Mes naudojame slapukus siekdami pagerinti jūsų naršymo mūsų svetainėje patirtį, išanalizuoti mūsų svetainės srautą ir suprasti, iš kur ateina mūsų lankytojai. Susipažinti su privatumo ir slapukų politika galite
čia.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga
Lietuvos regionų partija
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Lietuvos žaliųjų partija
Nacionalinis susivienijimas
Partija „Laisvė ir teisingumas“
Taikos koalicija (Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija)
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai
Metinės pajamos
Iki 30 000 €
30 000 € - 60 000 €
60 000 € - 100 000 €
Virš 100 000 €
Sukauptas turtas
Iki 50 000 €
50 000 € - 100 000 €
100 000 € - 200 000 €
200 000 € - 300 000 €
300 000 € - 500 000 €
500 000 € - 1 000 000 €
Virš 1 000 000 €
Išsilavinimas
Aukštasis universitetinis
Aukštasis neuniversitetinis
Aukštasis
Aukštesnysis
Vidurinis
Specialusis vidurinis
Nenurodė
Amžius
Iki 30 m.
30 - 50 m.
50 - 65 m.
Virš 65 m.
Filtruoti
Rodoma:
319 rezultatų
Trinti visus filtrus
Filtrai
Sužinokite, kokia kandidatų nuomonė
Pasirinkite temą
Užsienio politika
Saugumas
Sveikata
Ekonomika
Švietimas
Aplinka ir infrastruktūra
Socialiniai klausimai
Žemės ūkis
Žmogaus teisės
Asmeniniai klausimai
Kita
Pasirinkite klausimą
Ar pritariate, kad ES taikytų dar griežtesnes sankcijas rusijai?
Ar pritariate didesnėms ES galioms sveikatos srityje, sveikatos sistemų valstybėse narėse suvienodinimui?
Jeigu būsite išrinkta į Europos Parlamentą, ar ketinate atsisakyti merės posto?
Jei būsite išrinktas į Europos Parlamentą, ar atsisakysit mero posto?
Jeigu būsite išrinkta į Europos Parlamentą, ar atsisakysite merės posto?
Ar esate Lietuvos šaulių sąjungos narys ar narė?
Kaip planuojate ginti ir skatinti žmogaus teises tiek Europoje, tiek pasaulyje?
Ar žemės ūkios turėtų keistis taip, kad atitiktų Žaliąjo kurso kryptį ir tikslus?
Ar palaikytumėte Gamtos atkūrimo reglamentą, numatantį didesnę ambiciją gamtos išsaugojimui ir atkūrimui?
Ar būtumėte balsavę/usi už Migracijos ir prieglobsčio paktą (10 įstatymų rinkinį), teiktą Europos Parlamentui šių metų balandį?
Ar palaikote #VOTE16 iniciatyvą?
Kokia jūsų nuomonė apie dabarties jaunimą? Ar jie yra svarbūs ES atžvilgiu? Ar jiems galėtų būti suteikta teisė balsuoti už ES parlamentų kandidatus nuo 16 metų?
Ar siektumėte Palestinos valstybės pripažinimo ir ar palaikytumėte tokį sprendimą?
Ar palaikytumėte Gamtos atkūrimo, Žaliojo kurso ar kitus į gamtosaugą nukreiptus reglamentus jeigu jų nepalaikytų frakcija parlamente?
Jūsų biografijoje paminėtos 5 užsienio kalbos. Kokiu lygiu gebate jas naudoti? Koks jūsų santykis su atitinkamomis kultūromis?
Jūsų biografijoje paminėtos 6 užsienio kalbos. Kokiu lygiu gebate jas naudoti? Koks jūsų santykis su atitinkamomis kultūromis?
Jūsų biografijoje paminėtos 3 užsienio kalbos, VRK puslapyje paminėta ir Danų kalba. Kokiu lygiu gebate jas naudoti? Koks jūsų santykis su atitinkamomis kultūromis?
Ar Rusijos visuomenę laikote šovinistine? Taip ar ne?
Ar pritariate plastikinių pakuočių draudimui ES mastu?
Ar siektumėte panaikinti 1 ir 2 euro centų monetas visos Europos mastu?
Ar branduolinė energetika turėtų būti vystoma ir tobulinama Europos Sąjungoje?
Ar sutinkate, kad Izraelis vykdo genocidą Gazoje?
2021 11 23 Seime buvo priimti statybos įstatymo 28 ir 39 str. pakeitimai sudarę sąlygas atsirasti oligopolinei rinkai. Kodėl balsavote už šiuos įstatymo pakeitimus pritariančiai?
Ar manote, kad depresijai plintant populiacijoje pirmiausia ši problema turėtų būti sprendžiama medikamentiniais metodais?
Jei būsite išrinkta/s į Europos Parlamentą ar kursite arba palaikysite projektus skatinančius visaverčio veganiško maitinimo, švietimo įstaigose, kariuomenėse, ligoninėse ir kitur, pasiekiamumą?
Ar pritariate Chat Control direktyvai, kuri įgalins privačių asmenų stebėjimą kaip autoritarinėse valstybėse?
„Žinau, ką renku“ - tai nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuriame dalyvauja jauni žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Siekiame, kad Lietuvos politikai būtų atskaitingi rinkėjams, todėl skatiname piliečius sąmoningai dalyvauti viešajame gyvenime ne tik prieš rinkimus, bet ir po jų.
Populiariausi klausimai atsakymai
Klausimo statusas:
Klausimas atsakytas
Klausimas neatsakytas
Viltė Zaveckaitė
2024-05-22
Rodyti atsakymą
Jeigu būsite išrinkta (-s), ar gamtos apsaugos įtvirtinimas ES teisėkūroje taps Jūsų veiklų prioritetu? Ir ar visomis pastangomis sieksite sumažinti iškastinio kuro naudojimą ES?
30
0
Andrius Bagdonas
2024-05-23
Jei būčiau išrinktas Europos Parlamento nariu, vienas iš mano veiklos prioritetų būtų gamtos apsaugos stiprinimas ir iškastinio kuro naudojimo mažinimas pereinant prie atsinaujinančios energijos šaltinių, skatinant žaliąją ekonomiką ir inovacijas, bei užtikrinant tvarią ir aplinkai draugišką ateitį ES lygiu
Skirmantas Tumelis
2024-05-23
Mes, žmonės ir mūsų civilizacija darome poveikį ekosistemoms ir klimatui. Tai pasiekėme savo industrializacija. Tai sudėtingas ir galingas procesas, kurį pakeisti yra sunku. Bet jeigu nesiimsime priemonių - pakeisime Žemę taip, kad patiems nuo to bus blogai. Todėl paskatos keistis yra gan savanaudiškos. Deja tai sunku parodyti ir įrodyti priežasčių-pasekmių ryšiais, nes ekosistemos sudėtingos.
Priemonių imtis reikia šiomis kryptimis:
1. Daryti savo poveikį ekosistemoms mažiau kenksmingu ar gal net naudingu.
2. Daryti mažesnį poveikį ekosistemoms.
3. Taisyti ką jau pagadinom
Visoms trims kryptimis reikia veikti ir didinti mastus. Ir tai turi būti, Europos Sąjungos prioritetų, nes tik ši organizacija gali pasiekti pakankamai didelius mastus.
