantiems, negalintiems savimi pasirūpinti žmonėms, lygai taip pat galima padėti ir skolininkams - skirti keletą etatų, kurie padėtų žmonėms išeiti iš skolų, nes dalis tokių nelaimėlių nežino, kad jiems prikalso kompensacijos už šildymą, kad galima susitarti su kreditoriais ir anstoliais dėl skolų atidėjimo, kad savivaldybė turi teisę skirti vienkartines pašalpas į nelaimę patekusiems žmonėms.

Sveiki,pirmą kartą tenka išgirsti, kad turima paskola yra problema įsidarbinti.Koks skirtumas darbdaviui, kad pretendentas turi skolų. Gal net gerai, nes didesnė tikimybė,kad naujas darbuotojas dirbs nuoširdžiai.Reiktų vengti patekti į skolų spąstus. Jei skolinamasi banke, bankai turi didelius saugiklius nemokiems klientams.Tai reikštų, kad skolinantis kitose kredito įstaigose yra didelė rizika pačiam ir reiktų vengti.Sudėtingiausia, kai skolinamasi ne pagal pajamas. Tada geriausias būdas parduoti daiktą dėl kurio susidarė skolaArvydas 

Juoko forma ir kartu labai rimtai su faktais.  Bankinių erkių klestėjimo laikotarpis! Kai turi “lūzerių” daugumą kito rezultato ir būti negali būti.  Ūkininkai už 1 ltr pieno gauna 0,16-0,27 Eur! Nors parduotuvėje pienas 2-3 eurai! O čia Lietuvoje aukšto Prezidento G. Nausėdos globojami, bei I. Šimonytės palaikomi bankai pelno gaus 1 mlrd €!!! Kai apie tai rašiau sausio pradžioje tai bankų žiurkytės ir jų gerai samdomi žurnalistai klykė, kad kremlinis Žemaitaitis meluoja ir taip būti negali.  O va praėjo mėnuo jau ir LB vadovas Kremliniu tapo 😉  Kaip suprantu G. Skaistei suprasti finansus bei matematiką misija neįmanoma! Būstų palūkanų normos pakilo nuo 50-begalybės eurų. Jaunos šeimos negali net maisto įpirkti, nes bankų šulams dirba, o jie sau pelną kraunasi! Gal ir gerai, kad tą jaunimą su šeimomis dusina 😉, gal dabar supras, kokie Konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija kapitalistai, ir dirba ne LT naudai, o skandinavams! Įdomu tai, kad prieš daug metų Lietuvos finansai ir jų valdymas, buvo atiduoti į skandinavų rankas, tai dabar jie kaip tie vikingai uždusins mūsų Tautą palengva. Aš siūliau ir siūlau PELNO MOKESTĮ BANKAMS NUSTATYTI PAGAL EURORIBOR 1 % Euroribor - pelno mokestis 10 % 1-1.5 % - pelno mekstis 15 % 1.5-2 % - pelno mokestis 20 % 2-2.5 % - pelno mokestis 25 %   Tokiu atveju būtų stabilios palūkanos ir žmonės apsaugoti.    Sekmės palaikant toliau konservatorių daugumą ir jos vykdomą politiką prieš Lietuvos žmones!   P.s. Kaip sakė vienas geras mano bičiulis “Remi... jie kaltina Europos Centrinį Banką dėl palukanų. Tai ok... keičiam visas būsto paskolų sutartis ir jose numatykim ne Euribor indeksa o ECB palukanų normą, kuri visada mažesnė už Euribor!” Bet tik ne šie kapitalistas ir korumpuoti valdininkai.  Jeigu būtų priimtas toks straipsnis situacija čia ir dabar sustotų  

Susidūrus su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos seniūniją jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, papildomai skiriamos išmokos vaikui, taip pat socialinė parama mokiniams.

Įsiskolinimai apie kuriuos kalbėsime reiškia nevaldomas skolas. Pagrindinė tokių problemų priežastis finansinio raštingumo trūkumas. Trumpuoju periodu, ką gali nuveikti savivaldybė tai nemokamos konsultacijos norintiems suvaldyti savo įsiskolinimus. Ilgalaikėje perspektyvoje mokinių, jaunimo ir suaugusių žmonių švietimas finansiniais, asmeninio biudžeto valdymo klausimais. Bėda yra ta, kad dalis tų žmonių didina savo įsiskolinimus nemokėdami skolų, dirbdami nelegaliai, slėpdami savo pajamas. Čia jau padėtų visuomenės švietimas apie nelegalaus darbo pasekmes, aktyvesnė institucijų kontrolė. Manau, kad valdomos skolos įsidarbinimui problemų nekelia.

Ar galėtumėte patikslinti klausimą? Ar Jūs turite omenyje taip vadinamuosius „blogus“ įsiskolinimus, kai gyventojai susiduria su antstoliais ir skolų išieškojimais per darbdavius?

Sveiki, norėtųsi suprasti klausimą vienodai, todėl prašyčiau patikslinimo ką turima mintyje "turi įsiskolinimų" ar kalbate apie įsipareigojimus bankui (būsto kreditas ir pan.) ar kalbate apie įsiskolinimus, kuriuos, kaip pavyzdys, vykdo antstoliai ? Dėl antros klausimo dalies (nesvarbu kalba eina apie būsto kreditus ar kitus minėtus įsiskolinimus), pirmiausia - svarbu surasti bendrą kalbą su kreditoriumi. Tiek valstybės įstaigos (VMI, SODRA), antstoliai, bankai yra linkę sudaryti mokėjimų grafiką, jo laikantis skolininkams dengia skolas ir kaip klausime minėta išeina iš skolos spąstų, tačiau šiuo atveju ypatingai svarbu - bendradarbiavimas. 

Laba diena,Prašau patikslinti klausimą, ką konkrečiai vadinate įsiskolinimu? Jei turima galvoje įsiskolinimą bankui, tai ši aplinkybė niekaip neįtakoja ir netrukdo asmeniui įsidarbinti, nes net nėra vertinama darbdavio atrankos proceso metu. Atvirkščiai - asmuo, turintis finansinių įsipareigojimų, yra labiau motyvuotas dirbti ir išlaikyti turimą darbą.Laukiu klausimo patikslinimo.Vytautas Tamašauskas

Laba diena,Prašau patikslinti klausimą, ką konkrečiai vadinate įsiskolinimu? Jei turima galvoje įsiskolinimą bankui, tai ši aplinkybė niekaip neįtakoja ir netrukdo asmeniui įsidarbinti, nes net nėra vertinama darbdavio atrankos proceso metu. Atvirkščiai - asmuo, turinti finansinių įsipareigojimų, yra labiau motyvuotas dirbti ir išlaikyti turimą darbą.Laukiu klausimo patikslinimo.Vytautas Tamašauskas

Įdomus klausimas. Gaila, bet šios problemos sprendimas vargu ar yra mero, ar savivaldos kompetencijų ribose. Tiek meras, tiek savivalda šios problemos neišspręs. Asmeniškai aš norėčiau, jog mūsų rajone atsirastų finansinio raštingumo ir švietimo kursai tiek mokiniams, tiek suaugusiems, kurie patartų kaip atsakingai tvarkytis su savo finansais, kad būtų galima išvengti įsiskolinimų.

Kai tenka bendrauti su žmonėmis, dažniausios problema, su kuria susidaria gyventojai dėl susidariusių skolų - tai nežinojimas, nesupratimas, finansinio raštingumo įgūdžių stoka. Nežinojamas, jog imti greituosius kreditus nerekomenduojama, nes laukia didelės ir neprotingos palūkanos. Nežinojimas, jog imti dar vieno greitojo kredito, siekiant padengti kitą skolą, skandina į dar didesnes skolos. Esant didesnės sumos kreditui ir vėluojant vykdyti įmokas - nežinojimas, jog su kreditoriais galima bendradarbiauti, prašyti išdėstyti atsiskaitymo grafikus, prašyti keisti sutarties sąlygas. Galų gale, nežinojimas, jog asmeniui, kuris atitinka įstatyme numatytus kriterijus, gali būti iškeliama ir fizinio asmens bankroto byla, kuri yra pagalbinė priemonė, padedanti atsiskaityti su kreditoriais. Visos minėtos priežastys rodo, jog žmonėms dažniausiai reikia prieinamesnės informacijos, ne tik teisinės, bet kartais ir nurodančios, kur asmuo tiksliai ir konkrečiai turėtų kreiptis dėl pagalbos suteikimo. Todėl vienas iš pagalbos būdų - aktyvesnis visuomenės švietimas ir informavimas, per savivaldybės tinklapį, socialinius tinklus, vietinę spaudą, ruošiant įvairias atmintines, gaires bei išaiškinimas, jog savivaldybėje asmenys turi teisę gauti pirminę teisinę pagalbą individualiu klausimu.Klausime užkoduota problema ir dėl to, jog asmenys turtinys skolų, susiduria su su problema įsidarbinant. Įstatyme (LR DK) randame teisinių normų, jog asmenys, siekiantys įsidarbingi negali būti diskriminuojami, o ir darbinantis asmuo neprivalo pateikti darbdaviui jokių duomenų apie savo skolinius įsipareigojimus. Todėl vėlgi reikalingas teisinis švietimas, jog žmonės žinotų, kad jeigu įsidarbinimo metu darbdavys reikalauja pateikti asmeninio pobūdžio informaciją ir tai tampa pagrindu, dėl ko asmuo nėra priimamas į darbą, galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją ar net į Darbo ginčų komisiją dėl diskriminavimo įsidarbinant. Kitas dalykas, jog kartais ir patys darbdaviai, sužinodami infromaciją iš neoficialių šaltinių, ypač mažuose miestuose, prisibijo įdarbinti asmenis su skolomis, kadangi bijoma, jog žmogus gali būti neatsakingas, aplaidžiai žiūrėti į darbą, būti nepatikimas. O kur dar papildomi įsipareigojimai, jeigu darbdaviui atsiunčiami antstolių patvarkymai dėl lėšų nurašymo iš darbo užmokesčio. Todėl būtina sukurti glaudesnį bendradarbiavimą su darbdaviais, galbūt net galvoti apie paskatinimo programas, jog darbdaviai būtų suinteresuoti nebijoti priimti į darbą asmenų su finansiniais sunkumais. Šiuo atveju, taip pat reikėtų pažymėti ir tai, kad neatmetama galimybė, jog į tą 14 proc. darbingo amžiaus žmonių grupę, patenka ir asmenys, kurie sąminingai pasirenka nedirbti ir šio nenoro įsidarbinti priežastys būna labai įvarios (siekimas išvengti finansinių įsipareigojimų, netinkamas išsilavinimas, ko pasekoje, atitinkamai yra mažesnės galimybės gauti ir didesnį darbo užmokestį, o mažas atlyginimas neskatina motyvacijos dirbti), todėl asmenys įsivertina, jog ,,dirbti neapsimoka", kai valstybė suteikia pašalpą ir kitas išmokas arba jeigu yra galimybė dirbti nelegaliai. Todėl mano nuomone, yra būtina griežčiau vertinti asmenis, kokios stiprumo pagalba jiems yra reikalinga bei ar asmenys apskritai nepiktnaudžiauja pagalbos galimybėmis. Na, o tiems asmenims, kurie tikrai susiduria su staigiais, netikėtais sunkumais - svarstyti  galimybę skirti didesnę paramą, atsižvelgiant į individualias aplinkybes.Galiausiai, šiuo metu jau yra sukurti mechanizmai, jog asmenys susidūrę su finansiniais sunkumais, turi galimybę kreiptis dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų už šildymą, vandenį. Tačiau kartais vėlgi asmenys nežino, nei kaip, nei kokiais atvejais, nei kur, galima kreiptis dėl pašalpos ar kompensacijų, todėl vėl sugrįžtame prie to, kad reikalingas aktyvesnis informavimas. Apibendrinant aukščiau išdėstyta, tai pagalbos būdai - aktyvesnis švietimas, informavimas, bendradarbiavimas su darbdaviais, stipresnis vertinimas asmenų, kuriems iš esmės reikalinga pagalba.

Įsiskolinimai mūsų visuomenėje tikrai yra problema, tačiau nei valstybė, nei savivalda neturi galimybių kontroliuoti privačių asmenų įsiskolinimų. Šiuo metu Kretingos rajono savivaldybėje veikia pirmojo šeimos būsto kompensavimo mechanizmas, kas labai palengvina pradinio įnašo neturinčių šeimų galimybę lengviau įsigyti pirmąjį būstą mūsų savivaldybėje. 

Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau Savivaldybėje žmonės gali gauti nemokamą teisinę pagalbą, kuri suteikia galimybę tarpininkauti sudarant  sutartis dėl įsiskolinimų dengimo mažesnėmis dalimis, kas skatina žmones dirbti.Pagarbiai

Mokymai kaip reikia skolintis ir grąžinti skolas.

Suteikti nemokama teisinę pagalba žmonėms turintiems įsiskolinimų.Teikti finansinio raštingumo konsultacijas.Sudaryti komisiją visų partijų ir frakcijų narius taryboje, rajono teisininųs, anstolių, kurie nemokamai  teiktų pagalbą skolų turintiems asmenims. 

Galimi pagalbos būdai: ·        finansinio raštingumo mokymai; ·        nemokama teisinė pagalba; ·        mokėjimo planų išdėstymas (paskolų apjungimas); ·        pagalba įsidarbinti; ·        atvejo vadybininkas padėsiantis toliau motyvuoti asmenį.

Finansinio raštingumo didinimas - nuo pamokų mokykloje iki nemokamų paskaitų bendruomenėse ir NVO iniciatyvų.

Tai tikrai nėra vienas didžiausių įsidarbinimo barjerų. Žmonės, vedami finansinio raštingumo stokos, pakliūna į skolų spąstus. Asmeninių finansų valdymo sklaida bei mokymai gali padėti išmokti valdyti asmens finansus, tai ir pagalba darbo paieškai bei įsidarbinimo galimybės. Tik gaunamos pajamos už darbą bei gebėjimas valdyti savo finansus gali pilnai ištraukti iš skolų spąstų.

Teiksime metodinę pagalbą, organizuosime kompetencijų kėlimo kursus socialiniams darbuotojams, kad jie galėtų teikti individualizuotą pagalbą skolininkams. Skatinsime smulkųjį verslą, padėsime išlaikyti įkurtas darbo vietas. Sukursime strategiją verslo skatinimui, numatysime tam finansavimą, organizuosime mokymus, teiksime konsultacijas verslo klausimais.

IIeškoti galimyių įdarbinti. Konultuoti dėl bankroto galimybių.

Pagrindinis pagalbos būdas skolų konsultanto ir psichologo pagalba. Nedarbas dėl skolų ir skolos dėl nedarbo žmogų įsuka tarsi į  užburtą ratą. Skolos – tai kompleksinių problemų „bagažas“: problemos šeimoje, bedarbystė, smurtas, depresija, stresas, maža savivertė. Skolos stipriai įtakoja žmogaus psichinę ir emocinę savijautą, motyvaciją grįžti į darbo rinką. Stengiamės padėti tokiems žmonėms. Šiuo metu Lazdijų rajone įgyvendinamas VšĮ biuras Pactumpilotinis projektas „Skola-ne bėda, dirbsiu-atiduosiu“, kurio metu teikiama nemokama pagalba rajono įsiskolinusiems žmonėms. Mažais žingsneliais judame į priekį. Minėto projekto dėka sudaromi susitarimai su antstoliais dėl skolų mokėjimo dalimis, padedama žmogui sugrįžti į darbo rinką. 

Žmonių  finansinis neraštingumas,neatsakingumas,nemokėjimas  planuotis  savo finansų sukuria tokią  situaciją. Valstybė neturi  savo komercinio  banko ir  praktiškai finansų rinkos  nekontroliuoja. Užsienio  bankai  visus pelnus  išsiveža, čia  lieka  skolos. Į klausimus  privalo  atsakyti Seimas, Vyriausybė, Prezidentas. Mokyklose  tikslinga  finansinio  raštingumo supažindinimo  bent keletas užsiėmimų. Savivalda į  asmenų  ir  darbdavių  finansinius  reikalus nesikiša.  Vieši  finansai neturi  būti  naudojami tokiems  tikslams.

Sveiki, keistas tyrimo rezultatas. Galimai yra atvejų, kai žmogus sąmoningai nenori grąžinti skolų ir vengia įsidarbinimo. Tačiau tokių mažuma. Mano nuomone, pajamų netekimas arba nepakankamas jų uždirbimas yra priežastis kodėl asmuo negali grąžinti įsiskolinimų. Asmenims, patiriantiems socialinę riziką (o šis atvejis tam ir būtų priskirtas), galima taikyti eilę priemonių. Visų pirma atvejo vadybininkas turi būti tas žmogus, kuris sudarius žmogui planą, turėtų motyvuoti ir padėti siekti užsibrėžtų tikslų. Taip pat galimybė paskebti asmens bankrotą, jeigu situacija neturi išeities ir leidžia įstatymai. Tokiu atveju žmogus negali būti paliktas po to vienas, atsakingi tarnautojai (socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai) turi siekti motyvuoti asmenį, kad situacija nepasikartotų.

Kurti konkurencingas darbo vietas, skolas reikia grąžinti, bet svarbu, kad žmogus turėtų pajamas reguliarias ir išsidėliotų turimas skolas galėtų oriai gyvenit ir po truputį mokėti. 

