Moterų merių per beveik 30-metį nepadaugėjo: trūksta kandidačių ar rinkėjų palaikymo?
Ar žinojote, kad 4 iš 60 – tiek moterų šiuo metu užima merės pareigas Lietuvos savivaldybėse? Ar Lietuvos rinkėjai visada mieliau patikėdavo savo balsą moterims? Artėjant savivaldos ir tiesioginiams mero rinkimams „Žinau, ką renku“ nutarė patikrinti, kiek kartų vyrai ir moterys buvo išrinkti / -os merais / -ėmis nuo pirmųjų savivaldos rinkimų.
Bendros tendencijos
Tik 2015 m. Lietuvoje pradėti rengti tiesioginiai merų rinkimai, 20 metų iki tol savivaldybių vadovus rinkdavo tarybų nariai.
Pirmųjų savivaldybių tarybų rinkimų metu (1995 m.) merais tapo 52 vyrai ir 4 moterys.
Valstybei skaičiuojant 30-uosius Nepriklausomybės metus, moterų merų savivaldoje santykis liko beveik toks pat, koks buvo prieš ketvirtį amžiaus – 537 kartus merais išrinkti vyrai ir tik 39 kartus – moterys.
Per 27 metus 42 savivaldybėse vadovo postas nė karto nebuvo patikėtas moteriai. 9 savivaldybėse moteris merė išrinkta vieną kartą, tačiau niekada taip ir neperrinkta, dar 9 moterys merėmis išrinktos du ir daugiau kartų.
Tiesioginiai rinkimai – situacija keičiasi, bet ar tikrai?
Marijampolėje, Lazdijų bei Širvintų rajonuose po 2015 m. reformos situacija lyčių klausimu keitėsi: iki reformos šiose savivaldybėse buvo renkami tik merai vyrai, o po reformos bent kartą išrinkta moteris. Visgi į savivaldybių tarybas moterų nėra išrenkama daugiau.
Pažvelgus į iki reformos buvusius dvejus rinkimus (2007 ir 2011 m.), kai merą rinko tarybų nariai, galima matyti, kad moterų ir vyrų santykis nesiskyrė: tiek 2007, tiek 2011 m. išrinktos 5 moterys (8 proc.) ir 55 vyrai (92 proc.). Įdomu tai, kad po reformos situacija nepasikeitė – nuo 2015 m. mero pozicijas moterys ir vyrai užėmė lygiai tokiu pačiu santykiu: 5 ir 55.
„Galima sakyti, kad nei savivaldybių tarybos, nei patys rinkėjai nėra linkę savivaldybių vairo patikėti moterims“, – sako „Žinau, ką renku“ mentorė Miglė Palujanskaitė.
O gal moterys nenori būti merėmis?
Žvelgiant į kandidatų, kurie dar tik nori tapti savivaldybių vadovais, pasiskirstymą pagal lytį, galima matyti, kad moterys į mero poziciją kandidatuoja tris kartus mažiau nei vyrai. 2015 m. varžytis dėl mero posto ryžosi 92 moterys ir 340 vyrų, 2019 m. atitinkamai 90 ir 320.
Tačiau 2015 m. Trakų ir Vilniaus rajonų gyventojai turėjo galimybę rinktis iš daugiau kandidačių, o 2019 m. tokį pasirinkimą turėjo Biržų, Joniškio ir Šalčininkų rajonų rinkėjai.
„Nors matematika tokiais atvejais sako, jog laimės viena iš kandidatuojančių moterų, neretai politikoje ši teorija negalioja“, – pastebi „Žinau, ką renku“ savanoris Martynas Gluoksnys.
2015 m. Birštono ir Visagino savivaldybėse pergalę šventė Nijolė Dirginčienė ir Dalia Štraupaitė, nors rungėsi su vyrų desantu.
Įspūdingiausias rezultatas užfiksuotas 2019 m. Lazdijų rajone – iš 8 kandidatų 7 buvo vyrai, o savivaldybės vadovės postą užėmė Ausma Miškinienė.
Būta ir atvirkštinių atvejų, kai moterims šansai buvo nemaži, tačiau pergalę skynė vyrai. Taip nutiko 2019 m. Biržuose, Joniškyje ir Šalčininkuose, kiekvienoje iš šių savivaldybių kandidatavo po vieną vyrą ir po 2–3 moteris.
Liūdnoji statistikos ir realybės dalis yra ta, kad vis dar yra savivaldybių, kuriose į mero pozicijas pretenduoja tik vyrai. 2015 m. tokių buvo 14, 2019 m. perpus mažiau.
Anykščių r., Ignalinos r., Kupiškio r., Marijampolėje ir Neringoje nei 2015, nei 2019 m. rinkimų metu neatsirado nė viena moteris, kandidatuojanti į mero pareigas.
Galbūt 2023 m. merų rinkimai bus tramplinas moterims debiutuoti šiose savivaldybėse?