Gintaras Kasputis
2024-05-23
Pagrindinis prioritetas socialinis, ekonominis, pilnavertis, lygiateisis gyventojų gyvenimo lygis visose ES šalyse. Kol 80 proc. gyventojų priversti egzistuoti ar gyventi ant skurdo ribos kalbėti apie iškastinio kuro atsisakymq nelogiška. Mažinti reikia tik ne tokiais tempais.
Paulius Saudargas
2024-05-23
Mano įsitikinimu, ES skiria pakankamai dėmesio gamtos apsaugai ir kelia sau bei valstybėms narėms tikrai ambicingus tikslus kovoje su klimato kaita, iškastinio kuro atsisakymu ir pan. Jei būčiau išrinktas į EP, daryčiau viską, kas yra EP nario galioje, kad tiek ES, tiek ir Lietuvoje toliau būtų laikomasi ES žaliojo kurso tikslų ir jie būtų sklandžiai įgyvendinami. Juk žaliojo kurso esmė ir yra tapti klimatui neutralia bendrija, atsisakant iškastinio kuro ir pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Be to, reikia nepamiršti, kad iškastinio kuro naudojimo mažinimas kartu yra ir mažinimas priklausomybės nuo rusiškos energijos. Mes, lietuviai, tai ypatingai gerai suvokiame: buvome pirmieji Europoje, visiškai atsisakę rusiškų dujų.
Mantas Stulgaitis
2024-05-23
pasakysi atvirai - tai nebus mano prioritetinis klausimas, tačiau iškastinio kuro mažinimo idėjai pritariu, ES turi dar daugiau investuoti į atsinaujinančių energetikos išteklių gavybą.
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Mano prioritetai yra žmogaus teisės ir jaunimo politika, tačiau neabejoju, kad rūpestis gamta ir mūsų planetos ateitimi yra gyvybiškai svarbu kiekvienam. Mūsų planetos ateitis ir mūsų ateitis yra neatsiejamos. Nors ekologinėse temose turiu tik bendrą supratimą ir man tikrai trūksta daugiau žinių, palaikyčiau gamtosaugines iniciatyvas ir siekčiau, kad Europa kuo toliau, tuo labiau taptų žalesnė ir tvaresnė, būtų skatinamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, būtų laikomasi ES žaliojo kurso tikslų ir jie būtų sklandžiai įgyvendinami.
Andrius Kubilius
2024-05-23
Pagrindiniu mano veiklos prioritetu ateinančioje kadencijoje bus saugumo Europos rytiniame pakraštyje klausimai: Ukrainos pergalė, jos atstatymas, narystė ES ir NATO. Iškastinio kuro sumažinimas ir Europos žaliasis kursas, nors ir netiesiogiai, su tuo taip pat susiję. Greitesnė Europos ekonomikos transformacija į žaliąją ekonomiką (ir energetiką) lems ir dabar esančios priklausomybės nuo iškastinio kuro iš agresoriaus – Rusijos, o tai savo ruožtu leis ryžtingiau siekti Ukrainos pergalės.
Todėl remiu Europos žaliąjį kursą, ES siekius tapti klimatui neutraliu žemynu, ir gamtos apsaugą, kaip vieną Žaliojo kurso elementų.
Ingrida Leunig
2024-05-23
Jeigu būsiu išrinkta, tai gamtos apsaugos įtvirtinimas ES teisėkūroje bus neatsiejamas kaip vienas iš mano veiklos prioritetų. Taip pat bus dedamos visos pastangos siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą ES.
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-23
Taip.
Aurelijus Veryga
2024-05-23
Jei būsiu išrinktas, sieksiu, kad gamtos apsaugos būtų siekiama nesužlugdant mūsų pačių žemės ūkio ar pramonės. Norint atsisakyti iškastinio kuro, tiems, kurie jį naudoja turi būti sudarytos sąlygos pereiti prie netaršių kuro rūšių skiriant paramą. Ypač tai pasakytina apie individualius vartotojus.
Kęstutis Skrebys
2024-05-23
Ne
Tomas Senūta
2024-05-23
Visomis pastangomis stengsiuosi mažinti visą tą ES nesąmonę, kuri vadinama žaliuoju kursu, taip pat ir dėl iškastinio kuro naudojimo. Mano prioritetu taps tokios gamtos apsaugos, kaip ji suprantama dabar ES, panaikinimas ES teisėkūroje.
Vytautas Grubliauskas
2024-05-23
Taip, nes kuo toliau, tuo labiau klimato kaita ir jos poveikis žmonijai tiesiog nebepalieka kito pasirinkimo.
Zakiras Medžidovas
2024-05-23
Esu išsikėlęs sau kelis prioritetus, kurie irgi labai svarbūs: saugumas, demografinės situacijos gerinimas, demokratijos plėtra. Bet sutinku, kad žmogaus veikla turi palikti kuo mažesnį neigiamą pėdsaką planetai. Kadangi auginu du vaikus, tikrai labai nuoširdžiai norėčiau, kad jie augtų tvarioje, švarioje ir saugioje aplinkoje. Palaikysiu iniciatyvas, kurios kurs draugišką planetai situaciją.
Petras Auštrevičius
2024-05-23
Taip, tai yra bendras reikalas, svarbus tikslas, reikalaujantis tolimesnių pastangų. Balsavau ir pritariau Žaliojo kurso politikai, kuri numato iškastinio kuro naudojimo mažinimą. Dekui už aktualų klausimą
Edmundas Kvederis
2024-05-23
Būtina mažinti iškastinio kuro naudojimą.
Virginija Vingrienė
2024-05-23
Taip!
Matas Maldeikis
2024-05-23
Taip, sieksiu, kad kuo greičiau ES mažintų iškastinio kurio naudojimą ir kad jo patekimas iš autokratinių režimų šalių būtų apsunkintas.
Almantas Stankūnas
2024-05-23
Gamtos apsauga ir iškastinio kuro mažinimas turi būti vykdomas vadovaujantis protingumo kriterijumi, kad netaptų priežastimi žlugdyti ES ekonomiką, padaryti ją nekonkurencingą Pasaulyje ir apriboti būtiną finansavimą kitose svarbiose srityse - gynybai, švietimui, sveikatos apsaugai, socialinėms reikmėms ir t.t.
Kitame klausime detaliau aptariau, kaip kraštutiniai, ideologizuoti tikslai gamtos apsaugos ir iškastinio kuro mažinimo srityse gali tapti nacionalinėmis grėsmėmis ES valstybėm.
Gintautas Paluckas
2024-05-23
Žaliasis kursas yra jau šiandien galiojantis iniciatyvų, strategijų, direktyvų bei reglamentų rinkinys. Didysis iššūkis ne naujų prigalvoti, o įgyvendinti tai, kas jau priimta. Palaikau Žaliojo kurso keliamus tikslus, todėl skirčiau rimtą dėmesį jų įgyvendinimui visoje ES.
