Mes naudojame slapukus siekdami pagerinti jūsų naršymo mūsų svetainėje patirtį, išanalizuoti mūsų svetainės srautą ir suprasti, iš kur ateina mūsų lankytojai. Susipažinti su privatumo ir slapukų politika galite
čia.
„Žinau, ką renku“ - tai nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Siekiame, kad Lietuvos politikai būtų atskaitingi rinkėjams, todėl skatiname piliečius sąmoningai dalyvauti viešajame gyvenime ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų.
Populiariausi klausimai atsakymai
Klausimo statusas:
Klausimas atsakytas
Klausimas neatsakytas
Augustė Gočelkytė
2024-09-11
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar palaikote, kad studentams praktikos būtų apmokamos?
Ukrainos! Bidenas su Šolcu nepriima reikalingų strateginių sprendimų būtinų Ukrainos pergalei, tad turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę dėl žūstančių ukrainiečių
Krymas yra pripažįstamas kaip Ukrainos dalis. Rusija Krymą aneksavo 2014 metais po referendumo, kurio teisėtumas buvo ginčytinas tarptautinėje bendruomenėje. Daugelis šalių, įskaitant Jungtines Tautas ir Europos Sąjungą, nepripažįsta Krymo aneksijos.
Kam priklausė iki invazijos, tam ir turi priklausyti.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Konstantinas Bagdanavičius
2024-09-12
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Kada Lietuvos piliečiai galės kalbėti valstybine lietuvių kalba? Kodėl bendrijos "Pavasaris" Visagine pirmininkas tyčiojasi iš valstybinės kalbos, niekina valstybę, žadą išmokyti visus rusų kalbos net prezidentą. Kas drąsiausias ir atsakys į šį klausimą?
Ar Lietuvos piliečiai negali kalbėti lietuvių kalba? Turbūt turima omeny - privalės? Prievarta nėra sprendimas jokiam klausimui, o pirmininko pasisakymus turėtų įvertinti atitinkamos institucijos.
Valstybė negali palikti nei Visagino, nei Šalčininkų, nei kitų rajonų likimo valiai. Turime turėti ambicingas valstybines programas, integruojančias švietimą, kultūrą ir kt. dalykus tam, kad tokių atvejų nebūtų. O jei pasisakymas peržengė teisėtumo ribas ir yra valstybingumo niekinimo, jis turi atsakyti už tai teisme.
Ne taip suformuluotas klausimas, Lietuvos piliečiai ir dabar gali kalbėti valstybine lietuvių kalba, gal turėta mintyje privalės. Stiprinome ir toliau stiprinsime l valstybines kalbos apsaugą
Šovinistinių pasisakymų turbūt neišvengsime ir ateityje, bet privalome dėti visas pastangas, kad kiekvienas Lietuvos pilietis gerbtų ir mokėtų lietuvių kalbą.
Manau kad Lietuvoje visi privalo kalbėti Lietuvių kalba. Man nepatinka kai yra daromos išimtys kai kurioms žmonių grupėms. Visi dirbdami aptarnavime privalo mokėti lietuvių kalbą nesvarbu ar taksi vairuotojas ar maisto išvežiotojas. Be lietuvių kalbos negali dirbti
Lietuvos piliečiai privalo turėti teisę ir galimybę laisvai kalbėti valstybine lietuvių kalba visose gyvenimo srityse, ir tai yra vienas iš pagrindinių valstybingumo bei tautinės tapatybės elementų. Atvejai, kai asmenys ar bendruomenės atstovai viešai tyčiojasi iš valstybinės kalbos ar menkina valstybę, yra ne tik nepagarbūs, bet ir prieštarauja mūsų šalies konstituciniams principams.
Jei bendrijos "Pavasaris" Visagine pirmininkas tyčiojasi iš valstybinės kalbos ir skleidžia tokias nuostatas, tai kelia rimtą susirūpinimą. Tokie pareiškimai turi būti nagrinėjami atsakingų institucijų, nes jie gali prisidėti prie visuomenės skaldymo ir nepasitikėjimo valstybinėmis vertybėmis.
Pirmoje eilėje būtina pervesti tautinių mažumų švietimo įstaigas į mokymą lietuvių k. Visagino pirmininko patyčios ir antivalstybinis veikimas yra tiesioginė valdančiųjų ir kai kurių opozicinių partijų politikos pasekmė, kai siaurinimas lietuvių k. vartojimas, nėra lietuvių k. stiprinimo politikos, nėra griežtų reikalavimų imigrantams išmokti lietuvių k. ir toleruojamos kai kurių Lietuvos regionų autominizacijos tautiniu pagrindu tendencijos.
Lietuvos piliečiai gali ir kalba valstybine lietuvių kalba. Niekas negali priversti mūsų valstybėje kalbėti kita kalba. Lietuvos Respublikos piliečiams turi būti užtikrinta teisė gauti visas viešąsias paslaugas ir būti aptarnautiems valstybine kalba. Jei kažkas viešai tyčiojasi iš valstybinės kalbos, niekina valstybę, reikia tai viešinti ar net kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Lietuviai turi turėti galimybę kalbėti valstybine lietuvių kalba. Negalime ignoruoti nei Visagino, nei kitų miestų ar rajonų, turime aktyviai investuoti į programas, kurios skatintų švietimą ir kultūrinę integraciją, kad visi gyventojai jaustųsi visaverčiais mūsų valstybės piliečiais.
Klausimas, kada Lietuvos piliečiai galės kalbėti valstybine lietuvių kalba, yra klaidinantis. Lietuvos Respublikoje valstybine kalba yra lietuvių kalba. Tai reiškia, kad visi Lietuvos piliečiai jau dabar turi teisę ir galimybę kalbėti valstybine kalba. Šis faktas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose.
Dėl bendrijos "Pavasaris" Visagine pirmininko pareiškimų, tai tokie pareiškimai, kuriais tyčiojamasi iš valstybinės kalbos ir niekinama valstybė, yra nepriimtini ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, tačiau ši teisė nėra neribota. Skatinant kalbos neapykantą ir niekinant valstybę gali būti pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir viešoji tvarka.
Visi Lietuvos piliečiai turi mokėt ir kalbėt tos šalies kurioje gyvena kalba... Kai žmogus pragyvenęs Lietuvoje 50 metų ir nekalba lietuviškai, tai yra absurdas...
Manau visi Lietuvos piliečiai, nepriklausomai nuo tautybės turi mokėti lietuvių kalbą. Kadangi visi žmonės turi žodžio laisvę, jei pasisakymai neužtraukia kokios nors teisinės atsakomybės, tai rimtai nekreipčiau dėmesio ir niekaip nevertinčiau atskirų veikėjų nesąmoningus teiginius.
Aš esu lietuvis.Gimiau,augau,gyvenu Lietuvoje. Man yra vertybė mūsų kalba ir garbė kalbėti savo namuose sava kalba. Mokėti galima daug kalbų,viena iš jų rusų kalba. Nepritariu draudimams kokios nors užsienio kalbos. Pagal kokius kriterijus skirstysim kalbas,kurias drausim lietuvoje? Ar netampame patys agresoriais,taip elgdamiesi?
Rodyti daugiau
Suskleisti
Nežinomas Anonimas
2024-09-19
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar konservatoriai yra banditų partija? Ar jų išsišokimai neprives prie blogiausio, karo? Kodėl jie šaipuosi iš paprastų žmonių dėl neaiškių praturtėjimų, kai žmonės vos galą su galu suduria? Kodėl jie tokie cinikai, vargšams užkraudami mokesčiais? Ar jie kalti, kad žmonės gyvena iš pašalpų tik?
Partija nėra pripažinta kalta ar teista, todėl nesutinku su teiginiu, kad jie yra banditų partija. Man nėra aišku apie kokius išsišokimus kalbame, kurie vestų prie karo, su kuo, Lietuvos Respublika tokių tikslų neturi. Aš asmeniškai nepastebėjau ar nesusidūriau su tokiais veiksmais, bet negaliu atsakyti už kitos partijos tiksliai veiksmus, kuri jie ką padarė. Jie yra labiau politiniais klausimai dešiniųjų partija, tokia jų ekonominė dešiniųjų politika, kuri paremta idėja, kad kapitalistinė sistema viską išspręs savaime. Tikrai ne visada šalis kalta dėl vieno ar kito žmogaus gyvenimo sprendimo kuris privedė prie tokios situacijos, bet valstybė turi galią priminti visuomenei, kad esame viena didelė komanda ir gali turėti požiūri, kad kiekvienas bendruomenės narys yra svarbus ir jam reikia tinkamai su aiškiu tikslu, jei tik pats žmogus nori, padėti.
Labai daug emocijų sutalpinantis klausimas. Galiu atsakyti tik taip. Manau Lietuvoje tikrai gali ir turi būti daugiau teisingumo ir pagarbos paprastam žmogui.
Atsakysiu taip: Šiuos klausimus reikėtų vertinti su didesne atsakomybe ir supratimu apie politinį kontekstą. Nors visuomenėje gali būti nepasitenkinimo dėl tam tikrų politinių veiksmų ar sprendimų, kaltinimai turi būti grindžiami faktais ir argumentais, o ne emocijomis. Bet konservatoriu nepalaikau visiškai.
Šioje partijoje yra įvairių žmonių. Kaip ir kitose. O karas Lietuvoje priklauso ne nuo Lietuvos. Jei Rusijos vadovai galutinai išprotės ir nuspręs lįsti prie NATO, tai karas ir bus. O kad mokesčių sistema Lietuvoje stokoja teisingumo, visiškai pritariu. Pradėti reikia nuo realios progresinės mokesčių sistemos, kad gaunantys mažesnes pajamas mažiau ir mokėtų.
Ne, nėra. Ne, neprives. Kiekvienas žmogus pats laisvai pasirenka kuri politinė partija ar judėjimas jam/jai labiau imponuoja. Manyčiau dabartinė valdančioji politinė dauguma keisis po Seimo rinkimų, tad, bus galimybė pamatyti ar nauja valdančioji dauguma bus kiek geresnė ir panašūs klausimai, kuriuos dabar keliate, nebus vėl keliami po 4 metų.
Na banditais negalėčiau vadinti. Liūdna bet reikia pripažinti kad valdymas primena praėjusio amžiaus Italijq. Liūdina ir tai kad daugelio įstatymų projektai nukopijuoti nuo praėjusio amžiaus valstybės kurios dalis buvome ir mes galiojusių teisės aktų. Jeigu gyventojai leis agresyvaus, ciniško nesiskaitymo valdymo formos tik aštrės. Kad padėtis stabilizuotūsi reikia kiekvienam kandidatuojančiam išlaikyti įstatymų žinių egzaminq ir apriboti kadencijų skaičių iki vienos vadovaujančiai ir eiliniui LR Seimo nariui iki dviejų.
Konservatorių veiksmai jau pridarė žalos valstybei tiek,kad ja būtų galima palyginti su okupantų Lietuvai padaryta žala. Tik okupantus vadiname priešais,o štai konservatoriai yra ale "savi".
Lietuvos žmonės mato ir supranta, kas yra kas, todėl visos galios žmonių rankose, ypač spalio 13 dieną prie balsadėžių. Kviečiame palaikyti Demokratų sąjungos "Vardan Lietuvos" sąrašą Numeris 11. https://www.demokratai.lt/seimo-rinkimu-programa/
Šimonytės žodžiai buvo tokie nepatinka išsirinkite geresnius, todėl kviečiu rinkti ir balsuoti už jaunus politikus ir juos reitinguoti daugiamandatėse, kad jų būtų kuo daugiau. O konservatoriai jaučia nebaudžiami, nes juos dangto jų pavaldiniai.
Aš nepritariu kai kuriems konservatorių partijos sprendimams. Tačiau dauguma sprendimų politikoje priimami ne tik konservatorių partijos dėka. Iš kitos pusės - tam ir yra rinkimai, kad jie nevadovautų daugiau valstybei. Todėl eikite į rinkimus ir balsuokite, kad konservatoriai daugiau nebūtų valdžioje
Konservatoriai kap partija yra mano oponentai, konkurentai, bet tikrai ne banditai. Ne visi jų priimti sprendimai man patiko, bet manau klaidas darė ir daro visos partijos. Lietuvoje daug žmonių gyvena ne iš pašalpų. Socialinė politika Lietuvoje tokia, kad mes neturime mirštančių žmonių iš bado, šeimų gatvėse.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Nežinomas Anonimas
2024-09-19
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Kodėl neįgalieji vargšai negali atsiimti sukauptus pinigus 2 pensijų pakopoje, įskaitant ir jaunus? Kokia iš to nauda tokiems žmonėms, jei senatvėje gaus tik kapeikas arba iš viso tų pinigų nematys? Kol jauni geriau pasigerinti buitį nei senatvėje trupiniai, gal geriau?
Pasaulinė praktika rodo, kad tik valstybiniai fondai gali garantuoti orią senatvę ir pensijinį išlaikymą. Komerciniai fondai dažniausiai bankrutuoja arba išmoka ženkliai mažesnes santaupas prasuktas per įvairias machinacijas. Dėl sudėtingėjančių gamtos kataklizmų vis daugiau žmonių nebesulaukia savo pensinio amžiaus. O su didinimu būtino stažo pensijai gauti praktiškai nebeapsimoka kaupti pensijos visai. Todėl visiškai sutinku, kad reikia džiaugti gyvenimo, kol esi jaunas
Jei 2 pakopos pinigai bus "pravalgyti" dabar, tai lems, kad senatvėje bus dar sunkiau, nes dirbančių žmonių skaičius mažėja, dėl ko bazinės pensijos gali nebepakakti būtiniausiems poreikiams. Todėl 2 pakopos pinigai turi likti senatvei. Pasaulio patirtis rodo, kad taupyti pensijai yra verta.
Manau, kad turi būti nustatytos sąlygos, kuriomis būtų galima anksčiau laiko išsiimti pinigus. Taip pat turime daugiau investuoti į gyventojų švietimą dėl šios pakopos, kad gyventojai galėtų sąmoningai priimti sprendimą dėl dalyvavimo joje. Taip pat turi būti galimybė stabdyti savo įnašus į II pakopą.
Mano supratimu, svarbu sistemos neleisti keitinėti su kiekvienais rinkimais, kas dabar vyksta. Nes akivaizdu, kad politikai bando papirkti žmonės atimdami jų pačių pinigus iš jų ateities ir atiduoti dabar. Tuo bando rodytis kaip žmonių interesų gynėjai, tačiau iš jų pačių tuos pinigus ir paima.
2 pensijos pakopos paskirtis yra aiški-sukaupti lėšų priedams prie pensijos ir valstybė dar papildomai prisideda prie to finansiškai. Tam sukurta ši sistema, ne pravalgymui čia ir dabar, o ateičiai. Jei žmogus nori paprastai investuoti su galimybe atsiimti lėšas savo noru, yra 3 pakopos pensijų fondai, yra kiti investavimo įrankiai. Taip pat žmonės turi galimybe nesirinkti 2 pensijų pakopos, tokia galimybė suteikiama. Aš nebent sutikčiau, kad galima sustabdyti kaupimą. Fondas skirtas senatvei ir priedui prie pensijos ir tai buvo viena iš strategijų kaip padidinti senatvėje pajamas pensininkams. Nes kitu atveju, tai gal leidžiam išimti žmonėms visas sumokėtas lėšas iš Sodros? Ką darysim su žmonėmis, kurie ims ir praras visas tas lėšas ir nebeturės nieko, vėl našta valstybei ir, valstybe, parūpink manimi. Tai valstybė turi pabūti tėvų pozicijoje ir neleisti per neatsargumą sugadinti kuriamą finansinį žmonių pragyvenimo stabilumą senatvėje.
Manau kad tai dabartinės valdžios pataikavimas privatiems fondams. Valstybė eilinį kartq tyčiojasi iš savo piliečių pažeizdama konstitucines žmogaus disponavimo savo turtu teises. Lėšos yra žmogaus nuosavybė ir asmuo turi turėti teisę pasiimti jam priklausančias lėšas bet kurio metu.
Būtina įgyventi Konstitucinio Teismo nutarimą ir leisti išsiimti bent dalį iš 2 pakopos fondų ypatingai atvejais, tačiau labai svarbu akcentuoti, kad senatvėje sodrinė pensija sieks tik 30 proc. gaunamo atlyginimo, todėl būtini kiti instrumentai skatinantis papildomai kaupti, kad senatvėje būtų išvengta skurdo.
Atvirai kalbant asmeniškai nekaupiu 2-oje pensijų pakopoje, nes manau, kad yra efektyvesnių būdų pasirūpinti senatve. Pensijų kaupimo fondai yra plačiai veikiantys visame pasaulyje, o dėl senstančios visuomenės bei mažėjančio dirbančiųjų skaičiaus mūsų krašte, valdžia skatina rinktis šį taupymo metodą.
Paklauskit konservatoriu dėl jų tikslų apmokestinti pensijas GPM mokesčiu! :). Jei rinkimus laimės atitinkamos politinės jėgos,tai tik laiko klausimas,kada pensijos bus apmokestintos GPM mokesčiu. Sviestas sviestuotas bus. Bet susidaro įspūdis,jog daugeliui tautiečių tai tiesiog priimtina :)
Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos" parengė visą eilę siūlymų šia tema, su kuriais galite susipažinti https://www.demokratai.lt/seimo-rinkimu-programa/
Tai yra sisteminė problema, kurią sprendžiant reikėtų itin atidžiai svarstyti, koks pensijų kaupimo variantas yra geriausias ir naudingiausias žmogui. Jei būsiu išrinktas į Seimą, tikrai bandysiu inicijuoti šios problemos sprendimą, kalbėdamasis su visomis pusėmis.
Kamala Harris Lietuvai yra daug labiau priimtina, nes nuspėjamesnė, o Demokratų partija šiuo metu vykdo mažiau izoliacionistinę politiką nei kai kurie respublikonai, o ypač D. Trumpas.
Donaldas Trampas. Lietuva kaip valstybė turi veikti taip, kad būtų nauda jos piliečiams, o ne tikėtis kažkokios naudos iš kitų. Tam ir yra diplomatija bei užsienio politika, kad Lietuva gebėtų ir toliau sėkmingai bendradarbiauti su JAV, nepaisant to, kas bus jų prezidentas.
Donald Trump būtų palankesnis Lietuvai kandidatas. Nors yra abejonių dėl jo pasirįžimo ginti Ukrainą ir NATO partneres, tačiau jis, kaip pademonstravo jo pirmoji kadencija, nėra linkęs nuolaidžiauti diktatoriams ir atiduoti jų įtakai kitus regionus. Taip pat D. Trump turėtų stabilizuoti vidinę situaciją JAV, ypač imigracijos, ekonominio augimo ir nusikalstamumo srityse. Mums yra svarbu, kad JAV būtų stipri ir stabili.
K. Harris gali bandyti kurti savą socializmo modelį ir taip įstumti JAV į chaosą bei ekonominį nuosmukį. Manau ji nebūtų ryžtinga padėti Ukrainai ir Vidurio Europos valstybėms pasipriešinti Rusijos agresijai.
JAV prezidentas yra renkamas JAV piliečių netiesioginiuose rinkimuose per Rinkikų kolegiją. Ir tikiu, kad JAV piliečiai išsirinks jiems artimiausią prezidentą.
Labai sunku vertinti pažiūras, kadangi mus skiria daug įvairiausių kontekstų. Manau, jog Kamala Harris būtų naudingesnė prezidentė Lietuvai, kadangi ji yra lengviau nuspėjama. Tačiau nepamirškime ir Donaldo Trumpo padarytų gerų darbų, kurių vienas – postūmis Europos Sąjungos šalims pradėti rūpintis savo saugumu, keliant BVP krašto apsaugai. Kadangi Lietuva įtakos prezidento rinkimams JAV padaryti negali, mums reikia iš anksto ruoštis tiek vieno, tiek kito kandidato atėjimui į JAV prezidento postą.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Ineta Daugeliene
2024-10-01
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Kodėl einate į Seimą? Ką ASMENIŠKAI ketinate paruošti ir pateikti Seimui? (Tik, prašau, nereikia partijų programų dėstyti)
Žinoma, kad atstovaučiau Laisvės partijos programą priimdamas sprendimus, bet einu ir su sava programa, kurioje pagrindinis dėmesys - vyresnio amžiaus žmonių problematikai. Akcentas sveikatos paslaugų kokybei (įskaitant ir emocinę sveikatą), daugiau galimybių veikti ir paslaugos patogesniam gyvenimui. Išsamiau savo siūlymus aprašiau programoje, kviečiu susipažinti: https://laisvespartija.lt/wp-content/uploads/2024/09/Raivydo-programa-2024.pdf
Einu į Seimą, nes gana žiūrėti į tą netvarką, kurią pridarė per trisdešimt metų neveiklūs politikai. Einu, nes esu veržlus, komunikabilus, siekiantis, veikiantis ir neabejingas Lietuvos žmonių problemoms bei žinantis kaip jas spręsti. Visada turiu savo nuomonę ir ją išsakau, nors tai galbūt ir ne visiems patinka.
Dažnai išrinktieji nusigręžia nuo savo rinkėjų ir pamiršta savo rinkiminius pažadus. Artėjant rinkimams kviečiu atkreipti dėmesį ne į gražius kandidatų žodžius, o į nuveiktus darbus, potencialą, suteikti galimybę jauniems bei perspektyviems kandidatams. Eilę metų valdžioje prabuvę ir vėl išrinkti vis tie patys valdininkai pokyčių neatneš. Kam lipti į tą pačią duobę? Galima elgtis kitaip, balsuoti kitaip, balsuoti ir rinktis naujus, jaunus kandidatus. Mano prioritetai yra švietimas, kultūra, socialinės garantijos vargstantiems, pagalba jiems. Kalbėtis su žmonėmis ir jiems padėti, o ne nuo jų slapstytis, kaip tai daro didelė dalis politikų.
1. Teikti įstatymų pakeitimus, susijusius su gyvūnų apsauga ir gerovės didinimu.
2. Teikti įstatymų pakeitimus, susijusius su taršos apmokestinimu.
3. Teikti įstatymų pakeitimus, susijusius su mokesčių reforma.
Einu į Seimą, nes noriu daugiau sveiko proto, racionalumo, taip pat principų, kurie man svarbūs laikymosi - dėl žmogaus teisių ir laisvių, valdžios vaidmens mažinimo, Rusijos ir Kinijos izoliavimo, ES federalizmo stiprinimo ir Vakarų demokratijos vertybių laikymosi bei sklaidos ir mažiau populizmo.
Negaliu ramiai žiūrėti kaip esantys įstatymų leidėjai laiko mane kvailiu tiek kaip privatų asmenį tiek pilietį ir vadovaujasi principu džiaukis kad atimu ar draudžiu. Negaliu žiūrėti kaip įstatymų leidėjai sukišę rankas iki alkūnių į žmonių privačiq nuosavybę. Dažnais atvejais užsiima niekiniais, jokios apčiuopiamos įtakos gyvenimo kokybei gerinti neturinčiais įstatymų projektais ar pataisomis. Daug pakeitimų reikėtų miškų, želdinių, statybos, kelių priežiūros, švietimo, žemės įstatymuose. Iš esmės pokyčių reikia visoje įstatyminėje bazėje kad tarnautų žmonėms o ne lobistams ar leidėjams gyvenantiems žmonių sqskaita.
Aš einu į Seimą, nes tikiu, kad galiu prisidėti prie pokyčių, kurie pagerintų mūsų visuomenę. Man svarbu, kad mūsų balsas būtų išgirstas, ir noriu atstovauti mūsų bendruomenės interesams.
Man svarbios socialinės problemos, tokios kaip švietimas, sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga. Ketinu rengti ir teikti iniciatyvas, kurios padėtų spręsti šias problemas ir gerinti gyvenimo kokybę.
Noriu prisidėti prie šalies plėtros ir inovacijų skatinimo. Ketinu parengti pasiūlymus, kurie skatintų ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą.
Man svarbu, kad į politikos procesą būtų įtraukti visi, todėl ketinu organizuoti diskusijas ir konsultacijas su rinkėjais, kad išgirsčiau jų nuomones ir pasiūlymus.
Mano tikslas yra dirbti kartu su kitais Seimo nariais ir bendruomene, kad pasiektumėme teigiamų rezultatų ir užtikrintume geresnę ateitį visiems piliečiams.
Einant į Seimą mano tikslas nėra garbė ar asmeninė nauda. Man rūpi padėti žmonėms, ypač tiems, kurie gyvena kaimuose ir miesteliuose, kuriuose dažnai trūksta galimybių. Noriu prisidėti prie darbo vietų kūrimo regionuose, padėti juos paversti gražesniais, tvarkingais ir gyvybingais. Sieksiu pateikti konkrečius pasiūlymus, orientuotus į regioninę plėtrą ir paramą nepasiturintiems žmonėms, ypač kaimiškose vietovėse. Asmeniškai aš noriu aktyviai dirbti su konkrečiais įstatymų projektais, kurie skatintų regionų atgaivinimą, remtų smulkų ir vidutinį verslą, bei užtikrintų socialinę apsaugą nepasiturintiems. Tikiu, kad investicijos į kaimiškas vietoves gali ne tik pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, bet ir sustiprinti mūsų šalies bendruomenes. Tai ne tik idėjos, tai mano asmeninis tikslas, kurį sieksiu įgyvendinti. Jei nepateksiu į Seimą vistiek šiuos savo tikslus bandysiu įgyvendinti, nes man malonu padėti kitiems.
Jei be programų: stiprinti mūsų valstybę – tai ir apie žmonių gerovę, tai ir apie valstybės saugumą, tai ir apie tautos, kalbos saugojimą ir puoselėjimą, tai ir apie dermę su šių laikų tikrove... Čia telpa ir partijos programa.
Manau, kad antra Seimo nario kadencija gali būti produktyviausia. Ir toliau dirbčiau prie atsinaujinančios energetikos projektų, kurių šią kadenciją esu parengęs ne vieną.
Einu į seima padėti Lietuvos žmonėms . Asmeniškai argumentuosiu seimui nepriimti nekilnojamojo turto apmokestinimo įstatymo pakeitimo, mažinti įvairius mokesčius asmenims.
Einant į Seimą, mane skatina atsakomybės jausmas ir įsitikinimas, kad kiekvienas turime dalyvauti sprendžiant visuomenės problemas. Nors politikoje esu naujokas, manau turiu vertingą patirtį aplinkosaugos srityje ir esu pasiruošęs siekti pokyčių.
Asmeniškai Seime (jeigu būčiau išrinktas) sieksiu spręsti tris pagrindines problemas:
- Valstybės biudžetas: Siūlysiu priemones, skirtas didinti biudžeto pajamas, mažinant šešėlinę ekonomiką ir peržiūrint mokestines lengvatas.
- Demografija: Dirbsiu, kad būtų įgyvendinta tvari imigracijos politika, pritraukianti aukštos kvalifikacijos specialistus ir jų šeimas.
- Aplinkosauga: Skatinsiu žaliosios transformacijos procesus, kurie užtikrins ekonominę naudą ir geresnę sveikatą visiems.
Mano tikslas – dirbti jūsų labui, siekiant ilgalaikių ir reikšmingų pokyčių.
Jūrinio sektoriaus stiprinimą, socialinės apsaugos užtikrinimą, narkotikų kontrolę Klaipėdos uoste, tradicinės šeimos vertybių apsaugą, Klaipėdos krašto ekonomikos plėtrą. Išsamiai galit pasiskaityti mano programoje.
Atsakysiu taip: savo šūkį pasirinkau: aš nieko nežadu! Esu tikras ekspertas ir manau, kad kiekvienoje srityje turi dirbti tikras profesionalas. Nes dabar turime pavyzdžių kai ligoninėms vadovauja agronomai, o turizmui - universalūs vadybininkai. Todėl ir mūsų šalies ekonomika yra kritinėje būklėje. Todėl taip, einu tam kad pakeisčiau kritinę turizmo padėtį. Ir dar - smulkus ir vidutinis verslas nekuria šešėlio, jį kuria stambusis verslas, pasitelkdamas korupcinius ryšius.
Esu organizavęs mitingą prieš aukštas kainas, tai man svarbiausia kad žmonės gyventu oriai. Verslo skatinimas, atlyginimų kėlimas ir aišku neigaliu bei daugiavaikiu šeimų gerovė.
Paruošti ir pateikti galiu skanius pietus arba vskarienę. (Humoras).
O jei rimtai - man artimiausi socialinės ir jaunimo politikos klausimai. Pirmenybę teikčiau darbui viename iš šių komitetų, todėl ir "teikčiau Seimui" pasiūlymus ar įstatymų pataisas, kurios padėtų sprendžiant šituos klausimus ir problemas.
Vėl grįžti į politiką mane paskatino LR Konstitucijos pažeidinėjimas per COVID-19 pandemiją. Manęs netenkina ir tai, kas vyksta dabar. Aš asmeniškai noriu, kad visi įstatymai būtų priimami, vadovaujantis LR Konstitucija, ir tik Lietuvos gyventojų naudai.
Vienam daryti pokyčius sunku, arba neįmanoma. Man būtų svarbu kalbėti, tartis, girdėti, o tuomet ieškot geriausių sprendimų. Tiek su gyventojais, tiek su politikais.
Ko TAU į tą Seimą? - tai dažniausiai užduodamas klausimas. Atsakau - kad padėčiau rasti saugesniam ir sklandesniam mūsų visų gyvenimui reikalingus sprendimus. Ne tik rasti, bet ir suprantamai juos paaiškinti. Ir svarbiausia - ko norite jūs, rinkėjai, kokias užduotis jūs kaip darbdaviai formuluojate savo Seimo nariui. Iš to ir gims visi pasiūlymai.
Man asmeniškai rūpi keli dalykai:
• Tautos raštingumas – visokeriopas: technologinis, informacinis, finansinis. Galimybės kokybiškam vaikų ugdymui ir suaugusiųjų tobulėjimui. Būsime raštingi, būsime ir turtingi. Bus išsilavinę žmonės, bus stipri valstybė.
• Vastybės saugumas per minkštosios galios stiprinimą – kultūra taip pat yra gynybos dalis, ypatingai svarbi informaciniame kare ir kovoje su dezinformacija ir priešiška propaganda.
• Unikalios Lietuvos gamtos apsauga - ypatingai miškų apsauga ir poveikio klimato kaitai mažinimas, ūkinių veiklų ir ir aplinkosaugos suderinamumas.
Su tuo susijusius pasiūlymus ir ketinu teikti.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Tomas Spiliauskas
2024-09-12
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Jei ryt būtų referendumas, kuriuo būtų norima pakeisti Lietuvos Konstituciją, kad santuoką galėtų sudaryti žmonės laisvu sutarimu, nepriklausomai nuo lyties. Ar balsuotumet taip ar ne? (padarykim geros valios prielaidą, kad jokių užslėptų niuansų referendumo tekste nėra)
Nežinau ką galima pasiekti daugiau esu įmonės savininkė tai čia nėra kur aukščiau kilti. Iš asmeninio gyvenimo paskutinis pasiekimas 2023m. Tarptautinio siuvėjo meistriškumo kursuose iškovota 1vieta.
Sukurta ir 10 m. rengta kultūros laida "Ženklai"; per trumpą laiką ir efektyviai įvykdytas projektas, kad moterys galėtų turėti pavardes be priesagų, nurodančių jų vedybinį statusą: atvykus į JK nuo informacinio dvilapio iki 14 psl. išaugintas mano redaguojamas savaitraštis "Infozona"; parašyta ir išleista 10 įvairaus žanro knygų, tarp jų "Emigrantės dienoraštis" grįstas gyvenimo JK patirtimi
Įvertintas kaip geriausias įmonės darbuotojas, paskirtas įmonės vadovu, įgyvendinta virš 50 pasiūlymų savivaldybės taryboje, apsaugoti vieši meno kūriniai, išspręstos eismo saugumo problemos, įvertinta pagalba Ukrainai, padėka už aktyvią veiklą Šaulių sąjungoje.
Kaip statybinės įmonės vadovas randu būdų kaip išlaikyti darbo vietas ir rasti rinkoje savo užsakovą. Visuotinio covido karantino laikotarpiu tai buvo didelis iššūkis ,tačiau mes sėkmingai susitvarkėme su juo. Ant sofos nenusėdome, darbo vietas išsaugojome.
Aš esu komandos žmogus. Aš vykdydamas savo pareigas stengdavausi, kad darbuotojai ir darbdavys būtų laimingi, kad įmonėje būtų malonu ir gera dirbti. Aš būdamas inžinieriumi sumažinau įmonėje elektros sąnaudas kurios leido sutaupyti nemaža sumą pinigų. Optimizavau darbų kokybę, kuri davė didesnį pelną įmonei ir žmonėms didesnę algą.
Priklausomybės gydymo ir žalos mažinimo klausimai man buvo itin svarbūs, todėl tais gyvenimo metais dariau itin daug - dirbau Respublikiniam priklausomybės ligų centre reformos laiku ir prisidėjau prie jos vykdymo, tiesiogiai dirbau su žmonėmis ir mačiau juos sveikstančius, įkūriau NVO žalos mažinimui Lietuvoje "Jauna banga", vadovavau tarptautinei organizacijai YOUTH RISE, buvau Jungtinių Tautų NVO tarybos narė, atstovė jaunimui. Ir visa tai vyko tuo pat metu! Bet jei jau apie pasiekimus, tai be abejonės tai žmonės, kuriems padėjau sveikti ir kuriems galėjau padėti atkurti savo gyvenimus.
Dabar aš dirbu IT įmonėje. Esu sistemų techninis savininkas ir scrum master'is. Taip pat esu Vilniaus savivaldybės tarybos narys. Vienas iš pasiekimų, kuriuo didžiuojuosi yra atvirų duomenų iniciatyva: https://open.vilnius.lt/
Džiaugiuosi tikslingai, dar nuo mokyklos laikų, ėjęs žurnalistikos keliu ir net 7erius metus pradirbus vienoje didžiausių sporto organizacijų Europoje, prisidedant prie komunikacijos projektų ir įgyvendinimo.
Geras ir sudėtingas klausimas. Žiūrint kuriose. Mokytojas, LR Seimo nario padėjėjas, savivaldybės tarybos narys, seniūnas. Visose teko atstovauti gyventojų interesus bei padėti ištaisyti įstatymų, sprendimų leidėjų ar tarmautojų padarytas klaidas sunkinančias gyventojų gyvenimo kokybę. Belieka tik pasidžiaugti kad dažniausia klausimai išsisprendžia gyventojų naudai. Gaila tik kad bet koks veiksmas reikalauja labai didelio užsispyrimo, kantrybės ir laiko nes LT įstatyminė bazė perkrauta perteklinėmis pataisomis.
Dabar dirbu Seimo narės Ievos Pakarklytės patarėju, tad tai nėra darbas, kur siekiama individualių profesinių pasiekimų, tačiau jaučiuosi prisidedąs prie Seimo narės pasiekimų. Štai kad ir pastarasis - draudimas prekiauti, veisti ar eksponuoti augintinius su karpytomis ausimis/uodegomis. Šiame procese dalyvavau nuo pat pradžių, padėjau ir su teisės akto rengimu, ir komunikacija, kodėl šis klausimas yra svarbus, ir pavyko pasiekti, kad Seimas šį įstatymą priimtų. Tad žinau, kaip sėkmingai priimti teisės aktus parlamente.
Anksčiau dirbau Vilniaus miesto savivaldybėje, džiaugiuosi, kad man buvo patikėti vadovauti gana sudėtingi projektai, kurie veikia iki šiol - vienas iš jų, kilpinis eismas senamiestyje.
Vienas iš mano pagrindinių pasiekimų buvo didžiausios užsienio lietuvių bendruomenės subūrimas, kurios pagrindinis tikslas – skatinti lietuvius grįžti į Lietuvą. Šios bendruomenės principo atsirado organizacija „Renkuosi Lietuvą“. Remdamasi mano sukurtu bendruomenės modeliu, Užsienio reikalų ministerija šiuo metu siekia plėsti savo iniciatyvą.
Šiuo metu dirbu projektų vadovu didelėje lietuvių kapitalo tarptautinėje įmonėje, vadovaudamas projektams užsienyje.
Pasiekimai 5vertinti apdovanojimais: TSRS Mokslinių techninių draugijų Diplomu ir Premija, Liaudies Ūkio Pasiekimų Parodos sidabro ir 2-iem bronzos medaliais. Apdovanotas LR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro Pagyrimo raštais, LR Išradėjų ir racionalizatorių draugijos Premija ir Garbės raštais. Už nuopelnus Lietuvos ūkio gerovei Kauno Prekybos, Pramonės ir Amatų Rūmų apdovanotas dviem „Darbo Žvaigždėmis“ ir ambasadoriaus diplomu.
Dirbant didelėse įmonėse niekas nematuoja asmeninių pasiekimų - matuojamas įmonės rezultatas. Tiek buvusiame, tiek dabartiniame darbe esu solidžiai prisidėjęs prie skaitmeninių sprendimų kūrimo ir jų paleidimo. Turbūt didžiausias pasiekimas yra kai kolegos džiaugiasi, jog esi jų komandos vadovas.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Monika Kulionienė
2024-10-11
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Kaip matote, ar Ramanauskas ir Valinskas yra teisūs sakydami, kad lenkus ir rusus reikia šaudyti?
Racionaliai vertinant, bet kokios agresijos ar smurto skatinimas, nepriklausomai nuo to, prieš ką jis nukreiptas, yra plačiai laikomas neteisingu ir problematišku. Tarptautinė teisė, žmogaus teisės ir etiniai principai skatina konfliktus spręsti taikiu būdu, o ne jėga.
Ramanausko ir Valinsko teiginiai apie tai, kad lenkus ir rusus reikia šaudyti, yra radikalūs ir problematiški, nepritariu tokiems pasisakymams. Šaudyti aplamai nieko tikrai nereikia!
Tokie pareiškimai pažeidžia žmogaus teises ir skatina smurtą bei diskriminaciją. Lietuva turi sudėtingą istoriją su okupacijomis, todėl svarbu spręsti nesutarimus dialogu, o ne smurtu. Konfliktus reikia spręsti per diplomatinį dialogą ir tarpusavio supratimą. Viešieji asmenys turi būti atsakingi už savo pasisakymus, kadangi jie gali paveikti visuomenės nuomonę.
Bendras požiūris turėtų būti orientuotas į taiką, bendradarbiavimą ir pagarbą visiems visuomenės nariams.
Negirdėjau, kad taip būtų pasakyta. Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos riboja nuomonių laisvę bet kuriam, kai kurstoma neapykanta. "Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija."
Šių žmonių viešai išsakoma retorika nėra humaniška ir toleruotina, siekis naikinti žmones dėl jų tautybės, pažiūrų ar kitų bruožų yra viduramžius menančios laikysenos pavyzdys, kuris šių laikų visuomenėje nėra priimtinas. Už atitinkamą retoriką ir neapykantos kurstymą turėtų taikomos ir atitinkamos administracinio lygio ar baudžiamosios priemonės.
Ar Žemaitaitis pajėgtų Lietuvą išgelbėti nuo konservatorių gobšumo ir patyčių, ekonomikos iškraipymų? Kaip būtų išspręsta konservatorių neaiškūs praturtėjimai? Kaip Lietuvą paveikė ciniški konservatorių išsišokimai, labiau ties ekonomika?
Mano asmeninis aukščiausias prioritetas einant į rinkimus yra būtent Jūsų išsakytų teiginių poveikis. Begalinis nebaudžiamumo jausmas, dar nuo tų laikų kai buvo padarytas visų laikų nusikaltimas prieš Lietuvą, parduodant Mažeikių naftą (plačiau apie tai mano paskaitose). Ir tai tęsis ir tęsis, kol nebus įvesta ASMENINĖ atsakomybė už visas šitas veikas. Nesvarbu kokio rango politikas, jis turi asmeniškai atsakyti, ir be jokių senaties terminų. Ir taip, tikiu kad tik mūsų partija būtų stipri žengti šį žingsnį.
Sutinku, kad konservatoriai padarė daug klaidų. Pritariu, kad jų retorika pilna arogancijos. Išvadas apie neteisėtus praturėjimus tiek konservatorių tiek socdemų turi pareikšti tarnybos. Tačiau, esu užtikrintas, kad nereikia čia nieko gelbėti. Konservatorių elektoratas niekur nedings.Dėl Žemaitaičio radikalumo, jaučiu baimę, tačiau tikiu, kad ir pas mus kaip ir Prancūzijoje, radikalai nevaldys šalies. Tikiu mūsų rinkėjų branda.
Žemaitaitis yra tik prorusiškas populistas antisemitas. Ką jis tikrai sugeba - meluoti. Jo komandoje yra kgbistas, Kelmės vicemeras Kęstutis Bilius, jo partijos sąraše net 8 teisti asmenys, vienas vos su pagrindiniu išsilavinimu - ką tokie veikėjai gali nuveikti Lietuvai? Ogi nieko. Tik pakenkti. O Lietuvos visi ekonominiai rodikliai tik gerėja ir sparčiai - tai jei tai, jūsų supratimu, žala Lietuvai, tegul tos žalos būna kuo daugiau.
Lietuva yra Europos sąjungos nare, todėl jos užsienio politika turėtų būti bendra ir nuosekli. Konservatoriai savo sprendimais parodė, kad yra populistinė partija, kurios tikslai yra savanaudiški ir neracionalūs. Konservatorių dešimtmečius nesibaigianti arogancija parodo jų požiūrį į mus. Kiek supratau iš Landsbergio retorikos, Taivano pavadinimo naudojimo Lietuvoje leidimas lyg buvo pridengtas ekonomine nauda, galimu ekonominiu bendradarbiavimu, tačiau tai buvo melas. Dėl tokio sprendimo Lietuvos ekonomika patyrė milijardinę žalą ir šią žalą konservatoriais bando kompensuoti naujais mokesčiais. Žemaitaitis nuolat meluoja. Jo dėstomos išgalvotos istorijos Lietuvos neišgelbės.