Ačiū už klausimą. Nemanau, kad valstybė, o ypač savivalda gali kažkaip tiesiogiai padėti įsiskolinimų turintiems žmonėms, bet jei žiūrėsime plačiau į problemos sprendimo būdus, tai mokykloje būtinas tikras finansinio raštingumo kursas, kuris mokytų žmones atsakingai elgtis su savo finansais. Ar gali socialinių paslaugų spektre atsirasti konsultacijų ir mentorystės paslauga, padedanti konkrečiai įsiskolinimų turintiems žmonėms spręsti savo problemas- klausimas vertas rimtos diskusijos. 

Sveiki.Pirmiausiai norėtųsi pasitikslinti klausimą - atsakyčiau tiksliau, kryptingiau. Pavyzdžiui apie kurios rūšies ar tipo įsiskolinimus kalbama: komunaliniai mokesčiai, būstų paskolos, išperkamoji nuoma, ... . Bandant suprasti klausimą ir jo potekstę be detalesnio paaiškinimo, pirmiausiai siūlyčiau papildomus mokymus, pvz. finansinio raštingumo, finansų planavimo ir valdymo. Atskirais atvejais tikslingas valstybinis reguliavimas, atskirais atvejais galimas asmeninis bankrotas.pagarbiaiGintaras Skamaročius

Įsidarbinti įmėnojė skolos tikrai netrugdo. Manau problema kyla tada, kai žmogus nenori grąžinti skolos. Ar gavęs atlyginimą kurio dalis nuskaičiuota už skolą, jam jo nepakanka, tokiu atveju gyventojas pasirenka dirbti naudodamas verslo liudijimą arba dirba nelegaliai.Manau , jog galėtų būti situacijos, panašios į asmens bankrotą, kada būtų įvertinta asmens skolų atsiradimo priežastis ir asmeniui taikomos lengvatos .

Gyventojų finansinis švietimas - geriausia prevencija, kad neprasiskolintų gyventojai.Savivaldybė sudaro sąlygas kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos bėdoje esantiems gyventojams.

Dėkoju už klausimą. Finansinis raštingumas turėtų tapti moduliu švietimo sistemoje. Jaunimas mokytųsi valdyti pinigus ir nebristi į skolas jau mokykloje. Tai turi tapti disciplina. Jau įsiskolinusius - mokyti finansinio raštingumo, parodyti, kaip išbristi iš skolų rato, o ne skolinantis dangstyti jau turimas skolas. Įsiskolinusiems žmonėms svarbiausia užtikrintos pajamos, kad galėtų mažinti skolų dydį. Reikia kurti gerai apmokamas darbo vietas, pritraukti investicijas. Dirbdami nuosekliai ir kryptingai mažinsime darbingo amžiaus žmonių įsiskolinimus. Kartu su komanda vienijamės šiam tikslui. 

 1.Asmenims turintiems įsiskolinimų reikalingos teisininkų konsultacijos, kurios būtų nemokamos.  2. Žmones įtraukti į įvairias įdarbinimo programas (profesijos įgijimui, perkvalifikavimui).  3. Ugdyti finansinį raštingumą moksleiviams ir suaugusiems, siekiant išvengti skolų spąstų ateityje.

Visų pirma, reikia kalbėtis su darbdaviais mūsų rajone, kad nesudarytų nereikalingų barjerų norintiems dirbti ir uždirbti žmonėms. Tolimesnis žingsnis žmonių moralinis švietimas ir informavimas skolinimosi klausimais, tai turi tapti prevencija, žmonės turi suprasti, kad skolinimasis nėra išeitis. Žinoma esant prastai situacijai, nerandant tinkamo darbo, savivaldybė turi pasiūlyti pagalbos planus, pašalpas, kompensacijas už šildymą - vandenį ir žinoma maisto davinius, tai yra laikinas sprendimas. Turi būti tam tikri specialistai - konsultantai kurie padėtu išeiti darbingo amžiaus gyventojams iš susidariusios padėties.

Vienareikšmio atsakymo šiuo klausimu nėra. Kiekviena savivaldybė atskirai šios problemos neišspęs. Reikėtų bendro sprendimo valstybės mastu. Kaip viena iš priemonių galėtų būti skolinių įsipareigojimų atidėjimas, išskaidymas. Bet čia yra ir kita pusė - kreditoriai, jie irgi turi savus lūkesčius. 

Teisinės paslaugų teikimas, patarimų ir plano sudarymo sudarymo pagalba. 

               Paminėjote vieną iš skaudžiausių ne tik mūsų mūsų rajono, bet ir visos Lietuvos gyventojų bėdų. Masinės informavimo priemonėse apstu pasiūlymų greitai spręsti finansinius klausimus, o informacijos ką daryti, patekus į užburtą ratą, nėra. Mes nepriversime žmogaus dirbti ir grąžinti skolas, kaip nepriversime ir darbdavio įdarbinti darbuotoją, kuris nėra suinteresuotas dirbti ir iš nedidelio savo atlyginimo padengti savo skolas. Todėl, mano nuomonė, vienintelis kelias ką galėtų padaryti savivaldybė - konsultavimas. Pagalba, šiuo klausimu, gali suteikti savivaldybės teisininkas, socialinės pagalbos tarnybos, užimtumo tarnyba.               Žmogui, nematančiam išeities iš susidariusiuos padėties, gali būti sunku, o dažnai netgi neįmanoma pačiam rasti sprendimą. Pasitikėjimo tarnyba ar pasitkėjimo langelis galėtų būti sprendimo raktas. Šią fukciją, jau iš dalis atlieka, mūsų savivaldybės socialinio skyriaus vadybininkas. Yra vastybinio lygio programa kuri nukreipta darbui su ilgalaikiais bedarbiais. Gali būti, kad nedideliame rajone tokia tarnyba nesulauktų didelio susidomėjimo dėl baimės būti atpažontiems, tačiau tokia tarnyba būtų reali nauda padėti žmogui susigaudyti savo būsenoje ir padėti rasti sprendimų.

Molėtų savivaldybėje žmonių įsiskolinimas nėra vienas iš esminių įsidarbinimo barjerų. Tačiau, tam, kad sumažinti atvejų kai gyventojai neracionaliai skolinasi ar neatskingai elgiasi su pinigais, būtų plėtojamas neformalus švietimas. Pavienių sudėtingų įsiskolinusių žmonių situacijų sprendimas būtų individualus, poreikiui esan, suteikiant teisinę ir kitą galimą kompleksinę pagalbą. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo siūlymas numatyti tikslinės paramos rūšį savivaldybėje, dengti įsiskolinimams, yra gana rizikingas sprendimas, nes žmonės besinaudojantys nesaikingai paskolomis dažnai elgiasi kaip turintys priklausomybių ir įvairios dotacijos gali tik gilinti ir tęsti šį procesą. Sprendžiant šiuos sudėtingus klausimus gali padėti asmeninė finansinė vadyba ir terapija, kurios realizacijai savivalda (ne tik Molėtų) turi per mažai kompetencijos ir tai turėtų būti sprendžiama Šalies mastu.

Molėtų savivaldybėje žmonių įsiskolinimas nėra vienas iš esminių įsidarbinimo barjerų. Tačiau, tam, kad sumažinti atvejų kai gyventojai neracionaliai skolinasi ar neatskingai elgiasi su pinigais, būtų plėtojamas neformalus švietimas. Pavienių sudėtingų įsiskolinusių žmonių situacijų sprendimas būtų individualus, poreikiui esan, suteikiant teisinę ir kitą galimą kompleksinę pagalbą.

Būtina skatinti atsakingą skolinimąsi, ugdyti atsakingą požiūrį į jau turimas skolas bei sudaryti galimybes ugdyti ekonominį raštingumą tiek suaugusiems, tiek investuojant į ateitį – vaikams. 

Manau, kad reikia atskirti žmones, kurie lengvabūdiškai elgiasi ir skolinasi neatsakingai, nuo žmonių, kurie ne dėl savo kaltės pateko į skolų spąstus. Labai reikalingas yra finasinio raštingumo švietimas nuo pat mokyklos suolo. Kitas pagalbos būdas yra, gerai apmokamos darbo vietos. Sudarius palankias sąlygas naujoms investicijoms į Neringą ateiti, žmonės turės daugiau finansinio stabilumo ir didesnes galimybes užtikrinti kreditorinių reikalavimų vykdymą.

Dėl skurdo mažinimo. Šis klausimas labai aktualus šiuo kriziniu laikotarpiu. Priimant į darbą, įsiskolinimas neturi būti kliūtis. Tuo labiau, kad darbdavys, priimdamas į darbą žmogų, neturi tokios galimybės sužinoti apie jo įsiskolinimus iš anksto. Nebent žmogus pats suteikia tokią informaciją apie save.  Žmogus turintis įsiskolinimą, turi turėti darbą, kad sąžiningai galėtų atiduoti skolą. LR įstatymų leidėjai turėtų numatyti galimybę atidėti įsiskolinimo terminus. Konkrečiai savivaldybė yra numačiusi įvairių pagalbos priemonių žmonėms, gaunantiems mažas pajamas. 

Buvo tokia laida apie įsiskolinusius asmenis ir ten visa Lietuva matė, ką reikia daryti, kad grąžinti skolą, vertinti savo galimybes, poreikius.Aš asmeniškai pirmiausia pradėčiau nuo švietimo, psichologinės pagalbos, prevencijos priemonių diegimo. Specialistų siūlomų modelių pasitelkimo ir pristatymo. Taip pat akcentuočiau viso gyvenimo mokymosi aktualumą. 

Kiekvienas įsiskolinimo atvejis yra individualus privataus asmens, tai nėra savivaldos klausimas. Žmonės neretai pakliūva į nesąžiningų paskolų ar kreditų spąstus, todėl finansinis raštingumas yra pagrindas apsaugoti nuo tokių nutikimų.

Kiekvienas įsiskolinimo atvejis yra individualus privataus asmens, tai nėra savivaldos klausimas. Žmonės neretai pakliūva į nesąžiningų paskolų ar kreditų spąstus, todėl finansinis raštingumas yra pagrindas apsaugoti nuo tokių nutikimų.

  Lietuvoje begalė iniciatyvių žmonių, kurie parys galėtų savimi pasirūpinti sukuriant darbo vietas, tačiau būtinas mulkaus ir vidutinio verslo skatinimas, lengvatos, supaprastintos sąlygos paraiškoms teikti , korupcijos mažinimas Vietos veiklos grupių finansavime - kur ir yra puiki platforma startuoti pačiam smulkiausiam verslininkui. 

Vienkartinių, tikslinių ar kitose Savivaldybės patvirtintuose tvarkose numatyti tikslines paramos rūšis, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai ar jų dalis, kaip pavyzdys, tokią paramą galėtų gauti asmuo, kurio pajamos nesiekia 354 MVPD. Be to būtina tokiems asmenims teikti specializuotas šeimos /asmens finansų valdymo paslaugas per soc.darbuotojus.

Darbingo amžiaus žmonių turi tikrai daugiau įsiskolinimų, tai nėra vienas didžiausių barjerų, bet lengviausias pasiteisinimas.1. Sumažinti bankų apetitą,mokam daugiausiai ES2. Sudaryti geras sąlygas atsiskaityti išsimokėtinai už komunalinius mokesčius, neskaičiuoti delspinigių3. Sumažinti biurokratizmą įsidarbinant, ypač turint įsiskolinimų

Paprašyti darbdavio pagalbos, pakelti atlyginimą.Susirasti geriau apmokamą darbą.Susitarti su banku dėl paskolos atidėjimo, ar skolos    refinansavimo.Prašyti valstybės pagalbos, ekonominės pagalbos tarnybos.

Numatyti tikslinės paramos rūšį paramos formų skyrimo tvarkose, teikti įsiskolinusiems asmenims specializuotas finansų valdymo paslaugas, padedant subalansuoti šeimos ar asmens biudžetus.

Teko dalyvauti Užimtumo tarnybos organizuotuose,  darbo rinkos dienų renginiuose, visose Pakruojo rajono seniūnijose. Šią  problemą, kai darbingo amžiaus gyventojai vengia darbintis dėl turimų įsiskolinimų ir skolos išieškojimo perdavimo  antstoliui, įvardijo dalis renginiuose dalyvavusių užimtumo tarnyboje registruotų gyventojų. Įsiskolinimo problema yra pakankamai aktuali. Pirmiausia, matau didelę problemą, kad gyventojams trūksta finansinio raštingumo, o dažnai, skolinamasi labai neatsakingai, negalvojant apie pasekmes. Tai nurodė dauguma su tuo susidūrusių gyventojų, bendraujant renginių metu. Vienas iš sprendimo būdų, šviesti ir supažindinti socialiai pažeidžiamus gyventojus su neatsakingo skolinimosi pasekmėmis, suteikti finansinio raštingumo pagrindus. Kitas žingsnis, teikti teisinę pagalbą gyventojams turintiems įsiskolinimų, tarpininkauti derybose su antstoliais, siekiant užtikrinti tiek gyventojo tiek kreditoriaus interesus.

Teko dalyvauti Užimtumo tarnybos organizuotuose,  darbo rinkos dienų renginiuose, visose Pakruojo rajono seniūnijose. Šią  problemą, kai darbingo amžiaus gyventojai vengia darbintis dėl turimų įsiskolinimų ir skolos išieškojimo perdavimo  antstoliui, įvardijo dalis renginiuose dalyvavusių užimtumo tarnyboje registruotų gyventojų. Įsiskolinimo problema yra pakankamai aktuali. Pirmiausia, matau didelę problemą, kad gyventojams trūksta finansinio raštingumo, o dažnai, skolinamasi labai neatsakingai, negalvojant apie pasekmes. Tai nurodė dauguma su tuo susidūrusių gyventojų, bendraujant renginių metu. Vienas iš sprendimo būdų, šviesti ir supažindinti socialiai pažeidžiamus gyventojus su neatsakingo skolinimosi pasekmėmis, suteikti finansinio raštingumo pagrindus. Kitas žingsnis, teikti teisinę pagalbą gyventojams turintiems įsiskolinimų, tarpininkauti derybose su anstoliais, siekiant užtikrinti tiek gyventojo tiek kreditoriaus interesus.

Teko dalyvauti Užimtumo tarnybos organizuotuose,  darbo rinkos dienų renginiuose, visose Pakruojo rajono seniūnijose. Šią  problemą, kai darbingo amžiaus gyventojai vengia darbintis dėl turimų įsiskolinimų ir skolos išieškojimo perdavimo  antstoliui, įvardijo dalis renginiuose dalyvavusių užimtumo tarnyboje registruotų gyventojų. Įsiskolinimo problema yra pakankamai aktuali. Pirmiausia, matau didelę problemą, kad gyventojams trūksta finansinio raštingumo, o dažnai, skolinamasi labai neatsakingai, negalvojant apie pasekmes. Tai nurodė dauguma su tuo susidūrusių gyventojų, bendraujant renginių metu. Vienas iš sprendimo būdų, šviesti ir supažindinti socialiai pažeidžiamus gyventojus su neatsakingo skolinimosi pasekmėmis, suteikti finansinio raštingumo pagrindus. Kitas žingsnis, teikti teisinę pagalbą gyventojams turintiems įsiskolinimų, tarpininkauti derybose su anstoliais, siekiant užtikrinti tiek gyventojo tiek kreditoriaus interesus.

Teko dalyvauti Užimtumo tarnybos organizuotuose,  darbo rinkos dienų renginiuose, visose Pakruojo rajono seniūnijose. Šią  problemą, kai darbingo amžiaus gyventojai vengia darbintis dėl turimų įsiskolinimų ir skolos išieškojimo perdavimo  antstoliui, įvardijo dalis renginiuose dalyvavusių užimtumo tarnyboje registruotų gyventojų. Įsiskolinimo problema yra pakankamai aktuali. Pirmiausia, matau didelę problemą, kad gyventojams trūksta finansinio raštingumo, o dažnai, skolinamasi labai neatsakingai, negalvojant apie pasekmes. Tai nurodė dauguma su tuo susidūrusių gyventojų, bendraujant renginių metu. Vienas iš sprendimo būdų, šviesti ir supažindinti socialiai pažeidžiamus gyventojus su neatsakingo skolinimosi pasekmėmis, suteikti finansinio raštingumo pagrindus. Kitas žingsnis, teikti teisinę pagalbą gyventojams turintiems įsiskolinimų, tarpininkauti derybose su anstoliais, siekiant užtikrinti tiek gyventojo tiek kreditoriaus interesus.

Manome, kad dabartinė įsiskolinimų reguliavimo sistema nebėra barjeru įsidarbinti, nes skolininkas turi galimybę bendrauti su antstoliu ir sudaryti susitarimą, kad skolos išieškojimas būtų vykdomas ne per darbdavį, o tiesiogiai iš asmens sąskaitos. Organizuojant neatlygintiną įsiskolinusių žmonių konsultaciją per socialinės paramos skyrių. Suteikti pagalbą konsultuojant, dėl žmogaus teisių apie fizinių asmenų bankrotą ir skolinių santykių sureguliavimo su antstoliu, išvengiant neigiamos antstolių veiklos įtakos darbo santykiams.  