Ruslanas Baranovas
2024-05-23
Tai netaps mano pagrindiniu prioritetu, nes tai nėra mano darbo ir kompentencijų sritis. Bet šiuos dalykus tikrai palaikysiu, dėl aplinkosauginių sumetimų jau kokius 5 metus esu veganas :)
Marius Dijokas
2024-05-23
Taip. tam skirta ir svarbi Laisvės partijos EP programos dalis, pvz. "Nors į daugumą naujovių žmonės linkę žiūrėti atsargiai, siekiant klimatui neutralios Europos labai svarbu sudaryti tinkamas sąlygas naujų technologijų vystymui. Elektra varomi dronai, tręšiantys laukus, ar traktorius, išmetantis 0 emisijų, yra ne ateitis, o dabartis, sukurta lietuvių. Siūlysime didesnį finansavimą R&D (ang. Research and Development – moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra) veikloms, kurios
tiesiogiai prisideda prie gamtai draugiškų technologijų vystymo." Visa programa čia (o jos visa 4 dalis skirta aplinkosaugai): https://laisvespartija.lt/wp-content/uploads/2024/04/EP-programa_2.pdf
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-23
Tai nebus mano veiklos prioritetas, tačiau visada pasisakysiu už tai, kad Europos kryptimi turi išlikti žaliasis kursas. Iškastinio kuro naudojimas turi būti mažinamas, tačiau nereikia užsibrėžti perdėm ambicingų tikslų. Perėjimą prie žalesnės energetikos reikia programuoti taip, kad šalių ekonomika ir gyventojai turėtų pakankamai laiko persiorientuoti.
Tomas Baranauskas
2024-05-23
Gamtos apsaugos įtvirtinimas ES teisėsaugoje neturi būti tapatinamas su iškastinio kuro naudojimo mažinimu. Aš - prieš tikrosios gamtos apsaugos pakeitimą neošamanistine kova su klimatu.
Tomas Gulbinas
2024-05-23
Taip. ES turi tęsti pasaulinę lyderystę klimato kaitos mažinimo temoje. Prioritetinės kryptys: energetinė nepriklausomybė, paremta kuo didesne energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, parama įmonėms pereiti prie tvarių verslo modelių, išmanus judumas ir nulinės taršos transporto priemonės, atliekų antrinis panaudojimas ir perdirbimas.
Sigitas Kancevyčius
2024-05-23
Taip, tai bus vienas iš prioritetu. Manau, kad naujos įdiegiamos technologijos leidžia mažinti iškastinio kuro naudojimą.
Žydrūnas Savickas
2024-05-23
Gamtos apsauga visada bus mano prioritetu. Turime gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje. Ne visas iškastinis kuras yra blogai gamtai. Dujos viena iš švariausių iškastinio kuro rušių. Energijos šaltiniai turi būti diversifikuoti ir naudoti tai kas mažiausiai kenkia aplinkai ir yra naudinga ekonimiškai. Visada turi būti balansas.
Erikas Černauskas
2024-05-24
Ar Europa ir ES gyvena atskirai nuo viso pasaulio ? Būtina ieškoti geresnių sprendimų bet nereikia fanatizmo. Tiesa ar išvis yra neiškastinis kuras ?
Vytis Maleckas
2024-05-24
TAIP
Romas Karmazinas
2024-05-24
Jei būčiau išrinktas į Europos Parlamento narį, gamtos apsauga ir klimato kaitos mažinimas tikrai taptų vienu iš pagrindinių mano veiklos prioritetų. Aplinkos apsauga yra esminė tema, reikalaujanti skubių ir efektyvių veiksmų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Prioritetai būtų šie:
1. Stiprinti aplinkos apsaugos įstatymus ES lygiu.
2. Mažinti iškastinio kuro naudojimą.
3. Remti žaliąją ekonomiką.
4. Švietimas ir visuomenės informavimas.
5. Tarptautinis bendradarbiavimas.
Šie prioritetai būtų pagrindiniai mano darbotvarkėje, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga taptų pasauline lydere kovoje už klimato apsaugą ir tvarų vystymąsi.
Edita Rudelienė
2024-05-24
Palaikau žaliąjį̨ kursą ir kovą su klimato kaita. Sieksiu sumažinti iškastinio kuro naudojimą.
Mano ir liberalų įsitikinimu, perėjimas prie žaliosios energetikos (gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių: saulės, vėjo, vandens ir kt.) suteikia daug naudos emisijų ir taršos mažinimui, ekonominei, socialinei gerovei, visuomenės sveikatai.
Juozas Olekas
2024-05-24
Taip, jau nekartą taip balsavau EP
Darius Kudirka
2024-05-24
Taip. Gamtos apsaugos įtvirtinimas Europos Sąjungos teisėkūroje taps vienu mano veiklų prioritetu, sieksiu priimti sprendimus sumažinti iškastinio kuro naudojimą Europos Sąjungoje.
Agnė Bilotaitė
2024-05-24
Gamtos apsauga, klimato kaitos sukeliamų neigiamų pasekmių mažinimas yra neabejotini visos ES darbotvarkės prioritetai. Tikrai palaikysiu šias iniciatyvas ir be jokios abejonės esu už tai, kad iškastinio kuro naudojimas ir toliau būtų mažinamas. Tai gyvybiškai svarbu mums ir ateities kartoms.
Darius Ulickas
2024-05-24
Vienu iš prioritetu. Dalimi pastangų.
Emilija Švobaitė
2024-05-24
Taip, vienareikšmiškai. Mūsų sąrašo programos centre – klimato krizė. Nors pati daugiausiai dėmesio skirčiau sritims, kuriose turiu daugiausiai žinių (darbuotojų teisės, migracija), tačiau kiekviena mūsų kandidačių yra įsipareigojusi remti ir skatinti iniciatyvas susijusias tiek su gamtos apsauga, tiek su siekiais atsisakyti iškastinio kuro naudojimo.
Julija Razumienė
2024-05-24
Greičiau siekčiau skatinti alternatyvių energijos šaltinių technologijų plėtojimą, kad mažėtų iškastinio kuro naudojimas.
Audronius Ažubalis
2024-05-24
Vienu iš svarbiausių prioritetų. ES pirkdamos iškastinį kurą per trečiąsias šalis (Indija) iš Rusijos padeda jai. 2022 ES sumokėjo už iškastinį kurą 1,1 trilijono eurų, 2023 - 720 mlrd eurų. Atsisakiusi to ES įgys daugiau savarankiškumo.
Andrius Kupčinskas
2024-05-24
Taip, vienas iš prioritetų. Svarbiausias - Europos Sąjungos saugumo ir gynybos bei plėtros klausimai.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-24
Ne. Mano veiklos kryptis yra nacionalinis saugumas.
Vytautas Mikelionis
2024-05-24
Taip
Artur Truš
2024-05-24
Asmeniškai palaikau tiek žaliąjį kursą, tiek mėlynąją ekonomiką. Tvari ir švari aplinka yra ne tik mūsų, bet svarbiausia mūsų vaikų ir anūkų ateities kartų gyvenimo pagrindas. Todėl, jeigu būsiu išrinkta (-s), gamtos apsaugos įtvirtinimas ES teisėkūroje taps vienu iš mano veiklų prioritetų.
