Strateginis balsavimas: kas tai ir ką čia strateguojam?
Prieš rinkimus apžvelgi reitingus ir renkiesi balsuoti už laimėtojus? O gal prieš juos, nes nenori, kad jų skaičius Seime būtų didelis? Tokia elgsena turi pavadinimą – strateginis balsavimas. Jei kilo klausimas, kas tai yra ir kaip galima strateguoti – mes, Miglė ir Rugilė, ateiname į pagalbą!
Strateginis balsavimas politikos moksluose apibrėžiamas kaip balsavimas už daugiau arba daugiausia šansų turintį kandidatą ar partiją, kuris (dažniausiai) nėra Tavo pirmasis pasirinkimas. Skirtingose rinkimų sistemose strateginis balsavimas gali reikštis skirtingai, vis tik mums svarbiausia Lietuvos – mišri rinkimų sistema (kai renkame Seimo narius vienmandatėse ir daugiamandatėje apygardose).
Akademinėje literatūroje išskiriamos šios strateginio balsavimo prielaidos: 1) rinkėjai yra racionalūs, t. y. savo pasirinkimus grindžia skaičiavimais (nebūtinai sudėtingais), kaštų ir naudos analize, o ne emocijomis ar kitais motyvais; 2) rinkėjams rūpi rinkimų rezultatai; 3) rinkėjai turi pakankamai informacijos apie kandidatų / partijų šansus laimėti vienmandatėje ir / ar daugiamandatėje apygardoje; 4) rinkėjai supranta, kaip veikia šalyje priimta rinkimų sistema (Bol ir Verthé, 2019). Taigi, strateginiam balsavimui reikia motyvacijos ir gero pasiruošimo.
Kaip balsuojama strategiškai? Įsivaizduokime, kad Tavo vienmandatėje apygardoje mėgstamas kandidatas ar kandidatė turi labai mažai šansų patekti į antrą turą. O štai tarp trijų favoritų vienas yra atvirai prorusiškas ir tai prieštarauja Tavo pažiūroms. Balsuodamas už vieną iš likusių dviejų favoritų, mėgini užkirsti kelią trečiajam prasibrauti į antrąjį turą ir netgi būti išrinktam Tavo atstovu Seime. Tokiu būdu balsuoji už mažesnę „blogybę“.
Rinktis mažesnę blogybę gali ir daugiamandatėje apygardoje. Pavyzdžiui, tau labai patinka partija A, bet labai nepatinka partija B. Prognozuojama, kad partija B surinks didžiausią balsų kiekį, o partija A gal net nepraeis 5 proc. kartelės. Tad strateguoji, jog reikėtų balsuoti už partiją C, kuri yra antra reitinguose, bet tik dalinai atitinka Tavo vertybes. Tai darai tam, kad galimai nešvaistytum savo balso su partija A ir padidintum partijos C vietų skaičių Seime, tikėdamasis, jog taip sumažės partijos B išrinktų politikų.
Padalytas balsavimas taip pat yra viena iš strateginio balsavimo formų. Padalytas balsavimas reiškia, kad vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose renkiesi skirtingų partijų atstovus, pavyzdžiui, vienmandatėje apygardoje balsuoji už partijos X atstovą, o daugiamandatėje – už partiją Y.
Padalytu balsavimu gali būti siekiama ir sustiprinti galimą daugumą Seime. Pavyzdžiui, į Seimą kandidatuoja kelios tas pačias idėjas atstovaujančios partijos, kurios po rinkimų, tikėtina, formuos daugumą. Visgi tik vienos iš jų kandidatas(-ė) turi realių šansų laimėti ar bent jau išeiti į antrąjį turą Tavo vienmandatėje apygardoje. Palaikydamas tokios daugumos idėją ir siekdamas, kad ji būtų kiek įmanoma stipresnė, Tu gali daugiamandatėje apygardoje rinktis vieną iš minėtų partijų, o vienmandatėje rinktis kandidatą, atstovaujantį kitą – ideologiškai panašią – partiją, tačiau turintį realių šansų patekti į parlamentą.
Šiuo įrašu nesiekiame skatinti rinktis strateginį balsavimą, veikiau norime supažindinti su viešojoje erdvėje neretai pasirodančiomis sąvokomis bei plėsti supratimą apie tai, kaip mes, kaip rinkėjai, balsuojame. Ką tikrai skatiname, tai ateiti balsuoti spalio 13 d. Seimo rinkimų pirmajame ture! Visai nesvarbu, ar kandidatus ir partijas rinksiesi strategiškai, ar balsuosi remdamasis kitais motyvais, svarbiausia, kad balsuotum ir tai darytum sąmoningai - t.y. turėdamas bent 3 konkrečius argumentus. O geriausias pirmas žingsnis argumentų paieškai - debatai Tavo vienmandatėje apygardoje, visą informacija apie juos čia.