Ne nesugebėtų. Kandidatas yra tik chroniškas revoliucionierius ir kritikas. Ne tą profesiją renkasi. Per visą savo politinę karjerą nėra pateikęs nė vieno konkretaus įstatymo projekto atliepsiančio plačiosios visuomenės lūkesčius. Konservatoriai ateina į valdžią susitvarkyti tam tikrų segmentų reikalus. Nieko kurti nereikia. Susirenka lėšas iš gyventojų arba skolinasi. Jeigu duoda eurą per sistemą iš žmogaus atima du eurus. Įsišaknijusią "politinio verslo sistemą" iš kurios finansinės naudos turi jos dalyviai, sutvarkyti sunku. Pirmas žingsnis turėtų būti kandidatų ir LR Seimo narių (kasmetiniai) įstatymų žinojimo egzaminai. Ribotos valdymo pozicijose iki vienos o eilinių LR Seimo narių iki dviejų kadencijų per visą politinę karjerą.
Jei jau Paksas, Uspakichas, Karbauskis nieko neišgelbėjo, neišgelbės ir Žemaitaitis, nebent... sugražintų sovietinę komunistinę santvarką ir ištremtų iš Lietuvos.
Ne, nes visa tai yra ne vien konservatoriams būdinga. Jeigu bėda būtų tik konservatoriai, tai būtų labai paprasta. Žemaitaitis nieko nesirengia gelbėti ir keisti, rinkimai jam yra žaidimas, Seimo darbas hobis, o svarbiausia jam yra savas verslas, todėl gali tik palengvinti verslui sąlygas darbuotojų sąskaita. 2016 m. balsavo už Darbo kodeksą, kuris sumažino darbuotojams teises. Apskritai, reikia nustoti laukti gelbėtojų.
Tikrai ne Žemaitaitis išgelbės. Neaiškūs praturtėjimai, tam yra teismai.
Liberalai ir buvo tie kurie sustabdė mokesčių kėlimą savarankiškai dirbantiems.
Žemaitaitis nieko nuo nieko neišgelbės - žmogus tiesiog rūpinasi savo ateitimi. Jeigu yra kokie nors konservatorių neaiškūs praturtėjimai, jais turėtų rūpintis prokuratūra, o ne Seimo nariai. Džiaugiuosi, kad gyvename valstybėje, kurioje žmonių ir verslo gyvenimas yra gana autonomiškas valdžios atžvilgiu.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Miglė Palujanskaitė
2024-09-12
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar sutinkate, kad gynybai turi būti skiriami 4 proc. BVP?
Kaip mažinsit skurdo lygį? Kaip sudarysit sąlygas darbo vietoms regionuose, kad galėtų dirbti ir neįgalieji vargšai? Ar žmonės gali oriai užsidirbti, kad gyventų ne tik skurdžiai iš pašalpų? Ar pašalpos tik vilties iliuzijos?
Mažinsime progresiniai mokesčių, visuotiniu nekilnojamo turto mokesčiu, didesniais biudžeto lėšų perskirstymas, vienodu pajamų apmokestinimu. Regione dominuoja stambūs ūkiai, kuriems tikrai viskas gerai ir kenčia smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Priežastys? Mano manimu 500 ha dirbamos žemės vienam fiziniam asmeniui neveikimas ir nepritaikyta teisinė bazė neleidžianti to apeiti per juridinius asmenis, ar taip tikrai yra, nežinau, tik spėju. Nežinau ar teisiškai galima, bet kaip parastas pilietis mintis tokia, kad mielai didžiųjų ūkių neskatinčiau ES išmokomis, o tik vidutinį ir smulkius, kuriems labiausiai ir reikalinga parama, bet ar tokios mintys nėra populistinės, man sunku pasakyti, bet bėda, kad per daug užleidom rinką stambiems ūkiams, yapč karbauskio atveju.
Reiktu savivaldybėms steikti laisvosios ekonomikos zonas kuriuose būtų kviečiamos kurtis įmonės su joms pritaikomomis lengvatomis. Skatinti transporto srautus į tas įmones pagal darbo grafiką.
Visų pirma siūlysiu realią progresinę mokesčių tvarką, o atlyginimo minimumą susiesiu su vidurkiu fiksuotais procentais. Nenormalu, kai didysis verslas gauna viršpelnius, o darbuotojams moka grašius. Dėl darbo vietų - reiktų parengti profesionalią programą, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių galėtų tapti savarankiškais savininkais. Mažesni mokesčiai už mažesnes pajamas galėtų būti vienas iš įrankių.
Mažinsiu skurdą ribodamas pigios darbo jėgos importą iš užsienio. Kai darbdaviams iškils aiški dilema ar mokėti aukštesnes algas darbuotojams, ar patiems eiti tuos darbus dirbti, ar užsidaryti ir patiems tapti samdomais darbuotojais, tada, manau, darbdavių pelno apetitas smarkiai sumažės. Vykdysiu profsąjungų stiprinimo programą. Tada, manau, atsiras darbo visiems ir už neblogą algą.
Skurdo lygis turėtų būti mažinamas per įtraukties programas, suteikiant galimybę dirbti srityse, kuriose trūksta darbuotojų. Periferijose ar nutolose vietovėse gyvenantiems dirbantiesiems skurdo mažinimo programų rėmuose galėtų būti dalinai arba pilnai kompensuojami pavežimai iki regioninių centrų, kur suteikiamos darbo vietos. Dažnai pašalpos siekia nemenkus dydžius, kas nesuteikia pakankamo akstino įsidarbinti.
Skurdo mažinimas ir galimybė užtikrinti orų gyvenimą visiems piliečiams, ypač tiems, kurie gyvena regionuose ar turi negalią, yra esminis socialinės politikos tikslas.
1. Darbo vietų kūrimas regionuose
Skatinti investicijas į regionus
Infrastruktūros plėtra
Nuotolinio darbo skatinimas
2. Galimybės dirbti neįgaliesiems
Skatinti darbo vietas pritaikytas neįgaliesiems
Socialinės įmonės
3. Orus darbo užmokestis
Minimalios algos didinimas
Sąžiningas darbo užmokestis
4. Socialinės apsaugos sistemos tobulinimas
Pašalpų sistema neturėtų būti tik „iliuzija“
Stipresnė parama šeimoms
5. Švietimas ir kvalifikacijos kėlimas
Investicijos į švietimą
Kvalifikacijos kėlimas neįgaliesiems
Reikalingi tikri progresiniai mokesčiai. Apskritai, reikia keisti ekonominę ir socialinę sistemas, priešingu atveju niekas nesikeis, bus tik menki palopymai, laikinai pagerinant padėtį. O dėl neįgaliųjų, ar kas nors jų paklausė, ar jie nori dirbti, gal jie nori turėti kokius nors užsiėmimus, mokytis, lavintis, užsiimti visuomenine veikla, žinoma, gaunant iš valstybės pakankamą sumą pinigų normaliam gyvenimui. Darbo vietas turėtų kurti ir valstybė, ir savivaldybės, tai yra jos turi kurti savo įmones ir daryti verslą. Tiek milijardų prisiskolinta, kur jie nuėjo, kodėl, pasinaudojant jais, nesukurtos tokios įmonės.
Programoje turime įvairių priemonių. Kaip pavyzdį pateiksiu vieną. Žemės ūkio sektorius gauna apie 1 mlrd. eurų valstybės ir ES subsidijų per metus. Dabar didžiąją dalį paima didieji ir labiausiai taršus ūkiai auginantys produkciją eksportui. Mes skirtume šiuos pinigus tik smulkių ekologiškų ir tvarių ūkių rėmimui, kurie augina maistą mūsų žmonėms.
Pirmiausia turi būti stabili ilgalaikė mokesčių politika. Kai verslas žinos, kad viena ar kita tvarka bus dešimtmetį ir daugiau, manau atsiras ir atitinkami sprendimai.
Na ir jokiu būdu nevadinčiau neįgaliūjų vargšais:) Turiu neįgalią žmoną. Tikrai gaučiau pylos pavadinęs ją vargše.
Neįgalusis tai toks pat žmogus kaip ir kiekvienas męs
Svarbiausia idėjos iš pačių regionų gyventojų ir prioritetas būtent paramai darbo vietų regionuose kurimui. Ne pagal verslo registravimo vietą,bet pagal faktinę verslo vykdymo vietą. Dabar verslą registruoja rajone,o veiklą vykdo mieste. Bet parama toks verslas gauna. O darbo vietas kur sukuria toks verslas? Tai va tokios schemos turi užsibaigti.
Skurdo lygį, visų pirma, mažintume reformuodami mokesčių sistemą, įvesdami progresinius mokesčius ir koreguodami esamus mokesčius, kad jie būtų teisingesni.
Demokratų sąjungos "Vardan Lietuvos" programoje numatyta, kad:
1. mažiausios pajamos (bazinė pensija, įvairios išmokos) „priartės“ prie Minimalių vartojimo poreikių dydžio MVPD (2024 metų 446 Eur).
2. NPD (747 Eur) = MMA (924 E ur); NPD aprėptis viršys VDU.
3. Pensininkams: Atstatysime pensijų dydžio priklausomybę nuo turimo darbo stažo; Pagrindinę pensijos dalį indeksuosime kaip ir individualiąją (šiuo metu 1/3 skiriasi);Europinė pensija. Pensija 50% VDU; Lygi ir spartesnė abiejų pensijos dalių indeksacija. Dirbantiems pensininkams mažesni SODROS mokesčiai.
4.Ypač didelėms pajamoms 23%, 25 % ir 32% GPM tarifai. Šiuo metu 20% ir 32%.
Mano manymu,jog didinant atlyginimus,tačiau tuo pačiu ir didinant kainas bei mokėti papildomus kokius nors mokesčius-tikrai nesumažins tokie atvejai skurdo. Kai bus pamažinti mokesčiai, o darbdaviai (sumažinus mokesčius) galėtų daugiau sumokėti darbuotojui. Tuomet kažkiek pagerėtų žmonių gyvenimai. Kai bus sugalvotas numažintas "šešėlinis" pinigų gyvenimas, tada bus visai kitas dalykas tiek dėl algų, tiek dėl mokesčių, tiek dėl pašalpų ir panašiai.
Nesu ekspertas, kad galėčiau nurodyti konkrečias priemones. Tačiau manau, kad reikėtų stabdyti švietimo ir sveikatos įstaigų buhalterinį „optimaizavimą“.
Plėtra regionuose priklauso nuo savivaldos įdėto darbo. Skurdo, neįgaliųjų bei atlyginimo problema yra labai sunkiai sprendžiama, nes įtakoja geopolitiniai veiksniai, karas, pandemijos, liūtys, uraganai ir kiti veiksniai. Kurie nuliame viską. Visas tas problemas reikia spręsti kompleksiškai, kad visiems būtų gerai ir valstybei ir žmogui ir verslui, o tai užtrunka labai ilgai nes sunku susitarti verslui ir valdžiai yra labai sunkų o nuo to kiančia žmonės.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Paulius KLimovas
2024-09-14
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Kaip vertinate siūlymus leisti medžioti naudojant naktinius taikiklius? Ar manote, kad šis įstatymas suderina gamtosaugos principus su medžiotojų interesais, ir kaip šis klausimas dera su jūsų asmeninėmis vertybėmis apie gyvūnų apsaugą ir aplinkosaugą
Lietuva kaip ir kitos Europos šalys susiduria su invazinėmis rūšimis, kurios išstumia mus svarbias ir įprastas rūšia. Naikinių taikiklių pasitelkimas šių rūšių populiacijos reguliavimui aš pritariu.
Neutraliai. Medžiotojai laikosi griežtų taisyklių, kada kokius gyvūnus galima medžioti, kokius kada negalima. Taigi svarbiausia - užtikrinti, kad medžiotojai nepiktnaudžiautų ir laikytųsi taisyklių. O jeigu naktinis taikiklis leidžia pataikyti iš pirmo karto, tai dar geriau, gyvūnas miršta nuo pirmo šūvio. Aš valgau mėsą, todėl neveidmainiausiu ir nesakysiu, kad gaila gyvūnų.
Aš nesu medžiotojas, tad nesuprantu, kuo skiriasi gyvūno sumedžiojimas vienu ar kitu paros metu. Manau, kad svarbiausias momentas yra tai, ar galima išvis medžioti tuos gyvūnus ar ne, t.y. ar tam tikrų gyvūnų medžioklė vykdoma laikantis medžioklės terminų.
Nors naktiniai taikikliai galėtų pagerinti medžioklės tikslumą ir padėti suvaldyti tam tikrų gyvūnų populiacijas, manau, kad jų naudojimas turi būti labai ribotas ir griežtai reglamentuojamas. Esu už tai, kad medžioklė derėtų su gamtosaugos ir gyvūnų apsaugos principais, todėl būtina įvertinti visus galimus neigiamus padarinius gyvūnų gerovei ir gamtai. Tai turėtų būti subalansuota politika, neleidžianti piktnaudžiavimo ir skatinanti atsakingą požiūrį į gamtos išteklius.
Kalbant apie siūlymus leisti medžioti naudojant naktinius taikiklius, svarbu atsižvelgti į kelis skirtingus aspektus. Pirmiausia, naktiniai taikikliai gali padidinti medžioklės efektyvumą ir padėti sumažinti tam tikrų rūšių gyvūnų populiacijas, kurios gali kelti problemų dėl jų gausumo, pavyzdžiui, šernų ar kitų gyvūnų, kurie sukelia žemės ūkio nuostolius arba plinta ligos. Tačiau, vertinant šį siūlymą iš gamtosaugos principų perspektyvos, leidimas naudoti naktinius taikiklius gali kelti pavojų gyvūnų populiacijoms, ypač jei nėra tinkamai reglamentuojama, kiek ir kokių rūšių gyvūnų galima medžioti. Naktiniai taikikliai suteikia didelį pranašumą medžiotojui, todėl kyla klausimas dėl etiško gyvūnų medžioklės balanso ir jų teisių į gyvenimą ir natūralų elgesį.
Man labai gaila gyvūnų. Nejaučiu pagarbos pramoginių medžioklių šalininkams ir dalyviams. Pagrindinis medžioklės tikslas turėtų būti laukinių gyvūnų populiacijos reguliavimas. Tuomet ir naktiniai taikikliai būtini siekiant užtikrinti trupesnį atliekamos funkcijos laikq. Tokiu būdu gyvūnams sukeliama mažiau streso, didesnė tikimybė kad šūviai bus taiklūs.
Nepritariu naktinių taikiklių naudojimui medžioklėje, tai apčiuopiamai palengvina medžioklę ir gyvūnui tampa dar sunkiau pasislėpti, sumažėja išgyvenimo šansai. Tokia medžioklė yra tiesiog nesąžininga laukinės gyvūnijos atžvilgiu.
Asmeniškai aš, palaikau medžiokle, jinlabai stipriai ribojama , naktiniai taikikliai ,tai tik pagalbine priemonė,tačiau toki klausima kelčiau viešai diskusijai ir žmoniu balsavimui ,pagal tai ir butu mano sprendimas, nes matau tiek pliusiu ,tiek minusu
Nematau tame problemos. Net atvirkščiai, medžiotojai su tokiais taikikliais turi ženkliai mažiau šansų apsimesti, kad naudojant nktinius taikiklius suklydo išsirenkant medžiotojo laimikị
Rodyti daugiau
Suskleisti
Renata Zakrzewska
2024-09-12
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Rusija ir Baltarusija: ar skiriasi diktatūros ir visuomenės? O gal jūsų požiūriu Lietuva turėtų iš vis normalizuoti santykius su Rusija ir Baltarusija?
Jos skiriasi. Ilgus metus A. Lukašenka vis bandė balansuoti ir visiškai neatsisakyti veikimo autonomijos. Aišku, distancija tarp šių režimų mažėja - pastaraisiais metais režimų integracija tik pagreitėjo. Lietuva negali “normalizuoti” santykių su Lietuvai pavojingais diktatoriais - mes turime nuo jų apsisaugoti ir būti aktyvūs buriant koaliciją ES ir NATO tai daryti kartu su mumis.
Tai vienasmenės diktatūros, kurios nesiskiria. Su tokiais "kaimynais visada reikia būti budriais ir bendrauti tik tiek kiek reikia nepriklausomos Lietuvos interesams užtikrinti.
rusija ir baltarusija yra tokios pačios diktatūros. Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, buvo vykdomas puolimas per baltarusijos teritoriją. Dėl santykių normalizavimo turiu vienareikšmišką atsakymą – ne, santykių, kol nepasikeis rusijos ir baltarusijos režimai, tarp Lietuvos ir minėtų valstybių atkurti nereikėtų.
Su tokiomis, kokios dabar yra Rusijos ir Baltarusijos valstybės, Lietuva normalizuoti santykių negali. Nebent ateityje, jei ten nebeliks diktatūrų bei įvyks demokratiniai pokyčiai.
Rusijos ir Baltarusijos diktatūros ir visuomenės skiriasi, nes nuo Baltarusijos nepriklauso, kas vyksta Rusijoje, o kas vyksta Baltarusijoje viskas priklauso nuo Rusijos. Kol vyksta karas, normalizuoti santykių su Rusija ir Baltarusija negalima.
Yra skirtumų, nors jie nelabai dideli. Baltarusija turi geresnes galimybes palaipsniui tapti demokratine, taikia šalimi. Dėl ribotų resursų Baltarusija savo iniciatyva nevykdys atviros agresijos prieš kitas valstybes, bet gali lengvai tapti Rusijos įrankiu ir įkaite. Šiuo metu nėra prielaidų normalizuoti santykių su Rusija ir Baltarusija.
Diktatūros bei visuomenė nesiskiria. Skiriasi tik šalies pavadinimas. O santykių normalizuoti tikrai neturėtume. Dar daug metų prireiks, kol jų mentalitetas ir požiūris pasikeis, bei pasivys šių dienų pasaulį
Kiekviena valstybė ir visuomenė yra unikalios. Manau, kad klaidinga tapatinti Rusiją ir Baltarusiją, nes tokio sutapatinimo būtent siekia Kremliaus imperialistai. Kita vertus, tiek Rusija, tiek Baltarusija šiuo metu yra užgrobtos diktatorių, kurie savo valdžią ir įtaką įtvirtino jėga. Nei Lukašenka, nei Putinas nėra teisėti prezidentai. Lietuva tikrai nori geranoriškų, abipusiškai naudingų santykių su visomis pasaulio valstybėmis, ypatingai su kaimynėmis. Tikiu, kad Ukrainos pergalė ir su ja susiję pokyčiai Rusijoje ir Baltarusijoje padės normalizuoti santykius. Šiandien Rusija į Lietuvą ir daugelį kitų Europos valstybių žvelgia agresoriaus žvilgsniu, o Baltarusija yra paversta Kremliaus satelitu. Kol tai nepasikeis, normalus konstruktyvus bendradarbiavimas, deja, neįmanoma. Putino Rusiją galime tik atgrasyti, būdami stiprūs, o lygiaverčiam bendravimui Kremlius šiuo metu nėra įgalus.
Abiejose šalyse vyrauja diktatūra, kuri represinėmis priemonėmis kovoja su oponentais. Lietuva normalizuos santykius su šiomis šalimis kai į valdžią ateis adekvačios ir demokratiškos jėgos.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Viltė Zaveckaitė
2024-09-17
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Jeigu būsite išrinkta(-s), ar gamtos apsaugos įtvirtinimas įstatymuose taps jūsų veiklų prioritetu? Ir ar visomis pastangomis sieksite sumažinti iškastinio kuro naudojimą Lietuvoje?
Be abejo, taip! Mano teiktas ir Seime priimtas Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas dėl naftos produktų mažinimo iki 39%, sėkmingai pasiėkė finišo tiesiąją. Džiaugiuosi, kad šio projekto teikimą palaikė daugiau kaip 250 įvairiausių organizacijų, kurioms rūpi švarus ateities klimatas, ŠESD mažinimas, atsinaujinanti energetika, elektromobilumas ir panašiai!
Esu gamtos mokslų daktaras, puikiai suvokiu gamtosaugos svarbą. Prioritetą jai teikiau visada, tad esu įsipareigojęs ir toliau siekti iškastinio kuro naudojimą.
Prioritetu nebus. Bet ir iš darbotvarkės nebus išbraukta. Gamtos apsaugos klausimai turi būti tiesiogiai susiję su plačiosios visuomenės pragyvenimo lygiu.
Iškastinio kuro ribojimą pateisinčiau miestų centruose, jei kalbame apie šildymą. Kol elektros rinkoje vyrauja komercinis monopolis, negalime reikalauti iš žmonių, kad jie visi pereitų į elektrinį šildymą, nes daugelis žmonių gyvena senuose namuose ir perėjimas prie elektrinio šildymo jiems taps nepakeliama našta. Jei kalbame apie transporto priemones, tai elektrinių transporto priemonių visas gamybos ir eksploatavimo, trukmės, bei galutinis, utilizavimo ciklas, padaro gamtai daugiau žalos, nei bet kuris automobilis vidaus degimo varikliu. Kol neišrastos aplinkai nekenksmingos technologijos, perdirbamos baterijos, jėgainių sparnai ir kt. Iškastinio kuros draudimas - pigus populizmas, bei tiesioginė finansinė žala visuomenei.
Šiai dienai kai yra eskaluojamas šiltnamio efektas, kai liepiama mažinti CO2 emisijas. Iškelia labai daug išukiu mūsų šaliai į kuriuos mes turime reaguoti, nes kitaip mūsų šaliai gresia baudos. Todėl tai bus vienas iš pagrindinių preriotetu, nes tai lemia visų mūsų šalies žmonių, ūkininkų ir verslu išgyvenima. Nes taršos mažinimas vienas iš preriotetu yra visos ES narių.
Gamtą saugoti reikia, bet be fanatizmo ir visų pastangų, nes tai gali brangiai kainuoti. Reikia gerai apsvarstyti, ar Lietuvai verta ir naudinga atsisakyti iškastinio kuro, nes tai pigus ir geras energijos išteklis, be abejo, galvojant apie gamtą.
Mums reikia žaliojo proveržio
Pokyčio požiūryje į tai, kaip keliaujame, kiek gaminame, ką auginame. Elgesyje vieni su kitais. Mūsų misija įgyvendinti žaliąją revoliuciją turi tris tikslus:
Pasiekti neutralų Lietuvos poveikį klimatui iki 2040 m.
Pasiekti, kad Lietuva išmoktų gyventi be atliekų iki 2040 m.
Pasiekti, kad įsitvirtintų pagarbus požiūris į gamtą
Žvelgiant į ateitį, galima teigti, kad vis daugiau pastangų bus skiriama sumažinti iškastinio kuro naudojimą Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į tarptautinius tikslus, susijusius su klimato kaita ir anglies dioksido emisijų mažinimu. Vyriausybių planai ir strategijos paprastai apima ambicijas skatinti švarias energijos formas, energijos efektyvumą ir žaliąsias technologijas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši transformacija gali susidurti su įvairiais iššūkiais, įskaitant ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius, tačiau bendras siekis mažinti iškastinio kuro naudojimą ir stiprinti aplinkos apsaugą lieka akcentuojamas.
Aplinkos apsauga reikalinga, bet prioritetas man tautos teisė spręsti valstybės ir vietos klausimus, žmogaus teisių ir laisvių gynimas. Gamtos apsauga - tai vandens ir oro apsauga nuo teršimo, tai dirvožemio, kraštovaizdžio apsauga, tai biologinės įvairovės apsauga. Iškastinio kuro naudojimo nematau reikalo mažinti.
Mano veiklos prioritetas bus švietimo ir sporto klausimai. Tačiau esu už švarią Lietuvą, todėl palaikysiu visas iniciatyvas dėl iškastinio kuro naudojimo mažinimą.
Taip, remsiu žaliojo kurso tikslus, sieksiu griežtesnės gamtos apsaugos ir perėjimo prie atsinaujinančių išteklių naudojimo bei žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo.
Gamtos apsauga nėra mano stiprioji pusė, tačiau aš palaikau atsinaujinančios ir "žalios" energijos naudojimo skatinimą.
Mano veiklos prioritetas yra Lietuvos saugumo skaitmeninėje erdvėje stiprinimas, Klaipėdos ir Lietuvos ekonomikos stiprinimas bei Lietuvos regionų stiprinimas.
Visiškai taip, gamtos apsauga taps veiklos prioritetu, visi gamtą turime puoselėti, saugoti, iškastinio kuro naudojimas Lietuvoje turi būti mažinamas ir teiksiu tam įstatymų pataisas.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Miglė Palujanskaitė
2024-09-12
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar turėtų būti keičiama Seimo rinkimų sistema, panaikinant vienmandates apygardas? Argumentuokite savo pasirinkimą.
Lietuvos rinkimų sistema, kurioje dalyvauja tiek daugiamandatės, tiek vienmandatės apygardos, susiduria su specifinėmis problemomis. Viena iš jų – nuolatinis vienmandačių apygardų ribų perbraižymas, kadangi gyventojų skaičius skirtinguose regionuose keičiasi. Nors vienmandatės apygardos sukelia šią problemą, jų atsisakymas iš esmės pakeistų Lietuvos politinį lauką. Turėtume daugiau mažų ir nišinių politinių partijų. Taip pat, tikėtina turėtume mažiau centristinių ir daugiau radikalių partijų. Dėl šios priežasties nepalaikyčiau idėjos atsisakyti vienmandačių apygardų.
Vienmandates turėtų būti panaikintos, nes tada suteiktų daugiau galimybių daugiamandatinikams. Žmonės galėtu rinktis iš viso sąrašo taip reitinguojant norima kandidatą į seimą
Aš manau, kad turėtume ieškoti kitokios rinkimų sistemos, atsisakant vienmandačių. Kuo toliau, tuo labiau vienmandatės yra stambinamos ir nors siekiama, kad vienmandatėje išrinkti Seimo nariai atstovautų panašiam rinkėjų skaičiui, tačiau teritorija vis labiau plečiasi ir vienas Seimo narys renkamas kelių skirtingų rajonų. Senoji sistema dėl to nebetenka prasmės. Galiausiai jau kai kur turime situaciją, kad antruose turuose būna balsuojama ne pagal kandidatų idėjas ar pažiūras, o pagal gyvenamą vietą. Pvz jei kandidatas iš miesto/rajono X, tai jį palaiko to miesto/rajono gyventojai ir atvirkščiai.
Turėtume galvoti apie vieną, o dar geriau - kelias daugiamandates apygardas.
Tyrimai rodo, kad vienmandatėse apygardose balsų pasiskirstymą lemia balsavimas pagal partiją, todėl iš esmės, nors sistema yra mišri, ji vyksta pagal daugiamandatės principą. Todėl ateityje palaikyčiau diskusijų kėlimą dėl sistemos pokyčio.
Vienareikšmiško atsakymo nėra, kiekviena sistema turi savo privalumų ir trūkumų. Taikant Mažoritarinę rinkimų sistemą (vienmandatė) dingsta dalis rinkėjų balsų pvz. , kad net ir mažą persvarą gavęs kandidatas laimi rinkimus ir gauna mandatą, o nuo jo nedaug atsilikęs kandidatas negauna nieko. Proporcinė rinkimų sistema skatina rastis naujas partijas, jei tik partija pajėgia peržengti rinkiminį barjerą (5 proc.), tačiau kandidatų reitingavimo sistema nėra efektyvi, nes Lietuvos rinkėjai pastarąja nelabai naudoja, o paprasčiausiai pažymi pirmuosius penkis sąraše esančius asmenis. Manau šiuo metu egzistuojanti Seimo mišri rinkimų sistema yra tinkama, o svarbiausia problema– menkas rinkiminis aktyvumas ar net politinis visuomenės abejingumas.
Ne.
2023 m. VRK užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 83 proc. šalies gyventojų pasitiki Lietuvos rinkimų sistema. Gyventojai išsakė savo poziciją ir tai yra rimtas argumentas priimant sprendimus.
Ne. Žmonės turi žinoti už ką balsuoja, jo pažiūras, asmenines savybes. Dabartinė partijų kandidatų sąrašų reitingavimo sistema rodo, kad seimo nariu ne visuomet tampa asmuo, už kurį balsavo žmonės, nes toks kandidatas po rinkimų gali atsisakyti seimo nario mandato ir jis tiesiogiai atiteks kandidatui, kuriuo rinkėjų pasitikėjimas yra gerokai mažesnis.
Kaip jūs vertinate LGBT+ asmenų teisių apsaugą Lietuvoje? Ar manote, kad reikėtų priimti daugiau įstatymų, siekiant užtikrinti šios bendruomenės lygiateisiškumą, ir kaip šios vertybės dera su jūsų asmeninėmis ar politinėmis pažiūromis?
Pakankamai apsaugota bendruomenė.
Dar priminsiu amžinatelsio parlamentaro Roko Žilinsko žodžius:
„Kai UAB Lietuvos gėjų lyga užsidarys, tada visuomenėje įsivyraus ramybė“
LGBT plius teisės Lietuvoje yra gerai apsaugotos. Niekas jų nediskriminuoja, o jei ir pasitaiko diskriminacijos atvejų, tai ne daugiau nei kitų visuomenės grupių. Esu prieš bet kokius specialius įstatymus, nukreiptus į kurią nors vieną konkrečią visuomenės grupę. Nesu nusistačiusi prieš seksualines mažumas. Manau, kad asmens privatus gyvenimas ir gyvenimo būdas yra paties žmogaus reikalas.
Mano nuomone, dabartinė situacija Lietuvoje atspindi subalansuotą požiūrį į LGBT+ bendruomenės teises. Lietuva gerbia kiekvieno žmogaus teises, o Konstitucijoje įtvirtinta laisvė išpažinti savo pažiūras ir gyvenimo būdą, tačiau aš manau, kad papildomų įstatymų šiuo klausimu priimti nereikia. Palaikau tradicinę šeimos sampratą, kurioje vyras ir moteris yra pagrindiniai šeimos ir visuomenės elementai. Manau, kad LGBT+ bendruomenė turi teisę laisvai gyventi ir reikšti savo nuostatas, tačiau nematau būtinybės keisti esamos teisinės bazės, siekiant dar didesnių privilegijų ar teisių, kurios gali prieštarauti tradiciniams visuomenės pagrindams.
Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų visuomenės grupių interesų, nepažeidžiant daugumos visuomenės vertybių ir tapatybės. Mano asmeninės pažiūros remiasi tradicinėmis vertybėmis ir esu už tai, kad būtų išlaikytas dabartinis teisinis reglamentavimas.
Asmeniškai nematau tai kaip pirmo svarbumo klausimo Lietuvoje. Aš balsuočiau prieš. Lietuva labai gilioje emocinėje duobėje, tad spręstinų skubių klausimų be šio klausimo yra labai daug.
Visų piliečių, tame tarpe ir LGBT+ asmenų apsaugą, jų lygiateisiškumą turėtų užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymai, nepriklausomai, kuriai bendruomenei priklausytų konkretus žmogus. Mano požiūriu, kiekvienas asmuo turėtų suvokti, jog jo laisvė tampriai susijusi su atsakomybe kitiems visuomenės nariams.
Nedera. Esu tvirtas tradicinės šeimos šalininkas. Toleruoju tol kol šios grupės asmenys savo asmeninius norus nepradeda kelti aukščiau plačiosios visuomenės viešų interesų pažeidžiant jų prigimtines teises. Įstaymų pakanka. Ši grupė gali gauti visas paslaugas kaip ir visos kitos asmenų grupės išskyrus santuokq. 16 metų dirbau biologijos mokytoju. Būsiu nepopuliarus, bet sukauptos žinios neleidžia manyti kitaip. Yra vienetai biologinių atvejų, bet daugeliu atveju priežastys šios ideologijos visai kitos.
LGBT+ Tai čia tie Lenino trokcistai?
Nepalaikau bolševikų, kad ir kokia forma jei save pristatytų. Seksualinių mažumų Lietuvoje niekas nediskriminuoja, o psichiniams sutrikimams yra F64 kodas. Politinis judėjimas save vadinantis LGBT+ išnyks kaip dūmas, vos priimsime užsienio agentų įstatymą, kadangi tai dirbtinis darinys viską darantis tik už pinigus. Kai pernai rugsėjį organizavau antipedpofilinį renginį, kurio metu Simonko, Rudomanskis ir kiti pedofilų nesmerkiantys asmenys buvo išvaikyti, Simonko prisimažino, jog gavo 5000 eurų už tai, kad jie ten susirinktų. Taigi, nėra jokios LGBT+ bendruomenės, tai naujieji bolševikai, ir jei Lenino LGBT+ Petrograde 1918metais ir vėliau žygiavo iš idėjos, šiuolaikiniai bolševikai viską daro tik už pinigus, kuriuos gauna iš Lietuvai nedraugiškų valstybių, bei organizacijų... Galų gale reikia tai pripažinti politiniu judėjimu ir liautis apsimetinėti, jog tai susiję su kažkokiomis mistinėmis žmogaus teisėmis.
Valstybė turi užtikrinti orumą, pagarbą ir visas pilietines teises savo piliečiams. Tačiau valstybė negali pažeisti ir tų žmonių teisių, kurie įvairiais klausimais turi skirtingus požiūrius į pamatinius moralės principus. Kiekvienas žmogus yra laisvas turėti savo moralinį vertinimą visuomenėje vykstančių procesų atžvilgiu ir tą vertinimą deklaruoti, dėl jo polemizuoti. Nors šis vertinimas gali būti vertybinių diskusijų pagrindu, bet negali tapti pagrindu pažeidinėti atskirų asmenų grupių teisę į saugų ir pagarbų gyvenimą valstybėje.
Būtina priimti Civilinės sąjungos įstatymą, užtikrinsiantį LGBT+ poroms teisinę apsaugą, o ilgesnėje perspektyvoje palaikyčiau ir Konstitucijos pataisą, kad santuoka galėtų būti sudaroma tarp dviejų žmonių.
Kas yra ta LGBT, kad ją reikėtų saugoti, ir nuo ko saugoti? Žinau Lietuvos raudonąją knygą, į kurią įrašyti reti augalai ir gyvūnai, kuriems gresia išnykimas. Ar LGBT nykstanti ir taip pat turėtų būti įrašyta į saugomų knygą? Manau, kad įstatymai visuomenės kvailiojimų neišsprendžia, čia reikalingas visuomenės dvasinis gydymas, kad greičiau iš sąmonės išgaruotų svetimųjų užneštos keistos „vertybės“ ir tokie keisti klausimai nebekiltų. Nors galbūt Užsienio agentų įstatymas kažkiek apmažintų tų „vertybių“ atsiradimo šaltinį.
Aplamai Lietuva tradicinių šeimų kraštas ir nepamirškim to.Jie iškreipia gamtos dėsnius ir neturi teisės būti aukščiau už Dievo valią ir planą. Lie tuviai ir dabar toliarantiški jiems, todėl negalima suteikti tokiems daugiau privilegijų ,nei dabar yra.Tegu žino savo vietą ir nebruka savo tiesų mūsų vaikams per prievartą
Gerai. Nelabai suprantu, kokie įstatymai diskriminuoja šią bendruomenę? Man priimtinos visos mūsų visiuomenėje esančios ir veikiančios bendruomenės, kol jos nepradeda pažeidimėti mano laisvių ir teisių garantuotų LR Konstitucijos.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Nežinomas Anonimas
2024-09-19
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar Lietuva gali likti neutrali Putino ir Ukrainos karui? Ar neužtenka Ukrainos palaikyti tik morališkai? Ar neužtenka pinigų gynybai tik tiek kiek nurodo NATO vadovybė? Ar Lietuvos veiksmai neišprovokuos Putino pulti Lietuvą? Ar žmonės turėtų teisę lavintis įgūdžius apsigynimui ir spėti evakuotis?
Lietuva negali būti neutrali šiam karui ,nes baltijos šalys yra jo planuose.Prie šalies gynybos NATO nurodytų pinigų neužteks ,nes ,,nesimato" karo pabaigos.
Žmonėms būtina ir orivalona lavinti įgūdžius apsigynimui.
Ne neutrali likti negali. Morališkai palaikyti neužtenka. Pinigų gynybai tiek kiek nurodo NATO užtenka tik reikia racionaliai naudoti. Rusija neprognozuojama. Bet valdžios atstovai turi ištransliuoti Lietuvos pozicijq sumaniai neinant į tiesioginę konfrontacijq su Rusija ir ištransliuojant ne atskirq, griežtesnę už ES šalių ir NATO pozicijq. Teisę lavintis įgūdžius apsigynimui ir evakucijai gyventojai turi ir dabar.
Atsakant į pirmą klausimą, tvirtai sakau Ne. Lietuva negali būti neutrali ruSijos karui Ukrainoje. Tik moralės negana, turime brėžti aiškias raudonas linijas taip atgrasydami putino rėžimą. Dėl pinigų gynybai, turime būti visada pasiruošę, gynybai esame numatę 4% BVP. Dėl minimos provokacijos, mes negalime būti neutralūs ar apsimesti, jog niekas nevyksta, kaip ir minėjau, aiškiai turime parodyti, kad brėžiame raudonas linijas, sankcionuojame. Neturime prarasti budrumo ir palaikyti Ukrainą visomis išgalėmis.
Vaitkaus repertuaras atsikartoja. Aš labai puikia atsimenu propagandą, kuri sakė, kad rusai dėl savo išgyvendimų Antrame Pasauliniame Kare paprasčiausiai morališkai negalėtų nieko pulti. Nes jie supranta, koks siaubingas yra karas. Jie prarado 20 milijonų žmonių ir tai juos "paskiepijo" nuo karo. Jie nieko nepultų, bet čia tie imperialistai vis grąsina, tai privalome gintis. Baltarusijoje šis naratyvas dar labiau gyvas. Ką Jūs, išprotėjote, slavai pultų slavus ? Baltarusiai prarado kas penktą savo gyventoją, todėl kas jau kas, bet mes esame taikinga tauta... Ir taip toliau. Norite tęsti ?
Ukraina šiai dienai atlieka dramatiškai svarbų vaidmenį ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai bei pasauliui. Ji sulaiko agresorių nuo tolimesnio žengimo. Su ES ir NATO pagalba, Ukraina tapo neįkandamas riešutėlis Rusijai. Tol, kol Rusija nenutrauks ugnies, neinicijuos taikos proceso ir nepasikeis Rusijos valdžia bei jos karinis požiūris, aš asmeniškai nematau prošvaisčių. Manau, turime ir toliau remti Ukrainą bei teikti pagalbą jos žmonėms, taip pat investuoti į mūsų šalies gynybą.
Ne, neutrali likti Lietuva negali. Ukrainą būtina palaikyti ne tik morališkai, o visomis išgalėmis, kiek tik galime, nes Ukraina- mūsų saugumo garantas. NATO vadovybė niekam ir niekada nenurodo, kiek skirti pinigų gynybai, tą sprendžiame tik patys ir turime skirti kuo daugiau, kol būsime tikri, jog padarėme viską, kad apsigintume nuo rusijos grėsmės. Putino galimi ketinimai pulti LIetuvą niekaip nesusiję su Lietuvos veiksmais. Taip sakyti- tai pūsti į kremliaus propagandos dūdą, ką šiuose rinkimuose aktyviai daro kai kurie naujieji “pranašai”. Lavintis įgūdžius ir pratintis prie evakuacijos- ne teisė, o būtinybė ir sveikas protas, tik tam skiriama permažai dėmesio vyriausybiniu bei savivaldos lygiu. Reikėtų ne vien interneto portalo, bet ir konkrečių pratybų konkrečiose seniūnijose, kad ta informacija taptų preinama ir “pačiupinėjama” kiekvienam daugiabučio gyventojui.
Sveiki, atsakant i jusu pirma kalusima, tai tikrai ne, raiketu dar labiau padeti Ukrainai, atsakant i jusu antra kalusima irgi sakau ne, butina siusti dronu spiečius, tam kad padetumem Ukrainai, atsakant i jusu trečia klausima manau reikėtu padidinti Lietuvos ginybos biudžeta manau dabar susikloščiusei situacijei reiketu pakelti iki 10 procentu , atsakant i jusu ketvitra klausima, manau neišprovokuos, nes Lietuva stovi Nato, atsakant i jusu penkta klausima, taip manau turetu lavinti įgudžius apsiginimui ir speti evakuotis.
gal po vieną klausimą užduokim? :) Rusiją reikia atriboti, užmiršti ir užbetonuoti. Ukrainai turim atiduoti viską, ką galime ir turime, kad ji greičiau laimėtų prieš Rusiją.
Putino ir jo "dvaro" valdoma Rusija jau ne vieną kartą skelbėsi turinti imperinių ambicijų. Pagal tokį pasaulio vaizdinį visa Ukraina ir Baltijos šalys pakliūna po Rusijos imperija. Pagal tokį pasaulio vaizdinį, kad ir ką Lietuva sakytų ir darytų, tai nepakeis Rusijos nusistatymo. Todėl natūraliai turime ruoštis patys ir visapusiškai remti tuos kurie yra mūsų sąjungininkai, dabartinėje situacijoje tai yra ir Ukraina.
Lietuva, kaip NATO narė ir Europos Sąjungos valstybė, turi aiškią poziciją remti Ukrainą tiek morališkai, tiek praktiškai.
Moralinis palaikymas Ukrainai yra svarbus, tačiau realios paramos, įskaitant ginkluotės tiekimą ir karinę pagalbą, vertė yra ne mažesnė. Lietuva taip pat nuolat didina savo gynybos biudžetą ir investuoja į kariuomenės modernizavimą, siekdama atitikti NATO standartus.
Tačiau klausimas, ar Lietuva gali neužsitraukti Putino agresijos, yra sudėtingas. Rusijos agresija prieš Ukrainą teikia signalų, kad bet kokia šalis, kuri aktyviai remia Ukrainą, gali būti laikoma potencialiu taikiniu.
Kalbant apie žmonių teises lavinti gynybos įgūdžiams, tai yra teisė, kurią remia tiek Lietuvos, tiek NATO strategijos. Civilinė sauga ir pasirengimas galimoms grėsmėms yra svarbi visuomenės dalis.
Evakuacijos planai taip pat yra svarbūs, kadangi Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, nori užtikrinti, kad jos piliečiai būtų pasiruošę reaguoti į galimas krizines situacijas.
