Posėdis? Ne, negirdėjau
Didelio atgarsio visuomenėje sulaukusi Matuko istorija, dėl kurios vasario 14 dieną Seimas sušaukė neeilinę sesiją ir skubos tvarka priėmė įstatymo pataisas, uždraudžiančias bet kokį smurtą prieš vaikus, abejingų nepaliko. Už įstatymo pakeitimus parlamentas tada pasisakė vienbalsiai — 116 balsų už. Didžiąją daugumą rinkėjų iš pradžių užplūdo palengvėjimo jausmas, po kurio, deja, sekė natūralus klausimas: ,,Tik 116 balsų? Nejau kiti parlamentarai prieš?“. Greitai panaudojęs antros klasės dalybos žinias, rinkėjas suprato, kad bene penktadalio seimūnų nuomonės jis nežino. Už? Prieš? Susilaikė? Atsakymas paprastas — balsavime tiesiog nedalyvavo.
Dažnas iš mūsų net nesusimąstome ir nesivarginame patikrinti, kaip dažnai išrinkti tautos atstovai aplanko savo darbo vietą. Plenarinių posėdžių lankymas, kurių metu parlamentarai privalo išreikšti savo nuomonę daugybe klausimų ir taip dalyvauti sprendimų priėmime, atrodo natūralus dalykas. Juk Seimo nariai nebe mokyklinukai, kurie, pasinaudoję menkiausia proga, bėga iš pamokų. Bet ar tikrai taip?
,,Žinau, ką renku“ komanda nusprendė patikrinti, kaip dažnai Seimo nariai dalyvauja balsuojant plenariniuose posėdžiuose, kurie parlamentarai į savo pareigas žiūri rimtai, o kurie į savo pareigas žiūri pro pirštus .
Kaip rodo oficialūs duomenys, pateikti Lietuvos Respublikos Seimo puslapyje, nuo pat pirmosios naujojo Seimo darbo dienos posėdžių praleido socialdemokratų frakcijos nariai. Vidutiniškai vienas Seimo narys šioje frakcijoje dalyvauja vos kiek daugiau nei pusėje balsavimų. Palyginimui, galite įsivaizduoti žmogų, kuris, vietoje visos darbo savaitės, į darbą atvyksta tik kas antrą dieną. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai atsidūrė priešpaskutinėje lentelės vietoje. Šiai frakcijai priklausantys parlamentarai vidutiniškai dalyvauja kiek daugiau nei 62 proc. balsavimų. Labiausiai plenarinius posėdžius lankančios frakcijos titulas atiteko Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kurios nariai vidutiniškai užsiregistruoja į beveik 80 proc. balsavimų.
Patikrinus atskirų Seimo narių lankomumą paaiškėjo septyni didžiausi Seimo plenarinių posėdžių pravaikštininkai. Nenuostabu, kad pirmoje vietoje atsidūrė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kurio balsavimų lankomumas mažesnis nei 9%: Seimo narys apsilanko vos keliuose balsavimuose iš kelių dešimčių. Parlamentaras, žinoma, aiškina negalįs deramai vykdyti Seimo nario pareigų todėl, kad jo, kaip ministro, darbotvarkė pernelyg įtempta, jis turi daug susitikimų ir vizitų kitose šalyse.. Vis dėlto, keliame klausimą: jeigu Seimo nario ir ministro pareigos yra nesuderinamos, ar tokiu atveju nereikėtų pagalvoti apie mandato atsisakymą?
Antroje vietoje atsidūrė premjeras Saulius Skvernelis, dalyvaujantis vos trečdalyje balsavimų. Nuo jo nedaug atsilieka parlamentarė Rasa Juknevičienė, naujai išrinktas seimo narys Laurynas Kasčiūnas, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, Žygimantas Pavilionis ir Emanuelis Zingeris. Susisiekus su šių Seimo narių padėjėjais, visi lyg sutartinai tvirtino, kad parlamentarai balsavimus praleidžia dėl įtemptos darbotvarkės, įvairių susitikimų su rinkėjais ar komandiruočių. Deja, nei vieno pravaikštininko darbotvarkės oficialiame Lietuvos Respublikos Seimo puslapyje rasti nepavyko.
Atradome ir atsakingiausius parlamentarus, kurie praleido vos kelis balsavimus. Lyderiu tapo TS-LKD narys Sergėjus Jovaiša. Per trijų mėnesių laikotarpį šis parlamentaras praleido tik du balsavimus, tad atsidūrė mūsų lentelės viršuje. Nuo jo nedaug atsilieka naujai išrinktas seimo narys Gediminas Vasiliauskas, praleidęs vos trimis balsavimais daugiau. Pagyrų taip pat nusipelno LVŽS frakcijos nariai Aušra Papirtienė, Juozas Rimkus, Guoda Burokienė, Arūnas Gumuliauskas bei mišrios seimo grupės narys Bronislovas Matelis, savo “sąskaitose” turintys per 95 proc. balsavimų.
Išanalizavus visų Seimo narių lankomumą, džiaugtis tenka mažai kuo. Vienas Seimo narys vidutiniškai dalyvauja kiek daugiau nei 2/3 balsavimų, kuriuose kiekvieno parlamentaro balsas yra itin svarbus. Žinoma, lankomumas nėra vienintelis matas, jis neparodo teisės aktų ir jų pakeitimų siūlymų, dalyvavimo diskusijose ir komitetų posėdžiuose, kur darbas labai svarbus, ar susitikimų su rinkėjais. Šiuos duomenis analizuosime bei Seimo narių darbo efektyvumą apžvelgsime kiek vėliau.
Analizę atliko politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“. Daugiau ir išsamesnių „Žinau, ką renku“ atliktos analizės rezultatų jau netrukus rasite tinklo Facebook paskyroje bei mūsų draugų „Laisvės TV“ laidoje „Sarginiai šunys“.