Visomis pastangomis sieksiu sumažinti iškastinio kuro naudojimą ES, skatindama perėjimą prie atsinaujinančios energijos šaltinių ir remdama inovatyvius sprendimus, kurie mažina taršą ir skatina tvarią ekonomiką. Mano tikslas yra užtikrinti, kad ES taptų lyderė kovojant su klimato kaita ir siekiant aplinkosaugos tikslų, kad ateities kartos galėtų gyventi švarioje ir sveikoje planetoje.
Giedrius Surplys
2024-05-24
Tai nebus mano prioritetas. Žaliąjį susitarimą reikia stipriai peržiūrėti, įsiklausant į ES verslo, žemdirbių ir kitų sektorių pasiūlymus. ES išmeta tik 8 procentus pasaulio CO2, todėl būtina rimtai kalbėtis su daug didesnėmis teršėjomis: Kinija ir JAV.
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Gamtos ir aplinkos apsauga be abejo yra svarbus prioritetas, bet neretai reglamentai neįvertina šalių narių skirtumų. Iškastinio kuro naudojimas turi būti mažiamas palaipsniui, nes priešingu atveju ES kils, ir jau kyla didelės ekonominės bei socialinės problemos.
Aurimas Navys
2024-05-25
Mano veiklos prioritetas - Lietuvos saugumas, Ukrainos pergalė ir narystė ES, Lietuvos politinio svorio didinimas bloke sprendžiant rytų užsienio politikos, įskaitant Kiniją, klausimus. Gamtos apsauga man labai svarbi, bet turime, visų pirma, nugalėti rusiją ir sustabdyti Ukrainos niokojimą.
Helga Marija Kauzonė
2024-05-25
Europos Parlamente mano prioritetas bus užtikrinti prieinamą ir skaidrią sveikatos apsaugą visiems Europos Sąjungos piliečiams. Sveikata ir aplinka yra neatsiejamos, todėl aš palaikysiu iniciatyvas, kuriomis siekiama apsaugoti mūsų gamtą ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Julius Neviera
2024-05-25
Vandens, oro švara yra svarbi. Esamo reguliavimo pakanka užtikrinti oro, vandens taršos mažinimą naujomis technologijomis, o ir esamos technologijos yra efektyvios. Kol nėra alternatyvių, efektyvių ir plačiai prieinamų energijos šaltinių, iškastinis kuras lieka vieninteliu energetinius visuomenės poreikius užtikrinančiu (kokiu nėra vėjo ir saulės generuojama energija). Visas pastangas dėsiu didinti investicijas į energetinių agregatų efektyvumo didinimo tyrimus, atominės energetikos plėtrą.
Rasa Budbergytė
2024-05-26
Vienu iš prioritetų.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-26
Taip, tai bus vienas iš socialdemokratų frakcijos ir mano veiklos prioritetų.
Edita Daraškaitė
2024-05-26
Vienareikšmiškai tai taps prioritetu.
Marijus Čekavičius
2024-05-26
Tai jau turėjo būt. Pirma, atkurti ūkiai ir vietinė amatininkystė.
Antra, ekologiniam maistui 0 % PVM.
Virginijus Sinkevičius
2024-05-27
Mano veiklos prioritetu visų pirma būtų klausimai, susiję su pramonės konkurencingumu ir socialine politika, tačiau visi šie dalykai dažnai persidengia, ypatingai kalbant apie tokias sritis kaip žiedinė ekonomika ir atsinaujinanti energetika. Tačiau kalbant apie gamtos saugojimą šią kadenciją pavyko pasiekti ypatingai reikšmingų susitarimų net ir pasauliniu lygiu. Geriausias to pavyzdys yra Kunmingo ir Monrealio pasaulinė biologinės įvairovės sutarimas prie kurios ir man teko daug dirbti atstovaujant visą Europos Sąjungą, todėl gerai žinau, kad ES buvo viena iš lyderių kuriant šią strategiją. Jos dėka daugybė valstybių prisiėmė ambicingus tikslus, kuriuos įgyvendinus - drąsiai galėsime sakyti, kad žengėme žingsnį į priekį visos planetos lygiu. ES lygiu pavyko priimti labai svarbų įstatymą, kuris padės kovoti su miškų nykimu visame pasaulyje. Tad apibendrinant, tik į aplinkos apsaugą koncentruotis neketinu, tačiau aplinkos politika, kuri apima ir ekonomiką, tikrai bus mano prioritetas.
Marius Kundrotas
2024-05-27
Taip, tai - vienas iš prioritetų. Ir vienas iš tų prioritetų, kur tarptautinė teisė turėtų sveiko proto ribose reguliuoti nacionalinę.
Dėl iškastinio kuro - manau, jį reikia keisti atsinaujinančiais šaltiniais.
Dėl gamtos apsaugos apskritai, į ją įeina pagarba bet kokiai gyvybei, tad gyvūnų gerovė taip pat yra vienas iš mano prioritetų.
Artūras Žukauskas
2024-05-27
Taip, gamtos apsauga, ypač kova su klimato kaita, taptų vienu svarbiausiu mano veiklos prioritetu. Tačiau iškastinio kuro naudojimo mažinimas vien ES yra visiškai trumparegiška ir klimato kaitos globalinį pobūdį ignoruojanti politika, nes ES generuoja mažiau nei 10 proc. žmonijos anglies pėdsako. ES turėtų atsigręžti į technologijų, kurios būtų patrauklios didelį anglies pėdsaką generuojančiom šalims, kūrimą ir perdavimą.
Romualdas Vaitkus
2024-05-27
Žinoma, kad Taip! Manau, kad geriausias atskymas - LR Seime mano pateiktas įstatymo projektas dėl 41% iškastinio kuro mažinimo!
Asta Kubilienė
2024-05-27
Ekologijos klausimai nėra atsiejami nuo žmonių gerovės ir saugumo, todėl mano prioritetas yra tvari ir subalansuota aplinkosauga.
Rokas Garliauskas
2024-05-27
Nors klimato politika nėra vienas iš pagrindių klausimų su kuriuo save sieju politikoj, tikrai palikysiu visus siekius sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir užtikrinti energetine nepriklausomybę, kuri būtų nukreipta į tvarios ir atsinaujinančios energijos infrastruktūros kūrimą.
Raivydas Rakauskas
2024-05-28
Taip, nėra kitos išeities. Klimato kaita yra egzistencinė žmonijos krizė, todėl turime imtis visų pastangų, kad ją valdytume - tame tarpe saugotume biologinę įvairovę ir mažintume iškastinio kuro naudojimą.
Liudas Mažylis
2024-05-28
Iškastinio - neabejotinai. O klimato kaitos pavojai taip pat niekur nedingo, netgi atvirkščiai. Tad ir ateityje bus reikalingi racionalūs siūlymai kaip šią problemą spręsti.
