Nuo 17 iki 49 procentų: koks jaunimo aktyvumas buvo pastaruosius 13 metų
Labas, esu Vidmantė iš Šilutės. Ko gero, kaip ir aš, kiekvieną kartą išgirdus, koks buvo jaunimo aktyvumas rinkimuose, nelabai žinai gerai čia ar blogai. Aišku, tu irgi džiaugeisi puikia žinia po Prezidento I turo rinkimų - į juos atėjo beveik pusė jaunų žmonių ir tai buvo aukščiausias visų laikų jaunimo aktyvumo rezultatas! Bet tikriausiai įdomu, kaip gi yra su tuo jaunimu ir rinkimais, jeigu šiemet džiaugiamės beveik kas antru įmetusiu savo biuletenį į balsadėžę? Ar nuo šiol tai bus visada? O kaip buvo ankščiau? Kviečiu kartu pasigilinti ir įdėmiau pažvelgti į vyraujančias tendencijas!
Taigi, kaip jau užsiminiau, šių metų jaunimo aktyvumas Prezidento rinkimų I ture buvo rekordinis, tą dieną balsavo net 49,05 proc. 18-29 m. amžiaus piliečių. Lyginant visus rinkimus nuo 2011 m. tai yra aukščiausias jaunimo rinkiminis aktyvumas istorijoje.
Tik svarbu paminėti, jog laikui einant buvo renkami skirtingi jaunimo aktyvumo duomenys. 2011 m. - 2014 m. bei 2016 m. jie buvo fiksuojami tik 18-24 m. ir 25-34 m. amžiaus rėžiuose, o 2015 m. ir jau nuo 2019 m. iki dabar galima rasti jaunimo aktyvumą nuo 18 iki 24 m. ir nuo 25 iki 29 m. amžiaus, kaip jaunus žmones apibrėžia Lietuvos ir ES teisės aktai.
Visi džiaugiamės Prezidento rinkimų I turu, o kaip jauniems žmonės sekėsi II ture? Šiemet jame susirinko 35,96 proc. piliečių iki 29 m. amžiaus. Bendrame grafike vaizdas gali atrodyti nieko neišsiskiriantis, bet iš tiesų šis rezultatas taip pat yra neblogas. Kadangi žinome, jog į II turą dažniausiai ateina mažiau žmonių nei į I-ą, galime šiuos duomenis palygini tarp visų vykusių II turų. Tokiu atveju grafike matome aiškesnę aktyvumo didėjimo tendenciją, o kalbant apie šių metų rinkimus, pastebime, kad iš visų II turų šiumetinį aktyvumą lenkia tik 2019 m. Prezidento rinkimų II turas, kai į jį atėjo 43,86 proc. jaunimo. Bet reikia nepamiršti, kad tada kartu vyko ir Europos Parlamento rinkimai. Taigi, tikrai džiaugiuosi augančiu jaunų žmonių aktyvumu, bet kaip tai atrodo platesniame paveiksle?
Nepaisant pastovaus augimo, vis dėlto nuo 2015 m. iki dabar jaunimo aktyvumas visada buvo mažiausias tarp visų amžiaus grupių ir visada mažesnis už bendrą rinkiminį aktyvumą (grafike gali matyti 2015 m. ir 2019 m. - 2024 m. laikotarpio duomenis, taip yra todėl nes 2011 m. - 2014 m. ir 2016 m. balsai buvo skirstomi šiek tiek kitokiomis amžiaus kategorijomis, bet tendencijų kitimui tai įtakos neturėjo). Aktyviausiai rinkimuose dalyvauja vyresnio amžiaus žmonės, nuo 65 m. ir vyresni. Iš esmės, kuo vyresni žmonės, tuo didesnė jų dalis ateina į rinkimus. Bet mes galime tai pakeisti, tiesa? Ateik į Europos Parlamento rinkimus ir sugriauk šią taisyklę!
Kol laukiame visų prie balsadėžių, galime dar sykį pažvelgti į statistiką. Įdomu pastebėti tai, kad mažiausias atotrūkis tarp jaunimo ir bendro aktyvumo buvo 2020 m. Seimo rinkimų I ture, tada skirtumas siekė tik 8,48 procentinių punktų, kai 13 metų laikotarpyje vidutinis skirtumas yra 13,78 procentinių punktų, taigi tų rinkimų rezultatas buvo tikrai neblogas, o ir jaunimo į juos susirinko daugiausiai iš visų Seimo rinkimų I turų lyginamaju laikotarpiu – 38,72 proc.
Na, o koks atotrūkis tarp jaunimo ir bendro aktyvumo buvo paskutinių, 2024 metų Prezidento rinkimų metu? I ture jis siekė 10,13 procentinių punktų, o II ture – 13,17 procentinių punktų. Rezultatas vėl yra mažesnis už vidurkį, todėl galime pasidžiaugti po truputį mažėjančiu atotrūkiu.
Vis dėlto, dabar laukia artimiausi Europos Parlamento rinkimai, kurie po 15 metų pertraukos vyks atskirai nuo Prezidento rinkimų. Deja, neturime statistikos apie jaunimo aktyvumą 2009 m., bet žinoma tendencija, jog į atskirai vykstančius EP rinkimus ateina mažiau žmonių.
Matant paskutinių metų didėjančius balsuoti susirinkusių jaunuolių skaičius, t.y. augančią naują pilietišką kartą kartu su Žinau, ką renku skatiname jaunus žmones nepamiršti Europos Parlamento rinkimų svarbos (juk ten priimami sprendimai, kurie ilguoju laikotarpiu lemia mūsų gyvenimą!) ir ateiti balsuoti, o galbūt netgi pirmą kartą pralenkti bendrą aktyvumo lygį ir parodyti, jog jaunimui rūpi ir jis nebėra pasyviausia rinkėjų grupė?
Metam tau iššūkį – ateik į EP rinkimus ir pagerink rekordą!
Na, o jeigu vis dar abejoji, kas yra verčiausias tavo balso, užsuk į mūsų platformą ir susipažink su kandidatais iš arčiau!
Taigi, toks trumpas žvilgsnis į jaunimo rinkiminio aktyvumo tendencijas Lietuvoje, tikiuosi, kad dabar tapo šiek tiek aiškiau. Kaip matai, esame gerame kelyje ir jaunų žmonių sąmoningumas didėja, bet taip sakant, reikia nepamesti kelio dėl takelio! Tad siūlau prisiminti iššūkį ir rytoj užsukti į rinkiminę apylinkę įmesti savąjį biuletenį į balsadėžę. Kai žinosi, jog prisidėjai, laukti „rekordo“ rezultatų bus dar įdomiau!