Nors klausimas skirtas labiau ne savivaldai nes savivalda įstatymų nepriema ir nėra tikslus, galiu išreikšti tiktai kaip savo nuomonę. Visų pirma turi būti atitinkamas švietimas dėl greitųjų paskolų, o jei jau atsitiko taip, kad įsiskolinimas atsirado, nuo algos galėtų būti nuskaičiuojama kažkoks atitinkamas procentas skolai, lygiagrečiai pasirašant sutartį su įstaiga kuriai skolininkas skolingas, kad palūkanos būtų stabdomos.

Reikalingas didesnis švietimas ir teisinė pagalba, tokioje situacijoje atsidūrę asmenys dažnu atveju trūksta teisinių žinių, todėl turime didinti informacijos prieinamumą paie tokią pagalbą ir jos prieinamumą.

Pirma, reikalinga situacijos analizė, išsiaiškinant, kodėl skolingas žmogus bei koks skolos dydis. Ar ta skola didėja ir pan. Antra, teikti konsultacijas įsidarbinant, jei reikia, padėti jam persikvalifikuoti.Trečia, siekti susitarti, kad įsiskolinimas būtų išdėstytas kuo ilgesniam laikotarpiui, kad uždirbtas atlyginimas leistų pragyventi ir išvengti skurdo.

Sveiki,Įsiskolinimo priežastys gali būti įvairios. Už suteiktas komunalines paslaugas, bankams už paskolas ar dėl socialinių įgūdžių tiesiog negebant tvarkytis su savo finansais. Būna atvejų, kai  dėl įgūdžių trūkumo už nedidelę paskoą žmogus įkeičia vienintelį būstą. Tokių atvejų tirti ir padėti žmogui teko dar man dirbant žurnalistu.Kai kuriais atvejais, tarkime įsisklonimai už komunalines paslaugas, gali būti sprendžiami kartu su Užimtumo tarnyba, kai įsiskolinimų mokėjimas gali būti skaidomas į ilgesnį laiką, jeigu žmogus sutinka įsilieti į darbo rinką.Bet konkrečiai pateikti vieną receptą būtų sunku, nes viena situacija gali būti, kai jau yra priimtas teismo sprendimas dėl skolų išieškojimo, ir kitas, kai procesas dar nėra stipriai pažengęs. Su įsiskolinimais bankams būtų dar sudėtingiau. Reiktų žiūrėti konkretų atvejį ir daug nulemtų žmogaus motyvacija grįžti į darbo rinką.

Įsiskolinimų spąstai tiesiogiai susiję su mažomis pajamomis. Savivaldybės įmonės turi vykdyti aktyvią įsiskolinimų augimo  stebėseną, nes pasyvi atveda prie beviltiškų situacijų. Kompensaciniai mechanizmai ir  socialinė pagalba įsiskolinusios šeimos finansų planavime turi prasidėti kuo anksčiau.

Reikia išsiaiškinti įsiskolinimo priežastis, tik tada bus galima kalbėti apie pagalbą šiems asmenims.

Tiesą sakant, nežinau, negirdėjau, (bet būtų labai įdomu sužinoti), kokie tyrimai atskleidžia koreliaciją tarp įsiskolinimo ir įsidarbinimo barjerų? Tuo pačiu antra klausimo dalis lyg ir suponuotų atsakymą - įsidarbinti ir gaunant stabilias pajamas, mažinti įsiskolinimus. Bet jei atsakyti per daug neanalizuojant paties klausimo - iš kur tie įsisikolinimai, kokio jie pobūdžio, ar tai komunalinių mokesčių įsiskolinimai ar greitieji kreditai, ar neatsakingi lizingai, manyčiau, kad darbingo amžiaus žmogaus įsiskolinimas yra tik jo paties atsakomybės reikalas. Finansinio raštingumo didinimas - pagrindinis dalykas, kuris gali padėti užkirsti kelią įvairiems įsiskolinimams.

Kiekvienas žmogus imdamas paskolą turi pagalvoti apie savo galimybes.

Nors ir ne masinio pobūdžio, bet tokia problema egzistuoja. Norintys dirbti žmonės ir turintys įsiskolinimų, nenori, kad iš jų darbo užmokesčio būtų nuskaičiuojamos pinigų sumos skolai grąžinti. Todėl neretai jie renkasi neoficialų/nelegalų darbą (darbą neįforminant darbinių santykių). Šiai ir panašioms problemoms spręsti Panevėžio rajono savivaldybėje yra įgyvendinama užimtumo didinimo programa. Bedarbio žmogaus sąmoningumas, atvejo vadybininko, socialinio specialisto darbas, darbdavių, bendras visų piliečių požiūris galėtų būti išeitis šiai problemai spręsti.  

Vargu, ar savivaldybė padengs žmogaus turimus įsiskolinimus. Kiekvienas žmogus turintis įsiskolinimą jo nepadengs, jei nedirbs ir negaus pajamų. Dėl įsiskolinimo padengimo termino, ar jo paskirstymo dalimis, pradėjus dirbti, kiekvienas skolininkas asmeniškai turėtų kreiptis į tą įstaigą, kuriai yra įsiskolinęs. Savivaldybė gali stengtis pritraukti kuo daugiau investicijų, kurių pagalba būtų galima sukurti naujas, gerai apmokamas darbo vietas. Siekti, kad kuo daugiau augtų gyventojų pajamos iš jų darbo ar verslo. Skatinsime savivaldybės įmones prisidėti sprendžiant gyventojų užimtumo ir socialinės atskirties problemas. 

Įsiskolinimai gali būti įvairūs. Paimta paskola irgi tam tikras įsiskolinimas. Pirmiausia išsiaiškinkime, ar žmogus nori pats sau padėti. Jeigu taip, tai kartu su socialinės pagalbos tarnybomis, įdarbinimo tarnyba, darbdaviais tikrai galima rasti išeitį, gali būti sudaryti skolų isugražinimo išdėstymo grafikai. Dabar turime geras programas, bandančias įtikinti, kad dirbti - naudinga.

Įsiskolinimai gali būti įvairūs. Paimta paskola irgi tam tikras įsiskolinimas. Pirmiausia išsiaiškinkime, ar žmogus nori pats sau padėti. Jeigu taip, tai kartu su socialinės pagalbos tarnybomis, įdarbinimo tarnyba, darbdaviais tikrai galima rasti išeitį. Dabar turime geras programas, bandančias įtikinti, kad dirbti - naudinga.

Žmonėms reikia suteikti nemokamas  teisininko paslaugas išskaidant mokėjimus tokiomis sąlygomis, kad tai taptų pakeliama našta, išimtinais sunkiais atvejais galima inicijuoti asmens bankroto procedūrą.

Manau, asmens įsiskolinimas negali būti neįsidarbinimo priežastimi, tokio barjero nenumato joks teisės aktas. Įsiskolinę žmonės turi dirbti ir stengtis grąžinti savo skolas, nieko šiame pasaulyje nėra uždyką. Turi būti vykdomas finansinis švietimas nuo mokyklos suolo, kad asmenys gebėtų valdyti asmeninius finansus. Šiuo metu įsigalėjusi vartojimo kultūra, žmonės turi būti sąmoningi.

Neaišku kokius įsiskolinimus turite omenyje. Jeigu apie visiems įprastus t.y. būsto, auto, remonto kreditai, tai abejoju, ar tai yra barjeras dėl įsidarbinimo.Greičiausiai Jūs turite įsiskolinimus, kai žmogus turi problemų su įmokomis anstoliai ir skolų išieškojimai ir t.t. tokiu atveju būtina steigti šviečiamasias konsultacijas, kur būtų aiškinama kaip elgtis probleminėse situacijose. Negalima palikti probleminėje situacijoje vienų. Būna atvejų, kad neįkandami įsiskolinimai tampa ir savižudysčių priežastimi. Reikia žmogui suteikti žinių ir motyvaciją, kad problemą žinksnelis po žingsnelio yra išsprendžiama. Nes tie 14 procentai, manau yra tie žmonės, kurie praradę motyvaciją dirbti, nes didelę dalį atlyginimo pasiima anstoliai. Pats pažįstu tokių žmonių todėl tokią pagalbą ir matyčiau. 

Viskas prasideda nuo mažų dienų. Finansinis raštingumas ! Mokyklose jau vyksta ekonomikos pamokos, bet reikia siekti, kad programa butų sudaryta patraukli ir suprantama. Tada ateis nauja karta išsilavinusių žmonių ir problema sumažės kartais.  su dabartiniais žmonėmis įpratusias gyventi skolose nėra vieno stebuklingo sprendimo, deja. 

Nemanyčiau, kad įsiskolinimas yra didžiausias įsidarbinimo barjerų, nebent už skolas vyksta anstoliaus išieškojimo procesas ir gautos pajamos iš karto atskaitomos.Visada yra galimybė kreiptis į savivaldybės adminitracija dėl vienkartinės socialinės pašalpos gavimo.Visada skatinu gyventojus pradėti dirbti ir vadovautis elementaria taisykle (kuria ir pats naudojuosiu), 10% gautų pajamų atidėti į kitą sąskaitą ir juos naudoti tik išskrtinai kritiniu atveju netekus darbo ar pastovių pajamų. 

Atvejo vadybininkų darbas su ilgalaikiais skolininkais. Finansinio raštingumo didinimas. Nemokamos teisinės pagalbos teikimas dirbant su kreditoriais ir anstoliais.

Manau turėtume spręsti problemą jos šaknyse - mokyklose nemokiname finansinio raštingumo.  Dėl jau egzistuojančių finansinių problemų dažniausiai atsakymas yra paprastas - arba daugiau taupyti, arba daugiau uždirbti. Daugiau uždirbti galime su įmonėmis, kurios gali pasiūlyti aukštesnius atlyginimus. Tam reikia kardinalių pokyčių regioninėje politikoje, tiesioginio užsienio ir neužsienio investicijų pritraukimui. 

Teisiškai dėl piliečių įsiskolinimų  savivaldybė  neturi  kištis. Tačiau galėtume diskutuoti dėl įsiskolinimo pobudžio

Įdomu būtų susipažinti su tyrimais, kuriais remiantis suformuluotas klausimas. Manau, kad įsidarbinimo problemos dažnu atveju yra kompleksinės (priklausomybės, skolos, socialinės adaptacijos stoka ir kt.), todėl jos turi būti sprendžiamos kartu. Tam yra būtina sėkmingai įgyvendinti Užimtumo didinimo savivaldybėje programą, kuri paremta atvejo vadybos modeliu.

Jau minėjau, kad būtinos investicijos į švietimą: tiek bendrąjį ugdymą, tiek profesinį. Dėl įsiskolinimo, antstolių, tikrai yra žmonių turinčių problemų, nenorinčių įsidarbinti legaliai, nes jų pajamas automatiškai nurašo skolų išieškotojai. Nėra kito kelio, kaip tik platesnis ir gilesnis ekonominis, finansinis raštingumas. Tam, kad žmogus mokėtų, gebėtų atsakingai elgtis su savo pinigais, mokėtų efektyviau panaudoti turimus finansus.

Sveiki,Neturintiems darbo ir nuolatinių pajamų skolininkams, savivalda turėtų ieškoti būdų kaip suteikti įvairias lengvatas, bent dalinai padengti jų mokamus mokesčius, tarpininkauti, padėti vesti derybas su bankais, paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar kt. kreditoriais, dėl įsiskolinimų atidėjimo. Taip pat, skatintinti darbdavius įdarbinti pirmenybine tvarka žmones, turinčius įsiskolinimų. Gana ilgą laiką man teko vadovauti įmonėms, kur buvo įdarbinti ir sėkmingai dirbo įvairius įsiskolinimus turintys darbuotojai, tačiau dėl to, niekas niekada jiems neturėjo jokių priekaištų nei juos įdarbinant, nei jems dirbant, tik tam tikrą dalį jų atlyginimo įmonės buhalterija, įstatymais nustatyta tvarka, pervesdavo antstoliams. Pagarbiai, Virginijus Bendoraitis

Gana ilgą laiką man teko vadovauti įmonėms, kur buvo įdarbimti ir sėkmingai dirbo įvairius įsiskolinimus turintys darbuotojai ir dėl to, niekas niekada neturėjo jokių priekaištų nei juos įdarbinant, nei jems dirbant. Taip pat, niekada man neteko girdėti, kad dirbantys ar norntys įsidarbinti skolų turintys asmenys būtų kažkur kažkaip dėl to diskriminuojami. Tik, tam tikrą dalį jų atlyginimo, įstatymais nustatyta tvarka, įmonės buhaltarija pervesdavo antstoliams. Neturintiems darbo ir nuolatinių pajamų skolininkams savivalda turėtų ieškoti būdų kaip suteikti įvairias lengvatas, bent dalinai padengti jų mokamus mokesčius, tarpinikauti, padėti vesti derybas su bankais, paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar kt. kreditoriais, dėl įsiskoinimų atidėjimo. Taip pat, skatintinti darbdavius įsiskolinusius žmones stengtis įdarbinti pirmenybine tvarka. Pagarbiai, Virginijus Bendiraitis    

Sveiki,Neturintiems darbo ir nuolatinių pajamų skolininkams savivalda turėtų ieškoti būdų kaip suteikti įvairias lengvatas, bent dalinai padengti jų mokamus mokesčius, tarpinikauti, padėti vesti derybas su bankais, paslaugas teikiančiomis įmonėmis ar kt. kreditoriais, dėl įsiskoinimų atidėjimo. Taip pat, skatintinti darbdavius turinčiua įsiskolinimų žmones stengtis įdarbinti pirmenybine tvarka. Gana ilgą laiką man teko vadovauti įmonėms, kur buvo įdarbinti ir sėkmingai dirbo įvairius įsiskolinimus turintys darbuotojai, tačiau dėl to, niekas niekada jiems neturėjo jokių priekaištų nei juos įdarbinant, nei jems dirbant, tik tam tikrą dalį jų atlyginimo, įstatymais nustatyta tvarka, įmonės buhaltarija pervesdavo antstoliams. Pagarbiai, Virginijus Bendiraitis

   Šiuo metu apie 14 proc. darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų. Apytiksliais duomenimis, daugiau nei vieną vykdomąją bylą turi apie 60 proc. skolininkų. Tai rodo, kad šie žmonės sunkiai valdo savo finansus, o nuo jų nuskaitoma vis dar nemaža dalis pajamų. Įsiskolinimai yra vienas didžiausių įsidarbinimo barjerų. Žmonės, turintys įsiskolinimų, dažniausiai įkrenta į paramos sistemą, griebiasi nelegalaus darbo arba gyvena išlaikomi artimųjų. Negalintys susimokėti būtinųjų išlaidų toliau klimpsta į skolas – įsiskolina už būsto išlaikymą, norėdami patenkinti būtinuosius poreikius arba padengti esamus įsiskolinimus žmonės ima greituosius kreditus. Patekusios pas antstolius įsiskolinimų sumos stipriai išauga ir žmonės praranda viltį bei motyvaciją jas grąžinti. Prasiskolinusių žmonių darbdaviai nenori priimti į darbą, nes įsiskolinimus sudėtinga administruoti, buhalterija apkraunama papildomu darbu. Paskutiniais metais ypatingai brangstant pragyvenimo išlaidoms, išauga grėsmė, kad įsiskolinusių gyventojų skaičius gali ženkliai padidėti. Manau savivaldybės savo vienkartinių, periodinių, tikslinių ir sąlyginių paramos formų skyrimo tvarkose turi numatyti tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis, pavyzdžiui: tokią paramą galėtų gauti asmuo, kurio pajamos nesiekia 1 minimalaus vartojimo poreikio dydžio (toliau - MVPD), (2023 metų duomenimis 1 MVPD = 354 Eur). Tai padėtų žmonėms išbristi iš skolų ir pilnavertiškai įsilieti į visuomenės gyvenimą bei darbo rinką. Įsiskolinusiems asmenims būtina teikti specializuotas šeimos/asmens finansų valdymo paslaugas, kuomet socialiniai darbuotojai tarpininkauja tarp asmens ir antstolio, padedama subalansuoti šeimos/asmens biudžetus. Kompleksiška pagalba, kai derinamos išmokos ir paslaugos, padėtų sumažinti asmenų skolų naštą, greičiau grįžti į darbo rinką ir ateityje vėl neįklimpti į skolų ratą.   1. Įsiskolinę žmonės gali kreiptis pagalbos į savivaldybę, seniūniją ar nevyriausybinę organizaciją. Paslaugas teikiantys darbuotojai gali inicijuoti derybas, tarpininkavimą  tarp žmonių ir kreditorių, kaip būtų grąžinamos skolos, tariamasi dėl galimo dalies skolų nurašymo. Sutariama dėl mokėjimo sumų. 2.    Ekonominio mobilumo koučingas: šiame metode svarbu, kad darbuotojas (seniūnijų, socialiniai darbuotojai) užima palaikymo poziciją žmogaus atžvilgiu, kuria individualią partnerystę. Darbuotojai dirba su klientais, kad laikui bėgant sustiprintų jų savarankiškų sprendimų priėmimą, atkaklumą ir kurtų įgūdžius. 3.       Skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą siekiant išvengti tokių atvejų, kai per vėlai reaguojama į situacijas, pavyzdžiui, asmuo gauna piniginę paramą, gyvena socialiniame būste, o vėliau dėl skolų turi būti iškeldintas. Tokie žmonės turėtų laiku gauti konsultavimo dėl pajamų valdymo paslaugas.