Bronis Ropė
2024-05-28
Mano prioritetas – ieškoti balanso tarp verslo ir pramonės bei aplinkosaugininkų, kurie rūpinasi, jog būtų kuo mažiau užterštumo. Manau, kad negalime vien aklai apkrauti itin dideliais aplinkosauginiais mokesčiais ar reikalavimais ūkininkus ar gyventojus. Turime ieškoti balanso, kad tiek atlieptume žemės ūkio ir gyventojų interesus, tiek ir aplinkosauginius reikalavimus. Šiuo atveju vietoj mokesčių siūlyčiau daugiau dėmesio skirti inovatyvių technologijų ir metodų pritaikymui aplinkosauginėje srityje. Kalbu apie vandeniliu varomą transportą, trąšu pakeitimą mėšlu, tikslinę žemdirbystę, dar modernesnę žemės ūkio techniką ir kt.
Bronius Markauskas
2024-05-28
Sveiki, kaip jau esu teigęs, iškastinio kuro naudojimą reikia mažinti. Tačiau tai turime daryti atsakingai ir neskubant, kad nebūtų sukeltas ekonominis šokas. ES turi parengti ir kompensavimo mechanizmus verslui bei žemės ūkiui, kad perėjimas būtų kuo sklandesnis.
Ieva Budraitė
2024-05-28
Skubi kova su klimato krize ir ryžtinga dekarbonizacija - vienas iš esminių Lietuvos žaliųjų partijos rinkimų programos akcentų. Įsipareigojime inicijuoti ar palaikyti teisės aktų iniciatyvas, kurios leistų: klimato neutralumo tikslą pasiekti iki 2040 m.; palaipsniui atsisakyti visų iškastinio kuro rūšių naudojimo iki 2040 m., pradedant nuo anglies naudojimo nutraukimo iki 2030 m., gamtinių dujų iki 2035 m. ir naftos iki 2040 m.; neleisti naujų iškastinio kuro žvalgybos ir gavybos projektų ES, o iškastinio kuro lobizmui taikyti griežtesnius skaidrumo reikalavimus; užtikrinti, kad Gamtos atkūrimo reglamentas būtų kokybiškai ir nedelsiant vykdomas; kitame ES daugiamečiame biudžete sukurti Gamtos atkūrimo fondą; siekti veiksmingesnio Natura 2000 tinklo valdymo, kad gamtos apsaugą būtų ne popierinis, o realus politikos prioritetas. Su išsamiu dokumentu susipažinti galite čia: https://lzp.lt/europos-parlamento-rinkimai/
Brigita Guobė
2024-05-28
Iškastinio kuro naudojimas yra svarbus daugelyje gyvenimo sričių, tad reiktų surasti tinkamą balansą tarp jo naudojimo ir gamtos apsaugos. Saugoti gamtą yra būtina.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-28
Žaliasis kursas, žiedinė ekonomika, klimatas kaitos neigiamų padarinių mažinimas, bioįvairovės atstatymas, ekologinės pusiausvyros išsaugojimas, sveikatai naudingų aplinkosaugos standartų diegimas, užterštumo mažinimas, iškastinio kuro naudojimo mažinimas - visa tai yra neatskiriamos holistinio “Viena planeta - viena sveikata” principo taikymo sudėtinės dalys. Tausojančio vystymo tikslai ir ES žaliasis kuras sutampa.
Algirdas Sysas
2024-05-29
Mano veiklos prioritetu netaps. Gal visų pastangų nedėsiu, bet pritariu iškastinio kuro naudojimo mažinimui
Lukas Savickas
2024-05-29
Mano veiklos prioritetu visų pirma būtų klausimai, susiję su pramonės konkurencingumu, socialine politika aplinkos politika, tačiau visi šie dalykai dažnai persidengia, ypatingai kalbant apie tokias sritis kaip žiedinė ekonomika ir atsinaujinanti energetika. Kaip Seimo narys, aktyviai dirbau prie iškastinio kuro naudojimo sumažinimo klausimų Lietuvoje. Kviečiu Seimo svetainėje susipažinti su mano registruotais bei teiktais projektais.
Waldemar Urban
2024-05-29
Pasisakau už iškastinio kuro naudojimą tik būtiniausiems poreikiams, kad amortizuoti gyventojų išlaidas.
Rasa Juknevičienė
2024-05-29
Kaip dirbau, taip ir dirbsiu gynybos ir saugumo srityse. Aplinkosaugos klausimus remiu, kiek tai atitinka ELP nuostatas.
Vilija Bezumavičiūtė
2024-05-29
Tikrai taip. Jau dabar dirbu aplinkos apsaugos srityje ir planuoju tai tęsti. Taip, iškastinio kuro naudojimą reikia mažinti, ir skubiai. Tuo pačiu bus sumažinta ir oro tarša, ir ES priklausomybė nuo importo iš šalių, kurių vertybės nesuderinamos su ES verybėmis. Tačiau atsinaujinančią energetiką vystyti reikia atsakingai, kad nepadarytume dar daugiau žalos gamtai, o svarbiausia - didinti energijos vartojimo efektyvumą, kad sumažėtų jos poreikis.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Taip. Gamtos apsauga turėtų būti pritaikoma kiekvienoje šalyje individualiai, nes problemos skiriasi kardinaliai. Vienur trūksta vandens, kitur reikia riboti žemės ūkį, dar kitur nyksta vienos rūšys, bet ne kitos ir panašiai. Tačiau gamtos apsaugos plėtra, gamtos būklės monitoringas yra prioritetas. Iškastinio kuro mažinimas yra apskritai Europos ir Lietuvos energetinės nepriklausomybės sąlyga.
Natalja Istomina
2024-05-31
Taip.
Daiva Jakubonienė
2024-05-31
Iškastinio kuro mažinimas turi vykti negriaunant šalių ekonomikos, tačiau gamtą saugoti reikia.
Edita Daraškaitė
2024-06-02
Skatinsiu klimato neutralumo tikslą pasiekti iki 2040 m.; palaipsniui atsisakyti visų iškastinio kuro rūšių naudojimo iki 2040 m., pradedant nuo anglies naudojimo nutraukimo iki 2030 m., gamtinių dujų iki 2035 m. ir naftos iki 2040 m.; neleisti naujų iškastinio kuro žvalgybos ir gavybos projektų ES, o iškastinio kuro lobizmui taikyti griežtesnius skaidrumo reikalavimus; užtikrinti, kad Gamtos atkūrimo reglamentas būtų kokybiškai ir nedelsiant vykdomas; kitame ES daugiamečiame biudžete sukurti Gamtos atkūrimo fondą; siekti veiksmingesnio Natura 2000 tinklo valdymo, kad gamtos apsaugą būtų ne popierinis, o realus politikos prioritetas. Su išsamiu dokumentu susipažinti galite čia: https://lzp.lt/europos-parlamento-rinkimai/
Tomas Tomilinas
2024-06-03
Taip, daug metų siekiau, kad mano partija taptų Europos žaliųjų partijos nare. Su LVŽS to nepavyko, nes LVŽS tapo radikalais. Ir pagaliau tai įvyko šiais metais. Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos" yra oficialiai EŽP narė. Tai mano ir kolegų dešimtmečio pasiekimas. Esu didelis žaliųjų idėjų šalininkas ir skleidėjas.
Vytenis Jakas
2024-06-03
Vienareikšmiškai taip.
Žalioji kryptis turi būti prioritetas, nes kitaip mūsų vaikų kartos gyvens distopiniame šiukšlyne.