Lietuva negali likti neutraliai Ukrainos kare, nes mes esame sekantys po Ukrainos, II Pasaulinio Karo istorija rodo, kad nesustabdžius agresorio jis toliau eina, tai mums nėra kito kelio, jei mes patys galvojam apie savo paties ateitį remti Ukrainą. Neužtenka, pasikartosiu, mes esame sekantys, tai deklaravo pati teroristinė valstybė. Netikslus klausimas, agresoriaus nereikia išprovokuoti, kad jis pradėtų agresiją, agresorius turi tikslą iš savęs pulti ir mes tik galime tai pakeisti jėgos kalba. Žmonės turi tą laisvę ir dabar.
Lietuva neturi likti neutrali Putino ir Ukrainos karui. Neužtenka Ukrainos palaikyti tik morališkai. Pinigų gynybai kiek nurodo NATO turėtų užtekti nei nebūtų iššvaistoma auksiniams šaukštams. Lietuvos veiksmai, kaip tranzito į Kaliningradą užblokavimas, gali išprovokuoti Putiną.Žmonės visada turėtų turėti lavinti įgūdžius apsigynimui savanoriškai.
Dabartinėje situacijoje žmonės turi lavintis įgūdžius. Lietuva skiria pinigų gynybai šiek tiek mažiau nei rekomenduoja NATO. Deja, dabartinėje situacijoje būti neutraliems neįmanoma.
Lietuvai likti neutraliai Putino ir Ukrainos kare būtų sunku dėl geopolitinės padėties ir narystės NATO bei ES. Moralinis palaikymas Ukrainai nepakanka, nes agresija reikalauja realios pagalbos – tiek karinės, tiek finansinės. NATO 2% BVP reikalavimas gynybai yra minimalus, o dėl grėsmių iš Rusijos Lietuva turi stiprinti savo gynybą. Kuo stipresnė Lietuvos gynyba, tuo mažesnė rizika agresoriui ją užpulti.
Lietuvos veiksmai nėra provokacija Putinui, bet atsakas į realią grėsmę regione. Žmonės turėtų turėti teisę įgyti gynybinių įgūdžių ir pasiruošti, jei iškiltų būtinybė. Taip pat svarbu turėti evakuacijos planus ir užtikrinti visuomenės pasirengimą kritinėms situacijoms. Saugumo užtikrinimas reikalauja bendrų pastangų, todėl negalime remtis vien tik minimaliomis NATO gairėmis – reikia stiprinti nacionalinį pasirengimą.
Neutrali likti negali. Nesuprantu žodžio "morališkai" , kai ten žūsta vaikai??? Lietuva pati priima sprendimą kiek reikia lėšų gnybai. Putinas yra nusikaltėlis ir kaip žudikui ir banditui, ar atiduosi piniginę, ar neatiduosi vis tiek jis trenks. Mes turime būti paruošę.
Lietuva negali būti neutrali Putino karui. Ukraina reikia remti visais būdais ir finansiškai taip pat. Jei kris Ukraina, ateis rilė ir Lietuvai. Žmonės turi teisę lavinti davo įgūdžius, užsirašyti į komendantūras, stoti į šaulius, KASP it kita.
Moteris, auginančias tris ir daugiau vaikų, atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio. Šeimoms, auginančioms du ir daugiau vaikų – valstybės subsidija pirmajam būstui.
Numatyti būsto kredito palūkanų padengimą šeimoms, auginančioms vaikus.
Mokestiniais tikslais nepilnamečius vaikus auginančių šeimų pajamas ir turtą apskaityti kartu prieš mokesčius, kad šeima galėtų gauti maksimalią valstybės taikomą mokesčių lengvatą dėl vaikų auginimo. Į pagalbą auginantiems vaikus turi būti žiūrima ne į kaip socialinę paramą, o kaip į valstybės investiciją į valstybės ateitį.
Nustatyti tokią darbo įstatymų, socialinę apsaugą, kompensacijas bei kitas papildomas priemones, kurios padėtų vienam iš tėvų pačiam auginti vaiką nuo gimimo iki trejų metų amžiaus.
Didinti valstybės paramą šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Mokėti pensijų priedą tėvams, kurių užauginti ir išauklėti vaikai dirba, gyvena ir moka mokesčius Lietuvoje.
Didesnės išmokos gimus vaikui, didesnės vaiko priežiūros išmokos, priedas prie pensijos, valstybės finansinė paskata pirmojo būsto pirkimui, socialinės garantijos ir daugiavaikių šeimų garbinimas. Taip pat darbo ir vaiko priežiūros derinimas.
Padidinti vaiko priežiūros išmokas ir suteikti ilgalaikes finansines paskatas, kad tėvai jaustųsi finansiškai saugūs, augindami vaikus.
Siūlyti mokesčių lengvatas arba sumažinti mokesčių naštą šeimoms su vaikais, kas padėtų sumažinti šeimos išlaidas ir paskatintų gimdymą.
Skatinti įmones diegti lanksčius darbo grafikus ir nuotolinio darbo galimybes, kad tėvai galėtų geriau suderinti darbą ir šeimos įsipareigojimus. Pailginti motinystės ir tėvystės atostogas bei suteikti papildomas atostogas tėvams, kad jie galėtų skirti daugiau laiko vaikams. Teikti subsidijas ar paramą pirmą kartą būstą perkančioms jaunoms šeimoms, kad sumažėtų būsto įsigijimo kaina ir padėtų šeimoms įsikurti. Organizuoti švietimo kampanijas apie šeimos planavimą ir vaikų auginimo privalumus, kad būtų skatinamas teigiamas požiūris į šeimos gyvenimą. Teikti psichosocialinę pagalbą ir konsultacijas šeimoms, siekiant sumažinti stresą ir nerimą, susijusį su šeimos gyvenimu ir vaikų auginimu.
4. Būtina spręsti būsto pasiūlos ir prieinamumo problemą. Sumažinus perteklinius ekologiškumo kriterijus, būtų galima statyti pigesnius būstus, o būtų plotai (bent dalis jų) turėtų būti pritaikyti ir didesnėms šeimoms, tai galima reglamentuoti ir statybos teisės aktuose. Šiandien neįmanoma įsigyti naujos statybos buto turinčio 4-5 kambarius, rinkoje jų nėra, išskyrus butus statytus prieš 20 metų ir seniau. 5. Spręsti darželių klausimą didžiuose miestuose, galbūt kaip Suomijoje, pasitelkiant specialius vaikams skirtus mikroautobusus su žaidimų kambariais ir keliaujančia aukle, kurie surenka vaikus iš atokesnių vietų ir nuveža juos į didesnius darželius.
Socialine apsauga , socialines išmokos daug didesnes , tevystes atostogos pilnai apmokamos ,o ne 80% buvusio užmokesčio ir mažesnis ,ženklus daugiavaikiu šeimu rėmimas
Labai plati valstybės finansinė parama. Kol kas matau tik tokią išeitį.
Parama turi susidėti iš kelių komponentų: nuo tiesioginių finansinių išmokų iki mokestinių lengvatų.
Kadangi kaip matome, finansinė situacija valstybėje yra gera, vartotojų lūkesčių indekso rodikliai gerokai aukštesni nei ES vidurkis, ir nuo 2014 (kuomet finansinė situacija šalyje stabiliai gerėja) gimstamumo situacija tik blogėjo.
Žinoma, būtina pabrėžti, kad gimstamumo iššūkiai yra išsivysčiusio Vakarų pasaulio problema, ir finansiniai instrumentai gali būti nepakankami spręsti problemą iš esmės, bet situaciją bent jau stabilizuoti - galėtų.
Dabartinės valdžios atstatydinimas ir patraukimas baudžiamajai atsakomybei už padarytus nusikaltinus!! Vien tai jau visiems pagetintų gyvenimą, antra sumažinti informaciją apie karus pasaulyje, trečia skatinti gimstamumą visomis įmanomomis priemonėmis, tiek finasibe parama, tiek lengvesnėmis sąlygos būsto įsigyjimas ir tt.
Ar Seimas turėtų atsisakyti reprezentacinių dovanų "sandėliuko"? Ar vertėtų peržiūrėti jame esančias dovanas, pvz, ar tikrai geriausia dovana iš Seimo nario yra staltiesė arba šokdynė?
Deja nesu susipažinęs su reprezentacinių dovanų tvarka. Nesu kompetetingas atsakyti į šį klausimą.
Tačiau tikiu, kad Seimo nario pareigos reikalauja išlaikyti orumą. Ir kavos ar šokolado naudojimas tonomis labai prasto tono ženklas.
Geras klausimas. Manau turime išlaikyti tam tikrą Seimo narių reprezentacijos galimybę, tačiau diskusijos klausimas kaip tai turi būti daroma. Galbūt galėtų nebūti sandėlio, tačiau visa reprezentacija turėtų būti daroma atskiru užsakymu ir pagaminama tik užsakius - tokiu būdų nebūtų nelogiško kiekio “ėmimo” ir galbūt būtų galima reprezentacijai gaminti aktualesnes, reprezentatyvesnes dovanas
Turi likti tik Lietuvos valstybę ir Seimą konkrečiai ir aiškiai reprezentuojantys daiktai. Rinkėjams Seimo narys turi reprezentuoti save ne dovanomis iš "sandėliuko", o nuveiktais darbais.
Pritarčiau, kad reikėtų peržiūrėti "sandėliuko"asortimentą, manau, kad jame turėtų būtų tik tokios dovanos, kurios reprezentuotų Seimą (pvz. puodeliai, rašikliai, užrašų knygelės su Seimo simbolika ir t.t.
Nemanau, kad reikalinga atsisakyti. Tokia ta ilgametė praktika, kad Seimo narys atvykęs į renginį, susitikimą su bendruomenę neatvyksta tuščiomis. Daugumoje atvejų tai būna LR valstybinė vėliava, saldainiai. Tokių dalykų, kaip kava, staltiesės ar šokdynės tikrai galima atsisakyti. Tačiau visiškai panaikinus jūsų minimą "sandėliuką" poreikis tokioms dovanoms nesumažės, o tada jos bus perkamos iš kanceliarinių lėšų, kas bus ir mažiau reprezentatyvu ir dar su daugiau įvairių nuokrypių.
Seimo nariai turėtų pirkti dovanas iš savo atlyginimo, išskyrus tuos atvejus, kai vyksta į komandiruotę, kurioje numatomas oficialus apsikeitimas dovanomis.
Manau, kad Seimo reprezentacinės dovanos yra reikalingos, nes vyksta susitikimai su įvairiomis delegacijomis, svečiais, lankytojais, taip pat Seimo narys vyksta į įvairius renginius, susitikimus. Man ypač įstrigo, kai tarptautinės konferencijos metu Ruandoje buvo suorganizuota speciali išvyka į mokyklą, buvo tiesiogiai prašoma turėti dovanų iš savo institucijų. Manau, tai buvo daugiausiai laimės suteikę ir labiausiai įvertinti Seimo pieštukų ir sąsiuvinių rinkiniai per visą mano kadenciją. O tai, kad atsiranda Seimo narių, kurie perka aplankus savo vaikams ar naudoja Seimo sandėlį neproporcingai daug, yra tiesiog pavienių asmenų bėda, tokių pasitaiko visur, jie dar velkasi sovietų skurdo mentalitetą. Vienintelis, ko norėtųsi, tai kad Seimo sandėlis turėtų tik kokybiškas prekes ir daugiau lietuvių gamintojų produkcijos.
Ar visi žmonės galėtų turėti teisę nemokamai į aukštąjį mokslą, įskaitant ir tuos, kurių egzaminų rezultatai ir prastesni? Ar toks mokslas yra būtinybė ne tik prestižas? Ar būtų galima mokėti stipendijas neįgaliems vargšams, kad padoriai išgyventų, kad galėtų laiką ir jėgas skirti mokslui?
Ne, ne visi privalo turėti aukštuosius, nei visi privalo galėti gauti jį, yra ir profesinės mokyklos, kuriose galima įgauti ir kitas trūkstamas specialybes ir prisidėti kitu naudingu darbu visuomenėje. Turėtų atsirasti bendrai priėmimo ribos, kad kažkas tiesiog negali įstoti dėl tam tikro lygio balų, nepriklausomai ar tu turi pinigų ar ne. Kartais yra prestižo klausimas ir tai yra negerai, visi esame komandos nariai ir visi esame vienodai svarbūs ir pilnaverčiai žmonės, ar tu su aukštuoju ar ne. Nesu spec. poreikių žmogus, nežinau ar pakanka dabar skiriamų lėšų, bet pritarčiau, kad valstybė turėtų užtikrinti, kad fizinė negalia nebūtų priežastis negalėjimo šviestis, jei tik esi vertas to mokslo.
Mokslo granitą turi teisę graužti visi. Todėl esu už nemokamas bakalauro studijas visiems. Esu už smarkiai didesnes stipendijas tiems, kurie demonstruoja rezultatus moksle, tam, kad jie visas jėgas galėtų skirti tik mokslui.
Tam tikras santykis tarp intelektualinio darbo rezultatų ir valstybės paramos visgi turėtų būti. Galbūt reiktų išskirti tris grupes: gerai besimokančius, kuriems mokslas apmokamas, o jie patys gauna stipendijas; vidutiniškai besimokančius, kuriems mokslas apmokamas, bet stipendijų nėra; prastai besimokančius, kurie susimoka patys. Neįgaliųjų klausimas būtų svarstytinas.
Visi žmonės turėtų turėti galimybę siekti aukštojo mokslo, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar egzaminų rezultatų. Aukštasis mokslas nėra tik prestižas, bet ir būtinybė šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje žinios ir įgūdžiai tampa vis svarbesni darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime. Vis dėlto klausimas, kaip geriausiai užtikrinti šias galimybes, reikalauja nuodugnios diskusijos.
Manau, kad ne. Atranka į aukštojo mokslo įstaigas turėtų išlikti, suteikiant galimybę nemokamai mokytis tiems, kas to nusipelno pagal savo pasiekimus. Aukštasis mokslas nėra būtinybė. Šiuo metu galiojančios stipendijavimo tvarkos yra pakankamos.
Visi turi turėti galimybę, bet ne teisę. Suprantama, valstybės ir mūsų visų pareiga padėti vargšams ir neįgaliesiems, kad jie galėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis.
Jeigu rezultatai neatitinka numatytų reikalavimų pretenduoti į nrmokamas vietas, norintis mokytis aukštojoje turi užsimokėti iki reziltatsi pasieks reikalaujamą lygį. Aukštasis mokslas nėra būtinybė. Neįgaliems, tutintiems gerus rezultatus reikėtų mokėti stipendiją.
Šiandien jau yra įteisinta antroji konkursinė eilė, kurios tikslas - didesnių galimybių studijuoti suteikimas žmonėms iš socialiai jautrių kontekstų. Iš kitos pusės - Lietuvoje šiuo metu galima daug uždirbti ir būnant, pvz., geru mechaniku ar suvirintoju, o, pabaigus teisės, vadybos ar politologijos studijas - sunkiai rasti darbą. Tad noras žūtbūt studijuoti universitete - labiau visuomenės požiūrio problema, kuri neatliepia realių darbo rinkos poreikių.
Egzaminų rezultatai ir atspindi,kiek žmogui rupi mokslas,žinios ir išsilavinimas. Kiek pats žmogus investuoja savo pastangų ir laiko. Matant pačio žmogaus pastangas valstybė ir prisideda prie tokių žmonių paramos,finansuodama jiems mokslą. O jei žmogui diplomas reilalingas tik dėl to,kad turėti,nes taip madinga,taip labiau eso gerbiamas ir turėdamas diplomą daugiau durų atidarysi... tuomet ir nesiskųskime ,jog visi "išsilavinę",bet tiek nesamonių pridaro,kad jau ir tikrai išsilavinę jau nebesupranta šios "pažangos". Stipendijos neigaliems,norintiems mokintis turėtų būti mokamos,nes jų galimybės mokintis yra gerokai silpnesnės. Na ir vargingiau gyvenantys manau turėtų gauti valstybės pagalbą. Kitaip mokslas taps tik išrinktųjų kastos privilegija. Bet tokia valstybės pagalba turėtų būti skiriama tik mokslui ir tik tiems,kurie realiai siekia rezultatų . Tokia pagalba neturėtų būti mokama tokiems,kurie vadinami "amžinais studentais" ir tipltų po posakiu " mokinuos nes neblogai moka už tai"
Be aukštojo mokslo išsilavinimo specialistų, Lietuvai kritiškai reikalingi profesinio išsilavinimo žmonės. Darbo rinkoje didžiulis trūkumas virėjų, statybininkų, stalių ir t.t.
Neįgaliesiems ir šiuo metu yra mokamos neįgaliojo pašalpos ir pagal įtraukiojo ugdymo programą yra sudaromos visos galimybės mokytis ir studijuoti negalią turintiems asmenims.
Valstybė turi nustatyti poreikį kokių specialistų trūksta ar truks ateityje. Tos specialybės turi būti finansuojamos su viena sąlyga kad turės po mokslų atidirbti nuo 5 iki 10 metu. Nes tai turi būti grąža ir valstybei, nes šiuo metu trūkumas yra specialistų.
Teisę įgyti aukštąjį išsilavinimą turi turėti visi, tačiau ne visi yra pajėgūs. Todėl egzaminai ir yra atrankos į universitetus kriterijus. Jei iš tikrųjų norintiems studijuoti nepavyko išlaikyti egzaminus, yra galimybė po metų perlaikyti. Be to, kiekvienas gali pasirinkti profesinius įgūdžius suteikiančias edukacines institucijas. Neįgaliems manyčiau reikėtų suteikti išskirtines sąlygas.
Visi žmonės turi teisę į aukštąjį mokslą tik klausymas ar visiems jo reikia. Kiekvienas atvejis yra skirtingas ir unikalus ir tam mokyklose reikėtų daugiau karjeros specialistų.
Manau, kad aukštasis mokslas turėtų būti prieinamas tiems, kurie stengėsi mokytis mokykloje. Tie, kurie tingėjo ar nenorėjo mokytis nėra verti aukštojo išsilavinimo. Nes tas mokslas nieko jiems neduos.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Aplinkosaugos koalicija
2024-09-19
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar sutinkate, kad perorientuoti ekonomiką į žiedinę yra vienas svarbiausių mūsų laikų ekonomikos uždavinių? Jei taip, kokius veiksmus matote būtinais, kad šis pokytis įvyktų sėkmingai?
Vienas iš svarbiausių. Reikia švietsi visuomenę. Kurti grandines (žiedus). Šimtaprocentinis perdirbimas nėra panacėja. Perdirbimas tinka ne visai prodikcijai nekenkiant kokybei, todėl perdirbimo sekos turi būti gerai įvertintos.
Taip, visiškai sutinku. Todėl mūsų programoje yra numatytas tikslas – Lietuva be atliekų jau nuo 2040 metų. Svarbu, kad žiedinė ekonomika taptų prioritetu, nes šiuo metu tik 4% Lietuvos ekonomikos yra žiedinė, o daugiau nei 95% išteklių sunaikinami. Pagrindiniai mūsų veiksmai apimtų paskatų dalijimosi ekonomikai kūrimą ir tobulinimą, didesnę gamintojų atsakomybę, daiktų taisymo programas, vienkartinių pakuočių ribojimą, technologinės pažangos skatinimą, sąmoningumo ugdymą bei mokestines ir reguliacines priemones.
Sutinku, kad perorientuoti ekonomiką į žiedinę yra labai svarbu. Pirmiausia, reikia skatinti verslus mažiau švaistyti ir perdirbti, ką jau turi. Tai galėtų būt padaryta per mokesčių lengvatas įmonėms, kurios naudoja perdirbtas medžiagas ar kuria ilgiau tarnaujančius produktus. Taip pat reikia šviesti visuomenę, kad žmonės daugiau rūšiuotų, pirktų tvaresnius daiktus. Valstybė turėtų skatinti žiedinės ekonomikos inovacijas, finansuoti tyrimus ir naujas technologijas, kurios padėtų efektyviau naudoti resursus. Dar būtina stiprinti bendradarbiavimą su kitomis ES šalimis, nes kartu galim greičiau pereit prie tvaresnės ekonomikos.
žiedinė ekonomika apima labai plačią sritį. Augant kritinei masei atsiranda poreikis ir sąlygos žiedinės ekonomikos plėtrai. Tam tikrais atvejais valstybė gali paskatinti žiedinės ekonomikos plėtrą, be čia didelis vaidmuo ir atsakomybė tenka vartotojams, kurie savo piningine balsuoja už tvarius sprendimus.
Žiedinė ekonomika būtų puiku, bet jei importuosime produktus iš taršių šalių ir tie produktai nukonkuruos mūsų vietinius "ekologiškus", tuomet investicijos į tvarumą neteks prasmės. Prioritetas turi būti stipri ir gyvybinga ekonomika, o ekologiškumas, kaip pridėtinė skatinama kokybė.
Netikiu panacėjomis. Tame tarpe ir tuo, kad žiedinė ekonomika turi būti laikoma svarbiausiu uždaviniu. Atliekų perdirbimas ir panaudojimas yra svarbus tvariam ekonominiam augimui užtikrinti. Tačiau ne bet kuria kaina. Kitaip įsivarysime save į kampą augančiais kaštais ir sulauksime priešingos visuomenės reakcijos.
Perorientavimas turi būti racionalus ir protingas. Jei toks perorientavimas žalingas ekonomikai, jo reikėtų atsisakyti, nes kol mes žlugdome savo ekonomiką su visokiais "žaliais" mokesčiais ir reikalavimais, Kinijai į tai nusispjauti.
Taip, sutinku, kad perorientuoti ekonomiką į žiedinę yra vienas svarbiausių mūsų laikų uždavinių.
Norint sėkmingai pereiti prie žiedinės ekonomikos, būtina įgyvendinti šiuos veiksmus:
1.Teisinės bazės sukūrimas ir aplinkosaugos įstatymų stiprinimas
2. Žaliosios inovacijos ir investicijos
3. Atliekų tvarkymo infrastruktūros tobulinimas
4. Švietimas ir sąmoningumo didinimas
5. Finansinės paskatos
6. Tarptautinis bendradarbiavimas
Pačiam principui pritarčiau, o dėl priemonių reiktų ilgesnės ir išsamesnės diskusijos. Viena iš priemonių galėtų būti mokestinis tvarios pramonės skatinimas.
Taip. Atsisakyti iškastinio kuro, energiją gamintis iš atsinaujinančių šaltinių, investuoti į tvarias medžiagas gamybos būdus, produktus, kuriems nebereikia naudoti iškastinio kuro pagrindu gaminamų medžiagų kaip plastikų, šlakų ir pan. Taip pat ir su chemijos pramone ir jos produktais. Rūšiavimo galimybių didinimas. Mokestinės bazės pertvarka įvedant principą - teršėjas moka, kas skatina vykdyti ne taršią veiklą iš kurios laimime visi kaip komanda.
Yra tai ką galima priskirti žiedinei ekonomikai,ir yra tai ko negalima niekaip padaryti žiedine ekonomika. Maistą irgi priskirsit žiedinei ekonomikai? Jau karta suvalgytą duoną valgysit antrą kartą? Tad klausimas apie nieką.
Taip tai vienas didžiausių ne tik Lietuvos bet ir viso pasaulio išukiu yra žiedinė ekonomika. Ši ekonomika turi ir pliusų ir minusų. Veiksmai būtų žiureti į kitų šalių padarytus veiksmus ir siekti įgyvendinti mūsu šalije.
Taip, sutinku. Žiedinė ekonomika yra siektinas tikslas. Geriausias būdas padėti verslui – neapsunkinti jų veiklos ir neapkrauti bereikalinga biurokratija. Žiedinė ekonomika yra ne tik draugiška gamtai, tačiau taip pat turi potencialo būti pelningesnė verslams.
Lietuvoje šiuo metu vyksta diskusijos dėl aukštojo mokslo reformos, palaikau būtinybę reformuoti švietimo sistemą, siekiant pagerinti aukštųjų mokyklų tarptautinį konkurencingumą, kokybę ir jų finansavimą.
● Sėkmingai studijų prieinamumo politikai įgyvendinti sieksime:
✔ Įgyvendinti Europos aukštojo mokslo erdvės vertybinę nuostatą: „kiekvienas besimokantysis turės lygias galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą ir bus visapusiškai remiamas, kad galėtų studijas pabaigti“;
✔ Užtikrinti valstybės finansavimą visiems pirmos pakopos (bakalauro) studijų studentams ir įgyvendinti principą „Jaunimas negali susidurti su jokiais barjerais, jei jie pasirengę studijuoti aukštojoje mokykloje“;
✔ Universitetams ir kolegijoms grąžinti teisę pačioms nustatyti priėmimo į aukštąjį mokslą tvarką;
✔ Sudaryti reikiamas sąlygas, kad jaunuoliai rinktųsi valstybei reikalingas profesijas, o baigę studijas, dirbtų pagal įgytą specialybę ir suteiktą kvalifikacinį laipsnį;
Reformuoti per stiprus žodis. Geriau vartoti žodį "sutvarkyti", nes juk ne viskas taip jau ir blogai. Reikia pradėti nuo pamatų, sutvarkyti naujų mokytojų parengimą, kad jie taptų aukšto lygio specialistai, taip pat mokytojo darbo sąlygos ir darbo apmokėjimo sistema turi būti normalios, siekiant nulaikyti mokytojus nuo bėgimo iš mokyklų. Egzaminai turi būti adekvataus sunkumo lygio, reikėtų eliminuoti nereikalingus vaikų testavimus. Stojamieji egzaminai į universitetus gal jau ir nebereikalingas dalykas, tačiau jie tikrai buvo naudingi.
Manau, kad pastaruoju metu turėjome labai daug reformų kurios vis dar tęsiasi. Gal vertėtų pasižiūrėti kaip sekasi įgyvendinti esamas. Švietimo reformų vaisių teks palaukti.
Nemanau, kad reikia visiškos reformos. Reikia aiškumo ir stabilumo visose srityse. Susipažinus išsamiai su esama padėtimi, galvočiau, ką ir kur galima daryti geriau. Teikčiau pasiūlymus. Taip pat svarbu bendradarbiauti su savivaldybėmis.
Lietuvos aukštojo mokslo reforma turėtų būti orientuota į mokymo kokybės gerinimą, finansavimo efektyvumą, universitetų konkurencingumo stiprinimą ir didesnį prieinamumą visoms visuomenės grupėms. Tai apimtų tyrimų ir inovacijų skatinimą, glaudesnį ryšį su darbo rinka bei aukštos kvalifikacijos specialistų ugdymą.
Manau, kad šiuo metu yra priimti reikalingiausi sprendimai dėl aukštojo iš esmės. Šiuo metu būtų galima diskutuoti apie tam tikrų problemų sprendimą, bet ne kažkokius didelius pertvarkymus
Manyčiau, kad reikėtų. Reikėtų tartis su visuomene (verslu, viešuoju sektoriumi) kokių specialistų reikia. Visi vadybininkais ar teisininkais negali būti, o ir darbininkiškų specialybių reikia.
Ne. Pastaruosius 10 metų pokyčių švietime įvyko tiek daug, kad šiuo metu reikia ne esminių reformų, o stabtelti ir atidžiai išanalizuoti, kas veikia, kas ne. Bet kokios švietimo naujovės turi būti pagrįstos, į pokyčius privaloma įtraukti bendruomenes, itin svarbu atlikti simuliacijas prieš įdiegiant naujoves realybėje.
Manau, kad reforma čia būtų per stiprus terminas. Tiesiog aukštojo mokslo sistemą reikia sustiprinti įdiegiant vakarietiškus vadybos standartus, išskaidrinti, kad nebūtų naudojamasi ne savo vardu ar idėjomis, atsisakyti vis dar egzistuojančių ,,sovietmečio" korupcinių saitų bei stabdyti pardavimus, kai paslaugą turintis suteikti universitetas nieko nedaro, bet pasiėmęs atlygį pasirašo, ant kitų asmenų rezultatų ir pan. Būtinas didesnis finansavimas inovacijų kūrimui, bendradarbiavimo su verslu skatinimas, tačiau nepamirštant ir nepopuliarių, bet svarbių gyvosios gamtos, kultūros, ypač etninės, tyrimų sričių (dabar naikinamos ištisos svarbios studijų programos, pernelyg tampama ,,pigiu skambesio turgumi"), būtina išvystyti patogią persikvalifikavimo sistemą studijas baigusiems ir keičiantiems kryptį ir t.t.
Lietuvos aukštasis mokslas veikia gana neblogai kai kuriais atžvilgiais, išskyrus tai, kad pačių aukštųjų mokyklų yra per daug. Tikslinga būtų iš naujo įvertinti studijų finansavimo modelį, nes krepšelių sistema iškreipė sistemos prioritetus. Universitetai turi siekti kokybės, o ne kiekybės. Studentų studijų finansavimo klausimai turi būti peržiūrimi kas semestrą. Krepšelius turi gauti ne studentas, bet studijų programa, ir studentas turi stengtis dėl krepšelio išlaikymo. Tuo tarpu dabar universitetai priversti pataikauti vidutiniškai besimokantiems studentams, kad šie tik nemestų studijų.
Turėtų būti atliktas nepriklausomas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos auditas ir remiantis audito išvadomis bei pasitelkus šios srities ekspertus būtų atliktos reikiamos reformos, jeigu auditas ir ekspertai manytų, kad reformos yra reikalingos.
Lietuvos aukštojo mokslo sistema susiduria su įvairiais iššūkiais, ir reformos būtinos siekiant pagerinti jos efektyvumą, prieinamumą ir tarptautiškumą. Keletas galimų reformų: Kokybės gerinimas, Studijų programų įvairovė, Finansavimas, Tarptautiškumo skatinimas, Technologijų integracija, Studentų konsultavimas ir parama, Socialinė lygybė, Mokslinių tyrimų skatinimas.
Šios reformos galėtų padėti tobulinti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, padaryti ją efektyvesnę ir labiau orientuotą į šiuolaikinius iššūkius.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Nacionalinis švietimo NVO tinklas
2024-10-08
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar sutinkate, kad šiuo metu švietimo sistemai reikia ne naujų pertvarkų, o stabilumo ir jau priimtų susitarimų, pvz., Nacionalinio susitarimo dėl švietimo, ir pradėtų reformų savalaikio įgyvendinimo ir tobulinimo?
Kodėl Seimas atmetė PETICIJĄ dėl st. įst. 28 ir 39 str
Kreipimosi priežastys
1 Neracionalus ir neproporcingas kainos už pažymų išdavimą, statybos užbaigimo deklaracijų tvirtinimą pasikeitimas
2 Nėra sudaryta konkurencinė aplinka tarp paslaugas galinčių teikti subjektų
3 Palikta terpė korupcijai
Seimas gali atmesti peticijas dėl įvairių priežasčių, tačiau norint tiksliai atsakyti, kodėl buvo atmesta konkreti peticija, susijusi su Statybos įstatymo 28 ir 39 straipsniais, reikėtų susipažinti su oficialiais Seimo dokumentais arba diskusijomis, kurios vyko svarstant šią peticiją. Dažnai tokie sprendimai grindžiami teisinėmis, ekonominėmis arba politinėmis aplinkybėmis.
Norint tiksliai sužinoti priežastis, verta pasitikrinti Seimo peticijų komisijos arba kitos atsakingos institucijos protokolus ar išvadas.
Šioje srityje vien tik korupcija, deja, gaila, kad jos niekas nemato, nenori matyti, nori kuo daugiau pasityčioti iš žmonių. Norėčiau viską keisti radikaliai.
Statybos priežiūra, tvirtinimą atlieka valstybė, ji negali atiduoti tą priežiūrą vykdyti tremtiesiems asmenims, kas ir sukeltų dar didesnį korupcijos riziką, eilinis valstybės tarnautojas mažiau yra suinteresuotas korupcinei veiklai, nei gal konkretus statytojo pasamdytas ar skurtas dėl to privatus subjektas.
O kuo tie subjektai konkuruos tarpusavyje? Kas lengviau išduos dokumentus užmerkdami akis į pažeidimus ir dar visa tai padarys pigiai? Korupcija randasi ten, kur nėra kontrolės. O kontroliuoti daugybę pažymas išduodančių subjektų yra neįmanoma.
Seimas atmetė peticiją galimai dėl to, kad, nors buvo pateikti argumentai apie neracionalias ir neproporcingas kainas, konkurencinės aplinkos trūkumą ir korupcijos galimybes, jis galėjo manyti, kad siūlomi pakeitimai nėra pakankamai pagrįsti arba kad esamos problemos gali būti sprendžiamos kitais būdais. Taip pat gali būti, kad Seimas vertino, jog siūlomi pakeitimai gali turėti neigiamų pasekmių arba kad jie neatitinka platesnių valstybės politikos tikslų. Galutinis sprendimas gali būti grindžiamas įvairiais politiniais, ekonominiais ar teisiniais veiksniais.
Kodėl Seimas atmetė, gali atsakyti tik Seimo nariai, greičiausiai jie vadovavosi Seimo Peticijų komisijos išvada, kuria buvo siūloma atmesti Pareiškėjo/ -os peticijoje pateiktus siūlymus.
Į šį klausimą nesu įsigilinęs, apskritai, statybų sritis nėra viena prioritetinių asmeniniame domėjimosi lauke. Daryčiau prielaidą, jog peticija buvo atmesta dėl to, kad statybos priežiūra yra pakankamai sureguliuota ir kontroliuojama valstybės, kiltų daug nesutarimų dėl rizikos ar korupcijos atvejų, jeigu tokia priežiūra būtų atiduota privatiems subjektams. Reikėtų peržiūrėti aktualius dokumentus ir pačią Peticiją, norint apie tai spręsti ir pasakyti kažką daugiau ne iš bendro pobūdžio.
Ar sutinkate, kad siekiant švietimo kokybės ir įvairovės, geresnio besimokančiųjų poreikių atliepimo, svarbu sudaryti vienodas sąlygas švietimo paslaugų teikime dalyvauti nevyriausybinėms švietimo organizacijoms?
Spalio 15d minima Kūdikių netekties diena.Pati patyriau tokią netektį,tačiau jokios psichologinės paramos negavau, pačiai teko ieškoti pagalbos. Klausimas,kaip spręstumėte šią apejimgumo kupiną situaciją,nes po mirties reikia eiti iš karto į darbą ir šeimai nėra suteikiama jokia psichologinė pagalba
Kūdikių netekties diena yra labai jaudinanti tema, kuri paliečia daugelį šeimų ir tėvų. Sunkumai, susiję su netektimi, gali būti neišpasakytai skausmingi, o reikalavimas grįžti į kasdienę rutiną ir darbą tuoj pat po tokios tragedijos gali pasijusti itin sunkiu išbandymu.
Jei jaučiate, kad darbas yra per sunkus po netekties, galite bandyti diskutuoti su savo darbdaviu apie galimybes gauti laikiną atostogų laikotarpį. Kai kurios įmonės siūlo emocinę paramą savo darbuotojams ar galimybes dirbti nuotoliniu būdu esant reikalui.
Netekties patirtis yra labai individuali, ir kiekvienas žmogus ją tvarko savaip. Svarbiausia yra leisti sau ieškoti pagalbos, kai jos reikia.
Užjaučiu Jus dėl netekties.
Klausimas nesuasmenintas, bendrinis - ar mes laukiame, kol mums kažkas suteiks pagalbą, ar patys ieškome tam sprendimų. Valstybė nėra įgali tiesiog teikti psichologines pagalbas jeigu žmogus nerodo intencijos tam.
Man yra pačiam tekę susidurti su daktarais, psichologais ir psichiatrais, pas kuriuos gavau siuntimą per šeimos gydytoja, tad žinau, kad tokia pagalba yra tikrai prieinama. Taip pat dirba įvairios ne pelno siekiančios organizacijos, kurios suteikia trumpalaikę psichologinę pagalbą, bet tai nėra specialistai, su kuriais reikia spręsti šias problemas.
Kalbant apskritai apie valstybės požiūrį į šią problemą - valstybė labiau linkusi bausti, nei pagelbėti žmonėms po gyvenimo nuokrypių, kur turėtu būti suteikiama medicininė ir psichologinė pagalba.
Kitas aspektas, kuris nepadeda vystytis šioms problemų sprendimo galimybėms, klaidingas visuomenės požiūris į žmonės, kurie naudojasi tokiomis psichologų ar psichiatrų paslaugomis.
Labai Jus užjaučiu. Kol patys nesusiduriame, būname abejingi. Dabar, kai Jūs tai patyrėte, ar skirtume savo laiko savanoriškai padėti kitoms motinoms, kurios tai patiria ? Manau, tokia pagalba būtų efektyviausia ir ją reikėtų plėtoti per NVO tinklus.
Manau, kad žmogus atsitikus tokiai situacijai tikrai nėra pilnai darbingas, tiek fiziškai, tiek, ypatingai, dvasiškai, todėl turėtų teisę bent mėnesį atsigauti. Nedarbingumas arba tikslinės atostogos sveikatai atgauti.
Turėtų moteris turėti galimybę psichologo pagalbai, ir nereikėtų ieškoti pačiai, o konsultacijai turėtų nukreipti šeimos gydytojas arba ginekologas. Paslauga turėtų būti nemoka.
Atsitikus tokiai nelaimei pagalba privaloma, jeigu jos nereiktų mama galėtų atsisakyti, bet tikrai nevisiems tai lengva išgyventi be specialistų pagalbos. Tiesiog taip nutikus, gydytojas turėtų suorganizuoti visą reikiamą pagalbą, duoti nedarbingumą kuriam laikui, kol psichologinė būsena stabilizuosis.
Privalu suteikti psichologo pagalbą. Darbdavys turi suteikti apmokamas atostogas. Dabar tai priklauso nuo darbdavio geros valios. Patekęs į Seimą, šitą klausimą kelsiu svarstymui dėl įtraukimo į į darbo kodeksą.
Priemonių yra ir dabar. Nemokama pschologinę pagalbq galima gauti tik reikia kreiptis pagalbos į atatinkamq institucijq. Mirties artimo žmogaus mirties atveju suteikiamos trys mokamos dienos. Labai daug priklauso nuo darbdavio. Reikia viskq reglamentuoti įstatymu vietoj žodžio gali įrašant privalo.
Reiktų stiprinti viešojo sektoriaus institucijų partnerystę su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios dirba psichosocialinės pagalbos srityje, ir paramą tokioms organizacijoms.
Mūsų partija kaip tik ir pasisako ir nori būti tuo aukščiausiu balsu Seime, kurie atkreipia dėmesį į psichologinę Lietuvos piliečių sveikatą, ne tik į fizinę ir kad ne retai fiziniai sutrikimai ir yra priežastis psichologinių bėdų, aplinkos. Mūsų partija pasisakytų už psichologinių konsultacijų ir pagalbos plėtimą. Asmeniškai sutikčiau esant poreikiu ir lengviau skirti nedarbingumą dėl psichologinių sukrėtimų, jei darbdaviai to patys nesupranta. Tačiau plačiau negaliu pakomentuoti, nes esu ne tos srities specialistas partijoje, tik kaip žmogus pats susidūręs su stresu suvokiu svarbą šios temos ir esu laimingas atstovaujantis partiją, kuri turi tokį požiūrį.
Tokiose situacijose dominuoja ir žmogiškasis faktorius darbdavio, artimųjų atžvilgiu, tai galima vertinti kaip psichologinį palaikymą. Tačiau kaip profesionalią psichologinę pagalbą jos galima sulaukti pasikreipus savarankiškai, psichologai ištikus bėdai patys į duris nepasibeldžia, o kadangi rajonuose jų ir trūksta - pagalba gali vėluoti. Kartais reikia išdrįsti paprašyti patiems pagalbos, itin sunkiais atvejais savivaldybių socialinių paslaugų centrai suorganizuoja psichologinę pagalbą, tai komunikacijos reikalas. Psichologinė pagalba tikrai teikiama. Žmonės skirtingai reaguoja esant problemoms, vieni kreipiasi į dvasininkus, kiti į mokamus psichologus, dar kiti niekur. Laikas pagydo.
Užjaučiu. Mano žiniomis psichologinė pagalba yra suteikiama. Gal nežinojote, kur kreiptis. Dėl ėjimo į darbą - tokie atvejai gali būti aprašyti kolektyvinėje sutartyje.
Suprantu jus.
Vienareikšmiškai po tokios situacijos turi būti suteikiamas tam tikras racionalus laisvadienių skaičius ir galimybė pasinaudoti psichologine pagalba. Manau, kad tam net ir įstatymo keisti nereikia - reikėtų papildyti SAM poįstatyminius teisės aktus. Pasidomėsime!
Leiskite išreikšti savo užuojautą dėl to, ką patyrėte. Tai iš tiesų sunkus gyvenimo tarpsnis, kuriuo reikalinga visapusė parama bei atjauta. Mano vizija yra tokia, kad valstybės rūpestis turėktų sekti paskui žmogų, ne žmogui reiktų pačiam sunkią akimirką ieškotis pagalbos, o pagalba pati turi ateiti pas žmogų. Ir tikrai nėra normalu, jog po tokios netekties kitą dieną tenka grįžti į darbą.
Kiekviena tragedija sukelia skausmą. Manau, kad numatyta suteikti tokioje situacijoje psicholginę pagalbą, blogai, kad jos reikia pačiam ieškoti. dažnai trūksta tiesiog informavimo. Kritinėse situacijose psichologo pagalba tui būti lengvai prienama ir nemokama. Dėl ėjiimo įdarbą, tai pirmiausiai reikia darbdavo supratingumo, galima viską suderinti ir pagal dabartinį DK, bet galima ir taisyti.
Šeimai dėl patirtios netekties suteikti psichologinę pagalba yra būtina. Tai turėtų daryti artimiausi žmones. Esant reikalai psichologinės tarnybos pareigūnai turi magelbėti pagal veikenčius norminius aktus. Valstybė privalo pasirūpinti materialinės paramos klausimais.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Domas Briedis
2024-09-12
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar krašto apsaugai turi būti skiriama 4% (ar daugiau) nuo BVP?
Tikrų lyderių su atlyginimu nesuviliosi. Geriausiai atstovautų turintys gyvenimo patirtį, užsitarnavę autoritetą ir apsirūpinę tiek materialiai, tiek dvasiškai.