1.    Įsiskolinę žmonės gali kreiptis pagalbos į savivaldybę, seniūniją ar nevyriausybinę organizaciją. Paslaugas teikiantys darbuotojai gali inicijuoti derybas, tarpininkavimą  tarp žmonių ir kreditorių, kaip būtų grąžinamos skolos, tariamasi dėl galimo dalies skolų nurašymo. Sutariama dėl mokėjimo sumų. 2.    Ekonominio mobilumo koučingas: šiame metode svarbu, kad darbuotojas (seniūnijų, socialiniai darbuotojai) užima palaikymo poziciją žmogaus atžvilgiu, kuria individualią partnerystę. Darbuotojai dirba su klientais, kad laikui bėgant sustiprintų jų savarankiškų sprendimų priėmimą, atkaklumą ir kurtų įgūdžius. 3.    Savivaldybės lygmeniu intensyviau teikti tikslinę piniginę paramą. Piniginės socialinės paramos įstatyme atsiradus didesnei paramos formų įvairovei, yra galimybė iš paramai skiriamų lėšų, suteikiant tikslinę paramą, padengti bent dalį žmonių įsiskolinimų. Savivaldybės labai skirtingai naudojasi šia galimybe. 4.    Skatinti tarpžinybinį bendradarbiavimą siekiant išvengti tokių atvejų, kai per vėlai reaguojama į situacijas, pavyzdžiui, asmuo gauna piniginę paramą, gyvena socialiniame būste, o vėliau dėl skolų turi būti iškeldintas. Tokie žmonės turėtų laiku gauti konsultavimo dėl pajamų valdymo paslaugas.

Pagalbos būdai įsiskolinusiems:1. Konsultacijos piniginių lėšų valdymo klausimais;2. Savivaldybės specialistų (socialinių darbuotojų ir kt.) pagalba tarpininkaujant tarp institucijų ir įsiskolinusių asmenų;3. Prevencinės priemonės.

Nemanau, kad įsiskolinimas yra barjeras gauti darbą. Taip, iš patirties sakau, kad įmonės buhalterija turi daugiau darbo skaičiuojant ir dalinant skolas anstoliams, tačiau jei darbuojas reikalingas įmonei, tai nėra barjeras įsidarbinimui. Padedant skolų spąstuse esančiam žmogui organizuočiau mokymus apie pajamų ir išlaidų srautus bei planavimą, psichologinę pagalbą.

Siūlyčiau asmenims, turintiems skolų, sudaryti su bendrovėmis skolų mokėjimo grafikus, mokyti juos finansinio raštingumo.

Tai yra išties didelė problema. Vien savivalda šių problemų neišspręs. Šios problemos turi būti sprendžiamos nacionaliniu lygiu. Savivalda gali siūlyti įvairius sprendimus, tokius kaip skolų atidėjimo termino prątesimas, skolų grąžinimas mažesnėmis dalimis sistemingai pagal įsiskolinusiojo galimybes ir t.t. 

Skoloms grąžinti matau tik vieną kelią - pradėti dirbti. Be pajamų žmonės iš skolų neišbris. Tam yra du keliai: 1. sudaryti palankiausias sąlygas kurtis naujoms darbo vietoms; 2. sudaryti sąlygas atsirasti konkurencijai darbo rinkoje (reikalingas konkurencingas atlygis už darbą, kuris skatintų atlyginimų didėjimą rajone). Pirmoji didinti atlyginimus turėtų savivaldybė ir jos įstaigos. 

 Pajamų netekimas arba nepakankamas jų uždirbimas gali būti priežąstis kodėl asmuo negali grąžinti skolų. Tokiems žmonėms, kurie patiria socialinę riziką galima taikyti tokias priemones: atvejo vadybininkas turi sudaryti žmogui planą, motyvuoti ir padėti siekti užsibrėžtų tikslų. Yra galimybė pasiskelbti ir asmens bankrotą jeigu jau nėra kitos išeities ir tai leidžia įstatymai. Tačiau žmogus neturi būti paliktas vienas. Socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkas turi stebėti ir padėti, kad atvejai nesikartotų.

Nesuprantama,kodėl turimas ìsiskolinimas galėtų užkirsti kelią įsidarbinti.Tokiu atveju tai diskriminacija dėl žmogaus turtinės padėties. Priešingai, žmogaus įsidarbinimas ir pastovios pajamos padėtų įsiskolinimą mažinti.

Savivaldos veikloje nematau būdo šio klausimo sprendimui.Turiu tik pasakyti viena-žmogaus finansiniai įsipareigojimai neturėtų būti barjeru įsidarbinant.

Keista, nes darbas padėtų atiduoti skolas, kodėl tada vengiama dirbti dėl skolų?

Reika kalbėtis su anstoliais, kad įsiskolinusių žmonių skolos būtų taip išieškomos (išdėliotos), kad žmogui nebūtų didelė našta jas atiduoti. Žmonės paprasčiausiai bijo dirbti, nes yra atvejų, kai yra 5-7 anstoliai. Savivaldybėje yra socialinio paramos skyriaus specialistė  - atvejo vadybininkė, kuri dirba su įsiskolinusiais žmonėmis ir tarpininkauja su anstoliais.

Išeitis iš šios situacijos tikrai yra. Jiems tikslinga socialinio darbuotojo pagalba, nemokama savivaldybės teisininko pagalba, kurios metu galima susisiekti su kreditoriais ir prašyti skolos likutį išdalinti per ilgesnį terminą. Taip žmogus skolą atidavinėtų mažesnėmis dalimis, daugiau pinigų liktų jam pačiam, kreditoriai būtų patenkinti ir pats žmogus dirbtų legaliai sąžiningai. 

Tai žinoma problema, labai dažnu atveju atsirandanti negalvojant apie skolinimosi ir skolos grąžinimo galimybes.Sprendžiant šią problemą inicijuosiu individualų darbą su asmenimis per savivaldybės socialinius darbuotojus, padedant susitarti su antstoliais ir bankais dėl mokėjimų terminų atidėjimų ir pan., pasinaudosiu Užimtumo didinimo programos,skirtos  užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę pašalpą gaunantiems asmenims, modeliu.Vykdysiu prevencinį gyventojų informavimą dėl greitųjų kreditų ir panašių galimų neatsakingų skolinimosi pavojų.

Tai žinoma problema, labai dažnu atveju atsirandanti negalvojant apie skolinimosi ir skolos grąžinimo galimybes.Sprendžiant šią problemą inicijuosiu individualų darbą per savivaldybės socialinius darbuotojus, padedant susitarti su antstoliais ir bankais, dėl mokėjimų terminų atidėjimų ir pan., pasinaudosiu Užimtumo didinimo programos,skirtos  užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę pašalpą gaunantiems asmenims modeliu, individualiai dirbant su konkrečiais asmenimis.Vykdysiu prevencinį gyventojų informavimą dėl greitųjų kreditų ir panašių galimų neatsakingų skolinimosi pavojų.

Tai, žinoma, problema, labai dažnu atveju atsirandanti negalvojant apie skolinimosi ir skolos grąžinimo galimybes.Sprendžiant šią problemą inicijuosiu individualų darbą su asmenimis per savivaldybės socialinius darbuotojus, padedant susitarti su antstoliais ir bankais dėl mokėjimų terminų atidėjimų ir pan., pasinaudosiu Užimtumo didinimo programos,skirtos  užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę pašalpą gaunantiems asmenims, modeliu.Vykdysiu prevencinį gyventojų informavimą dėl greitųjų kreditų ir panašių galimų neatsakingų skolinimosi pavojų.

Tai, žinoma, problema, labai dažnu atveju atsirandanti negalvojant apie skolinimosi ir skolos grąžinimo galimybes.Sprendžiant šią problemą inicijuosiu individualų darbą su asmenimis per savivaldybės socialinius darbuotojus, padedant susitarti su antstoliais ir bankais dėl mokėjimų terminų atidėjimų ir pan., pasinaudosiu Užimtumo didinimo programos,skirtos  užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę pašalpą gaunantiems asmenims, modeliu.Vykdysiu prevencinį gyventojų informavimą dėl greitųjų kreditų ir panašių galimų neatsakingų skolinimosi pavojų.

Tai, žinoma, problema, labai dažnu atveju atsirandanti negalvojant apie skolinimosi ir skolos grąžinimo galimybes.Sprendžiant šią problemą inicijuosiu individualų darbą su asmenimis per savivaldybės socialinius darbuotojus, padedant susitarti su antstoliais ir bankais dėl mokėjimų terminų atidėjimų ir pan., pasinaudosiu Užimtumo didinimo programos,skirtos  užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę pašalpą gaunantiems asmenims, modeliu.Vykdysiu prevencinį gyventojų informavimą dėl greitųjų kreditų ir panašių galimų neatsakingų skolinimosi pavojų.

Tokiais atvejais siūlyčiau Savivaldybėje ieškoti būdų kaip galima būtų apjungti darbo paiešką su socialinių iššūkių sprendimu. Šioje srityje yra labai svarbus Užimtumo tarnybos bendradarbiavimas, derinant paslaugas ir jas pritaikant, ypač ilgalaikiams bedarbiams, su Savivaldybės pavaldume esama socialinės apsaugos ir rūpybos  tarnyba. Įvertinant tai, kad Nacionaliniame lygmenyje toks bendradarbiavimas nėra numatomas, svarbu inicijuoti tokios iniciatyvos, kuomet galima būtų darbingo amžiaus, ypač asmenų su įsiskolinimais, įgyvendinimo galimybę per kompleksiškos paslaugos teikimą. Tokia praktika būtų žymiai efektyvesnė, nes ji būtų labiau individualizuota.

Manau, kad iš pradžių reikėtų išsiaiškinti įsiskolinimų priežastį, gali būti socialinių įgūdžių stoka, gali būti ekonominės priežastys, liga ar kt. Bet kokiu atveju reikėtų suteikti individualizuotas specializuotas socialines paslaugas informuojant žmogų apie tai iš kokių pajamų skolos gali būti išskaitomos, o iš kokių ne, kad žmogus nesusidarytų klaidingos nuomonės apie esamą padėtį. Jeigu skolininko kvalifikacija neleidžia pakankamai uždirbti, reikėtų bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, pasiūlyti profesinio mokymo programą, kuri leistų dirbti aukštesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. Galima bendradarbiauti su darbdaviais, kurie galėtų įdarbinti šiuos asmenis. Įmanomos ir fizinio asmens bankroto procedūros.

Tokiais atvejais reikalinga kompleksinė socialinių darbuotojų pagalba, tarpininkavimas tarp įsiskolinimus patiriančių asmenų (šeimų) ir įmonių (įstaigų), kurioms subjektai skolingi. Svarbu tarpininkauti dėl mokestinių įsipareigojimų atidėjimo, susitarimų pasirašymo įsiskolinimus mokėti dalimis. Reikalinga pagalba planuojant asmens (šeimos) biudžetą. Yra įvairių instrumentų, kiekvienu atveju jie gali būti individualūs. 

Sveiki,   jei turima galvoje, kad tai paprasta trumpalaikė ar ilgalaikė paskola, tai ši aplinkybė niekaip neįtakoja ir netrukdo asmeniui įsidarbinti, nes nėra vertinama darbdavio darbo atrankos proceso metu. Žiūrint iš savivaldos pusės, tai savivalda sprendžiant šią problemą gali labai nedaug. Viena iš galimybių (neaišku kiek būtų efektyvu dėl įsiskolinusiųjų požiūrio) organizuoti nemokamus finansinio raštingumo mokymus, kurie būtų konkrečiai nukreipti į pasiūlymus, kaip skolininkai galėtų pradėti mažinti savo skolas.  Kitas pasiūlymas, tačiau čia jau spręstinas Seimo ir Vyriausybės lygmeniu. Peržiūrėti skolų išieškojimo principus. Galbūt, įsidarbinus ilgalaikiam skolininkui iškart nebūtų išskaičiuojamos didelės sumos nuo atlyginimo, o didėtų pinigų nuskaitymas už skolą palaipsniui. Tokiu būdu nemažėtų motyvacija dirbti oficialiai ir skolos dalis nors palaipsniui, bet mažėtų.   Pagarbiai,   Mindaugas Petkevičius

Kuo daugiau bus gerai apmokamų darbo vietų, tuo daugiau žmonių ryšis oficialiai dirbti, nes žinos, kad antstolių išieškomos sumos "nesuvalgys" jų viso atlyginimo. Taip pat svarbu, kad darbo vietos žmonėms būtų prieinamos, kad būtų viešojo transporto problema išspręsta.

Nustatyti kokie tai įsiskolinimai, t.y. reikalingas tyrimas ir skolų iššifravimas. Jeigu tai skolos būstui ar verslui, parengti šių žmonių įdarbinimo programą, pasitelkus partnerius.  Jeigu tai priklausomybių skolos, alkoholis, narkotikai, lošimai, parengti šių žmonių socializacijos programą.

Nustatyti kokie tai įsiskolinimai. T.y. reikalingas tyrimas ir skolų iššifravimas.2. Jeigu tai skolos būstui ar verslui, parengti šių žmonių įdarbinimo programą, pasitelkus partnerius.  Jeigu tai priklausomybių skolos, alkoholis, narkotikai, lošimai, parengti šių žmonių scializacijos programą.

Nustatyti kokie tai įsiskolinimai. T.y. reikalingas tyrimas ir skolų iššifravimas. Jeigu tai skolos būstui ar verslui, parengti šių žmonių įdarbinimo programą, pasitelkus partnerius.  Jeigu tai priklausomybių skolos, alkoholis, narkotikai, lošimai, parengti šių žmonių scializacijos programą.

Savivaldybės pagalbos skyrimo tvarkose numatyti vienkartinių, periodinių, tikslinių ir sąlyginių paramos formų tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis. Teisinės bazės keitimas – lankstesnė, būtinas didesnis bendradarbiavimas tarp institucijų, turit bendrą siekį,ne tik žmogų stumti į dar didesnį skurdą, bet padėti jam spręsti problemas ir rasti sprendimą. Pirmiausia siūlymas būtų, kad įsiskolinusiam žmogui būtų priskiriamas vienas antstolis, t. y. vieno skolininko skolas administruotų vienas antstolis, kadangi skirtingi antstoliai, priskaičiuoja skirtingus antstolių mokesčius už paslaugas. Įsiskolinusiems asmenims būtina teikti specializuotas šeimos/asmens finansų valdymo paslaugas, kuomet socialiniai darbuotojai tarpininkauja tarp asmens ir antstolio, padeda subalansuoti šeimos/asmens biudžetus. Kompleksiška pagalba, kai derinamos išmokos ir paslaugos, padėtų sumažinti asmenų skolų naštą, greičiau grįžti į darbo rinką ir ateityje vėl neįklimpti į skolų ratą. Šviesti žmones užimtumo tarnyboje, kad gali naudotis nemokamomis antstolių ir teisininkų konsultacijomis, skatinti kreiptis į nevyriausybines organizacijas, kurios teikia nemokamą pagalbą tvarkant dokumentus, būtinas tarpininkavimas, socialinės konsultacijos. Teikti psichologinę pagalbą, jaučiantiems socialinę atskirtį.

Savivaldybės pagalbos skyrimo tvarkose numatyti vienkartinių, periodinių, tikslinių ir sąlyginių paramos formų tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis. Teisinės bazės keitimas – lankstesnė, būtinas didesnis bendradarbiavimas tarp institucijų, turit bendrą siekį,ne tik žmogų stumti į dar didesnį skurdą, bet padėti jam spręsti problemas ir rasti sprendimą. Pirmiausia siūlymas būtų, kad įsiskolinusiam žmogui būtų priskiriamas vienas antstolis, t. y. vieno skolininko skolas administruotų vienas antstolis, kadangi skirtingi antstoliai, priskaičiuoja skirtingus antstolių mokesčius už paslaugas. Įsiskolinusiems asmenims būtina teikti specializuotas šeimos/asmens finansų valdymo paslaugas, kuomet socialiniai darbuotojai tarpininkauja tarp asmens ir antstolio, padeda subalansuoti šeimos/asmens biudžetus. Kompleksiška pagalba, kai derinamos išmokos ir paslaugos, padėtų sumažinti asmenų skolų naštą, greičiau grįžti į darbo rinką ir ateityje vėl neįklimpti į skolų ratą. Šviesti žmones užimtumo tarnyboje, kad gali naudotis nemokamomis antstolių ir teisininkų konsultacijomis, skatinti kreiptis į nevyriausybines organizacijas, kurios teikia nemokamą pagalbą tvarkant dokumentus, būtinas tarpininkavimas, socialinės konsultacijos. Teikti psichologinę pagalbą, jaučiantiems socialinę atskirtį.

Labą vakarą, atlyginimų didinimą dirbantiems įvairiose sferose

Savivaldybės biudžete numatyti tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis. Įsiskolinusiems asmenims būtina teikti specializuotas šeimos/asmens finansų valdymo paslaugas, kuomet socialiniai darbuotojai tarpininkauja tarp asmens ir antstolio, padedama subalansuoti šeimos/asmens biudžetus.

