Seimo rinkimai: kam ir kaip pjaustysime pyragą spalio 13 dieną?

Labutis! Esu Aistė, tinklo savanorė iš Vilniaus. Lietuvos Seimo rinkimų sistema gali pasirodyti gana paini, nes joje daug skirtingų taisyklių, tačiau pasiaiškinkime kartu - kas, kur, ir kaip?

Norėdami suprasti kaip veikia Seimo rinkimų sistema įsivaizduokime Lietuvą kaip milžinišką pyragą. Šis pyragas yra dviejų didelių dalių. 

Viena dalis pyrago yra padalinta į 71-ą gabaliuką - tai mūsų vienmandatės. Kiekvienas šios pyrago dalies gabaliukas yra atiduodamas vienam politikui, kuris laimėjęs rinkimus vienmandatėje gauna mandatą. Dėl gabaliuko varžosi vienas žmogus iš komandos (partijos ar sąrašo), tačiau dalyvauti galima ir be komandos (išsikelti pačiam). Gabaliuką gauna tas, kuris buvo pirmas prie finišo linijos (gavo balsų daugumą). Tačiau, jeigu pirmo turo metu vienas žmogus nesurenka daugumos (50%+ balsų), tuomet yra rengiamas antras turas ir dėl gabaliuko varžosi du daugiausiai balsų pirmąjame ture surinkę kandidatai. Šie gabaliukai yra supjaustyti lygiai pagal gyventojų skaičių teritorijoje. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, Vilnius, kaip teritorija, yra suskirstytas į daug (net 14!) pyrago gabaliukų, nes miestas yra tankiai apgyvendintas, o, pavyzdžiui, Utena turi vieną gabaliuką.

Kita pyrago dalis yra dalinama į 70 dalių - daugiamandates. Kaip ir anksčiau, kiekvienas pyrago gabaliukas yra atiduodamas vienam žmogui - mandatui. Gabaliuko dalybos čia skiriasi, nes dėl jo varžosi komandos (partijos arba sąrašai). Pyrago gabaliukai yra dalinami proporciškai pagal surinktus balsus. Pyrago dalinimas turi vieną svarbią taisyklę – kvotą. Kvota yra skaičius, rodantis, kiek balsų reikia, kad komanda gautų vieną pyrago gabaliuką. Tik tie, kurie surenka bent 5% balsų (jungtiniai sąrašai bent 7% balsų) gauna gabaliuką. Jei partija surinko daugiau balsų, ji gaus daugiau gabalų. 

Bet kartais, padalinus pyragą, lieka mažas trupinėlis, kurio neužtenka dar vienam pilnam gabalui. Šis mažas likutis yra "liekana". Likučiai yra surašomi nuo didžiausio iki mažiausio ir komandos (partijos arba sąrašai), kurios surinko daugiausiai balsų, gauna tuos paskutinius pyrago gabaliukus. Tai lyg žaidimas - kas turi didesnį balsų likutį, tas gauna papildomą dalį!

Suskaičiavus visus balsus ir pasidalinus visus pyrago gabalėlius Seimas gali pradėti darbą. Seimo narių yra 141 (71 išrinktas vienmandatėse ir 70 išrinktų daugiamandatėje). Visi išrinktieji turi susirinkti į Prezidento kviečiamą pirmąjį posėdį per pirmas 15 dienų nuo Seimo išrinkimo. 

Pyragą pasidalinome, Seimą išsirinkome - o kas toliau? Tam, kad lengviau perprastume kaip Seimas veikia po rinkimų, pamirškime pyrago analogiją ir įsivaizduokime mokyklą. Įsivaizduokime mokinių tarybos rinkimus, kur kiekviena klasė turi savo atstovus. Tarkime, mokinių taryboje, kaip ir Seime, iš viso yra 141 atstovas.

Viena klasė gauna daugiausiai balsų ir turi pirmenybę formuoti daugumą mokinių taryboje. Dauguma reiškia, kad ši klasė ar keletos klasių sąjunga turi bent pusę visų atstovų - 72 iš 141.

Kadangi viena klasė dažnai nesurenka reikiamos daugumos, ji turi sudaryti sąjungą (koaliciją) su kitomis klasėmis. Jie susitaria dirbti kartu, kad turėtų pakankamai mokinių tarybos balsų (daugiau nei 71) ir kad galėtų priimti svarbiausius sprendimus.

Kai ši koalicija susiformuoja, ji turi teisę pasirinkti mokinių tarybos vadovą (ministrą pirmininką). Tą kandidatą pasiūlę, jie turi gauti mokyklos direktoriaus (prezidento) pritarimą šiam pasirinkimui. Tada mokinių tarybos vadovas pasirenka kitus mokinių tarybos atstovus (ministrus), kurie padėtų jam vadovauti.

Tuo tarpu tos klasės, kurios nepatenka į daugumą (neturi reikiamų 72 narių) arba nenori prisijungti prie koalicijos, tampa opozicija. Opozicija yra tie, kurie stebi ir kritikuoja koalicijos darbą, siūlo kitus sprendimus.

Kitas svarbus asmuo – tarybos pirmininkas (Seimo pirmininkas). Tai asmuo, kuris prižiūri mokinių tarybos (Seimo) darbą, pavyzdžiui, sprendžia, kada vyks susirinkimai. Šis pirmininkas taip pat turi pavaduotojus (daugiausiai 7), kurie padeda priimti svarbiausius tarybos veiklos sprendimus.

Kaip ir mokykloje, kur mokiniai gali prisijungti prie įvairių būrelių pagal savo interesus, taip ir Seime nariai buriasi į specializuotas grupes - komitetus. Mokykloje gali būti būreliai kaip geografų, šachmatų ar teatro, o Seime yra komitetai, kurie sprendžia tokius klausimus kaip: Aplinkos apsaugos, Europos reikalų, Kaimo reikalų, Kultūros ir daugybė kitų. Kiekviename jų yra nuo 7 iki 17 narių (Europos reikalų komitete gali būti daugiau – nuo 15 iki 25).

Mokykloje taip pat būna komisijos, pavyzdžiui, etikos komisija, kuri sprendžia elgesio taisyklių pažeidimus. Panašiai ir Seime yra komisijos - Etikos ir procedūrų, Peticijų, Neįgaliųjų teisių ir kitos. Pastovių komisijų Seime yra - 11, tačiau jei reikia išspręsti kokį nors trumpalaikį klausimą Seime šią funkciją atlieka laikinosios komisijos, kurios gali būti skirtos tyrimams, kontrolei ar kitoms specifinėms užduotims.

Kaip būreliams vadovauja būrelių vadovai, taip ir Seimo komitetams bei komisijoms vadovauja jų pirmininkai!

Kaip jau supratom - Seimo veikla ne pyragai. Kad spalio 13 dieną galėtume su argumentais pasirinkti, kam atiduodam Lietuvos pyragą, pirmiausia turim suprasti ne tik kaip veikia rinkimas, bet ir pats Seimas. Tačiau pilnai suprasti, kas labiausiai nusipelnė kiekvieno iš mūsų pyrago gabaliuko, siūlau susitikti debatuose ir gyvai išgirsti kandidatus, daugiau informacijos apie juos čia.