Manau, kad Seimo nario atlyginimas turėtų būti pririštas prie šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir indeksuotas atsižvelgiant į ekonominius pokyčius. Tai užtikrintų, kad atlyginimas būtų adekvatus ir atspindėtų šalies ekonominę padėtį, taip pat suteiktų skaidrumo visuomenėje atsisakant dabartinio modelio, kai pats Seimas nustato Seimo nario atlyginimą. Toks modelis naudojamas daugelyje europos valstybių. Europoje valstybės parlamento nario atlyginimas svyruoja nuo 2 iki 3 VDU.
4500 EUR į rankas, bet turi būt panaikintos visos kitos pridėtinės išmokos, nes kaip situacija parodo, kad daugelis seimo narių piktnaudžiauja kancelerinėmis išlaidomis.
Seimo nario darbas yra labai atsakingas, todėl turi būti ir vertinamas atitinkamai. Tiek visuomenė, tiek valdžia turėtų rasti optimalų būdą jo atlyginimui apskaičiuoti.
Manau, kad atlyginimas turi būti indeksuotas ir kilti kartu su VDU. Tada nereiktų sukurti kas kartą kažkokios konkrečios sumos ir nekiltų tiek šaršalo visuomenėje.
Kiekvienas kandidatuojantis į Seimo narius visų pirma turi suprasti, kad ateina tarnauti žmonėms ir valstybei, o ne savanaudiškais tikslais, pagerinant savo finansinį gerbūvį, verslo reikalus ar pan. Kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pagal Konstituciją Seimo narys yra profesionalus politikas, už darbą Seime jam turi būti mokamas atlyginimas iš valstybės biudžeto. Nustatant Seimo nario atlyginimo dydį turi būti atsižvelgiama į valstybės
ekonominę ir finansinę būklę, kitus socialiai reikšmingus kriterijus. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo narys yra Tautos atstovas, kad Seimo nario teisinis statusas yra ypatingas, besiskiriantis nuo visų kitų asmenų teisinio statuso, – tai suponuoja tokio dydžio atlyginimą, kuris atitiktų Seimo nario, kaip Tautos atstovo statusą.
Jei mes ir galėtume pasiūlyti Jūsų minimiems perspektyviems lyderiams tokį atlyginimą, kokį jie galėtų uždirbti pavyzdžiui privačiame sektoriuje, tai tikrai nereikštų, kad nuo to Seimo nario kėdė taps žymiai patrauklesnė. Ne visiems politika apskritai yra patraukli, viešo asmens statusas šiek tiek riboja laisvę, Seimo nario mandatas - ketveri metai, po to gali tekti vėl visą karjerą kurti nuo pradžių.
Reziumuojant: sutinku, kad Seimo nario atlyginimas turi būti didesnis, kad galėtų konkuruoti su privačiu sektoriumi, tačiau tai nereiškia, kad dėl to stipriai padidės kokybės Seime.
Seimo nariai turėtų gerai dirbti nepriklausomai nuo jiems mokamo atlyginimo dydžio, tačiau atlyginimas turėtų būti toks, kuris leistų Seimo nariui gyventi oriai.
Šiuo metu Seimo nario atlyginimas yra padidintas beveik dvigubai, ir tai yra geros žinios tam, kad ši pozicija taptų patraukli lyderiams. Žinant visas atsakomybes ir atskaitomybes, su kuriomis susiduria Seimo narys, manau, kad perspektyvoje atlyginimas turėtų būti dar didinamas.
Ar sutinkate, kad aplinkosauga yra nepakankamai finansuojama ir tai yra ilgalaikė problema? Jei taip, tai kokias priemones siūlysite siekiant didinti finansavimą ir stiprinti aplinkosaugos institucijas?
Žinoma, kad sutinkame. Kadangi finansavimas priklauso nuo Vyriausybės, pagrindinė priemonė yra reikalauti, kad ji padidintų finansavimą. O būnant Vyriausybės dalimi, tiesiog imtis veiksmų ir užtikrinti, kad finansavimas būtų padidintas.
Pirmiausia aplinkosaugoje pasigendu racionalių prioritetų. Kai kurios sritys aplinkosauga veikia per silpnai (gyvūnijos apsauga), o kai kuriose srityse resursai skiriami kovai su "vėjo malūnais".
Viskas priklauso nuo to kokia ūkio šaka labiausiai kelia aplinkosaugines problemas. Ženklus baudų dydis gali priversti teršėjus persitvarkyti savo ūkį link žiedinės ekonomikos.
būtina didinti finansavimą, plėsti tiek žmogiškąją gamtos inspektorių, tiek ir techninę tarnybų bazę. Būtina didinti atsakomybę už aplinkosaugos pažeidimus.
Iš dalies sutinku kad finansavimas yra nepakankamas. Institucijų yra per daug. Mažinti reikia. Viena iš veiksmingiausių priemonių gyventojų besilaikančių aplinkosaugos reikalavimų skatinimas finansine išraiška. Reikėtų pilnai padengti ūkio subjektams ir fiziniams asmenims išlaidas patiriamas dėl aplinkosaugos reikalavimų.
Problema yra pernelyg daug iš biudžeto finansuojamų kontorų bei visokių VŠĮ biudžeto pinigų siurbėjų, kurios susigalvoja problemą, paskui ją viešina ir bando iš to uždirbti.
Taip, sutinku, kad aplinkosauga Lietuvoje dažnai nėra pakankamai finansuojama, ir tai iš tiesų yra ilgalaikė problema.
Norint sustiprinti aplinkosaugos institucijas ir padidinti finansavimą šiai sričiai, siūlyčiau šias priemones:
1. Biudžeto prioritetų peržiūra
2. Viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystė
3. Europos Sąjungos fondų panaudojimas
4. Žalieji mokesčiai ir rinkos mechanizmai
5. Aplinkosaugos institucijų modernizavimas
6. Sąmoningumo didinimas ir švietimo programos
Taip, valstybės aparatui sunku konkuruoti ir pritraukti specialistų. Mano asmeninė pozicija didinant patrauklumą ir kokybę darbo aplinkos aplinkos apsaugoje įvesti 4 dienų darbo savaitę, tyrimai rodo, kad našumas ne tik kad nenukenčia, bet dar padidėja. Taip pat sutinku su pilnu Orhuso konvencijos įgyvendinimu mūsų teisės aktuose, kad kiekvienam piliečiui būtų leista prižiūrėti ir užginčyti netinkamus institucijų veiksmus aplinkosaugoje teisme be prokuratūros malonės, kuria ne visada įdomu ar naudinga ar nori imtis jų minamų menkaverčių tyrimų. Tai taip pat pagelbėtų aplinkosaugai toks pakeitimas.
Jei būtų nukirptos lėšos, valstybės vardu skiriamos sistemą aptarnaujančioms įstaigoms, pradedant LRT ir baigiant "lygių galimybių" kontorėlėmis, gal užtektų pinigų ir aplinkosaugai, ir kitoms svarbioms reikmėms.
Aplinkosaugai, kaip ir daugeliui viešojo administravimo funkcijų trūksta adekvataus finansavimo. Derėtų apsibrėžti kokios veiklos kryptys aplinkosaugoje yra prioritetinėse, kokių rodiklių valstybė siekia ilgalaikėje perspektyvoje ir kryptingai gerinti tų sričių veiksmingą veiklą tiek žmogiškaisiais ištekliais, tiek ir finansiniais resursais.
Aplinkosauga turėtų pradžiai išmokti tvarkytis su tuo finansavimu,kuris yra ir atlikti tuos darbus,kuriuos privalo. Nes dabar pastovus vekršlenimai jog "duokit pinigų". Tad nepritariu aplinkosaugos finansavimo didinimui. Bet pareikalaučiau jog būtų daromi tie darbai,kuriuos ir privalo daryti aplinkosauga. Tai ne vairuotojus stabdyti ir vamzdžius tikrinti,bet miškus saugoti,iškirstus atsodinti ir pasirūpinti jų priežiūra bei puoselėjimu. Dabar aplinkosauga ne gamtą saugo,bet žandaro funkcijas atlieka,gaudydami ir surinkinėdami baudas. Ir tik tokią funkciją ir vykdo aplinkosauga.
Aplinkosauga yra viena iš prioritetinių sričių, tačiau ji nėra vienintelė, todėl būtinas viso Lietuvos biudžeto balansas, pagal griežtai nusistatytus prioritetus trumpąjam ir ilgąjam laikotarpiui. https://www.demokratai.lt/seimo-rinkimu-programa/
Ar pritariate visuotiniam moterų ir vyrų šaukimui, atsižvelgiant į tai, kad šiuolaikiniame kare svarbios sritys, tokios kaip kibernetinis saugumas, logistika ir administracija? Kaip siūlytumėte įtraukti asmenis, kurie neatitinka fizinio pasirengimo, bet galėtų prisidėti prie šių sričių?
Visuotiniam šaukimui nepritariu. Moterys neturėtų būti šaukiamos į kariuomenę. Aš esu už profesionalų kariuomenę. Kibernetinio saugumo srityje reikalingi raumenys smegenyse. Todėl šioje srityje galėtų tarnauti ir neatitinkantys fizinių parametrų asmenys.
Visuotinis šaukimas šiuo metu kertasi su finansiniais poreikiais kurie yra reikalingi pagrindiniams Lietuvos gynybos tikslams pasiekti - Vokietijos brigadai priimti, oro gynybai sustiprinti, stiprinti bepiločių orlaivių pajėgas ir tęsti persiginklavimą. Visuotinis šaukimas šiuo metu veikia labiau kaip šūkis o ne kaip kažkas praktiško, nes papildomos lėšos reikalingos išplėsti infrastruktūrą būtų naudingiau panaudotos trumpo ir vidutinio laikotarpio tikslams įgyvendinti. Šiuo metu taip kaip šaukimas yra struktūruojamas ir praktiškai tampa visuotiniu vaikinų šaukimu.
Klausime yra racijos, kad aš neatmesčiau to, kad perkvalifikavus šaukimą plačiau į "viešąją/nacionalinę tarnybą", daug jaunų žmonių kurie aktyviai vengia tarnybos galėtų būti panaudoti kitiems, nekariniams/neletaliniams tikslams - (pvz. mokytųsi būti paramediku, sveikatos apsaugos srityje ar kitose srityse kur jie esant karo padėčiai gali būti naudingi ir mokėtų dirbti struktūroje).
Moterims turėtų išlikti savanoriškumo principas. O vyrai šaukiami visi. Nes didesnis poreikis yra kovinio - kinetinio pajėgumo stiprinimui. Pakviesti į tarnybą 5000-7000 merginų kasmet būtų valstybei per sudėtinga, bent jau artimiausioje ateityje.
Asmeniškai pritariu, partija vieningos pozicijos šiuo klausimu kol kas neturi ir vyko dar diskusijos, pritarimas kaip ir yra tik su visuotinam šaukimu bendrai. Karo tarnyboje yra įvairių pareigų, kurie reikalauja ne tik būti aukšto fizinio pasirengimo, tame tarpe ir logistikoje ir armijos biurokratiniame aparate, kaip jūs ir sakote, ten galėtų prisidėti. O kaip? Su visuotiniu šaukimu.
Pritarčiau visuotiniam šaukimui, tačiau įgyvendinant tokią svarbią reformą būtina apsvarstyti visus už ir prieš. Šiuolaikiniame kare žymiai svarbesnis dalykas yra pažangios technologijos, o ne didelis kareivių skaičius. Todėl pirmiausiai turėtume orientuotis į tai, kad kariuomenė turėtų pakankamą rezervą karių, kurie būtų parengti dirbti su naujausiais ginklais. Aukštųjų technologijų naudojimui didelio fizinio pasirengimo nereikia, tad ir asmenys, kurie neatitinka fizinio pasirengimo standartų tikrai galėtų prisidėti savo žiniomis.
Pritariu visuotiniam šaukimui nepriklausomai nuo lyties. Reikia peržiūrėti ir dabartinius sveikatos reikalavimus, mano patirtis rodo, kad jie yra pertekliniai. Kaip klausime paminėta yra daugybės sričių, kuriose tarnauti gali ir sveikatos reikalavimus prasčiau atitinkantys asmenys. Dar tik pridėčiau labai svarbią dronų valdymo sritį. Reikia tik pradėti tokių asmenų šaukimą ir suformuoti tinkamas parengimo sąlygas.
Išvis nepritariu visuotinam šaukimui. Grįžtame į netolimq praeitį. Kariuomenė turi būti profesionali ir savanoriška. Kare ne vien karių reikia. Tad nori to ar ne įveiklinti būna beveik visi.
Visuotiniam šaukimui šiuo metu pati kariuomenė yra nepasiruošusi - tam nėra pakankamai infrastruktūros ir su šauktiniais dirbsiančių žmonių. Be to, gynybos išlaidose aukštesnį prioritetą prasmingiau skirti modernioms technologijoms, dronams, oro gynybos sistemoms, toliašaudei artilerijai, Vokietijos brigados priėmimui reikalingai infrastruktūrai, jau esančio rezervo apmokymams, KASP, Šaulių geresniam aprūpinimui.
Pritarčiau, bet su išlygomis aukštųjų mokyklų studentams ir jauniems tėvams. Lietuvai intelektualinio elito reikia ne mažiau nei kareivių, o demografinė kova ne mažiau svarbi nei kova fronte.
Manau, kad geras politikas, o juo labiau užsienio reikalų ministras, atstoja ištisus karinius vienetus, todėl esu giliai įsitikinęs, kad reikia viską daryti ne tam, kad laimėtum karą, o tam, kad jis neįvyktų. Man brangi kiekviena žmogaus gyvybė.
Taip pritatiu. Šiuolaikinis karas parodo jog karys ne visada turi būti fiziškai stiprus. Šaukiant būtų galima parengti sistemą kurios pagrindu būtų nustatomi kandidato gebėjimai ir taip ji lengviau nukreipti į tą sritį kurioje jis gali duoti labai daug nautos. Kaip pvz. Programavimas, elektronika, planavimas ir t.t.
Pritariu visuotiniam šaukimui. Kiekvienas iš mūsų turime žinoti ir gebėti prisidėti prie šalies gynybos. Negalintys dėl sveikatos būklės ar kitokių priežasčių atlikti karinės tarnybos galėtų prisidėti kitais būdais: informacijos analizė, aptarnavimo funkcijų vykdymas, kibernetinė kova ir kt. veiklos
Visuotiniam šaukimui dar derėtų pasirengti. Šiuo metu tam nėra numatyta nei tinkamų resursų, nei politinės valios. Manyčiu šauktiniais galėtų būti tiek moterys, tiek ir vyrai. Baziniai fiziniai reikalavimai turėtų būti nustatyti, jų neatitinkantys asmenys vargu ar galėtų tinkamai tarnauti.
Fizinio parengimo neatitinkantys asmenys gali dirbti dronų operatoriais, tvarkyti popierinius darbus, bei atlikti kitas, fizinės ištvermės nereikalaujančias užduotis. Jei šaukti visus, tai įvesti taisyklę, jog netarnavę negali dirtbti valstybės tarnyboje, o tai politiku mamyčių vaikeliai vis tiek sugalvos kaip netarnauti.
Nepritariu. Apskritai, reikia nutraukti karo kurstymą, Lietuva turi gyventi taikų ir ramų gyvenimą, šalis neturi būti psichopatų ir politinių prostitutų vedama į susinaikinimą.
Pritariu visuotiniam vyrų šaukimu, sudarant sąlygas savanoriškai moterų tarnybai. Taip pat reiktų sudaryti sąlygas tarnybai asmenims, neatitinkantiems fizinio pasirengimo reikalavimų, tačiau norintiems tarnauti ir turintiems karo tarnybai tinkančią ir reikalingą profesinę kvalifikaciją.
Pritariu įtraukti pagal kompetencijas ir fizinius gebėjimus
Rodyti daugiau
Suskleisti
Kober Bober
2024-09-20
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Akivaizdu, jog partnerystė - civilinė sąjunga bus pripažinta.
Ar sutinkate, jog įsivaikinti ir auginti vaikus tai neginčytina šeimos teisė, nepriklausomai nuo to iš kokios lyties asmenų ta šeima sudaryta?
Esu griežtas tradicinės šeimos šalininkas. Tokio pripažinimo siekia siaura asmenų grupė. Tikiuosi nebus. Hormoninių sutrikimų iš jų turi tik vienas kitas. Dižiosios dalies auklėjimo, asmenybės formavimo vaiko raidos augimo periodu spragos bei mados vaikymasis. Kišimasis į ugdymo įstaigas yra ne kas kita kaip savo grupės plėtra nes vaikq galima užauginti kuo tik nori tad tokius santykius toleruojantys asmenys vaikų auginti neturėtų.
Vaikai ne gyvūnai, todėl leisti įsivaikinti vienalyčiams nusikaltimas prieš vaikus. Vaikai irgi turi teisę turėti tėtį ir mamą, o ne du diedus, kurie save vadina tėčiais.
Esu kategoriškai prieš.
Mano nuomone teisių, įskaitant teisę įsivaikinti ir auginti vaikus, neturėtų riboti šeimos narių lytis. Svarbiausias dalykas yra gebėjimas užtikrinti meilę, rūpestį ir saugumą vaikams.
Nemanau, kad civilinė sąjunga bus pripažinta, todėl nebus priežasties svarstyti klausimų susijusių su galimybe įsivaikinti vaikus kartu gyvenantiems vienos lyties asmnims.
Klausimas yra su didžiulėmis loginėmis klaidomis. Pirma, nėra jokių akivaizdžių požymių, kad partnerystė bus įteisinta. Antra, akivaizdu, kad klausimo pateikėjas neturi vaikų. Jo supratimu, vaikai tėra žaislas, egoistiškam malonumui patenkinti. Tačiau vaikai yra milžiniška atsakomybė. O įsivaikinimas yra Milžiniška atsakomybė, kurią prisiimi visam gyvenimui. Todėl aš kategoriškai prieš įsivaikinimą, kurio tikslas patenkinti egoistų ir savanaudžių poreikius, kurie ir taip gyvena be jokios atsakomybės prieš tautą ir visuomenę.
Čia dar klausimas ar sugebės Lietuva atsilaikyti prieš vakarų spaudimą dėl partnerystės .Tačiau auginant vaikus vienalytėse porose bus sugriautas prigimtinės šeimos kultas. To mums nereikėtų leisti. Juk gamtoje taip nėra ir vaikai būtų psichologiškai pažeisti , vėl augintų naują iškrypėlių kartą, kol išvis degraduotų žmonija.
Vienalyčių asmenų gyvenimas kartu nėra šeima net jei civilinė sąjunga ar kokia kitokia bendro gyvenimo sutartis ir būtų pripažinta. Vaikų auginimas neginčytina šeimos teisė yra tada, kai du kartu gyvenantys asmenys turi tinkamus instrumentus, kad tie vaikai atsirastų. Heteroseksualių asmenų poroje nauja gyvybė gali atsirasti natūraliu būdu, tačiau homoseksualių asmenų porai vaikai turėtų būti tiekiami iš šalies, o tai priartina didelį pavojų, kad vaikai bus pradėti traktuoti kaip prekė.
Kol kas partnerystė dar nėra įteisinta. Civilinės sąjungos įstatymo projekte, net jei per stebuklą jis būtų priimtas, įsivaikinimo klausimas nėra sprendžiamas.
Įdomus klausimas, prisipažinsiu, privertė susimąstyti. Jei būdama be galių, įtakos ir žinomumo visada siekiu padėti silpnesniam. Visą tai įgalinčiau į gebėjimą numatyti galimą pavojų ir strategiją visą tai išspręsti, kad niekas nenukentėtų. Peacefully kaip sakant.
Kad visi žmonės surastų atitinkančius ir vienas kitą papildančius partnerius. Ir augtų sveika laiminga visuomenė, be pykčio, melo ir pavydo- rojus žemėje.
Norėčiau, kad blogis susinaikintų pats save, grįždamas atgal pas jį sukėlusį ir skleidžiantį šaltinį Tuo tarpu nuoširdūs gėrio, sėkmės, laimės, gerovės palinkėjimai kitiems ir visos kilusios pozityvios progresyvios idėjos, iniciatyvos ir geri ketinimai realizuotūsi su kaupu! O gal tokių galių jau ir esama?
Visko jau turiu, ko norėčiau - esu laisvas žmogus, mylimi žmonės ir patikimi draugai šalia, įdomus darbas, pakankamai laiko pomėgiams ir gyvenimas geriausioj šalyje - Lietuvoje. Jei kažko trūksta, tai žinau, kad galiu tai pasiekti savo pastangomis ir jėgomis be stebuklingų galių.
Ar pradėtumėte/prisidėtumėte prie sankcijų ir teisminių procedūrų iniciavimo TS-LKD nariams Bilotaitei ir Kasčiūnui, kurie, pagal LR Konstitucinio Teismo sprendimą, vykdė antikonstitucinius veikmus, sulaužė LRS nario priesaiką ir atvirai teigė, jog, esant poreikiui, Konstituciją pažeistų dar kartą?
Klausau daug skirtingų stilių muzikos: nuo techno iki hip-hopo, indie rock ar tos pačios pop muzikos, bet labiausiai vyrauja elektroninė muzika ir daug skirtingų atlikėjų.
Keli mėgstami įvairių žanrų atlikėjai atsitiktine tvarka: ROSALIA, Kendrick Lamar, Tyler, the Creator, Peggy Gou, Fred again.., Kali Uchis.
Visko! Klausau muzikos iš viso pasaulio atlikėjų, su didžiausiu dėmesiu JAV ir Lietuvos atlikėjams. Turiu žanrų-favoritų, bet čia irgi ganėtinai plačiai mano ausys linksta. Keli pavyzdžiai: JPEGMAFIA, .ba, John's Shower Band, Gorillaz, Kedrostuburas, Kendrick Lamar, Free Finga, Garbanotas, The Doors.
Mėgstu Lietuvos roko atlikėjus. Andrei Pabrinkis, Bix, SEL (Sostinės Elektroninė Muzika), Arturas Novikas, Marijonas Mikutavičius, Freaks on Floor, Pikaso.
Ačiū už klausimą. Man labai patinka italų muzika ir ta muzika, kuri buvo populiari mano jaunystės laikais. Klasikinės muzikos mieliau klausausi koncertų salėse.
Klausau daugybės atlikėjų ir grupių. Man patinka klasika, tokia kaip AC/DC ir Led Zeppelin. Džiaugiuosi grupėmis, pradedančiomis savo naujas eras, kaip Linkin Park su nauja vokaliste. Mano muzika, ko gero, nesiskiria nuo daugumos; klausau Hozier, Måneskin, The Roops, taip pat dar vieną kitą lietuvišką grupę ar atlikėją, ir visada šventai klausau Eurovizijos. Taip pat turiu kelis įdomesnius pasirinkimus, kaip Girl in Red ir Fletcher. Be to, mėgstu jazz muziką; viena mano mėgstamiausių dainų yra „Teach Me Tonight“, atlikta Diana Washington.
Beveik visada turėdamas laisvo laiko aš arba skaitau arba kažką žiūriu, tai ten garso nepasirinksi. Tačiau jei su draugais tenka man parinkti muziką, tai dažniausiai kažkas seno, jau dabar turbūt vadinamas klasikiniu roku.
Jei apie Lietuvos atlikėjus, mėgstu savo kartos. Andrius Mamontovas, Marijonas Mikutavičius, o bendrai patinka tiek sunkesnė, tiek lengvesnė muzika, priklauso nuo situacijos.
Lietuvos Liaudies Partijos galimybės kurti koaliciją bei bendradarbiauti su kitomis partijomis turi vieną sąlygą - kad aiškiai sutaptu politinės pąžiūros. Jeigu nesutampa - koalicija sunkiai įsivaizduojama. Mano asmeniniu požiūriu šiuo metu realistiškiausias bendradarbiavimas su Taikos koaliciją. Galbūt su Nemuno Aušra. Bet visgi Lietuvos Liaudies Partija yra unikalus ir vienintelis darinys, nėra labiau antisisteminės partijos, nei ši.
Manyčiau didžiausia bendradarbiavimo tikimybė su Socialdemokratais. Tikėtina kad į koaliciją norės jungtis ir liberakų sąjunga. Beveik neįmanomas bebdradarbiavimas su konservatoriais ir laisvės partija
Liberalų sąjūdis šiuo metu nediskutuoja apie galimas koalicijas. Rinkiminiu laikotarpiu norisi sulaukti kuo didesnio palaikymo ir jau tuomet priklausomai nuo rezultato bus galima svarstyti koalicijų variantus. LS tikslas atstovauti rinkėją, kuris išsakė palaikymą mūsų idėjoms.
Visų pirma reikėtų sulaukti rinkimų pabaigos ir matyti kokie žmonės patenka, kadangi didžiosios partijos (socialdemokratai, liberalai ir konservatoriai) turi labai daug skirtingų kandidatų pas save, su gana skirtingoms vertybėmis. Manau su visomis šiomis trimis partijoms dialogas įmanomas, taip su Skvernelio demokratais. Artimi atrodo ir žalieji, o visos kitos partijos gana tolimos ir vargu ar su jomis pavyktų sudaryti darnią koaliciją.
Daugelio partijų programos turi salyčio taškų. Bendradarbiauti tam tikrais klausimais galima su daugeliu. Bet koks koalicijos dėliojimas be suteikto mandato tuščias reikalas. Akivaizdu kad tradicinė šeima (vyras ir moteris) , narkotinių medžiagų dekrimilizavimo, dėmesio keliams, regionams, žaliojo kurso sričiai ir jos įtakos pragyvenimui, demografiniai, demografinio senėjimo, švietimo, sveikatos apsaugos, mokestinės bazės (mažinimo) nekilnojamo turto mokesčio pirmam būstui, gynybos klausimai turėtų būti kertiniai formuojant koalicijq.
Negaliu kalbėti už partiją - tik už save. Nepritarčiau partijoms, kurios laikosi prorusiškos linijos, yra susikūrusios siekiant tik valdžios ir pan. Jei reikia pavyzdžių - Nemuno aušra, Taikos koalicija ir kt.
Mažiausiai tikėtinas bendradarbiavimas su leftistinėmis partijomis (liberalai, social demokratai, laisvės partija, TS-LKD), taip pat su Vaitkaus partija dėl pro rusiškos pozicijos. Labiausiai tikėtina bendradarbiauti su partija ar partijomis kurios nuostatai bus artimi NS nuostatams
Galimybės bendradarbiauti yra su visomis partijomis/koalicijomis, išskyrus antivalstybiškas. Dialogui turi būti abipusis bendradarbiavimas, bet nederinant nesuderinamų.
Su Taikos koalicija ir Vaitkaus sąrašu - jokių reikalų! Bendradarbiavimas konstruktyvus - su LSDP ir NS, su kitais - iš reikalo, jei to reikalaus situacija Lietuvos likimui.
Mano, kaip vienmandatininko, nuomonė, kuri nebūtinai visiškai atitinka partijos nuomonę:
2 - galėtume bendradarbiauti
3 - sunkiai
4 - sunkiai
5 - jokių galimybių bendradarbiavimui
6 - galėtume bendradarbiauti
8 - galėtume bendradarbiauti
9 - galėtume bendradarbiauti
10 - galėtume bendradarbiauti
11 - galėtume bendradarbiauti
12 - galėtume bendradarbiauti
13 - sunkiai
14 - sunkiai
16 - jokių galimybių bendradarbiauti
17 - sunkiai
Rodyti daugiau
Suskleisti
Paulius KLimovas
2024-09-23
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar būtų naudinga suteikti daugiau laisvių vairavimo mokykloms, kad sumažėtų Regitros monopolija ir padidėtų konkurencija, o tai galėtų pagerinti paslaugų kokybę ir sumažinti kainas?
Manau nereikia steigti daugiau egzaminavimo konkurentų, nes gali vykti neteisėti dalykai siekiant įgyti vairavimo pažymėjimą. Regitroje reiktų daugiau darbuotojų, ypatingai vairavimo egzaminuotojų, jog nebūtų ilgos eilės. Regitros paslaugų kokybę nesiskundžiu, kalbant apie Šiaulių regitrą - dažnai tenka lankytis, naujas pastatas, naujos darbo priemonės, darbo kokybe esu patenkintas. Tad lieku prie nuomonės, jog neturi įsikurti daugiau egzaminavimo įmonių.
Ne nereikėtų. Regitros kainas turėtų reguliuoti valstybė. Dabartinė praktika rodo kad jokia konkurencija kainų nesumažina. Permaža rinka. Pavyzdys elektra, dujos, prekybos centrai ir kt.
Mūsų rinka maža, išplėtus paslaugų teikėjų skaičių, būtų sunku užtikrinti vienodus standartus, atsirastų daugiau prielaidų korupcijai. Nemanau, kad ką nors esmingai reikėtų keisti.
Svarstytina idėja. Didžiausia problema - tai korupcija laikant egzaminus. Regitra įdėjo labai daug pastangų, kad panaikintų korupcijos prielaidas. Klausimas, ar vairavimo mokyklos sugebėtų išlaikyti aukštą skaidrumo standartą - reikėtų kontroliuoti jų vykdomus egzaminus ir atimti licencijas, nustačius sukčiavimo atvejus.
Pasiūlymas vertas svarstymo. Užtikrinus egzaminavimo kokybę privačiose vairavimo mokyklose apie tai būtų galima bent jau diskutuoti, bet savaime neatmesčiau tokio pasiūlymo.
Tarpmiestinių autobusų nuolaidos šiuo metu taikomos tik 13 mokyklų. Ar manote, kad reikėtų peržiūrėti ir pakeisti įstatymą, kad nuolaidos būtų prieinamos platesniam mokyklų skaičiui? Jei taip, kokie kriterijai turėtų būti taikomi, kad būtų užtikrintas teisingas ir efektyvus nuolaidų paskirstymas?
Taip, reikėtų peržiūrėti įstatymą, kad tarpmiestinių autobusų nuolaidos būtų prieinamos platesniam mokyklų skaičiui. Šiuo metu ribotas mokyklų skaičius gali lemti nelygybę tarp regionų ir sukurti kliūtis mokiniams, kuriems būtina keliauti didesniais atstumais.
Siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų nuolaidų paskirstymą, būtų tikslinga taikyti kriterijus, atsižvelgiant į šiuos aspektus:
1. Atstumas iki mokyklos – nuolaidos turėtų būti teikiamos mokiniams, kurie gyvena toli nuo mokymosi įstaigos.
2. Socialinė ir ekonominė padėtis
– šeimos su mažesnėmis pajamomis turėtų gauti didesnes nuolaidas.
3. Mokyklų geografinė padėtis – atsižvelgiant į regioninius skirtumus, nuolaidos turėtų padėti subalansuoti mokinių galimybes rinktis mokyklas, nepriklausomai nuo vietovės.
Tai užtikrintų geresnę prieigą prie švietimo visiems mokiniams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Šiuo metu negaliu nei patvirtinti, nei paneigti Jūsų teiginio dėl tarpmiestinių autobusų nuolaidų mokykloms (nelabai aiški Jūsų mintis apie "nuolaidas mokykloms"), todėl negaliu atsakyti į šį klausimą. Jei čia klausiama apie mokinių pavežėjimo paslaugas, tai jos turi būti užtikrintos visiems, kam reikia. Taip pat esu už tai, kad rajonuose būtų išlaikytas kuo didesnis vietinių mokyklų tinklas.
Taip, manau, kad reikia peržiūrėti ir pakeisti įstatymą dėl tarpmiestinių autobusų nuolaidų, kad jos būtų prieinamos didesniam mokyklų skaičiui. Dabartinė situacija, kai nuolaidos taikomos tik 13 mokyklų, apriboja daugumos mokinių galimybes lengviau ir pigiau pasiekti švietimo įstaigas. Norint užtikrinti teisingą ir efektyvų nuolaidų paskirstymą, galėtų būti taikomi šie kriterijai:
1. Geografinė padėtis
2. Mokinių socialinė ir ekonominė padėtis
3. Transporto infrastruktūros kokybė
4. Švietimo įstaigų tipai
Manyčiau, kad tarpmiestiniam susisiekimui būtina taikyti nuolaidas moksleiviams tik rajonų ribose. Tai būtina, nes kai kuriose vietose tik tarpmiestiniai autobusai gali leisti moksleiviams pasiekti mokyklas ir namus.
Kriterijus - besimokančiųjų interesai ir valstybės pareiga suteikti tinkamas sąlygas besimokančiam jaunimui. Besimokančio jauno asmens didelės išlaidos transportui ir neturtas neturi tapti kliūtimi gauti išsilavinimą. Įstatymo pataisos turi būti su aiškiu turiniu ir priežiūros mechanizmu. Nuolaidos suteikiamos terminuotam laikui, priežiūrą vykdo ir besimokančiųjų atstovai.
Pritariu Lietuvos moksleivių sąjungos pozicijai, kad moksleiviams tarpmiestiniuose maršrutuose būtų taikoma 50 proc. nuolaida. Seime svarstant šį pasiūlymą balsavau UŽ.
Manau, kad peržiūrėti ir pakeisti įstatymą dėl tarpmiestinių autobusų nuolaidų galėtų būti naudinga, kad šios nuolaidos būtų prieinamos platesniam mokyklų skaičiui. Tai galėtų prisidėti prie mokinių mobilumo ir padėti mažinti transporto išlaidas tėvams, ypač tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse.
Manau, kad nuolaidos turi būti taikomis didesniam mokyklų skaičiui. Kriterijai - visiems vienodos nuolaidos. Priešingu atveju atsiras lygūs ir lygesni.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas
2024-09-13
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Viešojo transporto trūkumas dažnai riboja pilnavertį žmonių dalyvavimą visuomenėje, darbo rinkoje, kyla sunkumų patenkant į gydymo ir kitas įstaigas. Nepaisant to, kad didžioji sprendimų galia glūdi savivaldybėse, kokius sprendimus nacionaliniu mastu siūlytumėte, siekiant spręsti šią problemą?
Čia kiekvienos savivaldybės reikalas, tikrai ne seimas turi spręsti kur kos autobusas turi važiuoti. Kiekviena savivaldybė geriausiai žino ko gyventojams reikia.
Kelių infrastruktūra Lietuvoje pakankamai gerai išvystyta. Įmonės dažnai pačios veža savo darbuotojus į darbovietes. Susisiekimas yra savivaldybių funkcija. Jų biudžetai auga, tereikia išgirsti žmones ir atliepti jų lūkesčius. Nebūtina visko perkelti į valstybinį lygmenį.
Įpareigosime savivaldybes investuoti į viešojo transporto plėtrą. Sąlygų dviratininkams ir pėstiesiems gerinimą. Tai turi būti pirmas judėjimo mieste pasirinkimas. Dviračių takai turi būti ne tik rekreaciniai - bet funkcionalūs, galintys apjungti priemiesčius su miestu. Didnsime išlaidas geležinkelių infrastruktūrai.
Vilniuje - lengvasis metro. Kaimo vietovėse susisiekimas su rajonų centrais bei didesniais miestais turėtų būti traktuojamas, kaip būtinoji paslauga, finansuojama savivaldybių lėšomis ten, kur komerciškai neapsimoka. Čia- ne lėšų, o prioritetų klausimas.
Viešojo transporto problema yra savivaldybių kompetencijoje, nacionaliniu lygmeniu būtų sunku nurodyti ar paveikti savivaldybių sprendimą nes jie daro analizės kiek ir kokio kiekio reikia transporto.
Darbo patirtis leidžia daryti išvadas kad tai nėra labai didelė problema. Jau ir dabar yra daug priemonių užtikrinančių judrumq. Valstybiniu mastu galima būtų taikyti mokestines lengvatas darbdaviams atsivežantiems darbuotojus ir ir išplečiant gavėjų ratq socialiniam taksi.
Kelių, geležinkelių infrastruktūros plėtra ir priežiūra. Lengvesnių galimybių vietinei migracijai sudarymas. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Vieno bendro vaisto manau nėra.
Sprendimai gali būti tik skatinamieji, t.y. valstybės politika regionų atžvilgiu siekiant vystyti viešąjį transportą, gerinti susisiekimą. Tam didelę reišmę turi ir kelių būklė.
Labai svarbi problema. Beje, Lietuvoje viešojo transporto prieinamumas žmonėms virš 65 metų yra pats prasčiausias tarp visų EBPO valstybių. Bet problema nėra tiesiog viešojo transporto trūkumas - nemaža dalis susisiekimo iššūkių kyla iš to, kad Lietuvoje gyvename gana netankiai, o reguliariai aptarnauti nedideles gyvenvietes yra labai brangu. Tai nereiškia, kad mes visus turime varu suvaryti gyventi vienas šalia kito, bet miestų ir rajonų planavimas turi būti toks, kuris skatintų tankesnį apgyvendinimą ilgainiui - tuomet būtų galima kokybiškų paslaugų koncentracija, įskaitant ir viešąjį transportą. Nors savivaldybės čia yra pagrindiniai žaidėjai sprendžiant šį iššūkį, visgi, nacionalinė valdžia gali skatinti sprendimus, kurie mažina viešojo transporto kaštus ir taip leidžia didinti prieinamumą: investicijos į ekonomiškesnius energijos šaltinius, savaeiges transporto priemones ir pan. gali atpiginti viešojo transporto eksploatavimą.
Viešojo transporto prieinamumas yra svarbus visuomenės pilnaverčiam dalyvavimui darbo rinkoje ir socialiniame gyvenime. Nors sprendimų galia daugiausia priklauso savivaldybėms, nacionaliniu mastu galima imtis šių priemonių:
1. **Finansinė parama**: Nacionaliniai fondai ar dotacijos viešojo transporto plėtrai ir modernizavimui, ypač regionuose, kur paslaugų trūksta.
2. **Nacionalinė strategija**: Sukurti ilgalaikę viešojo transporto plėtros strategiją, siekiant užtikrinti vienodą paslaugų prieinamumą visoje šalyje.
3. **Integracija ir koordinavimas**: Skatinti regioninių transporto sistemų tarpusavio integraciją, kad gyventojai lengviau pasiektų darbo vietas, gydymo ir kitas svarbias įstaigas.
Šios priemonės padėtų pagerinti viešojo transporto prieinamumą ir sumažintų socialinę atskirtį.
Kas krinta į akį apsilankius užsienyje tai priemiestinių traukinių tinklas. Dauguma rajonų centrų galėtų patogiai funkcionuoti kaip didmiesčių priemiesčiai. Nors stebuklingų sprendimų nėra, manau bėginis transportas yra dar pilnai neišnaudota niša.
Nacionalinė transporto plėtros strategija:
Sukurti ilgalaikę, nacionalinę transporto plėtros strategiją, kurioje būtų įvertinti visos šalies regionų poreikiai, identifikuotos pagrindinės transporto spragos ir parengti konkretūs tikslai bei veiksmai, skirti transporto prieinamumo didinimui. Tokia strategija galėtų padėti vienodinti paslaugų lygį visoje šalyje. Transporto integracija ir koordinavimas:
Skatinti tarpusavio koordinaciją tarp savivaldybių, kad viešasis transportas būtų labiau integruotas regioniniu lygiu. Nacionalinė vyriausybė galėtų sukurti bendrą informacinę sistemą arba reguliavimo mechanizmus, padedančius sklandžiau koordinuoti skirtingų transporto sistemų veiklą, pavyzdžiui, sujungiant tarpmiestinius ir miestų transporto maršrutus.
Nacionalinė vyriausybė gali veikti kaip koordinatorė ir rėmėja, padedanti užtikrinti vienodesnį ir prieinamesnį viešąjį transportą visoje šalyje.
Įvesti taisyklę, kad tarp tęstinio transporto ir atvykstančio nebūtų ilgesnis nei 30 minučių tarpas. Pvz.: Ziukių g. Paneriai, iki Vilniaus centro reikia važiuoti vos ne 2 valandas, nes nuvažiavus iki Salininkų, pamatome nutolstantį autobusą, kuris vyksta į miestą.
Taip pat, priešinčiausi bet kokiems automobilių mokesčiams, kol nėra sutvarkyta visuomeninio transporto infrastruktūra. Gyvenau Danijoje, norėčiau daniško viešoje transporto modelio.
Pirma susirinkti su atsakingais asmenimis is savivaldybes ir ieskoti sprendimo budu, jeigu to prireiktu paleisti papildomu marsrutu, kad palengvintu zmoniu gyvenima.
Skatinti savivaldybes pasirupinti geresnem salygom pasiekti svarbes vietas zmonem
Rodyti daugiau
Suskleisti
Rimas Petručionis
2024-09-13
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Lietuvos banko patvirtintose Atsakingojo skolinimo nuostatose yra nustatytas minimalus 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas būsto paskoloms. Ar siektumėte atlaisvinti ši reikalavimą ? Jei taip, ar toks sprendimas turėtų, jūsų nuomone, neigiamą poveikį finansų sistemai arba būsto kainoms?
Pradinis įnašas reikalingas. Tai vienas pagrindinių įrodymų, kad žmogus iš esmės gali skolintis ir geba susitaupyti reikalingą sumą būstui. Vienintelė išimtis, kurią būtų verta svarstyti yra galimybė jaunoms šeimoms (iki 30 metų) su vaikais sumažinti pradinio įnašo dydį ar prisidėti valstybės garantija. Tokia šio reikalavimo išimtis neturėtų sudaryti neigiamo poveikio būsto kainoms.
Pradinio įnašo dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į šalies ūkio, bei finansų būklę. Nepagrįstas radikalus įnašo sumažinimas galėtų sukelti gyventojams nepagrįstų lūkesčių ir pernelyg didelę paklausą NT rinkoje. Visi sprendimai turėtų būti gerai pamatuoti ir priimami paisant ekspertų nuomonės.
Taip siekčiau atlaisvinti nes ši paslauga sunkiai prieinama daugeliui jaunų šeimų. Finansų sistema pasirengusi tokiems pokyčiams. Būstų kainos trumpalaikėje perspektyvoje turėtų kilti - vėliau stabilizuotis.
Jei būčiau Seimo narys, svarstyčiau pradinio įnašo reikalavimo atlaisvinimą, tačiau atsižvelgčiau į kelis aspektus.