Visų pirma reikia sveiko požiūrio į tokius žmonės – suteikti jiems visapusišką pagalbą (socialinis darbuotojas, psichologas, finansinio raštingumo specialistas). Tuomet sudaryti padorias sąlygas tas skolas atiduoti, nurašyti iš gaunamų pajamų, ieškoti kompromisų. Galų gale, turime drąsiau kalbėti šia tema dar mokyklos laikais, mokyti jaunąją kartą apie finansus, didinti jų finansinį raštingumą.

Pirmiausia skatinti finansinį raštingumą. Antra apriboti anstolių galią, kad negalėtų nurašyti visų su darbo santykiais susijusių žmogaus pajamų. Pasirodo, kad jie turi teisę nurašyti 20 %, bet jei įsidarbinęs skolininkas jų apie tai neinformuoja, jie nurašo viską.Suprantu, kad tai atsakomybė žmogaus, bet atsakomybę turi prisiimti ir anstoliai. Kitu atveju žmogus skatinamas dirbti šešėlyje.

Įsisklolimas tai ne barjeras, bet priešingai turėtų būti prižastis surasti darbą. Kaip savivaldybės adminstracija su ketinančiais investutuoti į mūsų rajona verslininkais šį klausimą išdiskutuotume individualiai. 

Darbo vietų kūrimas dalinai spręs šią problemą. Reikalausime iš Seimo narių, kad būtų įstatymu saugomi ne tik kreditoriai, bet ir turintys finansinių problemų žmonės.

Tai kompleksinė problema ir nėra vieno teisingo sprendimo. Pirmiausia reiktų teisinės konsultacijos dėl galimybės išdėstyti skolą protingais terminais ir dydžiais. Taip pat jau esame savivaldybėje išbandę modelį, kai su socialinių darbuotojų pagalba žmogaus pajamos ar pašalpos yra tikslingai naudojamos per socialines korteles, kuomet reikiamų socialinių įgūdžių neturintiems asmenims apribojamas tam tikrų ne pirmo būtinumo prekių (alkoholis, tabakas etc) įsigijimas. Nesu šalininkas sprendimo viešais pinigais dangstyti neatsakingų sprendimų, o sąmoningumo didinimas atsakingai tvarkyti asmeninius finansus, prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo turi prasidėti per visas įmanomas švietimo priemones jau nuo pat mažų dienų.

Visų pirma norėčiau šiek tiek suabejoti dėl sąsajos tarp įsiskolinimų ir įsidarbinimo, kadangi žmogaus turimos paskolos nelabai turi įtakos jo įsidarbinimo galimybėmis (aš asmeniškai niekada nesu paklaustas darbo pokalbio metu ar turiu įsiskolinimų, o dirbęs esu audito įmonėje, viešajame sektoriuje tiek Lietuvoje tiek Naujojoje Zelandijoje bei šiuo metu dirbu finansų analitiku). Atsakant į jūsų klausimą matau kelis pagalbos būdus:1) Finansinio raštingumo didinimas. Ši priemonė neveiks tuo atveju kai žmogus jau turi įsiskolinimų, tačiau ji gali būti prevencinė priemonė neteisingiems įsiskolinimams ateityje. Būtina pabrėžti, kad įsiskolinimai yra labai skirtingi. Jei asmuo turi įsipareigojimų, nes pirko būstą, dažnu atveju tokia paskola yra normalus dalykas kuris nesukelia didelių rūpesčių. Žinoma šie metai parodė šiek tiek kitaip, kadangi sukilo EURIBOR ir žmonės turės mokėti kur kas daugiau už paimtas paskolas negu mokėjo iki šiol. Tačiau vistiek manau, kad finansinio raštingumo didinimas mieste yra būtinas norint apsaugoti miestiečius nuo nepatogių finansinių situacijų.2) Konsultacijos. Pirmoji mano siūlyta priemonė yra tarsi paskaitos kurios paruošia žmogui ateities sprendimams. Antroji priemonė - konsultacijos, labiau susijusi su jau susiklosčiusia prasta situacija iš kurios žmogui turėtų būti padedama išeiti. Savaime suprantama, kad tik pats asmuo gali susitvarkyti savo reikalus, bet jam gali padėti tam tikros srities ekspertas kuris padėtų susireguliuoti jau esamas išlaidas ir sudaryti planą kaip grąžinti nemalonumu tapusius įsipareigojimus.3) Jei tai yra paskolos dėl būsto tai tam tikrais atvejais savivaldybė galėtų perpirkti šį būstą ir tokiu būdu padėti žmogui. Žinoma, toks sprendimas nėra lengvas, tačiau tai yra kur kas geresnis sprendimas negu asmeniui būti nemokiam ir negrąžinti paskolos, nes tokiu atveju bankas pasiima turtą ir žmogus lieka be nieko. Vėl gi, kiekvienas atvejis skirtingas ir turime kryptingai dirbti švietime, kad žmonės priimtų tik atsakingus ir teisingus finansinius sprendimus.

Klausimas nėra aiškus apie kokį įsiskolinimą kalbama. Ar tai bankiniai įsiskolinimai ar įsiskolinimai už komunalines paslaugas ar už dar kažką. Dėl kreditų - tai nėra savivaldos klausimas.  Kiekvienas asmuo planuoja savo finansus ir neša atsakomybę už tai.Bankinės institucijos atsakingai vertina norinčius pasiskolinti, jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Mažiau uždirbantiems valstybė yra numačius pašalpų sistemas. Įsiskolinimas nėra ir negali būti barjeru įsidarbinant. Nei vienas darbadavys negali diskriminuoti darbuotojo remdamasis tokiu argumentu.

Visų pirma būtina dėmesį skirti prevencijai, t. y. didinti žmonių finansinį raštingumą, gimnazijose skatinti asmeninio biudžeto valdymo programas, renginius ar konsultacijas, kad jie realiai gebėtų įvertinti savo galimybes ir nepatektų į skolų spąstus.  Jau patekus į tokius spąstus, savivaldybė galėtų teikti nemokamas konsultacijas, kaip galima suvaldyti šią situacija. Atskirais atvejais galima skirti vienkartinę išmoką skoloms padengti su tam tikrais įsipareigojimais.   

Pirmiausia turime visi kartu prisiimti atsakomybę,kad taip nenutiktų.Valstybė turi stabdyti bankų apetitus,reguliuoti energetinių išteklių kainas(dujų,elektros,degalų,kieto kuro,vandens)Turime siekti,kad verslas kurtų gerai apmokamas darbo vietas ir sudaryti jaunam žmogui geras sąlygas.Socialinis krepšelis, galėtų būti išeitis palengva išsimokėti savo skolas.

Fizinio asmens bankroto procedūra arba Finansinio raštingumo mokymai

Fizinių asmenų bankrotą, jei tai yra didelės skolos. Jei mažos skolos, dirbti ir dalimis grąžinti. 

Patarčiau susirasti geriau apmokamą darbą arba pasikelti kvalifikaciją.

   Jei turite omenyje neapgalvotas, greitas, gal ir vilkintas skolas-tai skaudus reikalas. Antstolius paveikti neįmanoma. Žinau atvejus, kai pagelbėdavo darbdavys (aišku savo asmenine rizika).

Ačiū už klausimą. Jūs turbūt kalbate apie asmenis kurie turi reikalų su antstoliais. Dažnu atveju žmonių žmonės ignoruoja antstolio pranešimus ir raginimus. Mūsų kaip savivaldybės pagalba/patarimas/paaiškinimas  žmonėms apie situacijos sprendimo būdus ir reikalui esant tarpinikavimas tarp anstolio ir žmogaus. Įsiskolinimų uždengimo ar laidavimo už skolininkus savivaldybė nedarys.  

Sveiki,Neteko matyti tokios statistikos, tačiau jeigu taip yra verta išsigrįninti kokios įsiskolinimo priežastys. Jeigu tai paskola būstui ir/ar automobiliui - tai nėra problema. Paskola būstui rodo, kad žmogus galvoja ir kuria savo ateitį. Problema, jeigu tie įsisklonimai atsiranda dėl negalėjimo patenkinti būtiniausius kasdienius poreikius. Kokios to priežastys? Jeigu asmuo ilgą laiką neturi pajamų, vadinasi problemos sprendimas yra darbo vieta užtikrinanti pastovų atlyginimą, kuris leistų gyventi be skolų. Jeigu tai susiję su sveikatos problemomis, tuomet tūrėtų įsijungti socialinės pagalbos programos, kurios kiekvieną tokių atvejų vertina atskirai. Svarbu suprasti, kad skola tampa problema kuomet nebežinoma kaip ją gražinti ir skolinamasi antrą kartą, kad gražinti pirmą skolą. Žmogus patenka į spastus iš kurių labai sunku išsilaisvinti. Neretai reikia išorės pagalbos. 

Tik bendradarbiavimas su įsiskolinusiu asmeniu, jo švietimas, motyvavimas, pagalba susirandant nuolatinį darbą, patarimai kaip tvarkytis su savo finansais gali duoti rezultatų. Tam turi būti skirtas asmeninis asistentas.

Žmonėms reikėtų finansinio raštingumo žinių, kad suprastų, kaip valdomi pinigai. Vienas iš būdų - rekomenduoti kreiptis į bankus, kad skolos mokėjimas būtų išskaidytas dalimis. Tuomet dirbant atlyginimas kad ir būtų pervedamas į sąskaitą, tačiau atskaitoma suma btų ne tokia didelė iš karto. 

Laba diena,Iš tikro svivalda rajono gal ir negali padėti. Aplamai aš kandidatuodamas pabrėžiu savo atvirumą žmonėms ir bendravimą visais klausimais. Esmė žmonės manęs nepažysta, nors dalyvavau Seimo rinkimuose. Visas problemas galima padėti išspręsti. Tiesiog negalima dabar kažko pažadėti, nesant. Visi klausimai kylantys žmonėms bus sprendžiami. Ruošiuosi atstovauti ir padėti Jums.

Viskas priklauso kokio amžiaus, išsilavinimo ir specialybės tie gyventojau. Šiandiena trūkstant darbo jiegai, galima bendradarbiauti su verslininkų sąjunga ir ūkininkų sąjunga, kuriant bendras dėl tokių asmenų įdarbinimo, teikiant savivaldybės paramą, per trūkstamų pareigybių rėmimą, trūkstamų verslininkams darbuotojų rėmimą per verslo rėmino programą, bei žmonių prekvalifikavimą bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba.

Viskas priklauso kokio amžiaus, išsilavinimo ir specialybės tie gyventojau. Šiandiena trūkstant darbo jiegai, galima bendradarbiauti su verslininkų sąjunga ir ūkininkų sąjunga, kuriant bendras dėl tokių asmenų įdarbinimo, teikiant savivaldybės paramą, per trūkstamų pareigybių rėmimą, trūkstamų verslininkams darbuotojų rėmimą per verslo rėmino programą, bei žmonių prekvalifikavimą bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba.

Įvairiais skaičiavimais nuo 14 iki 30 proc. bedarbių dirba nelegaliai, nes turi kreditorinių įsipareigojimų, kurių nesugeba suvaldyti. Todėl Šilutės savivaldybės administracijoje turi atsirasti darbuotojas, kurio pareigybė būtų susijusi su bedarbių finansinio raštingumo gerinimu ir kreditorinių įsipareigojimų suvaldymu. Pakalbėjus su seniūnais ir įsigilinus į praktinę šios situacijos pusę, teko išgirsti ir sėkmės istorijų. Atsakingi asmenys pabrėžė, jog tokios situacijos yra gana jautrios ir gyventojai nenoriai dalinasi tuo su seniūnijų socialiniais darbuotojais. Pagalba iš šalies, iš nepažįstamo, kompetentingo asmens gali turėti efektyvesnį poveikį.

Turėtume atkreipti dėmesį ir sėkmės istorijas, kai žmonės, turėdami įsiskolinimus, nebėga nuo problemos, o žingsnis po žingsnio, ją sprendžia ir skolas išsimoka. 

Skaudus ir naikinantis dalykas yra tie beviltiški įsiskolinimai...  Logiška, kad turintys didelių skolų bijo įsidarbinti - juk bus atskaičiavimai, geriau jau pašalpa... Kodėl žmonės papuola į skolų spąstus? Labai prastas finansinis raštingumas pas mus. Greitųjų paskolų vilionės. Socialinio statuso reiškimas per materialius dalykus. Bet čia prevencijai.O kaip padėti jau įsiskolinusiam? Manau, reiktų fondo daliai tokių įsiskolinimų dengti - geriau investuoti čia, nei pasmerkti žmogų visam gyvenimui likti "pašalpiniu", piniginiu atžilgiu išloštų valstybė, o žmogus gyventų oriai. Socialiniai darbuotojai (kurių rajone, deja, trūksta), ir taip turi visokių pareigų, tačiau tokiais atvejais dar galėtų ir tarpininko tarp žmogaus ir skolintojo atlikti. Kiekvienas atvejis individualus, ir dėmesio kiekviena reiktų atskiro.

Būdų yra įvairių, bet vienas iš jų pasinaudoti fizinių asmenų bankroto įstatyminėmis galimybėmis. Bankrotas tai nėra pabaiga, tai tik naujo etapo pradžia, išmokus kad ir skaudžias pamokas.

1.Stiprinti gyventojų finansinį ir ekonominį raštingumą. (programos mokykloje, mokymai- seminarai dirbantiems ir bedarbiams.)2. Jei skolos susijusios su rajono komunalinių paslaugų tiekėjais, lankstu mokėjimo grafikų sudarymas.3. Teisinė ir psichologinė pagalba susidūrus su skolomis.

Mnao nuomone, žmonėms atsidūrusiems sunkioje padėtyje, reikėtų teikti prieinamą kompleksinę pagalbą: pajamų valdymo konsultavimą, finansinio raštingumo kursus, informavimą, tarpininkavimą. Tai turi teikti specialistų komanda. Reikšmingas ir reikalingas tarpininkavimas tarp antstolio ir asmens, turinčio įsiskolinimų , svarbu padėti išsiaiškinti situaciją ( gautas laiškas iš anstolio neatplėštas ar išmestas - problemos neišspręs). Kam ir už ką skolingas asmuo? Savivaldybėje galima kreiptis dėl tikslinės paramos, teikiant prašymą vieną kartą metuose padengti įsiskolinimą, atsižvelgiant į pastangas, kad žmogus motyvuotas spręsti šią situaciją ( įsidarbinęs, ar užsiregistravęs darbo užimtumo tarnyboje ir kt.). Praplėsčiau tik ratą teikiant ne tik esant skolai už komunalinius mokesčius, bet praradus laikinai darbingumą ar esant kitoms aplinkybėms. Visada siūlau įvertinti konkrečią situaciją. Tikslingos pagalbos priemonės - svarus stimulas siekiant pokyčio. Turi būti  kompleksiniai sprendimai, derinant paslaugas su tam tikrų skolų padengimu, atsižvelgiant į situaciją, žmogaus norą ir pastangas. 

Ne visi žmonės žino apie galimybes gauti socialines pašalpas, todėl jiems apie tai reikia suteikti visą informaciją. Taip pat manyčiau, kad atsiskaitymas už skolas nuo gautų pajamų galėtų būti sumažinamas iki 10 -15 procentų. Nemanau, kad visas skolas išieškoti turi tik anstoliai, kurie dar labiau didina skolas. Gali apmokestinti Valstybinė mokesčių inspekcija.

Būtinas platesnis finansinis švietimas mokyklose.  Turintiems priklausomybių būtina nevyriausybinių organizacijų pagalba tokiems žmonėms. Per projektinį finansavimą remsime tokias organizacijas.

Sudėtingas klausimas. Neteko daugiau ta tema domėtis ir galvoti apie tokios problemos sprendimo būdą. Nemanau, kad yra vienas būdas, nes situacijos yra visos skirtingos ir individualios. Reikėtų tartis su šio tipo asmenų situaciją žinančiais socialinės srities ar kitais specialistais ir ieškoti motyvuojančio, prevenciškai veikiančio problemos sprendimo būdo kaip mokestinės amnestijos pritaikymas, skolos atidavimą atidedant vėlesniam laikotarpiui, kai žmogus "atsistos" ant kojų, gaus individualią socialinę, psihologinę pagalbą. Reikėtų tartis su specialistais ir ieškoti bendrai problemos sprendimo būdų.

Darbo rinka nėra prisotinta-verslai skundžiasi, kad nėra reikalingos kvalifikacijos darbuotojų, tuo tarpu žmonės skundžiasi, kad negali surasti darbo. Taip neturėtų būti. Užimtumo tarnyba privalo padėti žmonėms, kuriems reikalinga pagalba įsidarbinti, galimybę keisti profesiją, kelti kvalifikaciją. Turime seniūnus, kuriems gyventojų finansinė, materialinė padėtis gerai žinoma, todėl turėtų įsijungti visas institucinis mechanizmas, kad žmogus iįbristų iš finansinio nepritekliaus. Kitas dalykas, ar žmogus tikrai žino visas įstatymais numatytas galimybes pasinaudoti Lietuvos Respublikos įstatymais apibrėžtomis kompensacijų galimybėmis. Būtina didinti žmonių finansinį raštingumą, būtina žiūrėti į kiekvieną atvejį individualiai ir nepalikti vienų savo krašto žmonių bėdoje. savivaldybė gali inicijuoti Telšių krašto žmonių finansinio raštingumo didinimą įvairiais metodais- nuo bankinio sektoriaus asmeninių finansų specialistų mokymų iki individualios pagalbos, socialinės ar net psichologinės paramos kiekvienam žmogui. Kartais žmogus nedrįsta kreiptis pagalbos pats, todėl tokius atvejus reikia pastebėti socialiniams darbuotojams. Tai seniūnų, socialinių darbuotojų, gydytojų, NVO ir kita tai yra arčiausiai žmonių esančių veikla.