Turime skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą, visais įmanomais būdais mažinti taršą ir taisyti žalą kuri jau buvo padaryta, kaip pvz. Teksaso dydžio plastiko sankaupą Ramiajame vandenyne (https://en.wikipedia.org/wiki/Great_Pacific_garbage_patch).
Sandra Barzdienė
2024-06-03
EP darbotvarkėje šie klausimai bus neišvengiami. Įgyvendinus „Fit for 55“ teisėkūros paketą, ES iki 2040 m. ŠESD emisijos tikėtina bus sumažintos 88 proc.
Manau sekančios kadencijos EP narių vienu svarbiausių veiklų prioritetų bus šie klausimai.
Lina Simokaitienė
2024-06-04
Taip
Jūratė Mažeikytė
2024-06-04
Taip, be jokios abejonės. Gamtos apsaugos stiprinimas, atskiro komiteto (iki šiol EP nėra aplinkos apsaugos kimiteto) sukūrimas yra vienas iš svarbiausių darbų, kad gamtos apsaugos klausimai iš tiesų taptų svarbūs. Beje, būtent ekosistemų apsaugos, nes dažnai viskas supaprastinama tik iki energetikos ar žemės ūkio klausimų lygio, o bioįvairovės puoselėjimo klausimai išvis pamirštami. Turime puoselėti vieningą gamtinį karkasą be sienų, kurti veiningas miškų (girių) sistemas, rūpintis vandens telkinių būkle sistemingai, ne momentiškai. Iškastinis kuras turi likti atgyvena.
Julius Panka
2024-06-05
Gamtos apsauga yra labai svarbu, bet neturėtų tapti nauja religija. Šalių saugumas yra svarbiau nei iškastinio kuro atsisakymas.
Rolanda Lingienė
2024-06-06
Kaip gydytoja epidemiologė, sukaupusi didelę patirtį sveikatos apsaugos sistemos srityje, svarbiausiu prioritetu laikyčiau visuomenės sveikatą. Tačiau ji nėra atsiejama nuo visko, kas vyksta aplinkui. Aplinkosauginės krizės ir iššūkiai, su kuriais dabar susiduriame, kelia didelę grėsmę ne tik gamtai, tačiau ir mūsų visų savijautai. Alergijos, odos ligos, nėštumo komplikacijos, naujos infekcinės, virusinės ligos yra susijusios su klimato pavojais, tokiais kaip karščio bangos, audros ar sausros. Todėl tikrai aktyviai įsitrauksiu į diskusijas dėl siūlymų įvairiose srityse – įskaitant ir gamtos apsaugą – bei atsakingai balsuosiu visais darbotvarkės klausimais.
Birutė Andruškaitė
2024-06-06
Be abejonės! Ir ne tik iškastinio kuro naudojimo mažinimą reikalinga įgyvendinti, bet ir mažinti Baltijos jūros taršą, atkurti bioįvairoves ir gamtinius išteklius. Aplinkosaugos klausimai Europos parlamente juda, tačiau dar yra daug erdvės ir vietos gerinti mūsų aplinką.
Dainius Kepenis
2024-06-06
Ne valstybės ar supranacionaliniai dariniai turi nuspręsti kokius degalus žmonėms piltį į automobilį ar kokį kurą naudoti namų šildymui. Žmogus turi turėti teisę nuspręsti pats. Ir ta teisė negali būti įtakojama baudžiamaisiais ekonominiais veiksniais.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Esu racionalios -- technologiškai įgvendinamos ir ekonomiškai pagrįstos aplinkosaugos šalininkas ir griežtas ideologizuoto ir ES žlugdančio ,,žaliojo kurso" oponentas.
Monika Ošmianskienė
2024-06-07
Nors negaliu sakyti, kad būtent aplinkosauga yra mano fokuso centre, visgi aplinkosauga irtai, ką paliksime ateities kartoms man yra labai svarbu.
"Nuvykti traukiniu per parą į bet kurią Europos sostinę" yra vienas iš mano prioritetų, nes man svarbus tiek Lietuvos pasiekiamumas, tiek ir mažinti kelių transportu keliamą taršą.
Suskleisti
Raimonda Bunikytė
2024-05-14
Rodyti atsakymą
Jeigu būtumėte įrankis, kuriuo norėtumėte būti ir kodėl?
8
1
Mantas Stulgaitis
2024-05-14
Kirvis, iškapočiau iš savo kėdžių miegančius ir nieko neveikiančius europarlamentarus :)
Tomas Baranauskas
2024-05-14
Nenorėčiau būti įrankiu…
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
Tarpgalaktinio erdvėlaivio centriniu kompiuteriu. Nes gaučiau daug įdomios informacijos.
Zakiras Medžidovas
2024-05-14
Katapulta, kuri katapultuotų Vaitkų į ruZZiją.
Julija Razumienė
2024-05-14
Būčiau veidrodis, nes taip padėčiau visuomenei būti atviresnei, sąžiningesnei ir laimingesnei.
Artūras Zuokas
2024-05-14
Įdomus klausimas:-) Gal šveicariškas peiliukas...
Robertas Ramanauskas
2024-05-14
Forbes universaliausiu žmonijos įrankiu išrinko peilį. Jis atlieka daug funkcijų ir yra pagrindinė technologija, davusi pradžią visoms kitoms. Dar kitas įrankis yra raštas, kuris leido fiksuoti žinias ir idėjas. Abu šie įrankiai stūmė civilizaciją ir kultūrą į priekį.
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-14
Pirma mintis - norėčiau būti raktas:
* tai galėtų būti durų raktas, kuris atrakintų užrakintas duris;
* raktas atrakinantis skrynią su lobiu;
* perkeltine prasme raktas atrakinantis kelią į žmogaus širdį, o galbūt...
* virtualus raktas į platesnį žinojimą
* arba tiesiog raktas, kuris suveržtų klibantį varžtą arba
* atsuktų varžtą, kai to reikia :)
Raimundas Markauskas
2024-05-14
Rašikliu, žmonės rašydami sukuria daug įdomių ir gražių dalykų
Waldemar Urban
2024-05-14
Labai įdomus klausimas. Jei jau reikėtų rinktis rinkčiausi būti tam tikras jungiamasis elementas, kuris jungtu atskiras detales vardan didesnio tikslo.
Petras Auštrevičius
2024-05-14
Dailininko teptukas
Gintaras Kasputis
2024-05-14
Replėmis. Universalios. Daug kur tinka.
Jūratė Mažeikytė
2024-05-14
Rinkčiausi veiną iš muzikos instrumentų, nes muzika suvienija ir leidžia suvaldyti emocijas, kurios dažnai trukdo rasti kompromisą konflikto metu. Nrėčiau, kad dažniau vieni kitus išgirstume ir būtume atlaidesni priešingai nuomonei, stengtumėmės kurti, o ne griauti.
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-14
Tai visiškai nesusiję su rinkimais.