Finansinis stabilumas: mažesnis įnašas galėtų padidinti paskolų prieinamumą, bet taip pat riziką gyventojams per daug įsiskolinti, kas gali kelti pavojų bankų ir finansų sistemos stabilumui.
Būsto kainos: lengvesnės skolinimo sąlygos galėtų paskatinti būsto kainų augimą, o tai apsunkintų būsto prieinamumą ir galėtų sukelti rinkos perkaitimą.
Socialinis aspektas: tai padėtų jauniems žmonėms įsigyti būstą, bet kartu padidintų jų finansinį stresą. Nors tai gali suteikti daugiau galimybių, būtina atidžiai įvertinti rizikas ir galimą poveikį finansų sistemai bei rinkai. Galimas sprendimas – selektyvus atlaisvinimas su papildomomis apsaugos priemonėmis.
Pati susidūriau su šiuo klausimu, labai sunku jaunoms poroms surinkti tiek pinigų, kad, su šio laiko kainomis, nupirkti būstą.
Aš palikčiau 5%, o kitus 10%siūlyčiau išskaidyti į kelių metų mėnesines įmokas, kad jaunai šeimai liktų galimybė dar ir įsirengti.
Nemanau, kad tai turės įtakos kainoms.
Taip, bet su išimtimis. Siekiant atlaisvinti 15 proc. pradinio įnašo reikalavimą, reikėtų labai atsargiai įvertinti šio sprendimo pasekmes. Nors tai galėtų pagerinti būsto prieinamumą, yra didelė rizika, kad tokie pokyčiai destabilizuotų finansų sistemą bei išpūstų būsto kainas.
15% minimalus pradinis įnašas yra diskriminuojantis, kadangi egzistuoja draudimo paslaugos, o ir bankai paskolas duoda įkeisdami turtą, kuris jau būna 80% pastatytas
Atsakingojo skolinimo nuostatos, įskaitant minimalų 15 proc. pradinio įnašo reikalavimą būsto paskoloms, yra svarbios siekiant apsaugoti tiek skolininkus, tiek finansų sistemą nuo per didelės rizikos. Sumažinus šį reikalavimą, daugiau žmonių galėtų lengviau gauti būsto paskolas, ypač tie, kuriems sunku sukaupti pradinį įnašą. Tačiau toks sprendimas galėtų turėti ir neigiamų padarinių:
Sumažinus pradinio įnašo reikalavimą, bankai galėtų tapti labiau pažeidžiami, nes paskolos gavėjai, turintys mažesnį nuosavą kapitalą, gali būti labiau linkę nevykdyti įsipreigojimų.Tai galėtų padidinti nemokių paskolų skaičių ir sukelti papildomų sunkumų finansų sistemai.
Mažesnis pradinis įnašas galėtų paskatinti daugiau žmonių pirkti būstą, kas savo ruožtu gali padidinti būsto paklausą. Dėl to būsto kainos galėtų augti, o tai galėtų sukelti nekilnojamojo turto burbulą, kurį vėliau būtų sunku kontroliuoti.
Kadangi dirbu šiame sektoriuje, atlaisvinčiau šį reglamentà, nes jis tikrai nėra pagrindinis faktorius atsakingo skolinimosi. Taip pat užkerta kelià būsto prieinamumui.
Tikrai neatlaisvinčiau - būsto kainos priklauso tik nuo pasiūlos ir paklausos. Jei šis reikalavimas atlaisvėtų, tą pačią sekundę šokteltų būsto kainos, nes daugiau žmonių galėtų įsigyti tą patį rinkoje esančių būstų skaičių. Tuo pat metu bankai žymiai griežčiau tikrintų galimybes mokėti paskolos palūkanas bei užsiprašytų didesnės maržos. Vienintelis būdas yra didinti būstų pasiūlą, arba didinti rajonų patrauklumą per susisiekimo bei sociokultūrinės aplinkos gerinimą, kad daugiau žmonių persikeltų gyventi į rajonus.
Nesu tikras, ar pradinio įnašo mažinimas yra pats geriausias būdas spręsti būsto įperkamumo problema, bet faktas, kad šitą problemą spręsti reikia, nes Lietuva pagal būsto kainų augimą yra tarp pirmaujančių visoje Europos Sąjungoje. Mano vertinimu, Laisvės partijos programinis siūlymas sureglamentuoti dalinę nuosavybę ir suteikti teisę iš pradžių įsigyti dalį būsto (25-75 proc.) už likusią mokant nuomą ir su galimybe išsipirkti šią dalį vėliau, padėtų žmonėms paprasčiau įveikti pradinio įnašo barjerą ir nedidintų rizikos žmonėms pasiimti tokių paskolų, kurių jie ilgainiui nepajėgs aptarnauti (tai turbūt didžiausia rizika mažinant pradinio įnašo reikalavimą). Todėl išrinktas į Seimą siūlyčiau eiti šiuo keliu.
Pasisakyčiau už šio reikalavimo atlaisvinimą ar bent jau sumažinimą iki 10 procentų. Tai gerokai palengvintų galimybes jaunoms šeimoms įsigyti būstą, nes dabar jaunai šeimai, kuri nuomojasi būstą, yra nelengva sukaupti tą pradinį įnašą. O bankas ir be to pakankamai apsidraudžia rizikas: jam būstas yra užstatomas, jo vertę fiksuoja banko parinktas turto vertintojas, teikdamas paskolą bankas įvertina pajamas. Toks sprendimas iš pradžių kiek padidintų būsto kainas, nes išaugtų paklausa, bet po metų - dviejų kainos nusistovėtų, nes statybininkai pajėgtų padidinti pasiūlą.
Manau 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas yra geras būdas garantuoti atsakingo skolinimo politiką, tad, nekeisčiau to. Reikalavimo atlaisvinimas gali paspartinti infliaciją, sukurti “blogųjų” paskolų masę, kurių negrąžinimas destabilizuotų bankinę sistemą.
Kadangi nesu ekonomikos ekspertas, tai negalėčiau atsakyti kokį poveikį galėtų turėti 15 proc. pradinio įnašo atlaisvinimas tiek finansų sistemai, tiek būsto kainoms. Bet aiškinčiausi su kvalifikuotais ekspertais, kurie gebėtų argumentuotai modeliuoti tokio reikalavimo atsisakymo pasekmes.
Lietuvoje perskirstymas per biudžetą yra vienas žemiausių Europoje. Tai sąlygoja menką viešųjų paslaugų - sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos, policijos ir kt. - finansavimą. Ar sutinkate, kad tai yra problema? Jei taip, kokių sprendimų imsitės?
Mažas BVP perskirstymas per biudžetą yra pagrindinė kliūtis, trukdanti tinkamai finansuoti viešasias paslaugas. Sieksime didinti valstybės pajamas įgyvendinant žaliąją mokesčių reformą ir mokesčių sistemos progresyvumą. Mokesčių sistema turėtų kurti mažesnę našta dirbantiems, o didžiausią teršiantiems. Sprendimo būdai: a)Žalioji mokesčių reforma (motyvacija kurti tvarų verslą ir demotyvacija tęsti aplinkai nedraugišką ir socialiai neatsakingą verslą). Pagrindinis elementas- visą mokesčių sistemąsistemą apimantis CO2 mokestis. b) nekilnojamo turto mokestis. c) lengvatų peržiūrėjimas. Lengvatos galimos tik ten ku kuriams bendrasis gėris - švietimas, vaikų ir jaunimo užimtumas, sportas, parama/labdara, kaupimas senatvė pensijai, aplinkosauga, ekologija. d). Bažnyčia neturėtų būti iš kitų ūkio subjektų. Jos ekonominė veikla turėtų būti aiškiai ir skaidriai apskaitoma. Nepriklausomai atstovaujamos religijos. e)Sustiprinta pranešėjų apie neskaidrią ekonomine veiką apsauga.
Dažnai problema yra pačiame planavime, kai suplanuojamos ir skiriamos lėšos vienai sričiai, o ten jos nepanaudojamos ir grąžinamos į valstybės biudžetą ir tos sumos siekia milijonus. Tos lėšos galėjo būti panaudotos kitoms sritims ar priemonėms, jei būtų teisingai planuojama ir efektyviai panaudojama.
Sutinku, tai yra problema. Išeitis- teisinga mokesčių sistema. Mokesčius turėtų mokėti kiekvienas nuo visų savo pajamų, nedarant išlygų. Tokiu būdu, koks nors agroverslo magnatas turėtų sumokėti gal penkiskart daugiau, nei moka dabar. Neapmokestinamas pajamų dydis palaipsniui turėtų pasiekti MMA, tai pagerintų mažas pajamas gaunančiųjų finansinę būklę.
Taip, tai problema. Reikia peržiūrėti biudžeto išlaidų kategorijas ir kriterijus bei štvirtinti atskaitomybę ir atsakomybę už efektyvų biudžeto naudojimą. Negirdėjau, kad kada būtų atliktas biudžeto naudojimo įvertinimas pagal skirtas lėšas ir rezultatą, t.y. pokytį, kuris pasiektas.
Visoms sritims yra teikiamas finansavimas pagal pateiktą poreikį. Kurį pildo kiekvieną instancija. Problema yra kad lėšos yra naudojamos netinkamai, jai būtų naudojamos pagal prioritetą tai viskas būtų gerai. Ypač metų pabaigoje kai visoms biudžetinėms instancijos turi išleisti visus gautus pinigus, nes jai neišleis kitais metais gaus mažiau. Pirkimų kontrolė,kuri neveikia ir paslaugos ar prekės perkamos su 300 proc antkainis.
Perskirstomo biudžeto lėšos yra pakankamos tik jau labai neracionaliai naudojamos. Dažnais atvejais paslaugos dubliuojasi. Kol lėšos pasiekia galutinį vartotojq pamaitina 3,5 ar daugiau tarpininkų. Finiše lieka trupiniai.
Nemanau kad kiekis yra didžiausia problema. Efektyvumas - yra. Mano idėja ir pagrindinės pastangos yra atviri duomenys. Institucijos, žmonės ir šiaip valstybė generuoja daugybę duomenų. Juos reikia mokėti kaupti, viešinti, analizuoti ir tų analizių pagrindu daryti sprendimus. Tai turėtų padėti efektyvinti valdžios aparatą.
Aš sutinku, kad viešųjų paslaugų finansavimas turi būti didesnis. Bet perskirstymas nėra vienintelis būdas tai pasiekti. Aš iš principo nesu prieš didesnį perskirstymą, manau, kad tam tikrais atvejais jis yra reikalingas, bet nežinau, ar tai būtinai yra taip Lietuvos atveju. Kada nors ateis laikas, kai iššūkius gali tekti spręsti didesniu perskirstymu, bet šiuo metu matau per dar labai daug neišnaudoto potencialo didinant viešųjų paslaugų finansavimą per tolesnį šalies ekonomikos augimą ir valstybės procesų efektyvumo didinimą. Manau, kad į šiuos du aspektus turime pirmiausia telkti savo dėmesį.
Taip, tai yra problema. Dėl to viešasis sektorius yra nekonkurencingas. Pigios viešosios paslaugos negali būti kokybiškos. Vienintelis kelias efektyvinti viešujų paslaugų finansavimą.
Taip, manau tai yra problema. Pirmasis žingsnis, nors ir atrodytų mažai reiškiantis, yra privalomas pajamų deklaravimas visiems Lietuvos gyventojams. Šiuo metu taip yra JAV. Sekantis žingsnis yra apsibrėžimas, kas yra pajamos. Pagal dabartinę Lietuvos teisinę bazę pajamomis yra vadinama daug skirtingų dalykų, pvz, pardavimo pajamos, darbo pajamos. Problema, kad vienos “pajamos” reiškia įplaukas atskaičius išlaidas, o kitos - ne. Ekonomikos moksle dažniausiai žmogaus pajamos reiškia beveik tą patį, ką versle reiškia pelnas - kapitalo (arba, vartojimo galimybių) prieaugį. Mano siūlymas ties tuo ir apsistoti, tiesa, tai reikalautų daug įstatymų korekcijų, bet iš kitos pusės, būtų galima panaikinti begalę mokestinių režimų. Taip pat tokia sistema būtų skaidresnė ir sąžiningesnė bei mažintų įtampą tarp samdomų darbuotojų bei dirbančių su individualia veikla.
Taip, sutinku, kad Lietuvoje žemas perskirstymo per biudžetą lygis yra problema, nes tai lemia nepakankamą viešųjų paslaugų, tokių kaip sveikata, švietimas, socialinė apsauga ir saugumas, finansavimą. Šios sritys yra esminės siekiant užtikrinti visuomenės gerovę ir socialinį teisingumą.
Sprendimai galėtų apimti:
1. **Mokesčių sistemos peržiūrą**: Sukurti labiau progresyvią mokesčių sistemą, kurioje didesnes pajamas gaunantys asmenys prisidėtų daugiau, taip padidindami biudžeto pajamas.
2. **Biudžeto perskirstymo prioritetų peržiūra**: Efektyviau paskirstyti biudžetą, didesnį dėmesį skiriant sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos finansavimui.
3. **ES fondų panaudojimas**: Optimizuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą viešųjų paslaugų tobulinimui.
Tokie sprendimai padėtų didinti socialinę lygybę ir užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas visiems gyventojams.
Lietuvoje problema, kad niekas neskaičiuoja išlaidų. Pinigai ištaškomi kontoroms ir projektams, kurie nekuria jokios prodėtinės vertės. Pažiūrėkite kur dingsta pinigai ir pamatysite, jog pinigų yra, tik jie nepasiekia reikalingų sričių.
Perskirstymas per biudžetą yra problema, ją spręsti reikia kompleksiškai:
* įvedant progresinius mokesčius nekilnojamam turtui, pelnui, didelios galios privačioms transporto priemonėms; *taupyti sumažinant valstybės biurokratinį aparatą; * sumažinti seimo narių skaičių iki 101; * atliekant visų ministerijų išlaidų auditą;
Manau, kad viešųjų paslaugų finansavimas turėtų būti susietas su jų kokybės rodikliais. Be to, nepritarčiau viešųjų paslaugų finansavimo didinimui valstybės skolos sąskaita.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Vytautas Butėnas
2024-09-13
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar pritariate ES siūlomai direktyvai, pagal kurią susirašinėjimo programėlės privalėtų atverti privačius žmonių duomenis teisėsaugai?
Stebint vaikų nutukimo, sėslaus gyvenimo tendencijas, dar visgi nesant sveikos gyvensenos panacėjai Lietuvoje, o ir man asmeniškai kartais dėl energijos trūkumo turint iššūkių su cukraus vartojimu, būčiau už papildomą apmokestinimą, kuris iš dalies mažintų ir prieinamumą. Bet iš principo tai tik šalutinis efektas, atsakymas - sveikos gyvensenos populiarinime.
Nors iš principo nebūčiau prieš tokio mokesčio įvedimą, tačiau šiame periode manau, kad pirmiau reikia sužiūrėti, kaip ir kur naudojami valstybės asignavimai, ir tik po to imtis naujų mokesčių įvedinėjimų. Pirmiausia - valstybės išlaidų išsamus auditas.
Šiandien esu už mokesčių stabilumą, o esant pokyčio poreikiui, tai jų perskirstymą, bet ne naujų įvedimą. Duotuoju laiku toks mokestis manau sukeltų didesnį nepasitenkinimą nei naudą, todėl rinkčiausi kelti klausimą: kaip paskatinti vartotojus rinktis sveikesnį maistą? Galbūt peržiūrėti subsidijas ekologiniam ūkininkavimui, siekiant užtikrinti, kad sveikas maistas yra įperkamas vidutiniam vartotojui. Taip pat peržiūrėti tiekimo grandinių trumpinimo iniciatyvas ir skatinti sveiko maisto atsiradimą ant didesnės dalies gyventojų stalo.
Pritariu cukraus mokesčiui, nes žmonėms trūksta atsakokmybės už savo veiksmus, nors norėčiau, kad alkoholio prekybos ir reklamos ribojimų būtų mažiau. Skamba, kaip prieštaravimas, bet gal todėl, kad negeriu kolos, o vyną.
Cukraus mokesčiai ir alternatyvių saldiklių apmokestinimas yra svarbi visuomenės sveikatos politikos priemonė, turinti potencialą mažinti cukraus vartojimą ir su juo susijusias sveikatos problemas, tokias kaip nutukimas, diabetas, širdies ligos
Cukraus mokestis siekia mažinti su cukrumi susijusias sveikatos problemas, tokias kaip nutukimas, diabetas ir širdies ligos, skatindamas vartotojus rinktis sveikesnius produktus, o gamintojus – mažinti cukraus kiekį. Taip pat šios lėšos gali būti naudojamos sveikatos priežiūros programoms finansuoti. Tačiau kritikai teigia, kad mokestis gali neproporcingai paveikti mažas pajamas gaunančius žmones ir ne visada sukelia norimus elgsenos pokyčius. Kai kurie siūlo vietoj mokesčio investuoti į edukaciją arba skatinti gamintojus savanoriškai keisti produktų sudėtį. Alternatyvūs mokesčiai dirbtiniams saldikliams taip pat svarstomi, nors jų poveikis sveikatai dar neaiškus. Mokesčio sėkmė priklauso nuo jo įgyvendinimo ir papildomų iniciatyvų.
Manau, kad cukraus mokesčiai gali būti efektyvi priemonė mažinant nesveiko maisto vartojimą ir skatinant sveikesnius gyvenimo būdus. Daugelyje šalių įvesti cukraus mokesčiai, ypač gėrimams su dideliu cukraus kiekiu, jau parodė teigiamus rezultatus – sumažėjo šių produktų vartojimas, o gamintojai pradėjo siūlyti sveikesnes alternatyvas. Tačiau svarbu, kad tokie mokesčiai būtų derinami su edukacinėmis kampanijomis apie sveiką mitybą ir prieinamomis sveikomis alternatyvomis. Alternatyvūs mokesčiai, pavyzdžiui, už perdirbtus produktus ar dirbtinius saldiklius, taip pat gali turėti vietą, jei jie orientuoti į visuomenės sveikatos gerinimą.
Ko dar nesugavosit? Gana tų mokesčių,per akis jų, vogti lai nustoja ir viskam užteks!! Jei nesugeba valdžios žmonės sugeneruoti papildomų pajamų be mokesčių, tai nėra ko valdžioje būti!!
Yra posakis apie cukrų, kaip apie baltąjį nuodą. Ko gero ne be pagrindo jis atsirado.
O viešoje erdvėje matant vis gausėjančius nutukusių jaunuolių būrius, peršasi išvada - cukraus mokestis tikrai reikalingas.
Ir biudžetas pasipildys apčiuopiamai, ir Tautos sveikatai tik į naudą išeis.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Aplinkosaugos koalicija
2024-09-19
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar sutiksite didinti aplinkosauginius (taršos) mokesčius ir taip prisidėti kuriant mažiau taršią ekonomiką? Kokias pagrindines kliūtis matote, kad aplinkosauginiai mokesčiai Lietuvoje stringa?
Taip. Pagrindinėmis kliūtimis įvadrinčiau gal ne tiek visuomenės ir verslo pasipriešinimą, bet sudėtingą kontrolę ir biurokratiją. Be to, tie dalykai labai susiję. Norinti patikrinti teršimo atvejus dažnai užtenka patikrinto dokumento/sertifikato, kurio ir galiojimą sunku susekti, o jis nugula į segtuvus užimančius daug vietos.
Pritarsiu. Tačiau jie turi būti aiškiai pamatuoti ir nesukurti Lietuvos verslui ir gyventojams daugiau kliūčių/problemų negu likusioje ES ir taip nesumažintų Lietuvos konkurencingumo. Galbūt ne tik taršos mokesčiai galėtų prisidėti prie mažiau taršios ekonomikos, galbūt aplinkai draugiškas verslas galėtų gauti didesnę paramą.
Aplinkosauginiai mokesčiai yra svarstytina galimybė siekiant keisti žmonių elgesį. Tačiau, kaip rodo pavyzdžiai Vakarų Europoje, labai dažnai tokio tipo mokesčiai pernelyg stipriai gula ant socialiai pažeidžiamiausių žmonių pečių ir diskredituoja patį politikos tiksla. Mokesčiai turėtų būti svarstomi būtent šiame kontekste - ar įvestas mokestis neguls iš esmės ant žmonių kurie ir taip sunkiai išgyvena. To pavyzdys buvo bandymai įvesti automobilių mokestį argumentuojant, kad toks mokestis taptų paskata pereiti prie mažiau taršių automobilių. Lietuvos provincijoje žmonės renkasi automobilius kuriuos gali įpirkti, ir dažnai tai seni automobiliai. Ar tikrai toks mokestis pasiektų kokį nors kitą efektą negu apkrauti žmones kurie ir taip neturi daug atliekamų lėšų mokesčiu, kai tuo pat metu mes subsidijuojame elektromobilių įsigijimą aukštesnės vidurinės klasės atstovams. Kartais reguliacinės priemonės ar atvirkščiai - subsidijos - būtų paveikesnės.
Taip, tai yra vienas iš pagrindinių žaliųjų programos punktų. Taršos mokesčiai Lietuvoje yra labai maži arba beveik neegzistuoja, todėl esama mokesčių sistema iš esmės skatina teršimą. Turi būtų atvirkščiai, juk už aplinkos taršą vis tiek kažkas sumoka: netenka švarios aplinko, saugaus ir nuspėjamo klimato, o kartais ir savo sveikatos. Tuo tarpu teršėjas nieko už tai nemoka, o dar gauna papildomą pelną. Mūsų įstatymuose galioja principas "teršėjas moka," tačiau šis principas turi būti realiai įgyvendintas.
Aplinkosauginiai (taršos) mokesčiai stringa dėl mūsų dabartinių ir buvusių politikų stuburo trūkumo. Vos tik pradedamos judinti tam tikros verslo grupės jos visuomenėje pradeda kelti triukšmą, o politikai tuoj pat skuba keisti įstatymus taip, kad triukšmas nutiktų ir teršėjai liktų patenkinti. Visuomenės interesai užmirštami. Puikus to pavyzdys – ūkininkų protestai, kai visi aplinkosauginiai reikalavimai buvo atšaukti dar net prieš traktoriams atvažiuojant į Vilnių.
Ir taip, ir ne. Kai kurie mokesčiai galėtų būti didinami, tačiau svarbu mažinti mokesčius tiems, kurie neteršia. Turi pilnai veikti principas - teršėjas moka.
Taršos mokesčiai niekaip nesprendžia taršos problemos. Jie tik perkelia "taršą", o kartu ir darbo vietas į mažiau reguliuojamas valstybes, pvz. Kinija, Rusija ir Indija. Vietinės pramonės silpnėjimas ir konkrencingumo mažėjimas būtų egzistencinė grėsmė mūsų valstybei. Kovido pandemioja tai puikiai parodė. Tarša turi būti suvaldoma per technologinius reikalavimus ir standartus gamybai. Apmokestinti reikia nebent prekes, kurios atkeliauja iš taršiausių valstybių, nes nesirūpindami ekologija jie viską gamina labai pigiai ir nukonkuruoja mūsų gamintojus.
Ne. Pagrindinė problema, kad surinktų mokęsčių panaudojimas yra ne pagal paskirtį. Iš esmės visi mokęsčiai turėtų turėti tikslinę paskirtį. Aišku svarbu, kad pagal paskirtį surinktas mokęstis tiesiogiai ir būtų panaudotas iššūkiams spręsti.
Taip, taršos mokesčiai sukuria ilgalaikes paskatas pereiti prie mažiau taršių technologijų ir aš palaikau siūlymus juos didinti. Ne beatodairiškai ir drastiškai, bet palaipsniui, bet nuosekliai. Kaip ir su visais kitais mokesčiais, aplinkosauginiai mokesčiai stringa, nes interesų grupės sugeba mobilizuoti visuomenes grupes prieš tokių mokesčių įvedimą, o jų šalininkai nesugeba efektyviai konsoliduoti paramos tokių mokesčių įvedimui.
Aplinkosauginių mokesčių didinimas gali būti veiksminga priemonė siekiant mažinti taršą ir skatinti tvaresnę ekonomiką. Tačiau prieš pritardamas tokiems mokesčiams, norėčiau užtikrinti, kad jie būtų teisingai subalansuoti, kad nepakenktų verslams, ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, bei gyventojams, kurie galėtų jausti finansinę naštą.
Pagrindinės kliūtys aplinkosauginių mokesčių įgyvendinimui:
1. Politinis neapibrėžtumas
2. Finansinė našta verslui
3. Nepakankama parama inovacijoms
4. Sąmoningumo stoka
Taršos mokesčiai turi būti tinkamai kontroliuojami ir surenkami. Jų didinimas įmanomas tik esant poreikiui tai daryti. Mokesčių strigimas sietinas su politinės valios stoka, politikai vengia šių klausimų sprendimo, nes tai yra nepopuliaru.
Taip. Tinkamo komunikavimo nebuvimas paaiškinant kodėl mums to reikia ir paaiškinant, kad mes kaip tik per meduolio principą, per paramą ir subsidijas bandysime paveikti rinką, kad ji judėtų link tvarios ekonomikos, politinės valios nebuvimas, bijojimas ir žiūrėjimas kartais į sekančius rinkimus pamirštant tikslus ir vertybes su kuriomis ir ateita į dabartinį Seimą. Stipri priešprieša iš vėžinio taršaus verslo, kuriam nėra pelninga čia ir dabar kurti verslą tvariai.
Ne,nesutinku. Esmė ne mokesčių dydžiai,bet surinktų mokesčių tikslingas panaudojimas. Dabar galima surinkti daug,ir "surinkusieji" pasidalina. Kokia ir kam nauda iš to,manau pirštais rodyti nereikia :)
Sveiki, du klausimai ta pačia tema.
1) Kokia mėgstamiausia Jūsų krepšinio komanda? (LKL, NBA, Eurolyga)
2) Kokia Jūsų nuomonė apie sporto lažybas bei lažybų bendrovių reklamas? Labiau reguliuosite viską ar paliksit kaip yra? Ačiū
Neturiu mėgstamiausios, nes tiesą pasakius neinu į krepšinio varžybas ir nesergu ta manija, kur visa Lietuva serga už krepšinį.
Mano vienas vaikas lanko futbolą, kitas lanko krepšinį, tad aš esu jų fanė ir nesvarbu kol kas koks tai klubas :)
Tiesa sakant, krepšinio nežiūriu :) Turi kitų hobių ir darbų :) Dėl lažybų reguliavimo iš tiesų sudėtingas klausimas. Manyčiau, kad reikėtų palikti taip kaip yra
Domina tik Lietuvos krepšinio rinktinė.
Sporto lažybos ir lažybų bendrovių reklamos yra dviprasmiška tema, sukelianti tiek teigiamų, tiek neigiamų reakcijų.
Teigiamoje pusėje, sporto lažybos gali pridėti papildomos įtampos ir įdomumo žiūrint varžybas.
Tačiau neigiamos pasekmės taip pat akivaizdžios. Lažybos gali sukelti priklausomybę ir finansinę krizę, ypač tarp pažeidžiamų žmonių.
Kalbant apie lažybų bendrovių reklamas, jos dažnai yra agresyvios ir gali pakenkti jaunai auditorijai, skatindamos neatsakingą elgesį. Dėl to būtina reguliuoti ir stebėti šias reklamas, kad jos nevaikytųsi pažeidžiamų grupių.
Rinkos reguliavimas gali būti naudingas, siekiant užtikrinti, kad lažybos vyktų atsakingai ir skaidriai. Tai galėtų apimti griežtesnius reikalavimus dėl reklamos, edukacines kampanijas, skirtas informuoti apie rizikas, ir paramą tiems, kurie susiduria su priklausomybės problemomis.
Apskritai, svarbu rasti pusiausvyrą tarp pramogos teikimo ir saugumo užtikrinimo.
Vaikystėje buvo Kauno "Žalgiris", bet, kai komandos ėmė kviestis legionierius, lioviausi žiūrėti bet kokias varžybas. Dėl lažybų nesu kategoriškas. Manau, azartiniai lošimai gali egzistuoti, bet va dėl reklamos - abejočiau. Kaip ir dėl alkoholio bei rūkalų reklamų. Jei žmonės nori gerti, rūkyti, lošti ar lažintis - tegul, bet reklamuoti to nėra reikalo. Visgi priklausomybės. Reiktų išsamiau išdiskutuoti.
Kauno "Žalgiris", Los Andželo „Lakers“, Kauno "Žalgiris". Reguliuoti reikia, bet neperspausti. Asmeniškai man reklamos mepatinka nes iškreipia visq varžybų grožį.
Kaip Šiaulietis, turi sakyt Šiaulių "Šiauliai".(kažkaip dabar ne taip vadinasi)
Kažkada F1 lentynes remdavo cigaretės Marlboro. Rodos buvo neatsiejama Ferrari bolido dalis. Bet cigarečių reklamas uždraudė. Reklamos nunyko. Dabar net sunku pagalvoti, jog cigaretes išvis galima reklamuoti. Tas pats yra ir su lažybomis.
Manau pats metas priimti skausmingus (komandoms dėl biudžeto) sprendimus.
Žalgiris, Celtics, Žaligiris. Neigiamai. Aš asmeniškai ir partija pasisako už lošimų reklamos draudimą, prieš viešinimą industrijos, kuri jokios pridėtines vertės nekuria, o tik kuria daugiau socialinių problemų, tokia veikla morališkai negali sietis su sportu ir sveika gyvensena. Partija supranta, kad lošimų niekada nepavyks nei uždrausti nei užkardyti, bet valstybė gali pasistengi, kad tokia veikla būtų kažkur paraštėse.
Kartais pasižiūriu NBA ir Eurolygos varžybas. Sporto lažybų reklama turėtų būti labiau reguliuojama ir neturėtų būti agresyvi, siekiant užkirsti kelią priklausomybės atsiradimui nuo azartinių lošimų ypač tarp paauglių.
1. Daug metų buvo Žalgiris. Dabar man svarbiausia Lietuvos rinktinė.
2. Neigiama. Jei bus tokia iniciatyva, domėsiuosi ir tik tada spręsiu. Kategoriškos nuomonės neturiu.
1. Vilniaus "Rytas. 2. Sporto lažybų klausimas manau turėtų būti sprendžiamas kartu su kitais azartiniais lošimais, mano asmenine nuomone turėtų būti draudžiama reklamuoti bet kokius azartinius lošimus, kadangi dažnas užkibęs susigadina gyvenimą.
1) Kalbant apie mėgstamą krepšinio komandą, Lietuvos kontekste LKL dažnai mėgstamos komandos yra „Žalgiris“ arba „Rytas“. Eurolygoje „Žalgiris“ yra Lietuvos komanda, turinti daug palaikymo, tame tarpe palaikau ir aš. Kalbant apie NBA, mano mėgstama komanda priklauso nuo žaidimo stiliaus ar mėgstamų žaidėjų, kaip „Golden State Warriors“ arba „Los Angeles Lakers“.
2) Sporto lažybos yra jautri tema. Nors tai yra legali veikla, kyla diskusijos dėl lažybų bendrovių reklamų poveikio, ypač jaunimui. Lažybos gali tapti rimta problema. Mano tikslas – visiškai panaikinti sporto lažybų veiklą, nes ji turi neigiamą poveikį visuomenei, ypač jaunimui. Lažybos skatina priklausomybę, finansinius sunkumus ir moralinį nuosmukį. Manau, kad valstybė neturėtų remti tokios veiklos, kuri kenkia žmonėms. Sieksiu įstatymų, kurie uždraustų lažybų bendroves ir jų reklamas, kad apsaugotume visuomenę nuo šios žalingos įtakos.
Aš krepšinio nežiūriu, nebent per Olimpiadas ar pasaulio/Europos čempionatus, kai palaikau Lietuvos rinktines. T.y. kai jos ten patekdavo, tada žiūrėdavau. Reklamų labiau nereguliuočiau, nes, būdama liberale, esu prieš perteklinį valstybės kišimąsi į žmonių gyvenimus. Kodėl krepšinio klubai "parsiduoda" lažybų bendrovėms - tai jau kitas klausimas.
1. Tokios neturiu, krepšinį žiūriu tik pasaulio čempionato metu.
2. Sunku atsakyti. Man asmeniškai problemų dabartinė situacija nekelia ir tikrai negirdėjau jokių nusiskundimų iš aplinkinių, tad jai manančių priešingai atsirastų tikrai reiktų reaguoti ir peržiūrėti, bet kolkas poreikio nematau.
,,Žalgiris "
Nemanau, kad kiekvienos kadencijos seimas turi vis kažką ,,perreguliuoti". Tvarka nustatyta yra, reikia leisti jai veikti ir stebėti bei vertinti rezultatus.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Darius Skaisgirys
2024-09-27
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar gali LR statybos įstatymo 17 str. KEISTA:
2021 06 10 įstatymu Nr. XIV-383 (nuo 2022 05 01) "ekspertizės rangovas atitinka šį reikalavimą, jeigu jam po reorganizavimo perėjo rangovo, kuris iki reorganizavimo atitiko šį reikalavimą": būti "skirtas" įmonei kurios adresas sutapo su A.M. adresu?
Klausimą apie 28 ir 39 statybos įstatymo straipsnius užduoda gan dažnai. Vertėtų kuo skubiau peržiūrėti situaciją. Aplinkos ministerijos (A. jakšto 4) adresu, remiantis registrų centro vieša informacija, jokio kito juridinio asmens nėra. TIk Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. https://www.regia.lt/map/regia2?x=582225&y=6062150&scale=1000&identify=true&sluo_id=14&id=188602370
Koks jūsų klausimas? Patikslinkite aiškiai, su kontekstu ir kad būtų aišku ir suprantama koks ir apie ką yra jūsų klausimas. Ačiū. O apie teisinius dalykus, apie konkrečias situacijas galite pasikonsultuoti su konkrečios srities teisininku. Sėkmės.
LR Aplinkos ministerijos adresu pagal Registro centro JAR daugiau nėra juridinių asmenų. Departamentai, kurių adresas sutampa su LR Aplinkos ministerijos adresu, yra tiesiogiai pavaldūs šiai ministerijai.
Nelabai suprantu kokia problema, jei įmonė perima tą pačią atestaciją iš kito darinio, kurio nebelieka, jei svarbiausi yra patys specialistai ekspertai. Aš išvis atsisakyčiau privalomo įmonių atestacijos,, kaip ir su projektavimo įmonėmis, ir atpiginčiau taip ekspertizės paslaugas, svarbiausia yra specialistai atestuoti, jie nuolatos atnaujina žinias, jei yra pagrindinis naudingo darbo suteikėjas, ne įmonė.
Dėl Jūsų minimo atvejo tikslinga kreiptis į Valstybės kontrolę ar Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad būtų atliktas tyrimas ar tam tikros įstatymo pakeitimo nuostatos išimties tvarka nebuvo pritaikytos vienam subjektui.
Gali, bet jei turite pagrindą įtarti neskaidrumą ar netinkamą veiklą dėl adreso sutapimo su A.M., būtų tikslinga kreiptis į atitinkamas priežiūros institucijas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybą ar Statybos inspekciją), kurios galėtų įvertinti situaciją dėl galimų pažeidimų ar interesų konfliktų.
LR Aplinkos ministerijos adresu pagal Registro centro JAR daugiau nėra juridinių asmenų. Departamentai, kurių adresas sutampa su LR Aplinkos ministerijos adresu, yra tiesiogiai pavaldūs šiai ministerijai.
Tokius klausimus reiktų spręsti per atsakingas institucijas ir naudotis veikiančiais teisiniais būdais, kvestionuojant, jūsų manymu, neteisingus ar neteisėtus sprendimus.
Statybos įstatymo 17 straipsnio nuostatos reikalauja, kad ekspertizės rangovas atitiktų tam tikrus kriterijus, įskaitant ir patirtį, kvalifikaciją bei teisines ir technines galimybes. Jeigu rangovas po reorganizavimo perėmė visus reikalavimus atitinkančios įmonės teises ir pareigas, jis gali būti laikomas tinkamu.
Tačiau, jei „skirtas“ rangovas turi sutapti su adresu, kuris yra asmens (pvz., A.M.) adresas, tai gali kelti klausimų dėl nepriklausomumo ir skaidrumo. Statybos įstatyme gali būti numatyti reikalavimai dėl nepriklausomumo, kad ekspertizė būtų objektyvi.
Pagal įstatymą, ekspertizės rangovas gali perimti teises ir pareigas po reorganizacijos, jei atitinka nustatytus reikalavimus prieš reorganizaciją. Jei reorganizacijos metu įmonės adresas sutapo su asmens (šiuo atveju A.M.) adresu, tai nėra tiesiogiai susijęs klausimas su ekspertizės reikalavimais. Adreso sutapimas tarp įmonės ir asmens gali kelti klausimų dėl interesų konflikto ar kitų teisinių aspektų, tačiau pats adresas nėra pagrindinis kriterijus, kuris lemia, ar įmonė atitinka ekspertizės rangovo reikalavimus.
Teisiniuose ginčuose arba vertinant interesų konfliktus šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į platesnį kontekstą – ar reorganizacijos metu buvo laikomasi visų teisinių reikalavimų, ir ar nebuvo pažeistos viešųjų pirkimų, konkurencijos ar kitų sričių taisyklės.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Darius Skaisgirys
2024-09-25
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Statybos įstatymo 28 ir 39 str. pakeitimai sudarė gana palankias sąlygas „nesąžiningų“ statybų įteisinimui, ką įrodo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-02-23 sprendimas. Kodėl atsakingos institucijos "korupcijos nepastebi"? Kuri iš institucijų turėtų imtis iniciatyvos ir visa tai pakeisti?
Korupciją įrodyti gan sunku, ypač jei korumpuoti aukštesnio rango valdininkai. Jie turi išteklių pasisamdyti gerus juristus ir teisininkus, kurie randa įstatymų.
Bet gera matyti, kad įkliūna ir labai apsukrūs.
Su sprendimu nesu susipažinusi, todėl komentuoti negaliu.
Bet, jei kalbant bendrąja prasme, iniciatyvos turi ateiti iš visuomenės per NVO, politikus. Būtent visuomenės neabejingumas yra geriausias pokyčių variklis.
Minėto įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo 2024-07-01 dienos, tad Statybos inspekcijos ieškinio patenkinimui įtakos neturėjo. Ta pati Statybos inspekcija yra atsakinga už leidimų statyti išdavimą. Tad tokioje svarbioje inspekcijoje neturėtų dirbti paperkami ir nekompetentingi inspektoriai. O korupciją statybos sektoriuje stebi LR Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Šis klausimas vis kitokia forma jau kartojasi ne kartą. Suprantu, kad yra žmogus/nių, kuriems tai yra svarbus klausimas. Tačiau tai yra tikrai specifinis klausimas ir šioje srityje neturiu žinių, kad galėčiau komentuoti.
Institucijos gali "nepastebėti" korupcijos dėl ribotų resursų, didelės biurokratinės naštos bei sudėtingų statybos procedūrų. Tam tikri įstatymo punktai, leidžiantys išvengti deklaracijų pateikimo, neatliekant pilno patikrinimo, gali būti išnaudojami. Be to, gali kilti interesų konfliktai, kai tam tikri subjektai daro įtaką sprendimų priėmėjams. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėtų imtis griežtesnės statybų priežiūros. Aplinkos ministerija galėtų inicijuoti įstatymo pataisas.
Kaune taip pat pastebiu daug stambaus masto statybų, kurios vykdomos neva "rekonstruojant pastatus", tačiau akivaidzu, kad senojo pastato praktiškai nelieka. Nustatyta 50 proc. rekonstruojamo pastato riba, tokiai atvejais, tikrai yra per didelė. Mano nuomone, statybų sritis vis dar per menkai reglamentuota, ypač tais atvejais, kai statybos kelia priešpriešą su vietine bendruomene. Mano nuomone, reikėtų aiškiau apibrėžti didesnių projektų derinimo tvarką su vietine bendruomene, siekti darnesnės miestų vystymo eigos, net jeigu tai kelia projekto kaštus. Šiuo metu pastebiu tik formalų projekto supažindinimo su visuomene reikalavimo išpildymą, kai bendruomenės balsas išklausomas tik formaliai, jau galutinėje projekto stadijoje, kai daryti projekto korekcijas tampa jau nebepraktiška.
Glaudesnis bendradarbiavimas tarp Statybų inspekcijos, STT, Seimo ir vyriausybinių organizacijų ir aiškus įstatymų peržiūros procesas gali padėti užkirsti kelią nesąžiningoms statyboms ir užtikrinti skaidrumą statybų sektoriuje.
Jeigu yra padarytos korupcinės landos ir tai įrodo faktinės aplinkybės, šį įstatymą turėtų koreguoti atitinkama institucija, t.y., Aplinkos ministerija.
Dėkoju už pasidalintąinformaciją. Yla išlenda iš maišo, jūsų pateiktas pavyzdys parodo, kad kai institucija atlieką pareigą viskas yra gerai, svarbiausia, kad tokiose situacijose nebūtų jokių susitarimų, yra pažeidimai ir jie yra, džiaugiuosi, kad Statybos inspekcija šiojesituacijoje suveikė. Mano asmeniniu atveju dažnai nevykdo savo pareigų. Dokumentų klastojimas yra prokuratūros arba policijos sritis. Inspekcija galėtų perduoti šią informaciją jiems, jei tik yra įrodymų. O galų gale reikia žiūrėti, ar tokia sistema iš esmės veikia ir yra efektyvi valstybei ar reikia ją keisti, nes daug kur statybos procese dalyvauja asmenys nesusiję su valstybine kontrole.
Nesu įsigilinusi į šią bylą, tačiau Statybos įstatymo 28 ir 39 str. pakeitimų klausimas vis kartojasi ir, panašu, kad sukėlė tikrai nemažai nepatogumų. Viena ką galiu pažadėti, tai ieškoti atsakymų, nes nekompetentingas atsakymas, neišmanant klausimo, neturi daug vertės. Tačiau tai, kad klausimas kartojasi, rodo jo aktualumą. Jeigu iš esmės laikyčiau rinkos liberalizavimą teigiama kryptimi, šiuo atveju kyla klausimų ar suteikus sprendimo teisę kitoms organizacijoms buvo suderintas jų patikimumo ir teisėtumo tikrinimas bei kompetencijos išduoti leidimus, kuriuos, kaip suprantu, teismas pažymi kaip negaliojančius.