Gyvenimo būdo keitimas. Konsultacijos, kursai (finansų specialistai), persikvalifikavimas (savivaldos galimybės).

Gyvenimo būdo keitimas. Konsultacijos , kursai (finansų specialistai) , persikvalifikavimas(savivaldos galimybės),

Problema yra teisinis reguliavimas susijęs su  išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiu. Pagal Civilinio proceso kodeksą, išskaitos iš DU gali siekti iki 30 procentų (jei MMA), o jei DU didesnis negu MMA- net iki 50 proc. Toks išskaitų dydis, žinant pragyvenimo lygį, dirbti nemotyvuoja. Savivaldybė gali kompensuoti skolos dalį, tačiau toks išskaitų dydis, žinant pragyvenimo lygį, dirbti nemotyvuoja, ir tai bus laikina priemonė. Mano pasiūlymas nacionaliniams politikams būtų netaikyti išskaitų iš MMA, jei asmuo dirba (reikėtų dar pagalvoti papildomų sąlygų - saugiklių, pvz. taikoma dirbant ne mažiau kaip 6 mėn. ar pan. ) Taip pat reikėtų pasakyti, kad dėl šios priežasties žmonės renkasi pajamas gauti iš šešėlio. Taigi, išskaitų mažinimas galėtų įtakoti ir šešėlio traukimąsi

Laba diena,nelabai aišku, kodėl darbingo amžiaus žmonės turintys įsiskolinimų turi ir įsidarbinimo barjerą?Jeigu tai kalbama apie darbo nebuvimą, tai reikia padėti verslui kurtis rajone, sudarant palankias sąlygas ir tuomet atsiras papildomos darbo vietos.Žmogui pirmiausia reikia patarti, paaiškinti, nukreipti.Peržiūrėti savo pajamas ir išlaidas. Jeigu žmogus darbingas ir nedirba, ieškoti darbo arba dalyvauti valstybės mokymo programose, pakeisti savo profesinius įgūdžius arba turimus tobulinti. Pagalvoti apie nuosavą verslą. Kreiptis dėl įmokų atidėjimo arba jų sumažinimo. Galima kreiptis ir dėl vienkartinės pašalpos, jeigu tai padės, bet tai neturi būti nuolatinis pašalpų prašytojas.Tiesiog reikia veikti, o ne laukti, svarbiausia noras, o išeitį visada galima rasti.Su pagarbaGelena Drungilienė

Laba diena,nelabai aišku, kodėl darbingo amžiaus žmonės turintys įsiskolinimų turi ir įsidarbinimo barjerą?Jeigu tai kalbama apie darbo nebuvimą, tai reikia padėti verslui kurtis rajone, sudarant palankias sąlygas ir tuomet atsiras papildomos darbo vietos.Žmogui pirmiausia reikia patarti, paaiškinti, nukreipti.Peržiūrėti savo pajamas ir išlaidas. Jeigu žmogus darbingas ir nedirba, ieškoti darbo arba dalyvauti valstybės mokymo programose, pakeisti savo profesinius įgūdžius arba turimus tobulinti. Pagalvoti apie nuosavą verslą. Kreiptis dėl įmokų atidėjimo arba jų sumažinimo. Galima kreiptis ir dėl vienkartinės pašalpos, jeigu tai padės, bet tai neturi būti nuolatinis pašalpų prašytojas.Tiesiog reikia veikti, o ne laukti, svarbiausia noras, o išeitį visada galima rasti.

Žmonių įsiskolinimai atsiranda dėl įvairių priežasčių, todėl ir sprendimų būdai turėtų būti įvairūs. Savivaldybės negali priimti įstatymus, kurie pažabotų antstolių įkainius arba įpareigotų kreditus dalinančias finansines struktūras dar atsakingiau vertinti žmogaus finansines galimybes. Įvardytos priemonės yra LR Seimo funkcijų sritis. Tačiau ir  savivaldybė gali padėti žmogui išeiti iš skolų spąstų: 1. Nemokamai teikti informaciją (teisinę ir raštvedybos) kokius veiksmus privalu atlikti, kad įssikolinimas netaptų dar didesne našta, kai anstoliai imsis prievartinio išieškojimo. Padėti žmogui užpildyti reikiamus dokumentus. 2. Prevencinės priemonės. Šviesti žmones, atkreipiant dėmesį į kreditavimo sutarčių įsipareigojimus ir praradimus, jeigu įsipareigojimų nebus laikomasi. 3. Svarstytinas klausimas dėl specialaus fondo sukūrimo, kurio lėšos būtų skirtos išimtinais atvejais padėti žmonėms papuolusiems į skolos spąstus dėl nenumatytų aplinkybių.   

Iš esmės tai visos Lietuvos problema, nesame niekuo išskirtiniai. Svarbi socialiniame būste gyvenančių asmenų mokėjimų/įsiskolinimų už paslaugas stebėsena. Gavę duomenis, socialinės paramos skyrius ragina gyventojus sudaryti susitarimus su paslaugų teikėjais dėl mokėjimų išdėstymo ir kreiptis dėl kompensacijos už komunalines išlaidas, siekiant padengti esamas skolas ir nedidinti jau esamų. Vienkartinė piniginė parama gali būti mokama padengti komunalinių išlaidų įsiskolinimus. Šiemet startuosime su nauja užimtumo programos koncepcija, kur taip pat bus skiriamas dėmesys darbingo amžiaus asmenims turintiems įsiskolinimų ir, deja, nenorintiems dėl šios priežasties turėti legalių darbo pajamų. Su tokiais asmenimis dirbs atvejo vadybininkas, kuris identifikuos asmens nedarbo priežastis ir organizuos priemones jas spręsti.

Vienas iš galimų sprendimų - nemokamos teisinės konsultacijos bei pagalba teismuose tariantis su kreditoriais dėl skolų mokėjimo atidėjimo, galimybių mokėti dalimis ir pan. Nedarbas sukuria daug problemų ir pačiam žmogui ir ilgainiui tampa našta savivaldybei. Todėl mes privalome įsitraukti ir spręsti šias problemas.

Vienkartinių, periodinių, tikslinių ir sąlyginių paramos formų skyrimo tvarkose numatyti tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis, atsižvelgiant į gaunamas pajamas.

Socialinė parama pagal svarbą savivaldybės biudžete užima II-ą vietą, Socialinės pagalbos, priežiūros ir paslaugų  tinklas apima visą savivaldybės teritoriją. Kiek įmanoma, reikia konkrečiai aiškintis, kas, kaip ir dėl ko įklimpo į skolas. Pagal situaciją - reikia pagelbėti. Deja, nemažai įsiskolinusių asmenų yra tiesiog neturintys pakankamai gyvensenos socialinių įgūdžių, - juos masina lengvai dalinami vartojimo kreditai, kurie panaudojami ne dėl būtinybės ir be rimtų minčių, kad skolą reiks grąžinti. Valstybės politika - būtina peržiūrėti vartojimo kreditų teikimo  tvarkas  ir griežtinti pačių teikėjų atsakomybę.

Vienareikšmiškai pradėti reiktu nuo nemokamų finansinio raštingumo konsultacijų, mokimų, pamokų. (Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas yra vienas iš blogiausių Europoje) Įsiskolinimų valdymo programų kūrimas, refinansavimo mokymai, švietimas. Įsidarbinimo programų kūrimas įsiskolinusiems žmonėms, psichologinė pagalba, konsultacijos. Pagalba grąžinant dalį skolų socialiai pažeidžiamoms grupėms su spec. Atidirbimo/ atidėto grąžinimo sąlygomis valstybei. Siūlyti griežtinti paskolų išdavimo sąlygas greitųjų kreditų bendrovėms.  

Atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai ir užimtumo tarnybos pagalbos algotitmas.

Šis klausimas yra daugiau valstybinio lygio, kurį reikia spręsti nedelsiant. Vienas iš galimų variantų, tai reikėtų būtinai pasvarstyti apie bankų viršpelnių apmokėjimą, o gautas už tai lėšas nukreipti savivaldybėms, kurios savo žinioje galėtų laviruoti, atidedant skolas terminuotam laikui ir skirti finansavimą darbuotojui darbui   su šeima (žmogumi) skolų mažinimo atžvilgiu.

Pirmiausia, tiek jauniems tiek ir vyresnio amžiaus žmonėms būtina didinti finansinį raštingumą, edukuojant kaip tvarkyti savo finansus. Daugelis jaunų žmonių šiai dienai negali išvengti paskolos, nes būsto kitaip įsigyti beveik ir neįmanoma. Finansines edukacijas galima rengti ir miesto bibliotekoje, taip gerinant gyventojų žinias ir esant paskolos poreikiui, būti pasiruošus.   Darbo paieškai pateikti patarimų ar informuoti apie esamas programas ir galimybes specialybei keisti, tam, kad asmuo kuo greičiau galėtų turėti stabilias pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais.   Papildomai, konsultuoti žmones kurie jau turi finansinių įsipareigojimų, patariant kaip juos geriau valdyti, supažindinti su esamomis priemonėmis.

Reinvesticija, sav. paslaugų įmonių lankstus skolų atidėjimo grafikas, parama jaunai šeimai būstui įsigyti.

Sveiki. Savivaldybė negali suteikti ar grąžinti žmonių paskolų. Čia yra valstybės politikos klausimas.

Patikslinkit klausimą, kaip susiję skola ir įsidarbinimas. Kokia skola turima galvoje - bankui, asmeniui, už paslaugas?

Žmonės ar namų ūkiai įsiskolina dėl įvairių priežasčių. Dėl per mažų pajamų namų ūkio vystymui lėšų trukumo, atsiradus nenumatytiems įvykiams, tiek dėl nemokėjimo planuoti ar derinti pajamas su išlaidomis, neapgalvotai skolinantis ne pirmos būtinybės prekių įsigijimui. Ar Utenoje yra barjeras įsidarbinti įsisklonimų turinčiam žmogui, nesu girdėjęs. Nei iš žmonių, nei iš darbdavių. Kiekvienas atvejis yra skirtingas ir jų sprendimui yra skirtingi būdai. Tam, kad įvertintum problemos mastą ir sprendimų būdus, turime;1. Identifikuoti esamą situaciją ir problematiką Utenos rajone. 2. Lygiagrečiai sukurti pagalbos/konsultacijos platformą, aktyvinti atvejo vadybos paslaugos teikimą. Konsultacija gyventojams, ypatingai jaunoms šeimoms. Įtraukti kompetetingus savanorius, verslo vystytojus ir pan.3. Reali pagalba finansiškai teikiant lengvatines paskolas, pagalbos fondo sukūrimas. Prie to paties turi būti labai stiprus bendradarbiavimas su išorinėmis isntitucijomis - užimtumo tarnyba (platforma: ieškau darbo- siūlau darbą- darbo/profesijos persikvalifikavimas).

atsakau kiek plačiau, nesklandumų turintiems asmenims reikalina atskira programa, manau ji turėti spręsti ligonių (sunkių, kai brangūs vaistai ir/ar reabilitacija), senyvo amžiaus, skurdžias pajamas turinčių bendruomenės bei laikinų finansinių nesklandumų turinčių bendruomenės narių klausimus. 

nesklandumų turintiems asmenims reikalina atskira programa, manau ji turėti spręsti ligonių (sunkių, kai brangūs vaistai ir/ar reabilitacija), senyvo amžiaus, skurdžias pajamas turinčių bendruomenės bei laikinų finansinių nesklandumų turinčių bendruomenės narių klausimus.

Kokių tyrimų duomenimis? Nekonkretus teiginys.Nemanau, kad tai vienas didžiausių įsidarbinimo barjerų, nebent žmogus nenori legaliai dirbti, kad nebūtų didelių atskaitymų iš jo DU skoloms padengti.Tokiais atvejais turėtų bųti taikomas visas priemonių paketas: žmogui turėtų būti teikiama teisinė pagalba, pagalba tvarkant dokumentus, socialinių įgūdžių formavimo pagalba, psichologinė pagalba, tarpininkavimas įsidarbinant. Taip pat reikia mažinti antstolių paslaugų įkainius. Taip pat, jei žmogus turi daug įsiskolinimų ir tai tvarko tas pats antstolis, neturėtų būti taikomi tokie patys įkainiai už kiekvieną įsiskolinimą.Taip pat reikia sugrieštinti paskolų (ypač greitųjų kreditų) išdavimo kontrolę.

Tai ne mero ir ne savivaldybės kompetencijos klausimas

Inicijuoti per LSDP Seimo narius fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų pataisas, kurios numatytų minimalią ribą, kurią pasiekus žmogui negalėtų būti nuskaitomi pinigai;Man tapus meru savivaldybės teisininkai turės konsultuoti žmones dėl fizinio asmens bankroto procedūrų pradėjimo;

Juristo konsultacija, socialinė pagalba.

Prilkauso kokie įsiskolinimai. Reikia analizuoti priežastis, atskiras istorijas. Paskatinti ir paremti gyventojus patiems kurti smulkius verslus, rasti lėšų bent refinansuoti skolas už mažesnes palūkanas, ir aišku švietimas, kursai ir pan.

Labai svarbu, kad žmonėms, kurie nuolatos susiduria su įsiskolinimais, gautų edukacinę pagalbą. Socialiniai darbuotojai, glaudžiai dirbantys su socialiai pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis, turėtų būti paruošti teikti informaciją apie kreditų turėjimo pasekmes ir jų grąžinimo sąlygas bei tvarką. Taip pat matau savivaldybės socialinių paslaugų darbuotojų vaidmenį būti tarpininkais, tarp įsiskolinusio asmens ir kreditorių. Jie padėtų inicijuoti derybas, kaip grąžinti skolas, tartųsi dėl mokėjimo sumų, taip pat kreditorius proaktyviai informuotų apie skolininko lėšų kilmę, kad nebūtų nuskaitymų nuo įvairių socialinių išmokų.

Manyčiau, kad norint palengvinti tų žmonių situaciją reikia  koreguoti tai reglamentuojančius įstatymus, kad būtų sukurtos prevencinės priemonės žmonėms neįklimpti į didesnius įsiskolinimus.

Labai įdomus klausimas, ar yra atliktas specialus tyrimas, kuris parodė, kad vilniečiai labiausiai prasiskolinę? O šiaip, tai didžiulė problema visos Lietuvos mąstu, lygiai taip pat aktuali problema ir visoje Europoje.Sumažinti skolas savivaldybės lygmeniu yra sunku, tačiau pamažinti kažkiek, yra įmanoma.Pirmas dalykas, jei skolos yra už banko paskolas, greituosius kreditus ar automobilių paskolas, tai nėra savivaldybės kompetencijos ribose spręstini klausimai. Tai yra nacionalinio lygmens klausimas kokio dydžio sumą nuo gaunamų pajamų skirti skoloms padengti.Tačiau, jei skolos susidarė už komunalines paslaugas, šildymą, šiukšlių išvežimą, elektrą, vandenį, paslaugas sumokėti už lankomą darželį, šioje vietoje matau savivaldybės realią galimybę laikinai įsiterpti, padėdama, galbūt, laikinai perkredituoti asmenis.Kitas, kuris labai svarbus miestiečiams klausimas - tai Vilniaus mieste didinti socialinio būsto apimtį, bet ne padrikai, o kompleksiškai ir tikrai tiems, kas jis būtinas ir nepriverčiant laukti metų metus.

Jei savivaldybė ir valstybė padeda neįgaliems, sergantiems, negalintiems savimi pasirūpinti žmonėms, lygiai taip pat galima padėti ir skolininkams - skirti keletą etatų, kurie padėtų žmonėms išeiti iš skolų, nes dalis tokių nelaimėlių nežino, kad jiems prikalso kompensacijos už šildymą, kad galima susitarti su kreditoriais ir anstoliais dėl skolų atidėjimo, kad savivaldybė turi teisę skirti vienkartines pašalpas į nelaimę patekusiems žmonėms.

Savivaldybėje įsteigčiau finansinių paslaugų konsulatvimo centrą, nacionaliniu mastu inicijuočiau "greitųjų kreditų" įmonių ir kitokių finansinių lupikautojų veiklos ribojimą ir galimą uždraudimą.

