Ką prieš rinkimus įsipareigojo Seimo nariai: švietimas, skurdas ir pažadai išlikti savimi

Nuo naujojo Seimo darbo pradžios praėjo 100 dienų, tačiau kaip gerai prisimename, ką prieš rinkimus žadėjo politikai? 13-ta pensija, daugiau finansavimo įvairioms sritims, didesni atlyginimai, optimizavimas — tai tik maža dalis politikų pasiūlymų, kaip pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą.

Nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku” prieš rinkimus rengė debatus ir prašė vienmandatininkų įvardyti 3 įsipareigojimus rinkėjams, kuriuos įgyvendins, jei bus išrinkti. Kviečiame prisiminti, ką žadėjo kandidatai ir ko galime tikėtis iš šios kadencijos Seimo.

Daugiausiai spręstinų klausimų — švietime

Ilgą laiką viešojoje erdvėje aptarinėjami švietimo iššūkiai dėl universitetų jungimosi, prastų moksleivių mokymosi pasiekimų, pedagogų atlyginimų sulaukė ir vienmandačių apygardų kandidatų dėmesio.

Daugiausiai švietimo srities pokyčių numatė TS-LKD atstovai, kurie akcentavo mokymosi visą gyvenimą sistemos kūrimą, ankstyvąjį ir įtraukųjį ugdymą. Mindaugas Skritulskas taip pat nurodė, kad reikėtų keisti mokyklų finansavimo sistemą: „Turėtume peržiūrėti (švietimo) tinklą dėl racionalaus finansavimo kalbant apie bendrojo lavinimo įstaigas.”

O opozicijos atstovė Laima Nagienė mano, kad svarbiausia reaguoti į susidariusius karantino iššūkius: „prasidėjus pandemijai mes pajautėme, kad mūsų mokyklų bazės yra labai silpnos, neturime IT programinės įrangos, neturime kompiuterių tiek, kad būtų galima dirbti nuotoliniu būdu.”

Finansavimo klausimą kėlė ir Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis, kuris pažadėjo iš esmės perorientuoti biudžetą bei skirti didesnį dėmesį švietimo ir kultūros sektoriams.

Nors dauguma vienmandatininkų ir minėjo švietimo finansavimo trūkumą, tačiau temų įvairovė rodo, kad švietimo sistemai reikia vieningų sprendimų būdų. Visgi politikai tarpusavyje nesutaria, kokios problemos turi būti sprendžiamos pirmiausiai.

Sveikatos ir skurdo temos vienija, tačiau skaldo vaiko pinigai

Natūralu, kad COVID-19 pandemijos kontekste populiariausios pažadų temos buvo susijusios su sveikatos ir socialine apsauga. Daugiausia kalbėta apie sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimą.

Dažniausiai pasikartojusį pažadą geriausiai apibūdina Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo įsipareigojimas rinkėjams: „Keisti kompensavimo tvarką, kad žmogus gautų kokybišką gydymą ir nereikėtų važiuoti į didžiuosius miestus dėl konsultacijos.”

Įdomu tai, kad tik vienas tuo metu valdančiosios LVŽS vienmandatininkas Giedrius Surplys davė pažadą, susijusį su sveikatos apsaugos sritimi — mažinti savižudybių skaičių.

Visgi valstiečiai žalieji buvo aktyvūs kalbėdami apie socialinius klausimus: „Aš taip pat labai daug dėmesio skirsiu skurdo problemos įveikimui, nes planuojame sumažinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų pajamų ir gaunamų pensijų. Mes planuojame investuoti į vaikų pinigus, kuriuos gauna šeimos. Mes planuojame pasiekti, kad mūsų alga, kurią gauname augtų ir augtų vis sparčiau.” — teigia Tomas Tomilinas.

Jo kolega Algimantas Dumbrava pažymėjo, kad vaiko pinigai galėtų kilti iki 110 eurų.

Šia tema pasisakė ir mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašunienė, kuri teigė, jog turi būti suteikta pagalba jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus ir pridūrė, kad vaiko pinigai turėtų siekti 120 eurų.

Panašu, kad socialinė apsaugos klausimais dabartinė Seimo pozicija ir opozicija sutartų, nes abiejų pusių vienmandatininkai pažadėjo mažinti skurdą, atskirtį ir globoti senjorus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė įsipareigojo sukurti vienišų pensijinio amžiaus asmenų paramos sistemą: „Mes siūlome, atsižvelgiant į per didelį vienišų pensininkų skurdą, našlių pensijas pakeisti vienišų asmenų pensijomis, kad gautų pensijas ne tik našliai, bet taip pat ir išsiskyrę senjorai.”

Visgi Seimo narių nuomonės susiskaldytų dėl vaiko pinigų, kurių didinimas nėra valdančiųjų partijų prioritetas.