Tai rodo daugelio regionų Teismų, teisėsaugos ir valdininkų korupcijos laipsnį. Kas gali imtis iniciatyvos, kai aukščiausiuose teisėsaugos institucijose irgi "ranka tepa ranką pinigais"? Šiuo atveju manau turi padirbėti naujai išrinkti į Seimą nariai. Visiškai išvalyti Teismų ir Generalinės Prokūraturos senbūvius, korupcininkus, pastatyti vietoje jų sąžiningus, jaunus ir nepriklausomus savo srities profesionalus, tada manau ir Temidė praregės bei baus visus, kurie kenkia ir nelegaliai pelnosi iš Lietuvos valstybės.
Europos Sąjungos plėtra ir naujų narių priėmimas yra svarbūs procesai, kurie gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Todėl svarbu, kad nauji nariai, įskaitant ir mane, laikytųsi ES pagrindinių vertybių, tokių kaip demokratija ir žmogaus teisės bei prisidėtų prie ES stabilumo ir augimo.
Tam, kad nauja valstybė įstotų į Europos Sąjungą, ji turėtų atitikti vertybių, tokių kaip pagarba žmogaus teisėms, laisva konkurencija, nepriklausoma žiniasklaida ir teismai ir pan. sąrašą. Valstybės turi įsipareigoti teisiškai. Taip pat reikia taip pat galvoti apie sprendimų priėmimo vienbalsiškumo atsisakymą, ypač jautriais ir svarbiais klausimais, nes kuo daugiau valstybių, tuo sunkiau rasti kompromisus sprendimuose, ir Europos Sąjunga rizikuoja tapti lėta ir nespėti žengti koja kojon su rinkos pokyčiais.
ES plėtra reikalinga, bet naujos kandidatės turi atitikti keliamus reikalavimus ir laikytis bendrai pripažintų europinių vertybių. Narystės derybų proceso metu kandidatės turi rodyti vykdomą pažangą. Pvz. Gruzijos derybos dėl jos valdžios pozicijos buvo pristabdytos. Ukrainos atvejis išskirtinis, čia reiktų taikyti kitus reikalavimus ir standartus atsižvelgiant į tebevykstantį karą ir būsimus šalies atstatymo iššūkius.
Dėl plėtros - pritariu. Mums reikia konservatyvių jėgų stiprėjimo, o Rytų Europa - puiki jų bazė. Nepritariu integracijos gilinimui, nes ne tam išėjome iš vienos imperijos, kad atsidurtume kitoje.
Mano manymu, naujų narių priėmimas turi būti griežtai vykdomas vadovaujantis ES direktyvos, atsižvelgiant į narių kandidačių ekonominę ir geopolitinę situaciją.
ES plėtra yra sudėtingas procesas, reikalaujantis balansavimo tarp naudos ir iššūkių, o sėkmingas priėmimas gali paskatinti taiką ir raidą Europoje. Nauji kandidatai turi atitikti Mastrichto kriterijus ir laikytis ES teisės aktų, kas užtikrina, kad nauji nariai atitinka bendrus standartus.
Dėl Europos Sąjungos plėtros ir naujų narių priėmimo mano pozicija būtų tokia:
1. Parama demokratiniam ir ekonominiam vystymuisi – ES plėtra turėtų būti grindžiama šalių kandidačių gebėjimu atitikti ES demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės principus ir ekonominius kriterijus. Tik šalis, kuri atitinka šiuos reikalavimus, turėtų būti priimama, kad būtų užtikrintas stabilumas ir gerovė visoje ES.
2. Stabilumas ir saugumas – plėtra turėtų prisidėti prie saugumo ir stabilumo Europoje. Naujos narės turėtų padėti stiprinti bendrą saugumo architektūrą, ypač atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius.
3. Integracija ir pasiruošimas – svarbu, kad šalis kandidatė būtų tinkamai pasiruošusi, nes per greita plėtra gali kelti iššūkių pačiai ES. Todėl būtina investuoti į pasirengimo procesą, kad naujos narės sėkmingai integruotųsi į politinę, ekonominę ir teisinę sistemą.
Tai yra bendras visuotinis visų Europos valstybių požiūris į naujų narių atsiradimą. Šiap reikia išspręsti dabartinės problemas, kad visos esamos Europos sąjungos narės gautų vienodas išmokas ir būtų sudarytos vienodos sąlygos.
Plėtra jau ir taip uždelsta neleistinai. Jau 2019 metais buvo Albanija ir Šiaurės Makedonija pilnai pribrendę. Dabar atėjo ir Moldovos, Ukrainos, Sakartvelo eilė.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Ernesta Ignotienė
2024-10-02
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Visi žinome, kad Lietuvoje yra didžiulė gimstamumo problema. dDaug porų susiduria su nevaisingumo problemomis. Deja, beveik visais atvejais tenka kreiptis į privačias klinikas, paslaugos yra nekompensuojamos. Kaip ketinama padėti tokioms poroms?
Sieksiu, kad seimas daugiau dėmesio skirti šeimos politikai bei gimstamumo skatinimui. Tai gali apimti platesnes iniciatyvas, susijusias su šeimos planavimo paslaugų prieinamumu, įskaitant nevaisingumo gydymo kompensavimą
Aš manau, jei valstybė suinteresuota didinti gimstamumą, tai tada reikėtų padėti negalinčioms, bet norinčioms susilaukti vaikų, ir kompensuoti joms nevaisingumo klinikų paslaugas.
Reikia kompensuoti nevaisingų porų gydymą. Neužmirškime, kad jau šiandien yra daug būdų, kada ne tik medicininė intervencija padeda negalinčioms susilaukti vaikų poroms tapti tėveliais, tame tarpe ir dvasinė pagalba, švietimas ir pan.
Būtent Liberalų sąjūdis pateikė pasiūlymus dėl palankesnių sąlygų pacientams, norintiems pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir finansinio kompensavimo mechanizmo įgyvendinimo. Seime buvo sulaukta pritarimo šiems įstatymo pasiūlymams.
Norint padėti poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis, valstybė galėtų plėsti kompensavimo galimybes, įkurti ar plėsti specializuotus centrus, vykdyti prevencines programas, suteikti finansinę ir psichologinę pagalbą, kompensuoti vaistų išlaidas bei užmegzti bendradarbiavimą su privačiomis klinikomis. Tai užtikrintų geresnį ir prieinamesnį nevaisingumo gydymą visoms šeimoms Lietuvoje.
Mano vertinimu, turėtų būti kompensuojamos šios išlaidos ar bent dalis šių išlaidų, nes kiekvienas naujas gyventojas valstybei sukuria pridėtinę vertę.
Manau, kad valstybė turėtų atlaisvinti reikalavimus dėl dirbtinio apvaisinimo, kurie smarkiai padidina jo kaštus (pavyzdžiui, neribotas embrionų saugojimas). Taip pat reikia diskutuoti apie dalinį šios paslaugos kompensavimą.
Būtina numatyti kompensavimo mechanizmą. Taip pat patarčiau apsvarstyti ir įsivaikinimo ar globos variantą. Nieko nėra geriau nei išauginti likimo nuskriaustą vaiką, nežiūrint kokie sunkumai laukia.
Ši problema, kaip ir daugelis kitų sveikatos sistemos skaudulių turi būti sprendžiama didinant finansavimą sveikatos sistemai ir plečiant kompensuojamų paslaugų spektrą.
Liberalų teiktas „Šeimų paketas“ liberalizavo pagalbinio apvaisinimo tvarką, įteisino šeimų darželius, numatė pinigines kompensacijas tėvams, kurie samdo aukles, savivaldybių įstaigose ir institucijose nurodė įrengti vaikų kambarius, o tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų ir norintiems grįžti į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, įteisino sutrumpintą 4 darbo dienų savaitę.
Vienintelis kelias - ieškoti lėšų. Kadangi per Lietuvos biudžetą palyginus su kitomis ES šalimis perskirstoma labai maža BVP dalis, dėlto kenčia įvairios svarbios socialinių paslaugų sritys. Būtinas didesnis perskirstymas, mažesnis šešėlis, pirmiausia valstybinių, o ne privačių klinikų stiprinimas.
Tai labai svarbus klausimas. Kelios galimos priemonės, kurias būtų galima svarstyti norint padėti tokioms poroms:
1. Kompensavimas iš valstybinio biudžeto. 2. Valstybinės klinikos ir specialistų tinklo plėtra: Sukūrus ar sustiprinus valstybinės sveikatos priežiūros įstaigas, galinčias suteikti tokią pagalbą, būtų galima sumažinti privačių klinikų dominavimą ir padidinti gydymo prieinamumą.
3. Mokesčių lengvatos. 4. Švietimas ir profilaktika: Reikalingas didesnis dėmesys prevencijai ir švietimui apie nevaisingumą, sveiką gyvenseną bei reprodukcinės sveikatos priežiūrą. Tai galėtų sumažinti problemų mastą.
5. Psichologinė ir emocinė parama: Be medicininės pagalbos, būtina užtikrinti, kad poros gautų psichologinę ir emocinę paramą, nes nevaisingumas gali sukelti didelį stresą. Tokios priemonės padėtų ne tik individualioms poroms, bet ir spręstų bendrą gimstamumo mažėjimo problemą Lietuvoje.
Valstybė turėtų sutelkti visą dėmesį į nevaisingumo prevenciją. Dar nuo mokyklos suolo skatinti jaunimo fizinį aktyvumą, sveiką mitybą, ugdyti atsakomybę ir brandų požiūrį į šeimą, dėl ko jaunos poros būtų skatinamos neatidėti vaikų gimdymo vėlyvam laikotarpiui, kai jau padėti vaisingumo klausimu darosi sunku ir brangu. Apie procedūrų kompensavimą kalbėti sunku, nes privačios klinikos taiko tiek jiems patiems suprantamą kainodarą, kainos yra siaubingos. Ne paskutinėj vietoj ir etiniai klausimai susiję su kai kuriomis technologijomis. Jei nevaisingumą sąlygoja medicinininės priežastys, valstybė galėtų prisidėti gydant nevaisingumo priežastį. O taip pat turėtų būti palengvintos sąlygos įsivaikinti vaikus.
Lietuvoje nevaisingumo problemos yra aktuali tema. Keletas galimų sprendimų, kurie gali būti įgyvendinami: Valstybės parama ir kompensacijos, Viešojo sektoriaus ir privačių klinikų bendradarbiavimas, Švietimas ir informavimas, Psichologinė pagalba, Pagerinti tyrimų ir gydymo galimybes, Didesnė prieiga prie konsultacijų.
Šie žingsniai gali padėti geriau spręsti nevaisingumo problemas Lietuvoje ir suteikti reikalingą paramą poroms, siekiančioms tapti tėvais.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Agne Albrechtaite-Visockiene
2024-10-04
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar pritartumėte įstatymo pataisai, kad du neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius, vaiko tėvas galėtų imti nuo vaiko gimimo, kol gimdyvė yra nėštumo ir gimdymo atostogose ir moters organizmas mediciniškai gyja po gimdymo/cezario pjūvio?
Pritarčiau tokiai įstatymo pataisai, kadangi tai galėtų turėti keletą teigiamų aspektų:
Tėvo įsitraukimas: Galimybė tėvui pradėti naudoti vaiko priežiūros atostogas dar prieš gimdymą skatina jo aktyvų dalyvavimą nuo pat vaiko gimimo. Tai gali padėti stiprinti tėvystės ryšį ir dalijimąsi atsakomybe.
Motinos sveikata: Tuo metu, kai motina atsigauna po gimdymo, tėvas galėtų padėti ir prisidėti prie namų ūkio ir vaiko priežiūros, kas būtų ypač svarbu, jei motina patyrė sudėtingą gimdymą ar reikalauja daugiau laiko atsigauti.
Lygios galimybės: Tokia pataisa padėtų užtikrinti, kad tiek motina, tiek tėvas galėtų pasinaudoti priežiūros atostogomis, remiantis šeimos poreikiais.
Pagal dabartinį teisinį reguliavimą vaiko tėvas gali imti 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogų nuo vaiko gimimo. Vaiko priežiūros atostogos paprastai suteikiamos po nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos (turintiems ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą), iš karto apmokant 78 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio už 2 mėn. neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių. Jeigu pvz. motina neturi tokio stažo, tai vaiko priežiūros atostogas (taip pat ir 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius) gali imti vaiko tėvas nuo vaiko gimimo. Tėvai gali tarpusavyje susitarti, kuris tuos 2 neperleidžiamus mėnesius ims pirmas ir kada juos ims. Jeigu neužtenka to, kas yra reglamentuota Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, galima būtų svarstyti Jūsų pateiktą siūlymą.
Pritarčiau. Lietuvos Regionų partijos programoje yra minima, kad šeima yra vertybė. Suvokdami demografines problemas, ketinama imtis visų galimų socialinių ir finansinių priemonių gimstamumui skatinti. Dviejų neperleidžiamų tėvo įsitraukimo į vaiko auklėjimą ir priežiūrą atkėlimas leistų motinoms išvengti pogimdyvinės krizės rizikos ir moteris galėtų pasirūpinti ne tik kūdikiu, bet ir pati savimi bent jau minimaliai. Taip šeima nenukentėtų ir finansine prasme.
Įstatymo pataisai, kuri leistų tėvams imti du neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius nuo vaiko gimimo per gimdyvės nėštumo ir gimdymo atostogas, gali turėti teigiamų aspektų. Tačiau, svarbu atsižvelgti į praktinius ir teisinius aspektus, kaip tai būtų įgyvendinta, kaip būtų užtikrinta, kad abi šalys būtų informuotos ir galėtų susiderinti dėl atostogų, bei kaip tai paveiktų darbuotojų teises ir darbo rinką.
Tirčiau ir analizuočiau situaciją bei pasitarčiau su specialistais, tokiais kaip socialiniai darbuotojai, teisės ekspertai ir medicinos specialistai, prieš imantis tokių pokyčių.
Pritarčiau tokiai įstatymo pataisai, nes ji galėtų suteikti kelis privalumus: 1. Tėvo įsitraukimas: Galimybė tėvui pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais nuo vaiko gimimo padėtų stiprinti jo ryšį su naujagimiu ir aktyviau įsitraukti į vaiko auginimą nuo pat pradžių. 2. Palaikymas mamai: Tėvo buvimas namuose, kai mama atsigauna po gimdymo, gali būti didelis emocinis ir praktinis palaikymas. Tai padėtų motinai geriau atsigauti, sumažintų stresą ir padidintų šeimos bendrą gerovę. 3. Lyčių lygybė: Tokia pataisa galėtų prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo, nes ji leistų tėvams dalytis atsakomybėmis ir pareigomis nuo pat vaiko gimimo, o ne tik po motinos atostogų pabaigos. 4. Vaiko gerovė: Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai aktyviai dalyvauja jų priežiūroje nuo pat mažens, dažnai turi geresnius emocinius ir socialinius rezultatus.
Žinoma, svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamos sąlygos šiai pataisai įgyvendinti, kad tėvai galėtų efektyviai pasinaudoti šia galimybe.
Jei teisingai supratau Jūsų klausimą, tai kalbate apie du iš eilės nepertraukiamus mėnesius iškart po gimdymo? Kaip žmogus - taip, visiškai pritarčiau, nes žinau kaip svarbu šeimai būti kartu pirmaisiais kūdikio mėnesiais. Tačiau reikėtų bent preliminarių skaičiavimų kiek tai kainuotų papildomai valstybei ir ar tai nebūtų per didelė našta verslui.
Laiko sukimą įvedė ne Lietuvos Respublikos parlamentas. Buvo ketinama atsisakyti laiko sukimo dar 2023 metais, tačiau Europos parlamente ši mūsų parlamentarų idėja užstrigo. Mano nuomone, gana sukinėti laiką, nes tas laiko sukinėjimas kenkia sveikatai.
Daugelis šalių ir regionų diskutuoja apie galimybę atsisakyti laiko persukimo, nes jo nauda ir žala gali skirtis priklausomai nuo individualių asmenų ir vietos sąlygų. Kaip ir bet kuri kita schema, laiko persukimas turi savo pasekmių sveikatai, socialiniams įpročiams ir net ekonomikai. Aš prieš laiko sukiojimą.
Sutikčiau nepersukinėti ir palikti tą patį vasaros laiką, o jei kam reikia, galima keisti darbo valandos pradžią, bet nebūtina dabar visiems keisti laiką.
Laiko persukimas, keičiant žiemos ir vasaros laiką, yra diskutuojama tema, turinti tiek privalumų, tiek trūkumų.
Reakcija į laiko persukimą:
Daugelis žmonių patiria nuovargį ir sveikatos problemas po laiko persukimo, nes tai trikdo jų biologinį ritmą. Nors laiko persukimas gali sutaupyti energiją, jo nauda ne visada yra akivaizdi, o kai kurios įmonės gali patirti sunkumų dėl laiko pokyčių. Vasaros laikas padeda geriau išnaudoti dienos šviesą ir skatina aktyvesnį laisvalaikį.
Bendras požiūris į laiko persukimą turėtų būti grindžiamas šiuolaikiniais moksliniais įrodymais ir visuomenės poreikiais, siekiant rasti geriausią sprendimą. Asmeniškai man laiko persukimas didelės įtakos neturi.
Normaliai. Esu už laiko persekiojimą. Tai labai pragmatiška ir protinga, nes labai racionaliai išnaudojamas šviesus paros metas..Būtų nesąmonę, jei paliktume žiemos laiką, ką siūlo persekiojimo priešininkai,.vasarą švintant 3 val., o temstant visa valanda anksčiau, nei vasaros mažiau turėtumėm šviesos, ko labai trūksta mūsų klimatinės juostoje. Ypač neracionaliai būtų neišnaudotas ryto šviesos laikas. Juk šiandien žmonės nebesikelia ir nepradeda darbų su šviesa. Taigi, palaikau tą visuomenės dalį, kuri nepritaria laiko persukinėjimui ir nieko neketinu šiuo klausimu daryti. Išskyrus protingą dialogą su kitaip mąstančiiais juos įtinkinant kas yra racionalu, paprašant nebekelia šio klausimo.
Asmeniškai man laiko persukinėjimas didesnės įtakos neturi, tačiau šis klausimas turėtų būti reguliuojamas Europos Sąjungos lygmeniu, jog visose valstybėse nusistovėtų viena ir konkreti tvarka.
Nepritariu laiko persukinėjimui. Mano darbotvarkėje tai nėra aktualiausias klausimas, pati neplanavau inicijuoti svarstymo, bet kadangi paminėjote, atkreipsiu dėmesį, o jei būtų balsavimas, balsuočiau už laiko persukinėjimo panaikinimą.
Esu kelių ir gatvių projektuotojas ir man nuolatos reikia galvoti apie viešųjų erdvių pritaikymą spec. poreikių žmonėms. Aš suvokiu spec. žmonių poreikius bent jau kalbant apie judėjimo laisvės suteikimą.
Taip pat mokiausi Palaiminto Teofilijaus Matulionio katalikiškojoje gimnazijoje, kurioje jau nuo 2000 taikomas įtraukiamojo ugdymo principas ir aš užaugau aplinkoje, kurioje buvo spec. poreikių žmonių.
Matome tai, kad situacija net neįgalumo nustatymo tarnyboje yra labiau subiurokratinta negu buvo anksčiau. Suprantu jūsų pyktį, nes, pavyzdžiui, turint negalią eiti kasmet iš naujo į neįgalumo nustatymo tarnybą yra labai perteklinis reikalavimas, nes, logiškai mąstant, aklasis niekada nematys. Kas dėl išmokų, sieksime, kad neįgalumo išmokos palaipsniui didėtų.
Maksimaliai, nes visuomenės pažanga matuojama dėmesiu pažeidžiamiausiems. Su Laisvės partija turime labai stiprią programą šiam klausimui ir ją įgyvendinsime, kad žmonėms su negalia būtų prieinamas transportas, darbas, pramogos, įtraukus ugdymas, kad jie nebūtų suvaryti į atskirą getą, atskiriant juos nuo likusios visuomenės.
Žmonių su negalia problemos yra labai svarbios ir reikalauja dėmesio bei sprendimų. Neįgaliųjų teisių užtikrinimas, prieinamumas, integracija į visuomenę ir lygiavertės galimybės yra svarbūs aspektai, kurie turėtų rūpėti visiems.
Neįgaliųjų problemos yra labai svarbios, nes siekiame užtikrinti lygiavertę ir orią gyvenimo kokybę visiems. Neįgalieji dažnai susiduria su kasdieniais iššūkiais, kuriuos būtina spręsti per geresnę infrastruktūrą, tinkamą socialinę apsaugą ir galimybes įsitraukti į darbo rinką.
Neįgaliųjų problemos yra svarbi tema.
Neįgaliųjų teisių užtikrinimas prisideda prie lygių galimybių visiems visuomenės nariams.
Svarbu, kad visuomenė rūpintųsi visais jos nariais, ypač tais, kurie susiduria su papildomais iššūkiais.
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką ir socialinę sistemą prisideda prie bendro ekonominio augimo.
Kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė yra svarbi, ir neįgaliųjų palaikymas gali padėti jiems pasiekti geresnę gyvenimo kokybę.
Manau, kad neįgaliųjų problemos turėtų būti prioritetinė sritis, kuri reikalauja dėmesio ir sprendimų, kad būtų užtikrinta teisingesnė ir įtraukesnė visuomenė.
Visi žmonės rūpi ir jų problemos, kol asmuo dalyvauji politiniame gyvenime. Neįgalumą turintys žmonės negali likti skurdo riboje ar išstumti iš darbo rinkos.
Tai yra aktuali ir vis dar opi mūsų šalyje problema. Vis dar yra daug vietų kur neįgaliesiems yra problematiška papulti,ju rengiama ar mažai atkreipiama dėmėsio į juos. Reikia tai taisyti
Per šią Seimo kadenciją priėmėme nemažai įstatymų kurie gerina negalią turinčių asmenų gyvenimą. Jei būčiau išrinktas antrai kadencijai palaikyčiau įstatymų projektus, kurie dar labau pagerintų negalią turintiems asmenims.
Asmeniškai neįgaliųjų socialiniai klausimai nėra tie, kuriuose turima įgyta patirtis leistų teikti siūlymus ir analizuoti esamą neįgaliųjų gyvenimo, integracijos į darbo rinką, socialinių išmokų ir pan. kokybę. Tačiau sėkmės atveju šia sritimi lygiai taip pat domėčiausi labiau kaip ir kitomis, siekiant priimti teisingus ir pilnai išdiskutuotus įstatymų pakeitimus mūsų parlamente.
Visi piliečiai, įskaitant neįgaliuosius, turi lygias teises, todėl svarbu jiems sudaryti patogias sąlygas, kad galėtų jomis naudotis. Mano prioritetas yra sveika ir švari aplinka visiems, aplinkosauginės problemos, tačiau net ir šioje srityje reikia nepamiršti neįgaliųjų, pvz. kuriant tvaresnę susisiekimo sistemą, ar sudarant sąlygas jiems naudotis žaliosiomis zonomis.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Viktoras Viktoras
2024-09-19
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Profesinės karo tarnybos kariams yra draudžiama tarnauti Lietuvos kariuomenėje, jeigu jie yra teisti / pripažinti kaltais. Į Seimą tokie asmenys gali kandidatuoti, o išrinkti gali įtakoti valstybės veiklą.
Ar pritariate, kad teisti ir pripažinti kaltais asmenys negalėtų kandidatuoti į LR Seimą?
Ar pritariate, kad reikia keisti Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetus, kad valstybiniai miškai būtų ženkliai labiau nei dabar orientuoti į gamtos apsaugos, rekreacinius ir kitus nemedieninius poreikius? Jei taip, kokius veiksmus matote būtinais, kad šis pokytis įvyktų sėkmingai?
Taip pritariu. Veiksmai manau galimi įvairūs. Vienas jų nustatymas gamtos apsaugos tikslų ir indikatorių urėdijai ir finansų susiejimas su jais. Tik vienas pavyzdys, bet mūsų programoje miškams yra skirta nemažai dėmesio ir priemonių.
Miškų resurso naudojimas turi atitikti jų atsinaujinimo, atkūrimo tempus. Negalime pereikvoti miškų, tačiau kartu negalime visos Lietuvos paskelbti rezervatu. Jei nenaudosime savo medienos, tuomet turėsime pirktą ją iš Sibiro taigų.
Taip,pritariu.Bet mes Mažeikių pašoneje turime VMG pastatytą modernią g-lą kuriai žaliava pagrinde buvo tiekiama iš Baltarusijos.Nutraukus medienos importą,buvo prasmdėti masiškai šluoti mūsų miškai.Taip,kad šį klausimą reikia spręsti kompleksiškai.
Klausimą vertėtų performuluoti taip - ar mes esame pasirengę sužlugdyti Lietuvos baldų pramonę, kuri yra viena iš svarbiausių darbo vietas kuriančių industrijų kuriančių darbo vietas Lietuvos regionuose. Manau ne, tai būtų didelė klaida.
Klausime yra keista formuluotė - kodėl būtent tik Valstybinių miškų urėdija turi turėti tokius prioritetus? Kodėl tik ji išskirta? Kodėl ne privatūs miškų savininkai?
Bet atsakant konkrečiau - visi poreikiai turi būti derinami. Lietuva turi didinti savo miškingumą (35 proc. visos šalies teritorijos yra visiškai įmanoma kartais tiesiog administracinėmis priemonėmis). Mes turime gryninti miškus kurie naudojami išsaugojimui, rekreacijai ir ekosistemų paslaugoms, ir tuos kurie gali būti naudojami medienos poreikiams. Mediena yra atsinaujinantis išteklius. Juo reikia naudotis, plėsti miškų plotus ir taip prisidėti prie klimato kaitos valdymo.
Miškai turėtų daugiau tarnaut ne tik medienai, bet ir gamtos apsaugai, rekreacijai. Pirmas žingsnis – mažint iškirtimų apimtis ir daugiau dėmesio skirti miškų atkūrimui bei biologinės įvairovės išsaugojimui. Taip pat reikia sukurti daugiau parkų ir poilsio zonų, kad žmonės galėtų lengvai naudotis miškais laisvalaikiui. Reikėtų keisti miškų tvarkymo taisykles, kad daugiau būtų investuojama į ekosistemų išsaugojimą, o ne tik į medienos gamybą. Valstybė turėtų daugiau lėšų skirti gamtos apsaugos projektams, kad miškai būtų apsaugoti ateities kartoms.
Taip. Valstybė turi rūpintis gamtosauginiais reikalavimais. Miškai ir kiti valstybiniai žalieji plotai tam ir paliekami. Ūkine veikla turi užsiimti privataus miško subjektai be apribojimų. Kardinaliai reikia keisti miškų įstatymq, saugotinų medžių ir krūmų aplinkos apsaugos ministro įsakymus. Sureguliuoti finansinius srautus.
Valstybiniai miškai jau virsta į Akcinę bendrovę. Pradėkime nuo to, kad miškai iš Akcinės bendrovės turi grįžti į valstybės rankas, nes likimas bus kaip su "Ignitis".
Pasak Seimo kanceliarijos, Lietuvos respublikos piliečiams Lietuvoje niekas nepriklauso, todėl nebėra jokių "valstybinių".
Taip, pritariu, kad reikia keisti Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetus, kad valstybiniai miškai būtų labiau orientuoti į gamtos apsaugą, rekreaciją ir kitus nemedieninius poreikius.
Norint sėkmingai perorientuoti Valstybinių miškų urėdijos veiklos prioritetus, reikėtų imtis šių veiksmų:
1. Teisinio reguliavimo peržiūra ir miškų politikos pokyčiai
2. Miškų klasifikacijos pokytis
3. Finansinių mechanizmų ir paskatų kūrimas
4. Miškų rekreacinės infrastruktūros plėtra
5. Ekologinių paslaugų vertinimas
6. Visuomenės ir vietos bendruomenių įtraukimas
7. Tvaraus miškų valdymo mokymai ir mokslinių tyrimų skatinimas
Taip. Mažinti urėdijos tikslus uždirbti pelną iš miškų kirtimo, pasitvirtinti nacionalinę strategiją, kokią viziją turim savo miškams, ar norim atkurti sengiras, kur ir kiek, dabar neturim net bendro tikslo, tai tęsti diskusija ir bandyti priimti sprendimą, o jam nepriėmus tiesiog laikinai visai sustabdyti kirtimus.
Pritariu. Pirmiausiai parengti realybę atitinkančias kvotas medienos naudojimui valstybės viduje,ir eksportui. Ekortuojama mediena turi kurti naudą valstybei o ne žalą,kada tuo tarpu naudą gauna privatus asmenys. Tokie medienos eksportavimo tikslai turėtų būti uždrausti ,o tokia veikla vykdantys stipriai kontroliuojami bei negailestingai baudžiami už nesilaikymą nustatytos tvarkos.
Negaliu atsakyti į ši klausimą nes nesu įsigilinęs į šia problema jai ji yra.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Aplinkosaugos koalicija
2024-09-19
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar pritariate, kad gyvenamųjų teritorijų kaimynystėje esančių miškų pagrindinė paskirtis turi būti rekreacinė, kultūrinė arba ekologinė, neturi būti išplyninančių ūkinių kirtimų?
Ar balsuotumėte prieš savo sąžinę ir įsitikinimus, jei manytumėte, jog tokio sprendimo nori jūsų rinkėjai arba toks sprendimas, nors jums nepatinkantis, buvo ekspertų jums įrodytas kaip teisingas? Ar galite pateikti pavyzdžių, kada (ne)galėtumėte priimti sprendimo, prieštaraujančio jūsų nuomonei?
Man gyvenime labai svarbu mano vertybės bei įsitikinimai, tad ir balsuočiau pagal tai. Negalėčiau priimti sprendimų, kurie kenktų gyvūnams bei skatintų jų išnaudojimą, didintų gamtos taršą, skatintų klimato kaitą, diskriminuotų žmones.
Didžiulė vertybė yra pripažinti klydus, jei tas įrodoma faktais. Žmonės, visų pirma, yra verti savo atstovo, kuris būtų nuoširdus ir galėtų pripažinti klydęs ar neišmanantis atskiros temos, bet sugebėtų pasitaisyti.
Negalėčiau balsuoti prieš savo įsitikinimus, išskyrus jeigu ekspertų būtų įrodyta, kad toks sprendimas yra teisingas ir naudingas bei reikalingas Lietuvos žmonėms.
Čia du skirtingi klausimai. Pirmas klausimas yra "ar balsuotumėte prieš savo sąžinę ir įsitikinimus, jei manytumėte, jog tokio sprendimo nori jūsų rinkėjai". Šiuo atveju norėčiau susitikti su rinkėjais ir iš jų išgirsti jų nuomonę, o ne pačiai manyti, kaip jie mano.
Antras klausimas "ar balsuotumėte prieš savo sąžinę ir įsitikinimus jei toks sprendimas, nors jums nepatinkantis, buvo ekspertų jums įrodytas kaip teisingas?" Šiuo atveju vėlgi reiktų pasverti visus už ir prieš, nes teisingas nereiškia sąžiningas ir tinkamas.
Bet iš principo, savo veikloje (esu mokslininkė) remiuosi faktais, logika, duomenimis. Bet vadovaujuosi ir sąžine ir socialinio teisingumo įsitikinimais.
Niekada nebalsuočiau prieš savo sąžinę ir įsitikinimus, nes tai reikštų, kad esu negarbingas žmogus. Ekspertų įrodymai niekada nėra absoliutūs, nes ekspertai gali būti ideologiškai angažuoti.
Jei rinkėjai mane išrinktų, jie puikiai žinotų kokias vertybes ir kokį požiūrį nešu. Pakeisti požiūrį įmanoma, jei jis pagrindžiamas. Tikrai neišsižadėčiau vertybinių klausimų (žmogaus teisės, aplinkosauga, gynyba).
Jei sprendimas yra pagrįstas ekspertų įrodymais, nors neatitiktų mano įsitikinimams - atlikčiau papildomas studijas detaliau įsigilinti į situaciją. Tuomet jei pasitvirtins, kad šis sprendimas yra teisingas visuomenės gerovei - būsiu linkusi svarstyti tokį variantą jį priimant, net jei jis neatitiktų asmeninių įsitikinimų.
Mano įsitikinimai neprieštarauja tiesai. Antraip turėčiau pripažinti save idiotu. Gyvenu pagal savo įsitikinimus. Juos deklaruoju savo rinkėjams, ir jeigu dauguma nubalsuoja už mane, reiškia jie pritaria mano įsitikinimams.
Jeigu ekspertai pateiktų tvirtus ir pagrįstus argumentus, įrodančius, kad tam tikras sprendimas yra geriausias, arba jei dauguma mano rinkėjų aiškiai parodytų savo norą tam tikra linkme, aš būčiau linkusi persvarstyti savo poziciją ir esant labai tvirtiems argumentams, balsuoti pagal gautus patarimus. Visgi, jei matyčiau jog argumentų logika kertasi su žmogaus teisėmis, socialiniu teisingumu, ar mano požiūriu kelia rimtą pavojų, laikyčiausi savo įsitikinimų.
Na, jeigu įtikintų ekspertai ir to prsšytų rinkėjai gal ryžčiausi balsuoti. Tačiau labai retai balsuoju prieš savo valią. Buvo momentų, kai sulsukdsvau frakcijos pasmerkimo dėl netinkamo balsavimo. Man principai ypatingai svarbūs.
Taip balsuočiau, jei ekspertai argumentuotai pagrįstų arba – tokio sprendimo pageidautų rinkėjai. Pavyzdžių pateikti negaliu, nes dar tokios situacijos nebuvo, nes į Seimą kandidatuoju pirmą kartą.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Darius Skaisgirys
2024-09-22
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Po Seimo priimtų statybos įstatymo pakeitimų 28 ir 39 str. dėl pastatų pridavimo tvarkos įsigaliojusios nuo 2022 05 01 paslaugos kaina šoka 1000%. ir daugiau. Kaip pavadintumėte tokią rinką turint omenį, kad įstatymo pataisas „inicijavo“ liberalas Simonas Gentvilas?
Man stebint šio ministro veiklą, susidaro įspūdis,kad jo pagrindinis tikslas,kad ne kai kurie pastatyti,prieš keletą metų medienos perdirbimo fabrikai nepritrūktų žaliavos.Dėl paslaugos kainos,tai aišku ,kad jos pabrangimas neadekvatus.
Tikiu, kad kažkam patiko pirkti pažymas iš valstybės papildomai primokant juodais. Reforma buvo reikalinga siekiant išskaidrinti sritį. Kad konkurencija rinkoje ne tokia kokios galimai buvo tikėtasi reikia spręsti ir galimai reguliuoti papildomai.
Mano nuomone jeigu vienbučiams ar dvibučiams pertekliniai reikalavimai. Kažkada rašiau rekomendacijas Simonui Gentvilui dėl statybų saugos gerinimo, kad reikėtų įtraukti privalomumą statinio projektinėje sąmatoje numatyti kolektyvines saugos priemones, kad visi rangovai privalėtų įsivertinti, tai spėkit ar sureagavo
Kaip manote, ar Lietuvoje reikalingi didesni taršos mokesčiai? Jei palaikote ar nepalaikote - kodėl ir kokie (kokio dydžio, ką apmokestinantys), jūsų manymu, jie turėtų būti?
Ne neturėtų. Pirma tai Lietuva maža šalis tad įtaka taršai labai maža. Skurdas vienas iš didžiausių. Vos tik pradeda atsirasti vidurinioji stipresnė klasė neproporcingi mokesčiai sunaikina jq.
Aš už gryno oro naudojimo mokėtį :), o dar yra lietus mokėstis ir vėjo. Atskiras mokėstis nesprendžia probelmos iš esmės turi buti sistema veiksmų, jeigu norima kovoti su tarša. Bet kova su tarša tai kova su žmogumi, nes jis taršos gamintojas. Tad perspektyb\va yra viena.. Kita vertus kiek lėšų įdedama į žmogaus uir verslo ekoliginio mąstymo ugdymą.
Sutinku, kad taršos mokesčiai reikalingi.
Labai taršioms transporto priemonėms, siūlyčiau , kad techninę apžiūrą tokie automobiliai eitų du kartus dažniau, nei priklauso dabar. Visai uždrausti akmens anglies naudojimą biudžetinių ir viešųjų įstaigų katilinėse, skatinant šį sektorių keisti šildymosi būdą valstybės dalinai remiamais šilumos ūkio pertvarkymo projektais.
Gyventojams nemokėti šilumos kompensacijų individualiuose namuose, kurie naudoja anglį ar durpių briketus. Taip dar labiau paskatintume pasinaudoti parama taršiems katilams pasikeisti į netaršius.
Skatinti gyventojus pakeisti senas stogo dangas, kur buvo naudojamas asbesto šiferis, jį surenkant iš gyventojų nemokamai, kompensuojant šį surinkimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.
Mokesčiai ir jų dydžiai nesprendžia taršos keliamų problemų. Mokesčiai tik sunkina ir komplikuoja žmonių gyvenimus. Klausimas būtų ne naujų mokesčių įvedimas,ar esamų mokesčių didinimas,bet surenkamų mokesčių panaudojimas! Jei taupome operacijai,bet santaupas prageriame,sveikata pasitaisys ar chirurgai operuos dykai?
Tai yra būtina, nes tarši veikla neturi būti pelninga. Šiuo metu taršos mokesčiai visose srityse yra simboliniai, o tai sudaro palankias sąlygas didesnei taršai. Kitas svarbus aspektas – Lietuvoje darbo pajamos yra stipriai apmokestinamos. Ar tai reiškia, kad norime, jog žmonės nedirbtų? Principas turėtų būti toks, kad apmokestinami visuomenei žalą darantys veiksmai, o lengvatos ir parama būtų teikiamos tik ten, kur kuriama nauda visuomenei (pvz., aplinkos tausojimas, gamtos atkūrimas, švietimas ir pan.).
Taršos klausimas sprendžiamas ne tik per mokesčius, bet ir per pagalbą inovacijoms, pramonės industrijai ir visuomenei. Ugdymui ir švietimui bei inovatyvioms perdirbimo ar žaliosioms technolohijoms reikia laiko ir lėšų.
Ne. Didžiausia problema yra ne mokesčiai, o taip kaip surinkti pinigai naudojami. Klasikinis pavyzdys - maišelių mokestis. Kur gauti už juos pinigai naudojami? Beje, ar kas pastebėjote, kad bene 70 proc. produktų parduotuvėse supakuota toje pačioje neperdirbamoje pakuotėje. Įvedus šį mokestį nueita iki absurdo, kai pradėti pakuoti atskiri sausainiai ar vaisiai. Taigi, ar tikrai teisingas mokestis? Ar tikrai tai leido pasiekti iškeltus tikslus?
Manau jog Lietuvoje ir taip per daug mokesčių. Kvotas pardavinėjame kitoms valstybėms, o savus smaugiame.
Šiukšlinimo kontrolė taip, reikalinga. Mokesčiai - ne, nes mokesčiai mažina konkurencingumą bei blogina žmonių gyvenimą.
Lietuvoje per artimiausius 3-4 metus žingsnis po žingsnio įsigalios CO2 dedamosios mokestis (kuris veikia kaip priedas prie akcizų), tad tiek jei kalbame apie taršą kaip CO2 ar panašių junginių išmetimą - taršos mokesčiai jau yra įvesti, tik dar neįsigalioję, ir pradės didėti metai po metų. Reikia suprasti, kad jei Lietuva nesumažins CO2 išmetimo ilgainiui mes, kaip valstybė, turėsime pradėti mokėti baudas, kurios bus labai didelės. Tad šiuo atveju mokesčių dydis ne tiek svarbus kiek skatinimas pereiti pvz. prie mažiau taršios gamybos ar transporto, suteikiant kelius pvz. įmonėms kredituotis ir gauti finansavimą technologiniam atsinaujinimui.
Lietuvoje taršos mokesčiai , akcizai , per dideli , o kontrolė per maža . Pramonininkai leidžia sau nesilaikyti aplinkosaugos reikalavimų , o Lietuva dėl jų moka baudas .
Palaikau didesnius taršos mokesčius Lietuvoje, nes jie skatintų tvaresnę ekonomiką ir padėtų kovoti su klimato kaita. Didesni mokesčiai už CO2 emisijas ir taršius automobilius paskatintų gyventojus ir verslus rinktis ekologiškesnes transporto priemones bei investuoti į mažiau teršiančias technologijas.
Mokesčiai galėtų būti diferencijuoti pagal taršos lygį – pavyzdžiui, didesnis tarifas būtų taikomas senesniems, daug teršiantiems automobiliams ir pramonės įmonėms, kurios nesiekia mažinti emisijų. Transporto taršos mokestis galėtų svyruoti nuo 100 iki 1000 eurų per metus, priklausomai nuo automobilio taršos lygio, o pramonės taršos mokesčiai turėtų būti peržiūrimi ir koreguojami pagal jų poveikį aplinkai. Taip būtų užtikrintas sąžiningumas ir efektyvumas.
Taršos mokesčiai turėtų būti adekvatūs. Nejaugi apmokestinus senus autimobilius padaugėjo prekyba naujais automobiliais? Taršai yra kvotos. Berods buvusi tarptautinė prekyba kvotomis yra nebegalima, bet vidines proporcijas galima įsivesti. Galima suratsi balansą. Šalia taršos mokesčių vertėtų labiau skatinti perdirbti tai kas perdirbama.
Lietuva jau turi taršos mokesčius, kuriuos moka įmonės. Automobilių taršos mokestis yra, bet jis realiai neatlieka taršos mokesčio funkcijos ir yra labiau registracijos mokestis nei taršos. Fiziniai asmenys neturėtų mokėti taršos mokesčių kaip atskiro mokesčio.