Pirmiausia mums trūksta efektyvių užimtumo programų, kurios padėtų žmonėms susirasti darbus, o darbams - reikalingus specialistus. Stiprinsiu bendradarbiavimą su užimtumo tarnyba, kad vieniems kitus rasti būtų paprasčiau. Antra, reikia padėti žmonėms susitvarkyti su psichologiniais iššūkiais, dėl kurių ne retai ir įklimpstama į įvairias skolas ar kitur. Jau dabar Vilniaus miestas užtikrina psichikos sveikatos paslaugas, tačiau ne visiems jos prieinamos dėl menko informavimo. Didelį dėmesį skirčiau priežasčių šalinimui ir psichikos sveikatos stiprinimui bei informavimui apie paslaugas. Trečia, jau ir dabar savivaldybės taryba yra numačiusi, kad ypatingai sudėtingais atvejais, socialinių paslaugų centras gali skirti žmonėms vienkartinę pašalpą iki 1000 Eur. Tikrai ne visi žmonės apie tai žino, tačiau jei gyventojas tvarkysis su gyvenimo iššūkiais, kreipsis pagalbos, ieškos darbo ir kt., manau, kad tokie žmonėms būtina pasiūlyti ir savivaldybės finansinę paramą, kad rezultatai, paskatos ir motyvacija ateitų greičiau, o tas pats scenarijus nesikartotų. 

Švietimas ir finansinio raštingumo mokymai tiems asmenims,  patekusiems į "skolų spąstus", kurie nori iš jų išsivaduoti. Paskolinti dar, be jokių sąlygų, kad jie grimztų dar giliau, jokiu būdu negalima.Po mokymų ir atitinkamos dokumentacijos ("skolininko įsipareigojimų") sutvarkymo galima paskola jiems (paskolų refinansavimas), padengiant dalį ar visą įsiskolinimą (priklausomai nuo sukauptos paskolų sumos), kad jie galėtų pradėti oficialiai dirbti ir sutartu grafiku išmokėti skolą jau naujam kreditoriui. Tai nebūtinai turi būti savivaldybė: į šį procesą galimą pritraukti finansines institucijas, kurios sutiks skolinti už mažesnes palūkanas, nei, tarkim - greitųjų paskolų bendrovės (kurios ir sudaro, kaip taisyklė, didžiąją tokių asmenų kreditorių dalį).

Finansinė edukacija: suteikti žmonėms supratimą apie finansus ir kaip juos valdyti, taip sumažinant tikimybę, kad jie vėl kils įskolinti.   Mokėjimo planų sudarymas: padėti žmonėms sudaryti realistinius mokėjimo planus ir jų laikytis, kad jie galėtų atidėti skolas.   Darbo paieška ir karjeros patarimai: padėti žmonėms rasti darbo ir pateikti patarimų apie karjeros galimybes, kad jie galėtų didinti savo pajamas ir greičiau atsiskaityti su skolų įskaitoriais.   Skolų konsolidacija: padėti žmonėms sujungti kelias skolas į vieną, kad jie galėtų turėti vienintelį, mažesnį ir lengviau valdomą mokėjimą.   Teisinė pagalba: teikti teisinę pagalbą žmonėms, kurie turi problemų su skolų įskaitoriais ar nežino, kaip spręsti savo finansines problemas.      

Įsidarbinimo ir profesinio persiorientavimo problemos skirtingose amžiaus grupėse pasireiškia skirtingais pjūviais. Vilniuje nedarbo lygis siekia apie 5 proc., tuo tarpu amžiaus grupėje iki 24 metų - jau daugiau nei 11 proc. Todėl būtina plėsti jaunų žmonių savanorystės ir praktikos galimybes (įskaitant ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis), siekiant įgauti darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir kompetencijų. 2021 m. mano iniciatyva Seime buvo priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis remiantis žmonių, norinčių atlikti praktiką draudžiant juos valstybės lėšomis, amžius nebėra ribojamas. Kalbant apie įsiskolinusių gyventojų galimybes legaliai įsidarbinti, savivaldybė savo vienkartinių, periodinių, tikslinių ir sąlyginių paramos formų skyrimo tvarkose galėtų numatyti tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis. Tai padėtų žmonėms išbristi iš skolų ir pilnavertiškai įsilieti į visuomenės gyvenimą bei darbo rinką. Įsiskolinusiems asmenims turėtų būti teikiamos specializuotas šeimos/asmens finansų valdymo paslaugos, kuomet socialiniai darbuotojai tarpininkauja tarp asmens ir antstolio, padedama subalansuoti šeimos/asmens biudžetus.

Įsidarbinimo ir profesinio persiorientavimo problemos skirtingose amžiaus grupėse pasireiškia skirtingais pjūviais. Vilniuje nedarbo lygis siekia apie 5 proc., tuo tarpu amžiaus grupėje iki 24 metų - jau daugiau nei 11 proc. Todėl būtina plėsti jaunų žmonių savanorystės ir praktikos galimybes (įskaitant ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis), siekiant įgauti darbo rinkai reikalingų įgūdžių ir kompetencijų. 2021 m. mano iniciatyva Seime buvo priimtos Užimtumo įstatymo pataisos, kuriomis remiantis žmonių, norinčių atlikti praktiką draudžiant juos valstybės lėšomis, amžius nebėra ribojamas. Su įsiskolinimų įtaka įsidarbinimo galimybėms nesu susipažinęs, bet galiu įtarti, kad tai susiję su darbu "šešėlyje", siekiant išvengti įsiskolinimų nuskaitymo. Turi būti užtikrinama tokia sistema, kad įsiskolinusiam žmogui dirbti ir grąžinti skolas būtų naudingiau, nei dirbti nelegaliai. Tačiau tai yra nacionalinės socialinės politikos, o ne savivaldybės politikos klausimas. 

Pirmiausiai, tai kompleksinis klausimas, reikalaujantis individualaus požiūrį į žmogų. Reikia išsiaiškinti priežastis, ar žmogus neturi pajamų nes nedirba, ar jo pajamos per mažos, ar kvalifikacija neatitinka rinkos poreikių. Aktyviai kartu su Užimtumo tarnyba ir socialinės paramos skyriumi spręsime neturinčių darbo ir turinčių skolų žmonių problemas (jau ir dabar rengiamos programos). Taip pat, investuosime į finansinį raštingumą, o tam pasitelksime socialinius partnerius ir įmones, kurie tai jau daro ir dabar, pvz., bankai turi specialias programas ir pan.  

Tikrai nemanau, kad tai yra didžiausia isidarbinimo problema. jei žmogus kompetetingas savo srityje, aktyvus ir iniciatyvus, tai jo skolos, aišku jei jis nera tarkime lošėjas ir t.t., kaip taisyklė nesustabdys darbdavio nuo tokio žmogaus idarbinimo. Savivaldybė tikrai nedengs jo skolų, nes manau tam nepritars likę 86% gyventojų, tačiau mūsų pasiūlyta socialinė politika padės mumažinti išlaidas. Jei tai skolos savivaldybei, kurios susidarė dėl objektivių priežasčių, manau svarstytinas būtų atidėjimo ar išskaidymo klausimas. Bet kokiu atveju tai bus sprendžiama kiekvienu atveju individualiai.

Klausimas įdomus, tačiau turėčiau pasiaiškinti, kokios čia savivaldos galimybės, be  aiškinimų ir perspėjimų. Žmogus turi pats prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir galimas pasekmes.  

Krizines situacijas išgyvenantiems Vilniaus  rajono gyventojams padės socialiniai darbuotojai, kurie nemokamai teiks pagalbą ir konsultacijas. Jie būtų ir savotiški tarpininkai, tarp įsiskolinusio asmens ir kreditorių. Jie padėtų inicijuoti derybas, kaip grąžinti skolas, tartųsi dėl mokėjimo sumų, taip pat kreditorius proaktyviai informuotų apie skolininko lėšų kilmę, kad nebūtų nuskaitymų nuo įvairių socialinių išmokų. Sieksiu, kad tokių specialistų – profesionalių atvejo vadybininkų rajone daugėtų, t.y. savivaldybė skirtų daugiau lėšų šių specialistų etatams sukurti ir išlaikyti. Kalbant apie įsiskolinusių gyventojų galimybes legaliai įsidarbinti, savivaldybė savo vienkartinių, periodinių, tikslinių ir sąlyginių paramos formų skyrimo tvarkose galėtų numatyti tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis. Tai padėtų žmonėms išbristi iš skolų ir pilnavertiškai įsilieti į visuomenės gyvenimą bei darbo rinką.

Įsiskolinimas įsiskolinimui nelygus. Kai kalbame apie įsisikolinimą nekilniojamam turtui įsigyti, tai čia turbūt tos temos nebeplėtosime, nes tai yra tapusi kaip ir norma šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje. Kitas klausimas  - greitieji kreditai. Įsiskolinimas greitųjų kreditų įmonėms - čia irgi manyčiau priežastys glūdi psichologijoje (laimės pilnatvės trūkumo kompensavimas per pirkimus) ir negebėjime adekvačiai vertinti padėtį. Šiuo atveju, tokiems žmonėms reikalinga specialistų pagalba, tiek įvertinant poreikių/pirkimų būtinybę, tiek ir skolų administravimo/likvidavimo praktinius būdus ir galimybes.

Įsiskolinimas įsiskolinimui nelygus. Kai kalbame apie įsisikolinimą nekilniojamam turtui įsigyti, tai čia turbūt tos temos nebeplėtosime, nes tai yra tapusi kaip ir norma šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje. Kitas klausimas  - greitieji kreditai. Įsiskolinimas greitųjų kreditų įmonėms - čia irgi manyčiau priežastys glūdi psichologijoje (laimės pilnatvės trūkumo kompensavimas per pirkimus) ir negebėjime adekvačiai vertinti padėtį. Šiuo atveju reikalinga specialistų pagalba, tiek įvertinant poreikių/pirkimų būtinybę, tiek ir skolų administravimo/likvidavimo praktinius būdus ir galimybes. 

Laba diena,Dėkoju Jums už pateiktą klausimą.Privaloma raginti savivaldybes savo vienkartinių, periodinių, tikslinių ir sąlyginių paramos formų skyrimo tvarkose numatyti tikslinės paramos rūšį, kuria būtų tikslingai dengiami įsiskolinimai arba jų dalis, pavyzdžiui: tokią paramą galėtų gauti asmuo, kurio pajamos nesiekia 1 minimalaus vartojimo poreikio dydžio (toliau - MVPD), (2023 metų duomenimis 1 MVPD = 354 Eur). Tai padėtų žmonėms išbristi iš skolų ir pilnavertiškai įsilieti į visuomenės gyvenimą bei darbo rinką.Įsiskolinusiems asmenims būtina teikti specializuotas šeimos/asmens finansų valdymo paslaugas, kuomet socialiniai darbuotojai tarpininkauja tarp asmens ir antstolio,padedama subalansuoti šeimos/asmens biudžetus. Kompleksiška pagalba, kai derinamos išmokos ir paslaugos, padėtų sumažinti asmenų skolųnaštą, greičiau grįžti į darbo rinką ir ateityje vėl neįklimpti į skolų ratą.PagarbiaiDr. Žydrūnas Plytnikas

Jei likusieji 86% gyventujų sutiktų,tai galima būtų padengti šiuos įsiskolinimus iš savivaldybės biudžeto, bet bijau,kad nelabai sutiks.. :-)Jei rimtai - tai žemos komunalinių paslaugų  pardavimo kainos bei naujų darbo vietų sukūrimas (vien įkurtos Vilniaus rajono savivaldybės įmonės sukurs daug darbo vietų , pvz.:elektros parkus reiks sumontuoti,aptarnauti, bei taisyti , vaikų darželiams bei mokykloms maistą gamins savivaldybių įmonių ,skirtų šiam darbui darbuotojai - reiks virėjų ir pan.,maistą tieks mokykloms ir darželiams vietiniai ūkininkai - bus sveikas maistas vaikams ir apyvarta ūkininkams, bus sukurti papildomi maršrutai keleivinio tarnsporto - tarp savivaldybės gyventojų - reikės vairuotojų ir pan...Beje, niekur negirdėjau,kad yra problema įsidarbinti prasiskolinusiam žmogui ...Mes visiems duosime meškerę, o žuvį tegu pagauna patys.. Tokia mūsų ,Lietuvos Regionų Partijos kandidatų į Vilniaus rajono tarybą ir Jūratės Rusteikės - kandidatės į mero postą , nuostata, kuri manau yra teisinga likusių gyventojų atžvilgiu.

Jei likusieji 86% gyventujų sutiktų,tai galima būtų padengti šiuos įsiskolinimus iš savivaldybės biudžeto, bet bijau,kad nelabai sutiks.. :-)Jei rimtai - tai žemos komunalinių paslaugų  pardavimo kainos bei naujų darbo vietų sukūrimas (vien įkurtos Vilniaus rajono savivaldybės įmonės sukurs daug darbo vietų , pvz.:elektros parkus reiks sumontuoti,aptarnauti, bei taisyti , vaikų darželiams bei mokykloms maistą gamins savivaldybių įmonių ,skirtų šiam darbui darbuotojai - reiks virėjų ir pan.,maistą tieks mokykloms ir darželiams vietiniai ūkininkai - bus sveikas maistas vaikams ir apyvarta ūkininkams, bus sukurti papildomi maršrutai keleivinio tarnsporto - tarp savivaldybės gyventojų - reikės vairuotojų ir pan...Niekur negirdėjau,kad yra problema įsidarbinti prasiskolinusiiam žmogui ...Mes visiems duosime meškerę, o žuvį tegu pagauna pats.. Tokia mūsų ,Lietuvos Regionų Partijos kandidatų į Vilniaus rajono tarybą ir mero postą, nuostata.

Jei likusieji 86% gyventujų sutiktų,tai galima būtų padengti šiuos įsiskolinimus iš savivaldybės biudžeto, bet bijau,kad nelabai sutiks.. :-)Jei rimtai - tai žemos komunalinių paslaugų  pardavimo kainos bei naujų darbo vietų sukūrimas (vien įkurtos Vilniaus rajono savivaldybės įmonės sukurs daug darbo vietų , pvz.:elektros parkus reiks sumontuoti,aptarnauti, bei taisyti , vaikų darželiams bei mokykloms maistą gamins savivaldybių įmonių ,skirtų šiam darbui darbuotojai - reiks virėjų ir pan.,maistą tieks mokykloms ir darželiams vietiniai ūkininkai - bus sveikas maistas vaikams ir apyvarta ūkininkams, bus sukurti papildomi maršrutai keleivinio tarnsporto - tarp savivaldybės gyventojų - reikės vairuotojų ir pan...Niekur negirdėjau,kad yra problema įsidarbinti prasiskolinusiiam žmogui ...Mes visiems duosime meškerę, o žuvį tegu pagauna pats.. Tokia mūsų ,Lietuvos Regionų Partijos kandidatų į Vilniaus rajono tarybą ir mero postą, nuostata.

Jei likusieji 86% gyventujų sutiktų,tai galima būtų padengti šiuos įsiskolinimus iš savivaldybės biudžeto, bet bijau,kad nelabai sutiks.. :-)Jei rimtai - tai žemos komunalinių paslaugų  pardavimo kainos bei naujų darbo vietų sukūrimas (vien įkurtos Vilniaus rajono savivaldybės įmonės sukurs daug darbo vietų , pvz.:elektros parkus reiks sumontuoti,aptarnauti, bei taisyti , vaikų darželiams bei mokykloms maistą gamins savivaldybių įmonių ,skirtų šiam darbui darbuotojai - reiks virėjų ir pan.,maistą tieks mokykloms ir darželiams vietiniai ūkininkai - bus sveikas maistas vaikams ir apyvarta ūkininkams, bus sukurti papildomi maršrutai keleivinio tarnsporto - tarp savivaldybės gyventojų - reikės vairuotojų ir pan...Beje, niekur negirdėjau,kad yra problema įsidarbinti prasiskolinusiam žmogui ...Mes visiems duosime meškerę, o žuvį tegu pagauna pats.. Tokia mūsų ,Lietuvos Regionų Partijos kandidatų į Vilniaus rajono tarybą ir Jūratės Rusteikės - kandidatės į mero postą , nuostata, kuri manau yra teisinga likusių gyventojų atžvilgiu.

Šiuo sudėtingu laikotarpiu neturėti įsiskolinimų, ko gero, yra retenybė. Yra tekę girdėti ne vieną atvejį, kuomet ne tik patys žmonės nenori būti oficialiai įdarbinti, bet ir pačios įmonės nenori jų įdarbinti dėl didelės skolų administravimo naštos (pasirodo, kelių anstolių bylas turi administruoti patys darbdaviai, ne antstoliai).Yra tekę girdėti atvejų, kuomet susikaupęs skolos yra didesnės, nei žmogus galėtų uždirbti atlyginimą per visą savo gyvenimą, net ir gaudamas ne minimalią algą....O didžiąją dalį skolos sudaro ne pati skola, o jos administravimas (antstolių/išieškojimo įmonių kaštai) Klausimas skaudus, ir labai sudėtingas. Manyčiau, kad kiekvieną atvejį reikėtų vertinti individualiai. Ką galima daryti? Pirmiausia, tartis su antstoliais, dėl skolų dengimo dalimis. Antra, asmens bankroto procedūra.Trečia, gal ir galėtų būti sprendimas - savivaldybės garantas dėl skolos dengimo dalimis, nes teisės aktais reglamentuota, kokią dalį darbo užmokesčio turi teisę antstoliai nuskaičiuoti.

Sveiki. Naujų darbo vietų kūrimas, gerai apmokamų darbo vietų užtikrinimas ir nedarbo mažinimas Vilniaus rajono savivaldybėje, tai yra įsiskolinimų mažinimo garantas Vilniaus rajono gyventojams.