Romas Karmazinas
2024-05-14
Manau, kad laivo gongas. Garsus, patraukiantis dėmesį, perteikiantis tam tikrą informaciją
Edmundas Kvederis
2024-05-14
Jei įrankiu galima pavadinti kompiuterį tuomet kompiuteriu, nes tai sumanus žmogaus išradimas, kuris labai gelbsti žmogui. Kaip ekonomistas vertinu visus išradimus, kurie padeda evoliucijai ir žmonių gerovei.
Marius Kundrotas
2024-05-14
Nelengvas klausimas. Galima, pateiksiu du atsakymus?
1. Knyga.
2. Garsiakalbis.
Nes kartais reikia analitiškai dėstyti mintis, o kartais - rečiau - garsiai rėkti.
Evelina Kamandulytė
2024-05-14
Būčiau vintažinė siuvimo mašina. Patvari, mechaninė, kad būtų mažai kam gesti ir ji tarnautų neskaičiuodama dešimtmečių. Nebijotų pradedančiojo rankų ir dainuotų dirbant įgudusiomis. Padėtų ji aprengti ne vieną šeimą, palenktų ne vienas kelnes nepriekaištingam įvaizdžiui, marškinių iš Humanos, ir vaikams dovanotų per naktį siūtus svajonių kostiumus darželio šventėms ir Helovynams.
Vilma Sabaliauskienė
2024-05-14
Manau, kad visi įrankiai reikalingi ir svarbiausia kaip jie panaudojami. Norėčiau būti meistru kuris turi galimybę rinktis įrankius pagal situaciją.
Dainius Kepenis
2024-05-14
Teleskopas. Žvelgia į tolį ir į ateitį.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-14
Batuta. Jos klausosi visas simfoninis orkestras.
Vytautas Grubliauskas
2024-05-14
Esu žmogus, kuris įrankiais naudojuosi siekiant vieno ar kito rezultato konkrečioje srityje, tad įsivaizduoti save įrankio vaidmenyje nelabai ir stengsiuosi :)
Erikas Pavlovičius
2024-05-14
Navigacija.
Raivydas Rakauskas
2024-05-14
Norėčiau būti šveicariškas peiliukas. Man atrodo, kad šiais laikais žmogus turi būti lankstus, universalus ir gebantis prisitaikyti prie situacijos, kad išliktų naudingas.
Almantas Stankūnas
2024-05-14
Blogas ir įžeidus klausimas. Žmogus negali būti įrankiu, nes įrankis neturi savo laisvos valios, o žmogus ją turi. Tokiais klausimais stumiate žmogų į lygmenį žemiau gyvulio.
Rolanda Lingienė
2024-05-14
Niekada nebūčiau kieno nors įrankiu.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Pneumatiniu plaktuku, kuris sudaužo tokias piliečių apiplėšinėjimo schemas kaip Vilniaus stadionas, kurio statybos kaina 5 kartus didesnė, nei analogiško komplekso prie Rygos, kaip prievartinis pensijų kaupimas privačiuose fonduose, kaip Igničio neviešas privatizavimas išleidžiant papildomą akcijų emisiją privilegijuotiems bankams ir Kreiviams.
Saulius Arlauskas
2024-05-14
Plugu
Giedrius Surplys
2024-05-15
Šveicariškas peiliukas. Esu tikslus ir moku multitaskinti. :)
Daiva Jakubonienė
2024-05-15
Nenorėčiau būti įrankis, nes juo naudojasi kažkas kitas, ir negali spręsti, ar geram reikalui, ar blogam. Jausmas, kad tavimi pasinaudojo, labai prastas.
Artūras Žukauskas
2024-05-15
Įrankiu būti nenorėčiau, nes kai ką nors darau, esu linkęs galvoti.
Romualdas Vaitkus
2024-05-15
Įdomus ir linksmas klausimas :-) Būtų įdomu būti liniuote... Mėgstu viską pamatuoti gyvenime - prieš sakant, kalbant, rašant... Tai labai vertingas įrankis :-)
Aurimas Navys
2024-05-15
Esu žmogus, kuris naudoja įrankius. Įrankis neturi dvasios, tada negaliu atsakyti į šį klausimą.
Darius Ulickas
2024-05-15
Veidrodis.
Vytis Maleckas
2024-05-15
DRILL (DRĖLĖ).
Asta Kubilienė
2024-05-15
Visada norėčiau būti žmogumi, stengiuosi, kad tai būtų iš didžiosios raidės...
Marius Dijokas
2024-05-15
Parkeris. Nes raštas atvedė visuomenę prie tokio išsivystymo lygio, kokį turime šiandien.
Liudas Mažylis
2024-05-15
Vieną kartą pabuvojau "gyvąja knyga". Man patiko.
Rasa Budbergytė
2024-05-15
Nė vienu
Austėja Jonaitytė
2024-05-15
Geras klausimas:) ačiū:) Norėčiau būti aplinkai draugiškas įrankis, kuris greitai suyra ir nedaro žalos gamtai.
Žydrūnas Savickas
2024-05-15
Esu ir noriu būti tik žmogumi :-) Man gaila, kad daug politikų yra įrankiai, kurie tenkina lobistų interesus, o ne rinkėjų lūkeščius.
Linas Karpavičius
2024-05-15
Noriu būti žmogumi. Dievo kūrinys negali būti įrankiu (nebent tik Kūrėjo tikslams įgyvendinti).
Tomas Senūta
2024-05-15
Man jokio skirtumo. Svarbu, kad būčiau Dievo įrankiu.
Emilija Švobaitė
2024-05-15
Teleskopas, mikroskopas, žiūronai? :) Įrankiai, kuriuos žmonės naudoja tam, kad pamatytų ir suprastų daugiau mus supančio pasaulio.
Lina Simokaitienė
2024-05-15
Norėčiau būti laistytuvu... patinka gėlynai.
Gražvyda Petrikaitė
2024-05-15
Adata - patenka visur, kur reikia, ir susiuva audinį į vientisą siuvinį. Daug vietos neužima, o nauda - begalinė. Netriukšmauja, nekelia problemų, ir visada - po ranka.
Erikas Černauskas
2024-05-16
Gal juokelius palikite tiems kas be dramų ir be cirkų
Edita Rudelienė
2024-05-16
Nenorėčiau būti įrankiu.
Algirdas Sysas
2024-05-16
O kokių įrankių Europos Parlamentui trūksta?
Julius Sabatauskas
2024-05-16
Aš, kaip Seimo narys , tam tikra prasme esu Tautos įrankis.
Miroslav Voitiulevič
2024-05-16
Knyga
Marijus Čekavičius
2024-05-16
Esu žmogus. Juo lieku.
Brigita Guobė
2024-05-16
Tokiu įrankiu, kuris iš tiesų gali įgyvendinti pokyčius.
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-16
Kamščiatraukis.
Eugenijus Gentvilas
2024-05-16
Baikite su nesąmonėmis. Ar tinka toks atsakymas?
Nijolė Dirginčienė
2024-05-16
Atsuktuvas - universalus įrankis.
Andrius Kubilius
2024-05-16
Vinimi į populizmo karstą:)
Matas Maldeikis
2024-05-17
Lipni juosta.
Rasa Juknevičienė
2024-05-17
Nenorėčiau būti niekieno įrankiu.