Manau, kad reikia pamatuoti, kokią "paslėptą žalą" daro tam tikros rūšies tarša. Pvz., į iškastinio kuro kainą turėtų įeiti ir su jo pasekmių utilizavimu susijusios išlaidos.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Rimas Petručionis
2024-09-15
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar Lietuva turėtų aktyviau didinti ekonominius saitus su Kinija?
Danija priėmė kontraversiškai vertinamą "anti-getų" įstatymą, neleidžiantį kitataučiams koncentruotis atskiruose rajonuose. Ar nereiktų tokio įstatymo Lietuvoje?
Reikėtų išanalizuoti situaciją Lietuvoje, gaunant informaciją iš įvairių žinybų, pvz., VSD, Migracijos departamento, Policijos departamento ir pan. Tada, įvertinus medžiagą, galima vertinti situaciją.
Lietuvoje nėra aišku ar tokia problema iš viso egzistuoja ir ar gali egzistuoti dėl mūsų darbo bei būsto rinkos specifikos. Tad nemanau kad tai aktuali. Kita vertus, tokios priemonės (kartais daromos subtiliau, per miestų planavimą) turi tam tikrą efektyvumą padidinti socialinę įtrauktį ir išvengti dvipusių "getų", nes dažnai priimančios kultūros atstovai būna tie, kurie vengia svetimšalių.
Kitataučiai visur buriasi į bendruomenes. Imigrantai dažniausiai apsistoje tose vietose,kur randa darbo. Naturalu jog ilgainiui tose vietovėse imigrantų atairanda daugiau,jei darbo galimybių jiems tose vietovėse pakanka. Taip elgiasi ir lietuviai imigracijoje. Kitaip viskas dėliojasi pabėgėlių atveju. Pas mus yra pabėgėlių centrai,tai jau savaime gaunasi kitataučių koncentracija atskirose vietose. Kaip tada? Ar toks įstatymas neprieštaraus esamai tvarkai? Ar manote jog pabėgėlių centrai nėra reikalingi? O kaip tuomet bus ,jei vėl bus pabėgėlių banga iš Baltarusijos?
Vienareikšmio atsakymo negali būti. Neleisti – tai yra jau teisių pažeidimas burtis į bendruomenę. Kita vertus, galvočiau, kad kitataučiams sudarant galimybę kurtis ir gyventi apsuptyje su įvairių tautų piliečiais bei su tos šalies piliečiais – būtų prasmingos integracijos prielaidos.
Ne. JAV puikiai sugyvena skirtingų rasių ir tautų atstovai netgi kai jie susikoncentravę kokiame tai rajone. Jeigu yra pavojus koncentracijai tiesiog reikia riboti imigracija kokių tai atskirų žmonių grupių. Anti-getai nėra geras būdas spręsti kokias tai problemas.
Danijoje imigracijos ir integracijos politika viena griežčiausių Europoje. Būtų gerai, kad pasinaudotume kitų šalių patirtimi. Turėtume stengtis išvengti tam tikrų rajonų formavimosi, kur atvykę emigrantai ir įvairių tautinių mažumų atstovai nenorėtų integruotis į mūsų Lietuvos visuomenę, o pradėtų kurti savąją. Aš manau, kad įstatymo Lietuvoje kol kas nereikia, bet nežinia, ką mums gali atnešti rytojus...
Kitataučiai - Lietuvoje, istoriškai susiformavę tautinės bendrijos ir dabar gyvena susikoncentravę atskiruose rajonuose. Jiems taikyti tokias nuostatas būtų absoliutus jų konstitucinių teisų pažeidimas.
O dabar daug aktualiau - sustabdyti masinę migraciją. Jei kalbama apie naujuosius migrantus - tokio įstatymo mažai tautai didelės migracijos bangose reikėtų.
Imigracijos ir integracijos procesus reikia įdėmiai stebėti, tačiau šiandien Lietuvoje nėra getų problemos. Dalis atvykusių asmenų Lietuvoje neliks, dalis gražiai integruojasi per švietimo ir užimtumo sistemas.
Šitos problemos Lietuvoje neturime, tad nemanau, kad apie tai reikėtų plačiau galvoti. Tokio įstatymo nepalaikyčiau dabar, nepalaikyčiau ir ateityje, jei tam būtų bent kažkiek pagrindo.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Ernestas Einoris
2024-09-16
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar formuodami valstybės biudžetą ketinate laikytis fiskalinės drausmės, ar daugiau skolinsitės, kad didintumėte išlaidas?
Visuomet pasisakau už balansą tarp pajamų ir išlaidų. Vis dėlto dėl tam tikrų aplinkybių, išimčių gali būti. Jei reikėtų skolintis gynybai, pajėgumų didinimui, tam tikriems investiciniams projektams valstybės skola neišvengiama. Be jokios abejonės, tam tikros ribos yra, todėl fiskalinės drausmės privalu laikytis.
Biudžeto formavimą apibrėžia konstitucinis įstatymas, kuris apibrėžia tam tikrus reikalavimus dėl skolinimosi. Artimiausiu metu jo reikalavimai bus tokie, kad Lietuvai reiks formuoti perteklinį pirminį biudžetą. Kita vertus, skolintis kaip investuoti nėra jokia yda, tad pvz. kariniams įsigijimams - taigi investuojant į gynybą - skolintis gali tekti norint finansuoti pirkimus trumpuoju laikotarpiu.
Reikia laikytis fiskalinės drausmės,nes skolinimuisi yra ribos. ECB uždraus suteikti valstybei paskolas,jei jos skolos viršys 80% BVP. Lietuvai šiai dienai turint apie 45mlrd.išorinės skolos(suma įvairiuose šaltiniuose nurodoma skirtinga), tai jau yra apie 65% nuo BVP,kuris yra 70mlrd.€.
Pageidautina tokios drausmės laikytis, nes tada gali subalansuoti /prognozuoti valstybės finansų /biudžeto sandarą ir pokyčius. Tačiau gyvenime būna nenumatytų situacijų, pvz, geololitinės situacijos pasikeitimas, kuris gali įtakoti papildomas išlaidas.
Nemanau, kad reikia daugiau skolintis. Tikslingiausia butu perziureti pati biudzeta ir jeigu to prireiktu mazinti visiems valdaniesiems algas. Tai butu tinkamesnis variantas.
Taip, ketiname laikytis fiskalinės drausmės. Manau, kad fiskalinė drausmė yra svarbus principas, nes ilgalaikis valstybės skolos augimas gali kelti riziką ekonominiam stabilumui ir sukelti papildomų finansinių sunkumų ateityje. Be to, fiskalinė drausmė yra įtvirtinta mūsų įsipareigojimuose ES.
Skolinimosi ribos ir biudžeto deficito dydis apibrėžti visoje ES ir turi konkrečius ribinius skaičius. Turime skolinimosi rezervą dar apie penkiolika procentų BVP. Kraštutiniu atveju, jeigu nepavyks suformuoti biudžeto iš ekonomikos generuojamu pajamų reikės skolinti. Deja taip veikia ir kitos šalys.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Laurynas Tomelaitis
2024-09-16
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar pradėtumėte/prisidėtumėte prie sankcijų ir teisminių procedūrų iniciavimo tiems politikams, kurie, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimą, vykdė antikonstitucinius veikmus, sulaužė Seimo nario priesaiką ir atvirai teigė, jog, esant poreikiui, Konstituciją pažeistų dar kartą?
Ką galvojate apie Nacionalinės žemės tarnybos reformą? Ar pasiteisino skyrių ir vadovaujančių pareigybių mažinimas?
Šiai dienai dokumentų rengimas trunka iki 30 d.d, (prieš tai buvo 25 d.d.), o VMĮ įmokos norint gauti sutikimą parduoti pakilo nuo 26 eurų Iki 47 eurų.
Visiškai nepasiteisinusi reforma. Darė pakeitimus dėl žmonių priėmimo. Tai pavyzdys kada daroma ir nediskutuojama. Blogai kaimiškuose rajonuose. Reikia stiprių korekcijų.
Nuo šios reformos dar nepraėjo vieneri metai, todėl sunku konkrečiai vertinti. Kas matosi, kad kol kas procesai dar nėra sustyguoti ir optimaliai sureguliuoti, todėl dar yra pasimetimo tarp NŽT skyrių ir panašiai. Tačiau, manau, kad čia tik laiko klausimas, kada viskas vėl atsistos į savo vėžes.
Visos reformos davė neigiamq efektq. Regionuose taisant NŽT padarytas klaidas formuojant žemės sklypus panaikinant privažiavimus iš vis nėra su kuo bendrauti o darbuotojai nežino ko ten sėdi. Esant tokiai situacijai visus žemės klausimus tikslinga būtų perduoti savivaldybėms o NŽT naikinti. Beje su Veterinarijos tarnyba situacija panaši.
NŽT veiklą perduoti savivaldybėms. Valstybinę žemę turėtų valdyti efektyviai veikianti institucija. Visų institucijų veikla turi atliepti gyventojų lūkesčius,prieinama, nepasislėpusi už internetinių svetainių.
Paskutiniais metais praktiškai visos pertvarkos vykdomos išskirtinai su vieninteliu tikslu- sutaupyti. Absoliučiai nevertinamas galimas dalykinis pokytis klijentui ir procesui
Vertinu labai neigiamai, kaip ir visos reformos daro neigiamą įtaką, asmeniškai labai pikta. Pats dirbu NT srityje, tai iš NŽT dokumentų ir informacijos tenka laukti labai ilgai, dar ilgiau nei paminėta čia, dažnai yra įveliavos klaidos, visai tai vyksta dėl darbuotojų trūkumo, darbuotojai skuba atlikti darbus, tuomet įsivelia klaidos. Jeigu būtų daugiau darbuotojų darbas vyktų sklandžiau arba esant tokiai situacijai visus žemės klausimus tikslinga būtų perduoti savivaldybėms o NŽT naikinti. VMI niekada nesikiklina ir kainas pakelia nekukliai, žmogus nori parduoti savo žemę ir dar turi sumokėti Valstybei, visiškai man nesuprantamas dalykas, turėtų šito mokesčio nelikti.
Apjungiant minimą, ž.ū.konsultavimo tarnybą, ž. ū. skyrius kurti ūkio plėtros tarnybą. Tarnautojai būtų atsakingi nuo projekto paruošimo iki ataskaitos.
Ūkininkas turi ū k i n i n k a u t i !!
Bet kuri pertvarka yra iššūkis tiek darbuotojams, tiek paslaugų gavėjams. Tačiau pokyčių tikslas buvo - siekti didesnio skaidrumo ir veiklos efektyvumo. Tikiu, kad tas rezultatas ir bus pasiektas. O apčiuopiamų rezultatų kartais reikia truputį palaukti.
Turiu daug abejonių, ar viskas atliekama teisingai. Nacionalinės žemės tarnybos reforma yra sudėtingas procesas, kurio pasekmės gali būti įvairios. Ilgesnis dokumentų rengimo laikas ir padidėjusios VMĮ įmokos kelia daug klausimų apie reformos efektyvumą. Skyrių ir vadovaujančių pareigybių mažinimas, taip pat kelia daug klausimų, nes gali turėti įtakos darbo efektyvumu.
Įmokos yra naudojamos padengti kaštus - atlyginimus, sistemos palaikymą, darbo vietos infrastruktūros išlaikymui. Terminai buvo pailgėję, nes dalis funkcijų buvo perduota savivaldybių taryboms, kurios rinkosi kartą per mėnesį. Dabar dalis atsakomybių perduota merams, kurie galės pasirašinėti dokumentus kasdien ir terminai turės trumpėti.
Ar pritartumėte siūlymui taikyti PVM lengvatą pirminės būtinybės higienos priemonėms, kaip vaikiškos sauskelnės, moteriškos higienos priemonės ir pan.?
Statybos įstat. 28 ir 39 str pakeitimai įpareigojo VTPSI tikrinti ekspertų veiklą. Epizodas: "atlikus deklaracijų teisėtumo patikrinimą VTPSI konstatavo, kad deklaracijos patvirtintos neteisėtai", tačiau ekspertui ir toliau leista vykdyti neskaidrią veiklą. Kodėl institucijos toleruoja korupciją?
Institucijos naudojasi įstatymo straipsnių pakeitimo spragomis. Tenka apgailestauti, kad dabartinė valdžia paliko galimybę institucijoms toleruoti korupciją.
Silpna kontrolė ir atsakomybė:
Nors įstatymų pakeitimai įpareigoja VTPSI tikrinti ekspertų veiklą, praktikoje dažnai atsiranda spragų, kai deklaracijos dėl statybų patvirtinamos neteisėtai, bet sankcijų nėra arba jos yra nepakankamos. Tai gali reikšti, kad institucijos nesiima griežtų priemonių prieš asmenis, atsakingus už teisės pažeidimus.
Nepakankamas veiksmų koordinavimas:
Institucijos, tokios kaip VTPSI, gali nesugebėti tinkamai koordinuoti veiksmų su kitomis valstybės institucijomis. Kartais korupcija atsiranda dėl to, kad institucijos nesidomi arba nenori tyrinėti tarpinstitucinių neskaidrių veiklų. Silpna komunikacija tarp skirtingų valdžios organų gali leisti tam tikroms veikloms tęstis.
Politinis ir teisinis spaudimas:
Kartais, nepaisant inspekcijų ar tyrimų išvadų, ekspertams leidžiama tęsti savo veiklą dėl politinio ar teisinio spaudimo.
Korupcijos mastas:
Korupcija statybų sektoriuje gali būti itin giliai įsišaknijusi.
Viešojo intereso gynimo trūkumas.
Jau minėjau, daugelio instancijų vertybės - korupcija. Reikia sukurti nepriklausomą tyrimų auditą, kuris tikrintu institucijų vidaus veiklą, tada sumažėtu neteisėtos veiklos. Visos institucijos ir toliau bus korumpuotos, jei nebus kruopšiai tikrinama jų vidinės machinacijos.
Tokiais atvejais yra galimos dvi priežastys - a) nėra sutvarkyti poįstatyminiai aktai reguliuojantys ką daryti tokiais atvejais, nėra suformuotos nušalinimo procedūros; b) yra korupcija. Pirmuoju reikia tikslinti aktus ir bausti už jų nevykdymą, antruoju turi būti užtikrintas viešojo intereso gynimas . Įsigilinus į situacija ir vertinant, kad yra korupcijos apraiškų, kiekvienas pilietis turi pareigą kreiptis į prokuratūrą, kad būtų inicijuotas tyrimas.
Tai - vykdomosios ir teisminės valdžios kompetencijos. Tokių temų brukimas į teisėkūros institucijų ir į jas pretenduojančių kandidatų lygmenį yra populizmas.
Statybos nėra mano domėjimosi sritis. Tačiau, jei matote neteisėtumo atvejus ar, dar blogiau, galimo nusikaltimo grėsmę, reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Korupcija ir neskaidrumas statybos sektoriuje bei kitose srityse gali būti sudėtingų problemų rezultatas. Yra keletas priežasčių, kodėl institucijos gali toleruoti korupciją, įskaitant: Nepakankamas žmonių išteklių ir gebėjimų, Sisteminių problemų egzistavimas, Baudžiamosios atsakomybės stoka, Interesų konfliktai, Žmonių nepasitikėjimas institucijomis, Trūksta skaidrumo ir atsakomybės.
Norint spręsti šią problemą, atsakingos institucijos, kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir VTPSI, turėtų glaudžiau bendradarbiauti, o ekspertų veiklos skaidrumo užtikrinimas turi būti sustiprintas. Politinis spaudimas, viešumas ir tvirtesni įstatymai dėl korupcijos kontrolės taip pat yra būtini, kad tokios situacijos būtų sprendžiamos efektyviau.
Jeigu deklaracijos patvirtintos neteisėtai, jokiu būdu neturi būti leidžiama vykdyti neskaidrią veiklą. Už neteisėtų sprendimų priėmimą - asmeninė atsakomybė.
Pirma, iš kur žinote, kad tai yra korupcija, o ne eksperto žinių trūkumas. Antra, kiek žinau (dar reikėtų pasitikslinti), už tokią veiką ekspertizės rangovui skiriama bauda, todėl ekspertas toliau dirba.
Specifinis klausimas, reikalaujantis gilesnio šio sektoriaus supratimo. Institucijos neturėtų toleruoti korupcijos. Būdamas Seimo nariu kalbėčiausi su kontroliuojančių įstaigų vadovais ir vertintume, ar trūksta kompetencijos ir principingumo, ar teisinė bazė neleidžia tinkamai vertinti situacijos.
Taip, jūs priėjote prie problemos esmės, tai yra prasta valstybinė kontrolė. Aš taip pat asmeniškai esu susidūręs su tokia situacija ir tai yra viena išpriežasčių kodėl matau, kad kad kažką pakeisti jau reikia pačiam eiti apie tai kalbėti tikintis palaikymo. Todėl džiugu, kad mano partija kartu su manimi palaiko pilnos Orhuso konvencijos įgyvendinimą mūsų teisės aktuose ir kad kiekvienas pilietis be teisinių kliūčių galės siekti teisingumo ginčų komisijose, teismuose norint apginti savo aplinką, kurioje gyvena. Tik tai padės valstybės institucijoms nebesijausti neliečiamomis dėl dabar egzistuojančios nesveikos teisinės sistemos.
O toliau jau galima diskutuoti apie numatytas sankcija valstybės tarnautojamas, institucijoms, jei teismai nustato jų aplaidumo atvejus.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Tomas Tamkevičius
2024-09-15
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Kokį modernių laikų politį lyderį/istorinę asmenybę laikote sektinu pavyzdžiu? Kokios šio lyderio savybės ar veiksmai jus įkvepia labiausiai?
"Neturėk kitų dievų šalia manęs. Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.". "Nesikreipkite į stabus ir neliekite sau dievų. Aš esu Viešpats, jūsų Dievas."
Nesu tiek pamaldus, tiesiog paėmiau ištraukas iš šventų raštų apie lyderius. Todėl kuo daugiau bandai susipažinti su vakarų pasaulio ar net Lietuvos ludėrių asmenybėmis, tuo daugiau yra noras būti savimi. Galvojau, kad Adamkus ar Brazauskas gali būti siektimomis asmenybėmis, bet ir čia yra tai kas neleidžia balsuoti už paminklus jiems. Dalai Lama, motina Terese taip. Tai chumaniškumą skatinančios asmenybės. Tarp politikų tokių nėra.
Kiekvienas laikmetis turi savo išskirtinumų ir savybių. Kiekvieno laikmečio lyderis buvo svarbus tuo laikmečiu. Gyvenimas yra trys dienos. Vakar,šiandien,rytoj. Vakar jau praeitis,istorija ir nebegryš. Rytojaus gali ir nebūti. O šiandien gyvenkim taip,kad rytoj nereiktų gailėtis. Neturiu lyderių iš praeities. Visi turi ir gerų savybių,ir blogų. Jei klausimas būtų apie istorijoje padarytas klaidas ir teisingus žingsnius atskirų lyderių,tuomet galėčiau vertinti. Bet negaliu vertinti kito,nepabuvęs jo kailyje ir nenuėjęs to kelio,kurį nuėjo jis. Kiekvienas turi savo kelią,ir kiekvienas savo kelyje yra lyderis. Rinkimų rezultatai parodo,kuo rinkėjai tiki,ir ką mato lyderiais.
Man visai imponuoja Klemensas Atlis (Clement Attlee), kuris per itin trumpą laiką Jungtinėje Karalystėje atliko milžiniškas reformas ir sukūrė pagrindus Gerovės valstybei, ir tai buvo daroma pokario sunkumų kamuojamoje šalyje. Ne veltui jį nuolat britai vertina net ir geriau nei jo charizmatišką karo meto kolegą Vinstoną Čerčilį, kurio vicepremjeru jis buvo Antrojo Pasaulinio Karo metu.
Lyderis yra ypač svarbu, tačiau svarbu ir tautos žingsniai ir darbas. Štai prisiminkime Pasaulinę krizę. Jos metu toks Kubilius teigė, kad jis ir taip vadinama konservatorių partija išvedė Lietuvą iš krizės. Tačiau tai yra įžūlus melas. Lietuvą išvedė iš krizės Lietuvos gyventojai, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius, emigrantai, kurie siuntė savo tėvams ir čia likusiems vaikams sūriu prakaitu uždirbtus pinigus į Lietuvą. Todėl mano nuomone svarbu ne tik lyderis, bet ir jo komanda. Nes generolas be kareivių yra niekas
Valdas Adamkus. Politinė branda, padorumas, pagaliau politinės pažiūros, jis nei kairysis, nei dešinysis. Pakanta žmogui, jo teisių akcentavimas, aplinkosauga ir jos svarba mūsų visuomenėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra išskirtinė šiuolaikinė politinė asmenybė, ypač vertinama dėl savo lyderystės sunkiomis aplinkybėmis. išskirtiniu lyderiu jį daro gebėjimas iškilti iš nepolitinio pasaulio ir tapti atsparumo bei ryžto simboliu Rusijos invazijos į Ukrainą metu 2022 metais. Zelenskio lyderystė išsiskiria drąsa, efektyviu bendravimu, nuolankumu ir gebėjimu prisitaikyti. Jis yra modernus politinis lyderis, kuris įkvepia daugelį visame pasaulyje. Jo veiksmai ir atsidavimas savo šaliai pavertė jį atsparumo ir vilties simboliu, ne tik Ukrainai, bet ir visoms tautoms, vertinančioms laisvę ir suverenitetą.
Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir politikas, mano dėstytojas - Leonidas Donskis. Jis buvo nuoširdžiai atsidavęs savo darbui, buvo labai išsilavinusi ir kultūringa asmenybė. Žavi jo kritiškas požiūris į vartotojiškumą, nuolatinę kaitą, žmogiškumo atrofiją, kuri neleidžia žmogui išlikti pačiu savimi. Žmogus, jo nuomone, paverčiamas statistika. L. Donskis pabrėžė empatijos, žmogiškumo, etiškumo svarbą.
Labiau tai būtų istorinė asmenybe, žmogus iš sporto pasaulio, bet jo taikytini metodai tinka tiek politikoje, tiek versle, tiek asmeniniame tobulėjime - Kobe Bean Bryant. Požiūris į darbą, jo svarbą ir siekimas užsibrėžtų tikslų. Darbo etika. Profesionalumas. Pagarba. Teisingos moralinės vertybės. Sunkus darbas. Požiūris į savo kūną ir mentalinę sveikatą.
Čerčilis. Už absoliutų savo pareigų išmanymą. Sunkiausiais istorijos momentais sugebėjus išlikti demokratišku. Kaip priešingybei tuo metu valdžiusiems diktatoriams. Ir už tokią ne pagrindinę jo veiklą - labai sklandų tekstą.
Barrack Obama - politinio stabilumo užtikrinimas ir skirtingų nuomonių apjungimas didelių žmonių mąstysenos pokyčių metu.
Mahatma Gandhi - taiki revoliucija po ilgalaikės okupacijos.
Vinstonas Čerčilis
Net ir vykstant karui,kada išeities beveik nebuvo ,jis rado šalto proto ,kad Anglija atsilaikytų.
Savybės:ramumas,šaltas protas,nuovokumas
Valdas Adamkus, kurio lyderystė prisidėjo prie Lietuvos integracijos į tarptautinę bendruomenę, pripažinimą. Jis visą laiką buvo kompromisų ieškotojas, tarpininkas tarp konfliktuojančių pusių, dialogo ieškotojas. Taip pat vienas iš pirmųjų, kuris atkreipė dėmesį į aplinkosaugos problemas, gamtos apsaugą.
Valdą Adamkų. Diplomatija, meilė žmonėms ir meilė Tėvynei.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Andrius Andrijauskas
2024-10-10
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar pritariate, kad gyvenamą namą jaunoms šeimoms (daugiausia jos statosi naujus namus) būtų galima statyti, kaip Suomijoje, Norvegijoje, Švedijoje savo nuosavame miško sklype. Jei norime "sveikos" visuomenės , ji turi gyventi "sveikoje" aplinkoje.
Ačiū
Jūsų pasiūlymas statyti gyvenamuosius namus jaunoms šeimoms miško sklypuose yra labai įdomus ir aktualus. Tiesą sakant, tai gali turėti daug privalumų, tiek ekologiniu, tiek socialiniu aspektu.
Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje šios problemos sprendžiamos kompleksiškai, ir jų patirtis galėtų būti puikus pavyzdys Lietuvai. Įgyvendinant tokius projektus, svarbu įtraukti miestų planuotojus, ekologus ir bendruomenes, kad būtų pasiektas tvarus ir subalansuotas sprendimas.
Nors jaunas šeimas palaikau, bet šiai įdėjai nepritariu, Suomija, Norvegija ir Švedija - Lietuvą savo miškų plotais lenkia, Mes neturi tokių didelių miško plotų, manau savus miškus reikia saugoti.
Pritariu idėjai, kad jaunoms šeimoms būtų leidžiama statyti namus savo nuosavuose miško sklypuose, kaip praktikuojama Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Šiose šalyse gyvenimas arčiau gamtos yra skatinamas, nes manoma, kad tai prisideda prie geresnės sveikatos ir gyvenimo kokybės. Toks sprendimas Lietuvoje galėtų ne tik prisidėti prie „sveikos“ visuomenės formavimo, bet ir spręsti būsto prieinamumo problemas, skatindamas tvarią ir ekologišką statybą.
Gerai pažįstu Norvegiją, tai nėra visiškai taip kaip rašote. Jei žmogus supranta, kad prie jo namo nebus jokios infratruktūros ir tai jį tenkina, tikrai nesu prieš.
Taip pritariu. Esu giliai įsitikinęs, kad žmonės turintys žemės ūkio, arba miško ūkio paskirties žemę, turėtų teisę statytis ten savo namus, be jokių dirbtinai sukuriamų draudimų ir apribojimų. Lietuvos valstybinės įstaigos turi tarnauti žmonėms, o ne žmonės būti tarnais.
Daugiau informacijos mano tinklapyje www.vilmantinas.eu ir mano YouTube kanale
Leisti jaunoms šeimoms statyti gyvenamuosius namus nuosavuose miško sklypuose, kaip tai daroma Skandinavijos šalyse, būtų sveikintinas žingsnis, jei būtų tinkamai reguliuojama ir prižiūrima. Tai gali prisidėti prie sveikesnės ir tvaresnės visuomenės kūrimo, skatinti regionų vystymąsi ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tačiau būtina užtikrinti, kad šis procesas nekenktų gamtai ir būtų suderintas su griežtais aplinkos apsaugos ir infrastruktūros plėtros reikalavimais.
Nesu susipažinęs su Suomijos/Švedijos įstatymais šiuo klausimu, bet įdėja skamba logiškai. Manau kad įvedus tinkamus kriterijus - tokius, kaip minimalus miško plotas, maksimalus namo dydis, jų santykis ir panašiai, tai būtų galima įgyvendinti.
Tai labai įdomi ir aktuali idėja, ir aš jai pritarčiau. Galimybė statytis gyvenamąjį namą savo nuosavame miško sklype, kaip Suomijoje, Norvegijoje ar Švedijoje, leistų jaunoms šeimoms gyventi arčiau gamtos, o tai neabejotinai prisidėtų prie sveikesnės gyvenimo kokybės. Miško aplinka teigiamai veikia fizinę ir psichinę sveikatą, skatina ramybę, mažina stresą bei skatina ekologišką gyvenimo būdą.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ir į aplinkosaugos aspektus – svarbu užtikrinti, kad tokia statyba būtų tvari ir nekenktų gamtai. Protingai tvarkomi miško sklypai galėtų skatinti harmoniją tarp gamtos ir žmonių gyvenimo. Tokios iniciatyvos galėtų prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo, tačiau reikia kruopščiai paruošti įstatyminį pagrindą, kad būtų išlaikytas miškų apsaugos balansas.
Būčiau atsargus su tokiu siūlymu. Jei kalbam apie vienkiemius, apie šeimas kuriančias gyvenimus mažai priklausomus nuo išorinės aplinkos, tai apie tai galime diskutuoti, jei kalbame apie priemiesčius prie miestų, tai aš nepritariu nuosavų namų kvartalų kūrimui prie miestų, kurie tik sukuria mums infrastruktūros problemas, nes tokio išplanavimo aptarnavimas yra labai brangus ir mes nesame turtinga šalis išgalinti vystyti teritorijas taip nenašiai.
Pilnai pritariu šiai idėjai, su išlyga, kad tai būtų taikoma visiems piliečiams.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Sofija Aleksandra
2024-10-09
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Vystant valstybės gynybą ne visada yra atsižvelgiama į veiksmų poveikį aplinkai. Be to, šiuo metu stebima didelė disproporcija tarp aplinkosaugai ir gynybai skiriamų lėšų. Jei pasisakote už abiejų sričių plėtrą, kuriai teikiate prioritetą arba kaip ketinate lygiaverčiai suderinti šiuos poreikius?
Aplinkosaugos ir gynybos sričių derinimas yra itin svarbus, nes abi jos prisideda prie valstybės saugumo – viena užtikrina tiesioginę apsaugą nuo išorės grėsmių, kita – ilgalaikį planetos ir gyvenamosios aplinkos išsaugojimą. Prioritetą teikčiau integruoto požiūrio formavimui, kur gynyba ir aplinkosauga veiktų drauge.Pavyzdžiui, gynybos infrastruktūra galėtų būti kuriama atsižvelgiant į ekologinius standartus, minimalizuojant poveikį gamtai, skatinant energetinį efektyvumą ir naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Kariuomenės mokymų poligonai taip pat gali būti projektuojami taip, kad būtų išsaugoma biologinė įvairovė.
Kalbant apie finansinį balansą, siūlyčiau lėšų paskirstymą grįsti ilgalaikiais strateginiais tiksliais. Nors gynyba yra gyvybiškai svarbi, aplinkosauga taip pat neturėtų būti nuvertinama. Investicijos į žaliosios energetikos projektus irgi reikalinga.
Valstybės gynyba šioje geopolitinėjė situacijoje yra svarbiausias prioritetas. Karo grėsmė yra akivaizdi ir priešpastatyti valstybės saugumą kitoms sritims nėra, mažų mažiausiai, korektiška. Kariuomenė puikiai moka saugoti gamtą ir baimintis, kad vystant valstybės gynybą bus kenkiama aplinkai, tikrai nėra ko. Kenkia lygiai tiek, kiek bet kokia kita kasdieninė veikla. Jei kiltų karas, tuomet kiltų ir didžiulis pavojus, dažnai net negrįžtamas, aplinkai. Tai matau savo akimis būdama misijose Ukrainoje. Todėl valstybės gynybą stiprinti būtina ir dėl aplinkos išsaugojimo.
Tikrai abi sritys yra svarbios. Asmeniškai didesni dėmesį skirčiau aplinkos apsaugai, kadangi dauguma sričių šiomis dienomis lieka šone, o pagrindinis dėmesys skiriamas gynybai. Taip svarbu yra nepamiršti ir kelių infrastruktūros, švietimo sistemos bei sveikatos.
Abu klausimai yra svarbus, bet šiuo metu gynybos poreikis yra didesnis. Jei neapsaugosime savo šalies nuo agresijos, tai galėsime pamiršti savo aplinkosaugos politiką.
Aplinkosauga turi labai aiškiai išreikštą kasmetinį lėšų poreikį. Šiuo metu jis nėra pilnai patenkinamas. Trūkumas apie 40 mln kasmet. Jį gan lengva patenkinti perskirstant Urėdijos pelną. tuomet laimės aplinkosauga, ir nenukentės gynyba.
Pripažįstu gynybos svarbą šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai vyksta karas. Taip pat puikiai žinau karo padarinių žalą aplnikai ir asmens sveikatai, net ir klimato kaitai. Taigi, mano prioritetas yra aplinkosauga.
Reikia įsivertinti finansavimo šaltinius ir projektus kuriais jie finansuojami.
Ilgalaikėje perspektyvoje aplinkosauga yra svarbiausias aspektas, nes jei nesaugosime to ką turime, nebus ko ir ginti.
Svarbu suderinti abiejų sričių poreikius. Galima teikti prioritetą aplinkosaugai ir įtraukti tvarumo principus į gynybos veiklą. Taip pat galima ieškoti būdų efektyviau panaudoti lėšas ir išteklius, kad būtų galima investuoti tiek į gynybą, tiek į aplinkosaugą. Bendradarbiavimas ir inovatyvios sprendimų paieškos gali padėti suderinti šiuos poreikius.
Manau, kad saugumas yra svarbiausias prioritetas trumpalaikėje perspektyvoje, todėl ir finansiniai ištekliai turėtų būti skiriami ten. Aplinkosaugos srityje daugelį tikslų galima pasiekt per kontrolės, tikslingų reikalavimų (standartų) iškėlimą, formuojant aiškią viziją ir kryptį.
O kaip kurie sprendimai, pvz. elementarus mažesnis iškirstų medžių kiekis, gerina ir aplinką ir padeda saugumui.
Proritetą skiriu aplinkosaugai ir niokoti Lietuvos miškus poligonų įrengimui yra nusikalstama vikla, kadangi šiuolaikinei šalies gynybai reikaloingos šiuolaikinės technologijos ir įranga.
Tai visom prasmėm liūdnas klausimas - tiek dėl grėsmių valstybei, tiek ir dėl aplinkos apsaugos problemų. Manau, reikia lygiavertiškai derinti poreikius. Statyti poligonus, kuo mažiau kenkiant aplinkai, naudoti atsinaujinančius šaltinius ten, kur įmanoma, vykdyti nuolatinę stebėseną, ar tai nekenkia ekologinėms sistemoms ir pan.
Sveiki, vystant valstybes ginyba reiketu pertvarkyti LR seimo skirstoma biudžeta, tam kad jau dabar turetumem 400 Tanku Abrams, ilgo nuotolio patrijot bateriju 200, trumpo nuotolio raketu, tiksliau patikslintu krašto ginybos ministras, kadangi Lietuvos biudzetas ira mažas, tai pirma reiketu padidinti lietuvos biudžeta iki 100 milijardu ir žinau kaip tai padaryti, reiketu komunikuoti su Lenkija ir gauti visa reikalingas sistemas.
Lėšas reikia skirti mokslui, bent 5% to BVP. Jau po metų, kitų lėšų rasis viskam.
Dar, įvedus mirties bausmę už korupciją, lėšų pertekliaus užtektų skolom grąžint.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Deividas Liberis
2024-09-12
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Kaip vertinate dabartinę švietimo sistemą? Ar keistite VBE 1 dalies laikymo tvarką? Kaip planuojate keisti švietimo reformą?
Švietimo sistema jau yra nualinta pokyčių, manau, kad dabar reikia laikytis partijų susitarimo ir nugludinti dabar esamos sistemos veikimą (nuo egzaminų įgyvendinimo iki mokymo turinio, įskaitant gyvenimo įgūdžių mokymą - visur reikia susitelkti į įgyvendinimo kokybę, o ne dar naujus pokyčius). Didelė problema yra mokytojų rengimas ir pritraukimas - susitelkčiau į tai.
Tai labai plati tema, Dabartinė švietimo sistemą vertinu neigiamai, ji neužtikrina sklandaus ugdymo proceso, objektyvaus žinių įvertinimo. Kiekvienais metais skelbiama apie kasmet prastėjančias abiturientų žinias, tačiau jokie sprendimai, kuriais būtų siekiama šią padėtį pakeisti, nepriimami. Kiekvienais metais skelbiama, kad ugdymo procesui nepasiruošta, trūksta mokytojų, vadovėlių, o ministerija sprendimus "nuleidžia" nepasitarusi su pedagogais. Mokymo programos yra parengtos devyniems ugdymo mėnesiams, tačiau mokslo metai baigiasi birželio mėnesio pabaigoje, birželio mėnesį mokiniai neugdomi. Švietimo srityje blogi sprendimai yra priimami tyčia, siekiant pabloginti ugdymo lygį viešose mokyklose, kad tėvai, siekdami geresnio išsilavinimo savo vaikams, juos perkeltų į privačias, pelno siekiančias mokyklas.
Ugdymo sistemos klaidas būtina skubiai taisyti tik tariantis ir išklausant pedagogų nuomonės.
Per daug keitimų ir nėra pastovumo. Daugiau teisių savivaldai sprendžiant konkrečias situacijas, didesnis tėvų ir mokytojų dalyvavimas visuose švietimo sistemos pokyčiuose.
Švietimo reforma yra ne vienerius metus trunkantis procesas. Tai reikalauja kantrybės iš visų pusių. Su visais savo minusais ir klaidomis, dabartinė švietimo sistema yra gera, bet tobulintina. Visi teigiami pokyčiai yra įvardinti buvusios ministrės ataskaitoje https://jurgitasiugzdiniene.lt/ataskaita
Dabartinė švietimo sistema yra ciklo dugne. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kiekviena Vyriausybė atsineša bent vieną radikalią švietimo reformą - siūlyčiau sekančiai nesiimti reformų. Būtinas laikas analizei, persvarstymui, kas atlikta gerai ir kas blogai.
visiškai nesiorientuoju švietimo sistemoje ir VBE, man tik nepatiko perteklinis fokusavimas į baigiamųjų egzaminų užduotis, NŠA nesusitvarkymas su egzaminų ir tarpinių vertinimių organizavimu ir, tai, kad kitos ES šalys abiturientus iš Lietuvos priimi pagal 11 klasės pažymius, o ne baigiamųjų egzaminų rezultatus, tuomet, kokia prasmė? Manau, kad sistemą reikia tobulinti, paprastinti ir derint su kitų šalių švietimo politikomis.
Švietimo ir mokslo politiką turi formuoti specialistai. Jie turi pateikti švietimo viziją, pateikti strategiją. Specialistai turi įvardyti problemas, trūkumus. Seimo narys turi turėti smegenų specialistų pateiktos informacijos, pasiūlymų, išvadų išanalizavimui, teisingų sprendimų priėmimui, jeigu reikia, priimti atitinkamus įstatymus.
Reikia nutraukti valstybės pinigų skyrimą nevalstybinėms švietimo įstaigoms. Valstybė turi finansuoti valstybės, savivaldybių švietimo įstaigas ir jas stiprinti.
Dabartinė sistema atrodo kaip skolinių, sprendinių kratinys. Viskas labai suvelta. Pirmiausia tai siūlyčiau keisti finansavimo tvarkas atsisakant lėšų pririšimo prie mokinių skaičiaus komlektuojant klases.
Tobulumui ribų nėra. Dabartinėje švietimo sistemoje vyksta pokyčiai stengiantis prisitaikyti prie pokyčių tiek technologinėje plotmėje, tiek ugdant įgūdžius reikalingus gyvenime. Nors neturiu mokyklinio amžiaus vaikų, bet VBE 1 dalies įvesta laikymo tvarka yra logiška ir būtina. Tikrai nebūsiu "už", kad atsisakyti. Visų pirma didelis dėmesys į pedagogo profesijos paruošimą, orų atlygį, nes be mokytojų rankų tikrai nepasieksime rezultato ugdant jaunąją kartą.
VBE laikymo tvarką palikčiau esamai ar patobulintai kompetentingai komisijai.
Švietimo srityje man ypač aktuali, nes teko susidurti kaip profesiojos mokytojai (DU sistema - neįtraukiamas ir neskaičiuojamas profesijos stažas), darbo laiko neapibrėžtumas - mokytojui suspenduota galimybė užsidirbti papildomai arba dirbti lygiagretų darbą pagal profesiją ar pomegius.
Mokyklų skurdus biudžetas, sutrikdytas centralizuotas finansavimas, individualus mokininių pažangumo skatinimas, studentų rėmimas, įtraukusis ugdymas - tai daug problemų, su kuriomis teko susidurti tiek dirbant savo versle (teritorijų tvarkymo apželdinimo srityje) su ugdymo įstaigom, tiek ir kaip šiuo metu dviejų studentų bei dviejų moksleivių mamai
Švietimo sistema turi būti orientuota į šalies ekonominių galių stiprinimą. Kitaip tariant ekonomikos subjektai turi labai silpną ryšį su visų lygių švietimo sistemos elementais- pradedant mokyklomis ir baigiant universitetais.
Tvarką tikslinga keisti. Su šiuo modeliu Lietuva apskritai išsiskiria iš modernių vakarų valstybių organizuojamų brandos patikrinimų tvarkos, todėl derėtų šios tvarkos atsiskayti ir organizuoti brandos patikrinimą trečiosiose gimnazinėse klasėse, kuris neturėtų įtakos galutiniam valstybinio brandos egzamino rezultatui, arba tokio brandos patikrinimo apskritai atsisakyti. Ši Vyriausybė įvesdama tokį patikrinimo būdą bandė parodyti, kad imasi kažkokių veiksmų, kad bent jau formaliai būtų sprendžiama prastų valstybinių brandos egzaminų rezultatų problema, tačiau nebuvo sprendžiama esminė problema - prasta ugdymo kokybė. Tikslinga apgręžti įvykdytą švietimo reformą ir mažinti klases. Nors deklaruojama, kad didesnės mokyklos neva geba užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę, tačiau realybė yra tokia, kad didesnėse klasėse mokytojai yra nepajėgūs skirti deramo dėmesio jų mokiniams. Tokia reforma įgyvendinta tik dėl to, kad būtų sprendžiama trūkstamų 650 mokytojų problema.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Augustė Gočelkytė
2024-09-11
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Kokiuose Seimo komitetuose įsivaizduojate save dirbant?
Socialinių reikalų ir darbo komitete, tikiu, kad galėčiau prisidėti prie politikos, skirtos socialinės gerovės didinimui, remiantis sukaupta praktine patirtimi būtų galima pateikti siūlymų sistemos tobulinimui.
Ar planuojate įgyvendinti politiką, pagal kurią visi mokiniai gautų nuolaidas viešajam transportui? Jei taip, kokie būtų pagrindiniai šios politikos įgyvendinimo žingsniai ir kaip užtikrinsite, kad ji būtų finansuojama ir efektyviai įgyvendinama?