Manau, jog įsiskolinimų turintys žmonės jau privalo būti valstybės institucijų akiratyje ir gauti vienokią ar kitokią pagalbą. Tos institucijos – tai ir socialinės paramos skyriai, ir Užimtumo tarnyba, galiausiai – paslaugas būsto savininkams teikiančios įstaigos. Tikiu, kad šį klausim ą galima efektyviai spręsti stiprinant atvejo vadybos paslaugas. Šiuo metu galiojanti savivaldybės socialinės paramos tvarka be visų kitų paramos rūšių, numato būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas ir tikslines pašalpas – išmokas, skiriamas asmeniui, patekusiam į sunkią materialinę padėtį, siekiant suteikti jam tikslinę paramą individualiu atveju. Tokia parama, atsižvelgiant į žmonių pajamas, gali būti skiriama ir įsiskolinusiems už būsto šildymą ir kitas paslaugas. Deja, tenka pripažinti, jog patiems gyventojams neretai stinga kompetencijų, o galbūt net ir motyvacijos rasti efektyvias išeitis iš sudėtingų gyvenimiškų situacijų, kurios lėmė tų įsiskolinimų atsiradimą. Suteikdami socialiniams darbuotojams tinkamą kompetencijų ugdymą bei turėdami efektyvią jų motyvavimo sistemą, o kartais net ir pastebėdami tuos, kurie dirba išties sudėtingomis sąlygomis, mes galime realiai padėti išspręsti tokias problemas. Juolab, kad turime jau ir asmeninio bankroto sistemą, kuri irgi prisideda prie šios problemos sprendimo, bet reikia nebijoti ja naudotis. Tiems, kurie bijo brangiai kainuojančių teisinių procesų, noriu priminti, jog savivaldybėje socialiai pažeidžiamiems gyventojams pirminė teisinė pagalba teikiama visiškai nemokamai. Dar vienas iš galimų sprendimo būdų – žmonių finansinio raštingumo bei asmeninės atsakomybės pojūčio didinimas, ir imtis to reikėtų net ne mokykloje, tačiau jau nuo jauniausio amžiaus, vos tik vaikai patenka į ugdymo įstaigas. Užimtumo tarnybos darbuotojai savo ruožtu gali irgi prisidėti sprendžiant šiuos klausimus: visų pirma tuo, jog matydami sunkumų turintį ir būgštavimus dėl įsiskolinimų išsakiusį žmogų nukreipti savivaldybės socialinei pagalbai gauti, o jau toliau turėtų pradėti veikti ir atvejo vadybos sistema.

Yra nemažai kitų šalių patirties. Pvz., specialios programos tokiems žmonėms, į kurias įeitų ir socialinio būsto skyrimas, jų priežiūra, kuratorių (socialinių darbuotojų) darbas su jais. Valstybės dotacijos tokioms darbo vietoms ir pan.

Yra nemažai kitų šalių patirties. Pvz., specialios programos tokiems žmonėms, į kurias įeitų irsocialinio būsto skyrimas, jų priežiūra, kuratorių (socialinių darbuotojų) darbas su jais. Valstybės dotacijos tokioms darbo vietoms ir pan.

Išsiaiškinti skolų atsiradimo priežastis Suteikti teisinę pagalbą Sudaryti skolų grąžinimo planą, grafikąPrevencinis finansinio raštingumo mokymas.

Tai yra savivaldybės teisininkų darbas dirbti su žmonėmis ir teisinėmis priemonėmis ieškoti sprendimų. Kiekviena situacija yra unikali. Noras padengti skolą turėtų kilti ir iš žmogaus.  Dažnas atvejis nėra jau toks sudėtingas plačiąja prasme. Aišku, yra tikrai visuomenės vadinamų beviltiškų situacijų, bet visur yra galimi sprendimai. Savivaldybė turi daugiau rūpintis žmonėmis ir padėti jiems spręsti problemas. 

  Norint žmogui išeiti iš “skolų spąstų”, reikia jam padėti (jei jis sutinka): žmogui turėtų būti teikiama teisinė pagalba, socialinių įgūdžių formavimo pagalba, psichologinė pagalba, tarpininkavimas įsidarbinant, tarpininkavimas su antstoliu, dėl įkainių. Griežtinamos greitųjų kreditų išdavimo sąlygos.  

Dažnai į skolų spąstus patekę yra žemo išsilavinimo, sunkiai gaudosi teisinėje bazėje, todėl jiems sunku tinkamai atstovauti savo teises bendraujant su išieškotojais/antstoliais ar teismu, dėl ko skolos tik dar labiau auga, nepasinaudojama teisinėmis priemonėmis jas sumažinti arba bent jau pristabdyti augimą. Prevencinė priemonė turėtų būti ankstyvas švietimas apie finansinį raštingumą -užkertant kelią neapgalvotiems ir nepamatuotiems finansiniams žingsniams. Esant skoloms - viena iš pagalbos priemonių - teisinė savivaldybės pagalba.

Nesu nieko girdės apie skandalus, nesidomiu ir tam neturiu laiko.

Dėkoju už klausimą.Rinkimų kamapnija yra labai intensyvi, todėl ne visada spėji stebėti situaciją kitose savivaldybėse.Kaip suprantu, ponia A.Zavadskienė pripažino klaidą, atsiprašė dėl susiariusios situacijos, todėl ir liko kandidate į Kelmės rajono mero postą.

Šaunuoliai šilutiškių LVŽS skyrius, galėtų ir Druskininkų LVŽS skyrius parodyti vertybinę poziciją dėl kandidatuojančių su kaltinimais baudžiamosiose bylose veikiant organizuotoje grupėje. Deja, panašios pozicijos kaip iš TS-LKD skyriaus Druskininkuose LVŽS skyrius neparodė.Skirtingai nuo Kuncaičio, Zavadskienė atsiprašė ir pakeitė nuomonę, ką vertinu kaip drąsų poelgį.

Šaunuoliai šilutiškių LVŽS skyrius, galėtų ir Druskininkų LVŽS skyrius parodyti vertybinę poziciją dėl kandidatuojančių su kaltinimais baudžiamosiose bylose veikiant organizuotoje grupėje. Deja, panašios pozicijos kaip iš TS-LKD skyriaus Druskininkuose LVŽS skyrius neparodė.

Ačiū už klausimą - nieko nebuvau girdėjęs - teko pasidomėti.Nemanau, kad jūsų minimi politikų pasisakymai gali būti lyginami: klausimai visai skirtingi, o ir politikų reakcijos netapačios. Pripažinti klaidą yra drąsu, o laikytis antivalstybinės pozicijos - galimai net nusikalstama, todėl ir reikėjo partijai imtis veiksmų šalinant tokį asmenį iš savo gretų.Visų kandidatų vertybines nuostatas geriausiai įvertins rinkėjai. 

A. Zavadskienės išsakyta nuomonė tikrai nėra pagrysta mokslu. Ir tokie pasiakymai tikrai žemina žmonės. Tai galėčiau traktuoti tik kaip neišprusimą, arba nenorą domėtis. 

Kaip suprantu, kandidatė suprato savo klaidą ir greitai pasitaisė. Bet šiaip jau kandidatams reikėtų atsakingiau ir apdairiau elgtis, o stiprūs ir išsilavinę asmenys tokių klaidų neturėtų daryti.

Sveiki, jeigu mano žinios teisingos, Jūsų minimas nesusipratimas išsprestas pačios bendrapartietės, kuri atsiprašė ir prisipažino suklydusi. Jeigu kalbame apie skirtingus atvejus, maloniai prašau patisklinti

Nepritariu A. Zavadskienės išsakytai pozicijai, kuri buvo aprašyta portale LRT.LT.  Manau, kad viešumo pamoka išmokta ir bet kokia nuomonė įvairiais klausimais, ypač tais, kuriais visuomenėje yra didelė poliarizacija, bus reiškiama atsakingai parenkant kiekvieną žodį. Tikiu, kad partijos kolegos su p. A. Zavadskiene diskutavo apie tai, reagavo ir išvados yra padarytos.

Vertinu neigiamai. Vis dėl to, suprantu, kad yra ne tik partinė, bet ir asmeninė atsakomybė. Partija tikrai neskatino p. A. Zavadskienės rašyti dalykus, kuriuos ji parašė. Manau, kad kiekvienas politikas turėtų labai atsakingai vertinti savo žodžius ne tik prieš rinkimus. 

Laba diena. Ačiū už klausimą. Vertinu kaip neatsakingą kandidatės poelgį, apie ką kalba ir pati kandidatė. Gerai, kad dėl susiklosčiusios situacijos buvo viešai atsiprašyta. Asmeniškai aš nepritariu jokiam įžeidinėjimui, ypatingai politiniame kontekste. Kiekvienas privalo išlaikyti pagarbą bet kuriam žmogui. Kadangi pats nesu partijos narys, tai TS-LKD pozicijos šiuo klausimu nevertinsiu.

Kolegė iš Kelmės atsiprašė už savo mintis. Manau, kad TS-LKD partijos vadovybės komentaras turėjo būti.

Kad negirdėjau su kuo siejamas tas skandalas. Negaliu vertinti nes nieko negirdėjau apie šį skandalą.

Žinau šią situaciją ir manau, kad blogai jog partija nepateikė savo pozicijos ir vertinimo. Gal taip įvyko dėl to, kad kandidatė pripažino klaidą ir atsiprašė. 

Žinau šią situaciją ir manau, kad blogai jog partija nepateikė savo pozicijos ir vertinimo. 

Neturiu laiko sekti visų kandidatų pasisakymų ar komentarų.

Nei kiek to  nesureikšminu.

Sveiki,Kiek žinau iš viešosios erdvės, ši kandidatė atsiprašė už savo pasisakymą. Jeigu ji būtų pareiškusi, kad Krymas priklauso Rusijai, būčiau pirmasis, pasiūlęs jai trauktis iš rinkimų. Šie skandalai pakankamai bjaurūs, tačiau savo esme jie yra skirtingi. Kita vertus, LVŽS kandidatas į Vilniau mero postą jau daug kartų yra pasisakęs keistai Ukrainos atžvilgiu, tačiau nei partijos vadovai, nei pats kandidatas savo tikrų vertybių visuomenei taip ir nepaaiškino ir net neatsiprašė.Pgarbiai Bronislovas Matelis

Tai ponios Astos išsakyta pozicija. Manau - apie ligas turi šnekėti medikai, ne politikai. Gyvename demokratinėje šalyje, turime teisę šnekėti visi .

Esu kandidatas į Pasvalio rajono savivaldybės tarybą ir merus. Rūpesčių ir susitikimų užtenka ir savame rajone, tad apie Kelmės problemas nežinau ir spręsti negaliu.

Homoseksualumas - ne liga, o seksualinė orientacija. Kiekvienas pilietis laisvas rinktis demokratinėje valstybėje, tame tarpe ir ką mylėti. Pedofilija - išrypimas, baisus nusikaltimas. Tai du nelygintini dalykai. TS-LKD savo vertybinių pozicijų šiais klausimai niekad nekeitė ir nuosekliai jų laikosi.

Manau, reikia klausti ir sulaukti atsakymo iš Kelmės rajono TS-LKD skyriaus narių.

Vertinu neigiamai. Prie partijos vadovybės sprendimų neprisidedu. 

Dėka jūsų klausymo teko specialiai pasidomėti  kandidate į Kelmės r. merus A. Zavadskiene ir sužinoti apie jos reakciją dėl homoseksualių asmenų, kurią pristato žiniasklaida. Kadangi neesu partietis, o tik kandidatuojantis su TS-LKD partijos sąrašu, gal todėl  nebuvau ir neesu specialiai informuojamas apie tos pačios partijos atstovų rinkiminių kampanijų sėkmes ir nesėkmes (skandalus). Mano galva, kiekvienas politikas pristatydamas savo požiūrį visuomenei, turi prisiimti atsakomybę už tai. Negalima lengvai į kairę ir dešinę mėtytis samprotavimais, nes jie visuomenėje yra sutapatinami su politiko laikysena.  Dar liūdniau, kai politikas maišosi sąvokose, kaip tikėtina ir šioje situacijoje. Žinoma, gali įvykti klaidų, kad ir dėl techninių dalykų (pvz.“ copy-paste“ veiksmo), bet politikas turi būti budrus ypač diagnozuodamas visuomenės atstovus. Pagal tai, kiek turiu šiuo metu informacijos apie šią konkrečią situaciją, objektyviai vertinti negaliu.   Esu pilnai įsitikinęs, kad švietimo LGBT bendruomenės klausimais trūksta ne tik mokyklose, bet ir kitose institucijose. Nežinojimas ir nepažinimas iššaukia visuomenėje TABU, o jeigu visuomenėje dar gajus netolerancijos  bruožas, tuomet baimė užvaldo mūsų nuostatas ir požiūrius, kuriuos dažnai net nesąmoningai deklaruojame.  Juk ko nepažįstame, tas mus labiausiai gąsdina. Mokimės būti laisvais!

Sveiki, įvykis buvo plačiai nušviestas žiniasklaidoje. Mano žiniomis, kandidatė prisipažino suklydusi ir dėl to viešai atsiprašė rinkėjų. Klysti yra žmogiška, bet svarbu išdrįsti pripažinti.Pagarbiai Audronė Kaupienė 

Man asmeniškai gėda dėl tokio bendrapartietės pasisakymo. Lygiai taip pat TS-LKD turėtų parodyti savo vertybinę poziciją, t.y. įspėti kandidatę ir viešu pareiškimu atsiprašyti už savo kandidatės nepagarbą LGBT bendruomenei.

Turiu savo aiškią vertybinę poziciją ir jos laikausi. Nesu įsigilinęs į šį įvykį, tik girdėjau, kad kandidatė keitė poziciją. Tai jei keitė, nes nebuvo supratusi klausimo esmės, bet nuoširdžiai tiki tuo, ką teigia savo paskutinėje pozicijoje, laikau žmogiška klaida, bet šiaip visada reikia įsiklausyti į klausimą, jo esmę, o tik paskui atsakinėti. Jei klausimas apie ratus, o tu kalbi apie batus, tai arba klausos (skaitymo), arba kompetencijos klausimas. Dėl kalbėjimo visos TS-LKD vardu nesu įgaliotas asmuo.

Sveiki,Kiek teko susipažinti su šia situacija iš portaluose pateiktos informacijos, suprantu, kad buvo pasielgta neatsakingai. Tą pripažino ir pati kandidatė. Ar tai jos asmeninė pozicija, ar tai rinkimų įkarštyje išsprūdęs pasisakymas nežinau. Buvo padaryta klaida. Džiugu tai, kad įrašas buvo greitai pastebėtas, klaida buvo paviešinta ir už ją atsiprašyta. Ksenofobijai ir homofobijai savivaldoje ne vieta. 

Negaliu ir nenoriu komentuoti partietės, kurios nei pažįstu, nei žinau veiksmų. Labai nedaug girdėjau ir apie Jūsų minimą skandalą, labiau gyvenu ir domiuosi Telšių skyriaus reikalais bei vietos bendražygiais. Nenoriu komentuoti, kai nežinau nei situacijos, nei aplinkybių. Mūsų partija yra demokratinė bendruomenė ir kiekvienas Jos narys turi teisę turėti savo nuomonę, nors ji ir nesutampa su daugumos. Aišku, jei ta nuomonė sakoma, išreiškima pagarbiai, gerbiant, neįžeidinėjant ar kaip kitaip neigiamai paveikiant kitą asmenį, organizaciją. Atsitikus taip, tokius veiksmus turi tirti partijos elgesio kontrolės ir priežiūros organai. Pastebėsiu, kad TS-LKD partijos vadovybė dažniausiai nesikonsultuoja su skyriais tam tikrais, pavieniais komunikacininiais sprendimais. Visi dirbame savo darbą, mes savo, o partijos vadovybė savo. Jei partijos vadovybės veiksmai nepatinka, savo nepasitenkinimą arba pasitenkinimą atėjus tam metui išreiškiame demokratiniu keliu renkant ir balsuojant už arba prieš Juos.

Laba diena,apie jokį skandalą Kelmės r. neteko girdėti, todėl atsakyti negaliu.

Ji pripažino savo klaidą ir atsiprašė. Vertinu teigiamai.

SVEIKI,Atsiprašė viešai ir pripažino klaidą.  Kitu atvėju turėtų būti pašalinta iš TS-LKD. Pamoka visiems.

SVEIKI,Atsiprašė viešai ir pripažino klaidą. Pamoka visiems.

SVEIKI,Atsiprašė viešai ir pripažino klaidą.  Kitu atvėju turėtų būti pašalinta iš TS-LKD. Pamoka visiems.  

Šiaip - labai nemėgstu skandalų ir skandalistų, todėl jų neseku ir nevertinu. Šiais laikais įvertinti "skandalą", ypač rinkiminiu laikotarpiu yra labai nedėkingas reikalas, reikia turėti pakankamai daug pirminės informacjos, kurios mes dažniausiai neturime. Nesigilinau nei į vieną iš šių skandalų ir tik sulaukęs Jūsų klausimo "pasigooglinau" apie ką jie. Mano nuomone, abu šie atvejai yra mūsų žemos politinės kultūros išraiška. Abiem atvejais prisikalbėta ir nusišnekėta, čia iš tos serijos kaip sakoma „praleido progą patylėti“. Jau vien dėl to nėra čia ką vertinti. Rimtas politikas turi galvoti ką ir kur sako !!!