Nepasitikėjimą Seimu sprendžia žadėdami būti protingais, bet nevengia pažadų „saviškiams”

Ryškiu akcentu debatuose buvo ir Seimo narių duoti personaliniai pažadai ir įsipareigojimai savo vienmandatės apygardos rinkėjams. Lietuvos rinkėjai apklausose jau daugelį metų įvardija, kad nepasitiki Seimu ir Vyriausybe, todėl vienmandatininkai žadėjo išlikti savimi ir nepasikeisti. Tarp tokių vienmandatininkų atsidūrė Darbo partijos frakcijos narys Valentinas Bukauskas, įsipareigojęs „išlikti tokiu pačiu nuosekliu, koks esu 20 metų”.

Taip pat politikai žadėjo būti skaidrūs bei prisiimti asmeninę atsakomybę už darbus. Štai Laisvės partijos atstovė Silva Lengvinienė įsipareigojo vadovautis „protingo oratoriaus” koncepcija: „jeigu kritikuoji, tai siūlyk. Jei siūlai, tai daryk. Jei darai, tai prisiimk atsakomybę”.

Nors vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai ir atstovauja visiems Lietuvos rinkėjams, tačiau politikai vis tiek davė pažadų, kurie suteikia privilegijų tik saviems rinkėjams — LVŽS frakcijos narys Giedrius Surplys pažadėjo pakelti Šakių savivaldybę iki savivaldybių gerovės indekso 20 vietos, o TS-LKD atstovas Algis Strelčiūnas įsipareigojo padidinti finansavimą Vilniaus miestui: „skirti milijoną eurų garso sugeriamosioms sienelėms Oslo gatvėj.”

Kai kuriuos politikus galėtume vadinti pirmūnais, nes pažadų įgyvendinimui jiems neprireikė net 100 dienų. LLRA-KŠS narė Beata Petkevič dar prieš rinkimų rezultatų paskelbimą nusprendė nuraminti savo rinkėjus ir sakė laimėsianti šiuos rinkimus, o dabartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė įsipareigojo formuoti Vyriausybę. Be to, premjerė pridūrė, jog disciplinuos savo kolegas, stabdydama kvailystes, kurias darys tuometinė valdžia.

Ar visus pažadus pavyks ištesėti?

Per kiekvienus Seimo rinkimus vienmandatininkai duoda daug pažadų savo rinkėjams, todėl politikams bus svarbu susirasti sąjungininkų bandant juos ištesėti. Švietimo sritis ir toliau bus viena iš svarbiausių temų visuomeniniame gyvenime, tačiau jos kompleksiškumas neleidžia skirtingoms šalims susitarti, todėl daugelio matoma išeitis — nacionalinis susitarimas.

Visgi pandemijos akivaizdoje svarbūs sveikatos ir socialinės apsaugos klausimai vers Seimo daugumą ir opoziciją diskutuoti dėl vieningų sprendimo būdų.

Kiek sunkiau įvertinti personalinius pažadus, nes jų įvykdymas negali būti pamatuojamas pagal objektyvius kriterijus, tačiau tai gali padaryti rinkėjai kitų Seimo rinkimų metu. Tam, kad politikai būtų atskaitingi rinkėjams ir visuomenė žinotų, ar pažadai buvo įgyvendinti, politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku” vykdys vienmandatininkų pažadų stebėseną ateinančius 4 metus. Su rezultatais galima susipažint čia.

Iš viso tinklas „Žinau, ką renku” suorganizavo 86 priešrinkiminius kandidatų į LR Seimą debatus bei surinko 58-ių išrinktų vienmandatininkų pažadus, kuriuos jie įsipareigojo išpildyti per 4 metus. Skirstant vienmandatininkus, kurie davė pažadus debatuose, pagal partinę priklausomybę, didžioji dalis yra TS-LKD atstovų — 44 proc. visų turimų vienmandatininkų, perpus mažiau yra LVŽS partijos vienmandatininkų 21 proc. Kitų partijų nariai sudaro iki 7 proc. visų turimų vienmandatininkų.

Verta paminėti, kad ne visi vienmandatininkai buvo linkę aiškiai įvardinti 3 pažadus, kartais susiedavo daug problemų į vieną sprendimo būdą arba pažadai neatitikdavo Seimo narių kompetencijų lauko. Su visais vienmandatinkų pažadais galite susipažinti čia.

„Žinau, ką renku” — nuo 2014 m. veikiantis nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Siekiame, kad Lietuvos politikai būtų atskaitingi rinkėjams, todėl skatiname piliečius sąmoningai dalyvauti viešajame gyvenime ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų. Tinklo nariai — tai savanoriai, įsipareigoję laikytis nešališkumo principų. Tinklo Seimo rinkimų veiklų organizavimas bendrai finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+