Pirmiausia reikia sukurti ar pakeisti esamus teisės aktus, kad būtų įtvirtinta nuolaidų sistema visiems mokiniams, nesvarbu, kokiame mieste jie gyvena ar mokosi. Kadangi viešasis transportas dažnai yra valdomas savivaldybių, svarbu sukurti bendradarbiavimo modelį tarp centrinės valdžios ir savivaldybių. Nuolaidų tvarka turėtų būti vienoda visoje šalyje, tačiau būtina atsižvelgti į vietines savivaldybių finansines galimybes. Reikia tiksliai apibrėžti, kokio dydžio nuolaidas mokiniai gaus (pvz., 50 % ar 100 %) ir kokioms amžiaus ar mokymosi grupėms tai taikoma (pvz., pradinukai, vyresnių klasių mokiniai, profesinių mokyklų mokiniai). Reikia sukurti patogią, vieningą elektroninę sistemą, pagal kurią mokiniai galėtų naudotis nuolaidomis, pavyzdžiui, naudojantis moksleivių pažymėjimais ar viešojo transporto kortelėmis.
Taip. Pratinimas naudotis viešuoju transportu investicija į ateitį aplinkosaugos ir automobilių srautų aspektais. Ir dabar didžioji dalis gauna nuolaidas. Puikiai veikia ir koofinansavimo sistema. Tereikia tinkamai sureguliuoti finansinius srautus.
Pradinis žingsnis būtų išanalizuoti esamą situaciją, įvertinti, kiek mokinių naudojasi viešuoju transportu ir kokios yra jų išlaidos. Taip pat reikėtų surinkti duomenis apie dabartines viešojo transporto įmonių finansavimo struktūras ir išteklius. Reikėtų formuoti politikos gaires, įtraukiant mokinių, tėvų, mokytojų, transporto įmonių ir vietos valdžios atstovus. Siekiant užtikrinti politikos finansinį tvarumą, būtina nustatyti ir patvirtinti finansavimo šaltinius. Tai gali būti nacionalinio biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetai, ES fondai ar specialios programos. Gali būti svarstomos ir kitokios galimybės, pvz., privačių transporto įmonių dalyvavimas arba viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės. Po politikos įgyvendinimo reikėtų atlikti reguliarius vertinimus, kad būtų įvertinta, kaip ši politika veikia, ar ji yra efektyvi ir finansiškai tvari, bei ar pasiekia savo tikslus
Nuolaidos taikomos ir dabar. Savivaldybės turi geltonuosius autobusiukus, kuriais nemokamai gabena moksleivius į/iš mokyklas ir namo. Kai kurios savivaldybėse viešasis transportas rajono ribose yra nemokamas visiems. Vilniaus savivaldybėje moksleiviams taikoma iki 80% nuolaidos, o pradinukams bilietas visiems metams kainuoja 10 eurų.
Mokiniai ir studentai jau dabar turi ženklias nuolaidas viešajam transportui ir jomis aktyviai naudojasi. Kaimo vietovėse mokinius pavežėja "geltonieji" autobusiukai. Ar reikia papildomų priemonių, reikėtų spręsti atsižvelgiant į konkrečios gyvenamosios vietovės ir jos savivaldybės specifiką, ir poreikius.
Pasisakau už šį įtvirtinimą, o kaip jis būtų įgyvendinamas, tai pirmiausia lemtų daugumos partijų lygmenyje bendras sutarimas, kurios palaikytų šią iniciatyvą ir pritartų tvirtinant biudžeto projektą.
Viešajam transportui mokyniai gauna jau nuolaidas , tačiau siulyčiau iki 12 metu vaikam nemokama transporto kompencavima, kaip yra norvegijoje, savaidgaliais ir švenciu dienomis nemokamas transportas ,tačiau neisigilinus i viešojo transporto sektoriaus problemas sunku pasakyti,bet tačiau pasiūlyma teikčiau
Su viešuoju transportu irgi daug spragų. Jo turi tik daugėti mano manymu ir visiems nemokamas ,su sąlyga mažinti oro taršą ,kad mažėtų individualiai po vieną važinėjančių automobilių užimančių vietą kelyje,po to stovėjimo aikštelėse. Europa deda sau kilpą siekdama 0 tarifo oro taršai, kai Kinai per 30 metų keturis kartus padidino oro taršą pasaulio mastu .Reikia ir mums sąmoningumą keisti derinti darbdaviams darbo laikų grafikus ,vienodžiau būtų apkrautas visuomeninis transportas išvengiant spūsčių tam tikromis piko valandomis.Finansavimui naudoti savivaldybių, oro taršos mažinimo fondų, galėtų prisidėti ir pelningos įmonės prie bendro tikslo .
Manau, tai nėra nuolaidų visiems klausimas, o vienodų galimybių. Vaikai, kurie gyvena toliau nuo mokyklų, privalo būti remiami, o tie, kurie turi mokyklą šalia, nebūtinai.
Esu fiskalinis konservatorius ir subsidiarumo šalininkas. Nuolaidos viešojo transporto bilietams, mano galva, yra savivaldos klausimas. Įvedus NT mokestį, savivaldybės turėtų pakankamai lėšų užtikrinti tiek viešojo transporto prieinamumą savivaldybės gyventojams, tiek ir nuolaidas toms grupėms, kurioms jų labiausiai reikia. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė nemokamą viešąjį transportą suteikia mokytojams.
Taip. Lėšų galima sutaupyti panaikinant perteklines valstybines įstaigas ir nustojus jas švaistyti. Politikai turi atsakyti už korpucinius sprendimus - tada sumažės korupcijos ir liks daugiau pinigų socialiniams reikalams.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Mindaugas Danys
2024-09-19
Rodyti atsakymą
Suskleisti
ar sutinkate, kad Vyčio atvaizdavimas ant naujų transporto priemonių valstybinių numerių yra perteklinis ir turėtų būti pašalintas?
Kitos kadencijos Seimas turės priimti įstatymus, kurias bus įgyvendinama ES direktyva dėl dirbančių skaitmeninėse platformose darbo sąlygų gerinimo.
Kaip matote darbo skaitmeninėse platformose ateitį Lietuvoje ir ar sutinkate, kad dauguma atveju darbas platformose būtų prilygintas darbo santykiams?
Skaitmeninių platformų ekonomika sparčiai auga. Per COVID-19 pandemiją darbas skaitmeninėse platformose įgijo didelį pagreitį ir tapo norma. Darbas skaitmeninėse platformose vis labiau skatina inovacijas ir didina užimtumą. Kartais apie jį kalbama kaip apie trumpų projektų ekonomiką. Greičiau būčiau linkęs pritarti, kad tai būtų prilyginama darbo santykiams, nei tą neigti.
Bet kuris darbas, jei žmogus dirba samdomą darbą už kurį mokamas atlygis, yra darbo santykiai. Išskyrus kai savarankiškas darbuotojas teikia paslaugas, jam galioja kiti įstatymai. Taip ir išskirčiau: 1. Savarankiškas darbuotojas. 2. Samdomas darbuotojas. Ateitį matau tokią, kad skaitmeninės platformos dirbančios konkrečioje rinkoje, pvz.: Lietuvos, turi laikytis vietos įstatymų ir įdarbinimo taisyklių tam, kad nedirbtų keturi tadžikai vienoje darbo vietoje.
Taip, sutinku, bet koks darbas yra darbas, ir turi būti aiškiai apibrėžti darbo santykiai, aišku, jei dėl to darbo sąlygos pagerės, o ne tik pakels mokesčius ir darbuotojui liks dar mažiau pinigų nei buvo dirbant pagal IV
Tikrai taip. Daugelis tų platformų siūlo pigias paslaugas, už kurias nemokami mokesčiai. Tai dempinguoja vietinėje rinkoje dirbančiuosius, kurie moka mokesčius.
Darbo specifika gali kelti tam tikrų klausimų dėl darbo santykių teisinio statuso, ypač jei dirbama pagal individualią veiklą ar kitas nestandartines sutartis. Tokiais atvejais, gali būti sudėtingiau nustatyti, ar asmuo laikomas darbuotoju, ar ne, ir kokios konkrečios DK nuostatos. Supaprastinti mokesčių apskaitą ir sistemą, palaipsniui atsisakant skirtingų veiklos formų apmokestinimo kaip verslo liudijimai, individualios veiklos pažymėjimai.
Pajamų apmokestinimas turi veikti nepriklausomai nuo pajamų šaltinio – visos pajamos (tiek darbo, tiek kapitalo) turi būti apskaitomos kartu.
Kalbant apie darbo santykių prilyginimą darbuotojų statusui, sutinku, kad daugeliu atvejų skaitmeninių platformų darbuotojų statusas turėtų būti vertinamas rimtai ir prilyginamas tradicinės darbo santykiams. Dažnai šie darbuotojai priklauso nuo platformų, gauna atlyginimą už paslaugas ar prekes, ir jų darbo sąlygos gali būti panašios į kitų darbuotojų. Be to, svarbu užtikrinti, kad platformų darbuotojai turėtų tinkamas socialines garantijas, tokias kaip sveikatos draudimas, pensijų fondai ir kitos naudos, kurios tradiciniuose darbo santykiuose yra suteikiamos.
Tačiau diskusijos apie šią temą gali būti sudėtingos, nes reikia atsižvelgti į įvairius aspektus, tokius kaip darbuotojų savarankiškumas, užimtumo lankstumas ir skaitmeninių platformų ekonomikos pobūdis. Svarbu rasti balansą tarp darbuotojų teisių ir platformų veiklos modelio, kad būtų užtikrintas teisingas ir tvarus sprendimas, naudinga tiek darbuotojams, tiek verslui.
Darbas skaitmeninėse platformose yra labiau ne darbo santykiai, o individualus verslas. Darbuotojas priima tam tikras verslo sąlygas: nuomoja automobilį, užsakymų platformą, renkasi individualų grafiką ir pats apmoka veiklos sąnaudas. Tai verslas.
Tačiau reiktų labiau gilintis į direktyvą ir konkrečius atvejus.
Darbas skaitmeninėse platformose žmonėms suteikia naujausias technologijas kuriomis gali žmonės ir mokytis ir dirbti nuotoliniu būdu bei derinti darbo ir šeimos gyvenimą, tai yra efektyvi priemonė kurį užtikrina darbo kokybę bei darbo sąlygų gerinimas skaitmeninesė platformose turi būti gerinamas kaip įmanoma efektyviau bei visiškai sutinku, kad darbas platformose būtų prilygintas darbo santykiams, kadsngi darbuotojai galėtų dirbti skaitmenizuotai daugiau laiko skirdami ir darbui ir šeimai.
Tai ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio, jau net ne ateitis, o dabartis. Sutinku, kad tai turi būti prilyginta darbo santykiams ar individualiai veiklai, priklausomai nuo darbo pobūdžio.
Norėtūsi klausimo patikslinimo. Iš klausimo nelabai aišku kokiomis sąlygomis yra dirbama or koks darbo pobudis. Todėl tikliais negaliu pakomentuoti šio klausimo
Nesupratau klausimo, gal pirma išmokit rašyt lietuviškai, tada uždavinėkit klausimus?
Rodyti daugiau
Suskleisti
Aplinkosaugos koalicija
2024-09-19
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar pritariate, kad saugomų teritorijų miškuose palaipsniui turi nelikti išplyninančių ūkinių kirtimų, turi būti vystoma naujos kartos gamtiškoji miškininkystė, užtikrinanti pastovią medžių dangą, leidžianti formuotis sengirėms?
Ką manote apie Lietuvos liaudies partiją, tai yra apie Eduardo Vaitkaus sąrašą? Ar Vakarų ideologijai ir politikai prieštaraujanti partija turi teisę dalyvauti Lietuvos politikoje ir rinkimuose? Ką siūlytumėte daryti, kad tokios pažiūros neatsirastų ir neegzistuotų Lietuvoje?
Evelyn Beatrice Hall 1906 metais pasakė: "aš nekenčiu to, ką jūs rašote, bet atiduočiau savo gyvybę už tai, kad galėtumėte toliau rašyti" (kitaip tariant, nors ir nepritariu jūsų nuomonei, mirsiu už tai, kad apginčiau jūsų teisę tą nuomonę reikšti). Pliuralistinėje visuomenėje įvairios nuomonės turi teisę gyvuoti, net jeigu jos prieštarauja "mainstreamui". Taigi taip, Vakarų ideologijai prieštaraujanti partija turi teisę dalyvauti Lietuvos politikoje. Tačiau išlieka sąlyga, kad ta nuomonė neturi skatinti neapykantos, šmeižti ir daryti kitokių panašių veiklų, kurios pagal mūsų baudžiamąjį, administracinį ar civilinį kodeksus yra draudžiamos. Vaitkaus atveju, turėtų aktyviau darbuotis teisėsauga, nes jau dėl kelių jo pasisakymų buvo galima pradėti baudžiamąjį procesą. Be to, reikėtų patikrinti jo lėšų šaltinius.
Tokių partijų atsiradimas blogo valdžios darbo rezultatas. Jeigu priimami sprendimai atlieptų platesnės visuomenės lūkesčius tokioms partijoms terpės neliktų. Nereiktų drausti o vakarų kaip ir rytų ideologijos turi tiek gero tiek blogo. Lietuva turi turėti stuburq ir imti tik tai kas geriausia.
Taip, turi teisę dalyvauti rinkimuose kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis. Labai gaila, kad visdar egzistuoja toks regresyvus požiūris kaip gerbiamo Eduardo Vaitkaus. Laikysiuosi Laisvės partijos programos ir savo asmeninių tikslų - Ginti žmogaus teises ir daryti viską, kad būtų užtikrintas orus gyvenimą Visiems žmonėms.
Aš labai neigiamai vertinu šią partiją ir jos lyderį. Tačiau jei jis nepažeidžia mūsų įstatymų (nekursto neapykantos, nešmeižia ar pan.), manau, jis turi teisę išsakyti savo mintis, dalyvauti debatuose ir politikoje. Kitu atveju rizikuojame, kad ta visuomenės dalis, kuriai tokios idėjos priimtinos, ieškos kitų būdų save išreikšti, ir jie mums gali būti dar labiau nepriimtini. Tikriausiai tokių pažiūrų neįmanoma visiškai užkardyti, tačiau svarbu, kad vyktų atviros diskusijos, jog žmonės įsitrauktų į politiką ir pradėtų mąstyti kritiškiau.
Tokia demokratijos kaina - dėl savo idėjų joje gali varžytis pačios keisčiausios politinės jėgos. Dėl to vakarietiškos partijos turi labiau pasitempti, daugiau eiti bendrauti su žmonėmis ir įtikinti juos savo idėjomis. Iš kitos pusės žvalgybos institucijos ir teisėsauga turi užtikrinti, kad priešiškų valstybių naratyvus kartojantys judėjimai būtų demaskuoti ir atsakytų pagal įstatymus, jei jie pažeistų įstatymus, vykdytų antivalstybinę veiklą, gautų finansavimą iš priešiškų valstybių ir pan.
Pats Vaitkus yra įdomus žmogus, jo sąrašas dar įdomesnis. Aš manau, kad bet kokių pažiūrų žmonės turi teisę dalyvauti Lietuvos politikoje - tai juk ir yra demokratija, tegul žmonės patys nusprendžia, už ką balsuoti.
Deja, tai demokratija, todėl toks draudimas neįmanomas. Reikia daryti viskas prielaidas,kad tokios partijos neatsirastų. Tam taip vadinamos tradicinės partijos turi spręsti visuomenės problemas, o ne primetinėti visuomenei neaiškias ideologijas, kalbėti su visuomene, o ne sakyti "išsirinksite kitus". Gaila, kad kai kurios partijos nesimoko iš kitų šalių klaidų.
Visi esam kažkuo unikalūs. Juk ne viskas kas mums brukama iš vakarų yra naudinga mūsų Lietuvai. Visko reikia ,juk ir gyvenime mums sunku būtų atskirti gėrį jei nebūtume susidūrę su blogiu ir pykčiu .Nematę tamsos negalėtume įvertinti šviesos džiaugsmo. Kad sąrašas atsirado tam atėjo laikas prasiveržti žmonių nepasitenkinimui kurį lėmė dabartiniai valdžios veiksmai. Ir tai daugiau nematau labai didelės grėsmės, nes tai daugiau lozungai ir griaunamosios galios neturi.
Jeigu VRK nusprendė, kad toji partija tinkama įregistruoti kandidatais į Seimą, ir jeigu VSD nepateikė jokių įrodymų, kad Lietuvos liaudies partija pažeidžia Lietuvos įstatymus ar bendradarbiauja su Lietuvai priešiškomis jėgomis, tada jūsų pateiktas klausimas yra tiesiog nekorektiškas. O dėl pažiūrų - ar jūs čia raginate, kad kažkas turėtų galią uždrausti vienokias ar kitokias pažiūras? O ką daryti, kad neatsirastų Lietuvoje ar pav Europoje radikalų? Radikalus pagimdo valdantieji, kai jų vykdoma politika nebepaiso ar net prieštarauja savo šalies žmonių interesams. Kai valdantieji tinkamai atlieps žmonių interesus, radikalų nebus arba jie bus nepavojinga mažuma.
Demokratinė santvarka užtikrina nuomonių įvairovę, kad ir kokios jos skirtingos bebūtų, įskaitant populistus ar priešiškų valstybių remiamas politinius veikėjus. Tačiau Lietuvos, kaip valstybės interesas yra stiprinti demokratiją, imtis primonių, kurios neleistų šalies sugriauti iš vidaus, riboti panašių į Vaitkaus partijų atsiradimą ir populiarumą, per pilietinės visuomenės ir kritinio mąstymo stiprinimą, ideologiškai priešiškų Vakarams valstybių įtakos mažinimą, socialinių tinklų ir jų vartotojų atsakomybės už melagingą turinį didinimą ir teisinės sistemos efektyvumą, politinių sprendimų skaidrumą. Aš už verslo sąlygų gerinimą, tolimesnį rinkos liberalizavimą, viešojo sektoriaus vaidmens ekonomikoje mažinimą, nes augant ekonomikai plėsis vidurinioji klasė, kuri yra demokratinės sistemos palaikymo pagrindas ir atsvara populistų iškilimui.
Visiškai uždrausti tokios partijos kūrimąsi būtų nedemokratiška. Visokių pažiūrų partijoms turi būti suteiktos vienodos galimybės.
Reikia griežtesnės ir aiškesnės asmenų atrankos iš Valstybės Saugumo. Jei toks žmogus yra antivalstybininikas, tai taikyti ribojimus žmogui, o ne partijai
Tikiuosi, kad ši partija neperžengs rinkimų barjero. Šią partiją teisiniu keliu būtų galima likviduoti, jeigu ji imtų atvirai skelbti antikonstitucines nuostatas. Greičiausiai taip nebus. Vienintelė išeitis - aiškinti žmonėms, ką reikštų tokios kaip Vaitkaus partijos atėjimas į valdžią.
P. S. Ir tokia yra ne tik Vaitkaus partija. Prie tokių priskirčiau ir Nemuno aušrą bei Taikos koaliciją. Netoli nuo jų ir dar pora partijų. Rinkėjas laisvas rinktis, kokioje valstybėje jis norėtų gyventi. Sąmoningo rinkėjo pareiga - eiti balsuoti ir neleisti prorusiškomis partijoms patekti į Seimą. Todėl raginkit visus savo pažįstamus būtinai balsuoti.
Lietuvos Liaudies Partija yra atsvara visoms kitoms sisteminėms partijoms. Tai vienintelė partija, kuri atstovauja visus Lietuvos žmones. Apie kokias teises kalbate ar ji gali dalyvauti rinkimuose? Provokacinis klausimas. Visi demokratinėje valstybėje gali dalyvauti. Žmonės patys pasirinks, kokio gyvenimo nori. Vėl rinkti socdemus, koncervatorius ar valstiečius? Vėl kentėti šių partijų despotizmą? NE, GANA. Lietuvos Liaudies Partija, nr. 5 siūlo žmonėms spręsti savo tėvynės likimą patiems, Vaitkaus sąrašas yra tikras lobis tiems rinkėjams, kurie nori laisvos ir saugios Lietuvos, o ne pardavinėjamos ir engiamos kaip dabar.
Kaip aš nepritarčiau “Lietuvos liaudies partijos“ nuostatoms, vis dėlto, kadangi Lietuvoje egzistuoja demokratija (tai yatinga vertybė), visi ir visos partijos turi teisę reikšti nuomonę, jei pastaroji neprieštarauja įstatymų reguliacijai. Ar konkreti partija gali dalyvauti rinkimuose, turi spręsti Lietuvos atitinkamos institucijos.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Ineta Daugeliene
2024-10-01
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Kai kurie kandidatai pradeda karjierą nuo “mažo” melo. Pvz. nurodo turintys “Aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą”, nors išsilavinimą įgyjo dar iki 2000 metų. Deklaruoja neadekvačias metines pajamas, prisirašo kalbų mokėjimą ir pan. ar toks kandidatas į Seimą kelia pasitikėjimą?
Dėl išsilavinimo nesunkiai galima suklysti netyčia. Labai sunki ir paini sistema nustatant išsilavinimo lygį. Reiktų aiškiai apibrėžti kriterijus. Pajamos deklaruojamos vieningoje mokestinėje sistemoje. Jeigu atsakingos institucijos nenustato pažeidimų reikia tikėti. Kalbų mokėjimo lygį vertina kiekvienas individualiai. Pažymų teikti nereikia. Manau kad ir mažam melui čia vietos mažoka. Nepateisinu žinoma jokio melo, bet nepasitikėjimui pagrindo nematau nes teginys kad meluoja yra tik prielaida.
Kiekvienas rinkėjas turėtų kritiškai vertinti kandidatų pateiktą informaciją ir ieškoti skaidrumo bei atvirumo, kad galėtų priimti gerai apgalvotą sprendimą rinkimų metu.
Bet kokia klaidinanti informacija apie kandidato kvalifikacijas ar pajamas menkina visuomenės pasitikėjimą ir politinę sistemą. Kandidatai, kurie pradeda nuo neteisingų ar klaidinančių teiginių, kelia abejonių dėl jų gebėjimo sąžiningai ir atsakingai dirbti Seime.
Matot, sistema neleidžia kitaip įrašyti išsilavinimo. Dėl kalbų ir pajamų, taip keistoka. Bet kai kas paaiškinama, pvz studentas. Na pasitikėjimo taip, neprideda.
Kandidatai, kurie prisistato naudojant netikslius arba klaidinančius duomenis, dažnai kelia klausimų dėl savo sąžiningumo ir patikimumo. Melaginga informacija apie išsilavinimą, pajamas ar kalbų mokėjimą gali rodyti ne tik kandidatų nesugebėjimą ar noro būti geresniu, bet ir jų požiūrį į etiką ir atsakomybę.
negerai, kad meluoja, nors tai nėra kertiniai dalykai rinkėjui apsisprendžiant už ką balsuoti. Rinkėjo sprendimą lemia partijos ir partijos lyderio patrauklumas, o ne pavienių kandidatų gėris.
Kelia didelį pasitikėjimą, geriau žmogus be išsilavinimo, be pajamų, be žinomybės vardo, bet su didele širdimi, teisingumo jausmu, atvirumu ir užjaunčiantis Tautą. Negu žmogus su keliais magistrais, žinomas, gražiai žada, turintis pajamų sočiai. Nėra nieko baisiau už intelektualų blogį. Kai padarai netyčia, nežinodamas blogą veiksmą, tai nėra žmogaus moralinė kaltė. Bet kai žmogus tikrai geba mąstyti, ir kaip politikas specialiai žlugdo Tautą, suvokdamas puikiai kiekvieną savo žingsnį... tai yra grynas nepasitikėjimo pavizdys.
Ne. Nekelia, kai bandom įtikti, būti tuom kuom nesi, tik tiesa gali išlaisvinti žmogų. Asmeniškai noriu patikslinti, kad Žinau ką renku nenurodė kalbos mokėjimo lygio. Aš asmeniskai dabar pats mokausi per Duolingo lenkų kalbą ir mano lygis yra pradendančiojo, tą nurodžiau rinkėjo puslapyje. Taip pat anketoje pamiršau paminėti J. Vienožinskio dailės mokyklos baigimo faktą.
Tokie ženklai tikrai kelia abejonių kandidato nuoširdumu, deja, dėl to rinkėjui reikalinga skirti laiko atliekant namų darbus ir tokią kandidatūrą vertinti kritiškai.
Kinija vis aiškiau ir atviriau remia Rusiją kare prieš Ukrainą. Yra įžvalgų, kad jos vienas iš tikslų yra ir tai, kad vakarai taptų silpnesniais. Ar pritariate, kad reikia atstatyti santykius su Kinijos LR?
Nesu specialistė, bet iš to, kas girdėti viešojoje erdvėje, suprantu, kad bankas vėluoja priimti kai kuriuos piliečiams ir verslui svarbius sprendimus dėl paskolų judėjimo, skolinimosi sąlygų ir kt.
Teigiamai. Pagrindines savo funkcijas atlieka be priekaištų. Situaciją bankų sektoriuje - konkurencijos trūkumą, mažėjantį tinklą, sukčiavimo istorijas - negalima būtų suversti vien LB.
Teigiamai. Bendrai dirbant su BFK įgyvendinome ne vieną iniciatyvą- euro centų apvalinimo, laikino solidarumo įnašo, dirbame dėl būsto paskolų refinansavimo lengvesnimo. Banko vykdoma rinkos priežiūra atliekama savalaikiai ir tinkamai.
Labai blogai. Mes kalbame apie pinigų plovimą, griežtiname sąlygas paprastiems vartotojams, tačiau... Bankas "nemato" 30 mln pervedimų lošimo bendrovei, nemato 2 mln grynų nusiėmimo, banko valdybos narys prasidėjus karui su rusija, kalba kaip įdarbinti technologijas, kurios leistų išplauti milijardus ir leistų pervedinėti rusijai pinigus.
Minima institucija turi veikti ir tarnauti Lietuvos interesams. Jokia politinė kryptis negalėtų įtakoti šios institucijos veiklos, deja ...Šios institucijos veiklą vertinu patenkinamai.
Manau su infliacija jam sunkiai sekasi tvarkytis. Bankų apetitas taip pat auga. Taip žadėti užsienio bankai niekaip neateina.
Tai manau vertinčiau mažiau nei patenkinamai.
Vertinu blogai, nes, mano nuomone, jis negina eilinių vartotojų. Bankai turi didžiausius pelnus, todėl reguliuojant, kontroliuojant šią sritį, būtina sudaryti sąlygas gyventojams, smulkiam verslui palankesnėmis sąlygomis skolintis.
Nesu pakankamai susipažinęs su LB veikla, bet man užkliuvo fintech sektoriaus įmonių nusiskundimai dėl perteklinės kontrolės/priiūros, ir, iš kitos pusės nustebino nepakankamas LB efektyvumas užkertant kelią galimam piktnaudžiavimui (FoxPay ir kt. susijusios įmonės).
Mano nuomone, fintech sektorius Lietuvoje yra didžiulis potencialas, tačiau su juo susijusi rizika taip pat reikalauja didesnės priežiūros ir atsakingo reguliavimo. Nors Lietuvos bankas sėkmingai pritraukė daug fintech įmonių, pradinis „švelnus“ požiūris į reguliavimą sukėlė iššūkių, kaip matėme su „Wirecard“ skandalu ir didėjančiais skundais dėl mokėjimo paslaugų teikėjų. Dabar bankas sugriežtino taisykles, ypač pinigų plovimo prevencijos srityje, kas yra teisingas žingsnis. Tolesnis dėmesys atsakingam reguliavimui padės užtikrinti sektoriaus patikimumą, tuo pačiu išlaikant inovacijų skatinimą. Tad atsakymas būtų nei teigiamai, nei neigiamai.
Manau, kad Lietuvos bankas per daug smulkmeniškai ir per daug griežtai reglamentuoja finansų įstaigų veiklą Lietuvoje, ir dėl to Lietuvos gyventojai ir verslas patiria neigiamų pasekmių (sunku atsidaryti ir išlaikyti banko sąskaitas, gauti paskolas ir pan.). Toks jausmas, kad Lietuvos banko darbuotojai, pasiklydę makroekonomikos ir globalių tendencijų debesyse, labiau rūpinasi savo darbo sąlygų gerinimu ir užtikrinimu, o ne Lietuvos ekonomika :)
Šiuo metu, manau, kad Lietuvos bankas savo darbą atlieka tinkamai. Tačiau tikrai yra vietos tobulėti. Lietuvos bankas galėtų būti proaktyvesnis dirbant srityse, kurios saugo gyventojų interesus.
Lietuvos bankas prižiūri finansų rinkos dalyvius – bankus, kredito unijas, draudimo bendroves ir kt. Bet praloštos kelios dešimtys milijonų, iš kaimiškųjų regionų pasitraukę bankai, bankomatų trūkumas kaimiškuose regionuose, nuolatos gyventojams didėjantys bankų administravimo mokesčiai - rodo, kad Lietuvos bankui yra kur stengtis.
Trūksta aktyvios pozicijos ginant viešąjį interesą Europos centrinio banko taryboje, taip pat griežtesnio spaudimo ir kontrolės didinant bankų paslaugų prieinamumą regionuose.
Įrodyta, kad žemės ūkis reikšmingai prisideda prie Baltijos jūros taršos. Ar sutinkate, kad reikia griežtinti šio sektoriaus veiklą siekiant spręsti Baltijos jūros taršos problemą?
Jei jau esatę buvęs ar dabar esate seime. Gal galite parašyti kokiu asmeniniu pasiekimu labiausiai didžiuojates? Kokį projektą pasiūlėt ir jis buvo priimtas? Kaip sakant, kaip atsakytūmėte t į klausimą: "Ką šis politikas gero padarė?" O jei nesat buvę seime - kaip norėtūmėte atsakyti po kadencijos?
Realizavavau savo duotus rinkiminius pažadus Klapėdos “Baltijos”r. apygardos rikėjams. Mano pastangų dėka priimtas Papildomosios ir alternatyviosios medicinos įstatymas, gyvensenos medicinos gydytojo normos, išsaugotas nuo uždarymo Klaipėdos universitetas, dabar veikia Klaipėdos universiteto ligoninė, organizuotas LS SRK Sveikatos tausojimo ir stiprumo pakomitetis, rengtos sveikatos tausojimo ir stiprinimo gairės, inicijuota ir formalizuota 26 LR Seimo narių grupė “Į skaidrę ir sveiką būtį Vydūno keliu”, kt.
Seime esu buvęs kaip lankytojas :) Kaip parlamento narys nesu buvęs, bet dalyvauju rinkimuose tam, kad būčiau išrinktas.
Asmeninis pasiekimas kuriuo labiausiai didžiuojuosi yra 2015 metų kelionė iš Klaipėdos į Druskininkus, Nemunu prieš srovę. Tai buvo piligrimystės žygis kurio metu buvo siekiama palaikyti onkologinius ligonius. Tai asmeninis ne profesinis ir nepolitinis pasiekimas, tačiau tai yra pasiekimas kuriuo galiu drąsiai didžiuotis.
Kadangi Seime nesu dirbęs tad įstatymų projektų nesu pateikęs, tačiau jeigu būčiau išrinktas, kadencijos pabaigoje norėčiau pasakyti, kad MAN PAVYKO PATEIKTI TINKAMUS ĮSTATYMŲ PROJEKTUS IR PATAISAS KURIOS PADIDINO ŽMONIŲ SAUGUMĄ INTERNETE IR GEROKAI APSUNKINO INTERENETINIŲ SUKČIŲ GYVENIMĄ. :)
Seime nebuvau, bet mano iniciatyva įvyko svarbių pokyčių Turizmo įstatyme. Deja, šie pokyčiai nėra pakankami, todėl ir toliau planuoju veikti turizmo srityje. Manau, kad šia tema turi kalbėti tikri profesionalai.
Seime nesu dirbusi (klausimas BUVĘS keistai suformuluotas). Kaip gali "apibūdinti obuolio skonį jo neparagavęs". Jei padirbėsiu, tai atsakymą suformuluosiu tik po kadencijos.
Nesu ir nebuvau. Aukštas pragyvenimo lygmuo regionuose. Patekimas pas gydytojus be eilių, gerai išvystyta ir efektyviai veikianti kelių priežiūros sistema, panaikinti ribojimai laisvai disponuoti privačia nuosavybe reikalinga būtiniems gyvenimo poreikiams tenkinti.
Kadangi keturias kadencijas dirbau Seime, apie nuveiktus darbus jau rašiau, todėl nesikartosiu. Ką planuoju nuveikti - pensijų kėlimas nuo 43 iki 63 proc. skurdo mažinimas, šliaužiančiosios privatizacijos švietime ir sveikatos apsaugoje stabdymas, mokesčių reforma, siekiant padidinti perskirstymą per biudžetą.
Puikus klausimas. Nesu buvęs valdžioje, tačiau labai norėčiau po kadencijos atsakyti taip:
- Pavyko pasiekti, kad Lietuvos biudžetas būtų subalansuotas su mūsų ekonomika pagal ES vidurkį, nes šiuo metu jis yra apie 30% mažesnis nei turėtų būti.
- Sukūrėme veiksmingą imigracijos ir integracijos sistemą, kuri leido Lietuvai pritraukti išsilavinusius žmones su šeimomis atvykti ir įsikurti čia.
- Žalioji transformacija tikrai tapo vienu iš pagrindinių šalies prioritetų, o aplinkosauga yra aktyviai plėtojama visose srityse.
Buvau Viktoro Rinkevičiaus padėjėja, kartu teikėme Mažųjų bendrijų įsįatymo pataisas dėl Mažosios bendrijos vadovų darbo apmokėjimo pagal civilinę paslaugų sutartį. Įstatymas buvo priimtas.
Norėčiau bent kažkiek sumažinti korupciją kiek tai įmanoma padaryti per 4 metus.
Taip pat norėčiau padaryti viską kas įmanoma, kad mažėtų socialinė, finansinė atskirtis tarp labai turtingų ir tarp labiausiai pažeidžiamų. Kaip tai ketiname padaryti su manim ar be manęs , galite pasiskaityti mūsų programoje.
Dar nebuvau, bet mano tikslas priimti atvirų duomenų politiką reglamentuojantį įstatymą. Jis turėtų nurodyti visoms valdžios įstaigoms tvarkingai saugoti ir viešinti duomenis gautus jų veiklos rezultate. Tai žinoma turi atitikti BDAR reikalavimams.
Seime nesu buvęs. Bet didžiuojuosi tuo, jog pavyko neleisti priimti gyvenamojo būsto NT mokesčio. Padariau gero visai Lietuvai daugiau, nei daugelis seimūnų per visą savo gyvenimą ;)
Kompensacinės technikos neįgaliesiems ir atsarginėms dalims kaina su 5 % PVM.
Dalinė kompensacija nusavintų valstybinių pensijų kariams ir pareigūnams per 2008 metų krizę. Pensijų kaupimo įstatymas, kai žmogus išeina į išankstinę senatvės pensiją, turėdamas virš 40 metų darbo stažą, sulaukus pensinio amžiaus, jam pensijos dydis nemažinamas. Daug metų Visagino ir Zarasų rajono gyventojai turėjo 10% lengvatinį el. energijos tarifą. Priimta vėliavo įstatymas, kuomet nėra būtinybės kelti vėliavos per šventes, jei tame name nuolat negyvenama.
Nors nesu buvęs Seime, po kadencijos norėčiau atsakyti į šį klausimą su konkrečiais pasiekimais, kurie turėtų realų poveikį visuomenei. Didžiuočiausi, jei pavyktų įgyvendinti projektą, kuris prisidėtų prie tvarios ekonomikos ir aplinkosaugos, pavyzdžiui, skatinant ekologinių ūkių plėtrą ar mažinant taršą viešajame transporte.
Po kadencijos norėčiau galėti pasakyti, kad priimti sprendimai ir pasiūlyti projektai turėjo ilgalaikį teigiamą poveikį tiek ekonomikai, tiek aplinkai, ir kad jie padėjo sukurti stipresnę bei tvaresnę Lietuvos visuomenę.
Nebuvau Seimo nariu. Po kandencijos norėčiau pasakyti ir jaustis - kad mane išrinkusiems žmonėms, mano šeimai nebūtų gėda, jog jie padarė tokį sprendimą ar pritarė jam.
Kiek supratau, tai pagrindinė konflikto priežastis buvo net ne patys reguliavimai, o jų konkretus taikymas. Ministerija pažadėjo pagerinti savo darbą. Ar pagerino - nežinau. Bet renginys gavosi geras.
Taip palaikau, nes Lietuvos ūkininkams negali būti didesni reikalavimai nei ES šalyse ir tokiųu būdu diskriminaciniai bei apsunkinantys konkurencinę kovą.
Taip, žemės ūkyje daug problemų. Nuo pieno supirkimo kainų iki kiaulių bei karvių bandų mažinimo dideliais kiekiais. Kas netinka Lietuvai, tas puikiai tinka Lenkijai.
Kaip visada tiesa kažkur per vidurį. Dalis reikalavimų pagrįsti - kaip grūdų iš RU/BY stabdymas, dalis pagrįsti iš dalies - ekologiniai reikalavimai turėtų ateiti aiškiai ir palaipsniui, ne iškart numesti ant galvų. Dalis, kelia klausimų, lengvatos akcizam ir t.t.
Nepalaikau. Dabartinis žemės ūkis yra labai taršus gamtai, todėl jis turi persitvarkyti į gamtai draugiškesnį. Pusė kaimo vietovėse sutinkamų paukščių jau išnyko dėl intensyvios žemdirbystės, Baltijos jūra užterčiausia pasaulyje dėl perteklinio azoto ir fosforų trąšų naudojimo. Be tvaraus žemės ūkio nebus ir bioįvairovės.
Taip palaikau. Tačiau problema yra ne čia. Jau oficialiai pripažįstama kad Lietuvoje mažmeninėje prekyboje dėl prekybos tinklų įsigalėjimo susiformavo oligopolinė rinka, prekybos tinklai diktuoja sąlygas ir įstatymų leidėjams. Todėl būtina ne tik pagalba ūkininkams, bet ir ypač griežta prekybos tinklų kontrolė
Nesu iki galo įsigiilnęs į šį klausimą, bet jei klausti mano asmeninės nuomonės, tai nepalaikau. Nemanau, kad ūkininkai yra labiausiai pažeidžiama (neturtinga) žmonių grupė.
Teisę į protestus turi visi, bet ar tam yra priežastys, čia kitas klausimas.
Taip. Pirma reikėjo pasitarti su ūkininkų, ŽŪB atstovais - kaip (žaliojo dyzelio naudojimo tvarkos pakeitimas, akcizo naftos dujoms tarifo padidinimas, daugiamečių pievų atkūrimas ir kt.) įtakos jų veiklą ir veiklos kaštus.
Įdomu buvo klausyti LR Aplinkos ministerijos ministro pasakymo - atkurtas daugiametes pievas šienaukite, ganykite gyvulius. Tai kad jau gyvuliai išnaikinti, o ir esamų išlaikymui keliami tokie reikalavimai, kad ir jų greit neliks.
Aš palaikau idėją, kad svarbu užtikrinti, jog žaliojo dyzelio naudojimas nebūtų piktnaudžiaujamas, kad jis būtų skirtas tik tiesioginėms žemės ūkio reikmėms. Dar geresnis ilgalaikis sprendimas būtų skatinti ūkininkus persikvalifikuoti ir daugiau dėmesio skirti ekologiniams ūkiams, kurie orientuotųsi į vidaus rinkos poreikius. Tai ne tik sumažintų priklausomybę nuo tradicinių grūdų kultūrų, kurių perteklinis kiekis sukelia kainų kritimą, bet ir prisidėtų prie aplinkosaugos tikslų, skatindama tvarią žemdirbystę. Taip būtų užtikrintas balansas tarp ekonominių interesų ir ekologijos, taip pat stiprėtų vietinė rinka, prisidėdama prie šalies vidaus vartojimo.
Manau, kad aplinkosauginiai reikalavimai turi būti suderinti su tam tikrai mūsų šalies ūkio poreikiais. Turime eiti link aplinkosaugos didinimo, tačiau tą daryti pamatuotais tempais. Tikrai susidarytų negera situacija, jeigu dėl mūsų reikalavimų Lietuvos ūkininkai atsidurtų smarkiai prastesnėse konkurencinėse sąlygose lyginant su kitais ES ūkininkais. Aš tikrai palaikau dialogą, matau, kad jis įvyko per protestą. Tačiau lygiai taip pat turime judėti į priekį dėl klimato kaitos problemų sprendimo.
Su ūkininkais reikia kalbėtis, nes nereikia pamiršti, kad žemės ūkis mus maitina tiesiogine to žodžio prasme. Tačiau tuo pačiu reikia žinoti, kad visos ūkio šakos - įskaitant ir agro - turi keistis ir atliepti naują realybę ir žaliają tvarią ekonomiką.
Dialogas su ūkininkais turi būti orientuotas į perėjimą prie tvarių ūkininkavimo praktikų, kurios saugotų aplinką, bet tuo pačiu kalbant ir apie socialinį teisingumą. Manau, kad čia reiktų atskiri didelius agrokoncernus (kurie siekdami pelno skatina intensyvų žemės ūkį, alinantį dirvožemį, kenkiantį biologinei įvairovei ir prisidedantį prie klimato krizės) ir mažus, tvarius organinius ūkius, kurių praktikos yra mažiau intensyvios, naudoja mažiau teršalų ir yra trumpųjų produkcijos grandinių (farm-to-table) dalis.
Rodyti daugiau
Suskleisti
Agne Albrechtaite-Visockiene
2024-10-04
Rodyti atsakymą
Suskleisti
Ar pritartumėte darbo kodekse standartinės darbo savaitės sutrumpinimui nuo 40 val. iki 37,5 val.?
Atsižvelgiant į narkotikų ir kitas problemas su kuriomis susiduria paauglių amžiaus grupė, ar pritartumėte tėvadienių ir mamadienių suteikimo prailginimui nuo kol vaikui sukaks 12 m. iki kol sukaks 16 m.?
Rinkimai baigėsi, bet mes tikrai nepamirštame, ką anksčiau kalbėjo ir žadėjo kandidatai! Spausk ant skirtingų rinkimų ir sužinok, kas siekė pergalės juose, kokius atsakymus pateikė į jūsų klausimus, bei kaip išrinktieji į postą įgyvendino duotus pažadus