Darius Kudirka
2024-05-17
Norėčiau būti atsuktuvu, nes jo pagalba galima išmontuoti nereikalingas detales ir įsukti, įtvirtinti naujas. Taigi, siekčiau kokybiškų pokyčių, kad visi Europos Sąjungos piliečiai turėtų galimybę būti LAIMINGI.
Virginija Vingrienė
2024-05-18
Kūjis, pramušantis sienas į plačius perspektyvos, augimo, pažangos vandenis. Šiuo metu mano tikslas pramušti sienas į žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos vandenis ir savo darbonėje veikloje tą su užsidegimu jau darau.
Andrius Bagdonas
2024-05-18
Kompasas. Nes jis rodo kryptį ir kelią.
Remigijus Šimašius
2024-05-18
Aš esu įrankis :)
O jei rimtai - tebūnie pieštukas, kuris padeda kurti, yra aiškus, tikslus, ir duodasi koreaguojamas ;)
Jolita Balsevičė
2024-05-18
Aš esu žmogus-gyvas, jaučiantis ir mąstantis organizmas, Dievo kūrinys- kaip ir mes visi. Nesu nei įrankis, nei katė, nei spalva, nei dar kas nors, kuo šiuo metu yra "madinga" būti ir nenoriu būti.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-18
Nenorėčiau būti įrankiu. Jau geriau – instrumentu. Muzikos instrumentu, kuris teikia džiaugsmą žmonėms.
Julius Neviera
2024-05-18
Nepagarbus klausimas, keliantis abejonių šios iniciatyvos prasme.
Liuda Pociūnienė
2024-05-19
Gana neapibrėžtas klausimas. Iš tiesų svarbu ne kuriuo ir kodėl, o kieno rankose. Komandiniame darbe tai turbūt net ne apie kieno rankose, o dėl kokio tikslo. Ir, aišku, komandiniame darbe yra tam tikra subordinacija. Džiaugčiausi galėdama savo patirtimi ir įgūdžiais prisidėti prie komandos sėkmės siekiant gero tikslo.
Vilija Aleknaitė Abramikienė
2024-05-19
Žmogus negali būti niekieno įrankis, todėl ir šis asociatyvus klausimas man atrodo netinkamas. Vienintelis atvejis, su kuriuo sutikčiau, tai būti Dievo įrankiu jo numatytiems geriems darbams. Bet tam reikia tvirto tikėjimo, o juk mes ne visai tokie, ar ne?
Gintautas Paluckas
2024-05-19
Šiuo metu esu "įrankis" tautos rankose realizuojant jų lūkesčius, dėl kurių jie atidavė savo balsą už mane 2020 Seimo rinkimuose. Jei jau pageidaujate labiau tiesmuko atsakymo - būčiau bitininko kaltu. Šis įrankis yra bene svarbiausias įrankis bitininko dėžėje. Universalus, daugiafunkcis, reikalingas visose darbo su bitėmis etapuose. Labai primena mane.
Tomas Gulbinas
2024-05-19
Kompasu. Nes galėčiau suorientuoti norinčiuosius nepamesti krypties.
Artur Truš
2024-05-19
Idomus klausimas, tebunie: daugiafunkcinis elektrinis grąžtas :)
kodėl? Nes:
Visada siekiantis tikslo: Elektrinis grąžtas skirtas gręžti skyles tiksliai ir efektyviai, be jokių nukrypimų nuo savo tikslo.
Tesiantis pažadus: Elektrinis grąžtas atlieka savo darbą patikimai ir efektyviai, užtikrindamas, kad užduotis bus atlikta kaip numatyta.
Atsakingas: Elektrinis grąžtas turi būti valdomas atsakingai, kad užtikrintų saugų ir tikslų darbą, taip kaip ir tu atsakingai vykdai savo užduotis.
Einu iki galo, niekada nepasiduodu: Elektrinis grąžtas gali dirbti ilgas valandas, nepaisydamas kliūčių, kol pasiekia norimą rezultatą.
Labai aktyvus: Elektrinis grąžtas yra vienas iš dažniausiai naudojamų įrankių statybose ir namų ūkyje, jis nuolat veikia ir atlieka įvairias užduotis.
Draugai vadina mane lokomotyvu: Elektrinis grąžtas, kaip ir lokomotyvas, yra galingas ir patikimas, nuolat judantis pirmyn ir atliekantis svarbias užduotis.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-20
Nenorėčiau būti jokiu įrankiu. Vertinu laisvę ir apsisprendimo galimybes.
Daiva Prekevičienė
2024-05-20
Kastuvas - visada "prisikasa" iki tikslo.
Ruslanas Baranovas
2024-05-20
Filosofijos istorijoje yra labai žymi esė "Ką reiškia būti šikšnosparniu?" (What's it like to be a bat?). Tai ta esė parodo, kad mes galime visaip moksliškai ištirti šiksnosparnį, bet niekada nesužinosime "koks jausmas būti šiksnosparniu". Tai jau tuo labiau neaišku, koks jausmas būti kokiu nors įrankiu, tad ir nesiryšiu atsakyti :D
Agnė Bilotaitė
2024-05-21
Norėčiau būti visrakčiu - galėčiau atverti bet kurias duris. :)
Bronius Markauskas
2024-05-21
Sveiki, daugiafunkcis :)
Ingrida Leunig
2024-05-21
"Greitkelio ženklas" - Kam komandai reikalingi stabdžiai, jei ji važiuoja greitkeliu ?
Vytautas Mitalas
2024-05-21
Kompasas, nes padedu susiorientuoti paklydusiems kolegoms.
Paulius Saudargas
2024-05-22
Daugiafunkcinis peiliukas. Man patinka žmonių įvairiapusiškumas, platus požiūris ir įvairūs gebėjimai.
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Teleskopinėmis kopėčiomis, nes jos padeda pasiekti tikslą
Virginijus Sinkevičius
2024-05-24
Žadintuvas. Niekas gyvenime nepasidaro, jei ryte nepakyli iš lovos:) Manau, kad ir šiandien, žmonės vis dar yra užmigę. Mes suprantame Ukrainos išgyvenamą tragediją, nes mums tai pažįstama iš mūsų pačių istorijos, tačiau mes vis dar nesuprantame, kad didžioji grėsmė iškilus šiandien bendrai, dabartinei tarptautinei sąrangai, kuri labiau nei bet kas kitas ir laidavo mums taiką, bei galimybes augti. Ir todėl reikia, kad kuo daugiau žmonių pabustų iš tų patogių patalų ir kibtų į darbus. Pamatytų toliau ne tik savo realybės, tačiau net ir toliau Lietuvos viešosios erdvės, toliau mūsų nacionalinės istorijos, pamatytų pasaulį. Tai irgi tam tikras dėsningumas - savo laiku turėjome tokius leidinius kaip “Varpas” ir “Aušra”, kurie atliepė tą patį poreikio pabusti, išgirsti sentimentą.
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Sąmoningomis teisingumo deivės svarstyklėmis.
Rokas Garliauskas
2024-05-28
Teleskopas - man tai asocijuojasi su siekiu suprasti, sukurti perspektyva ir pasinerimu į gylį.
Sandra Barzdienė
2024-05-28
Ačiū už klausimą. Norėčiau būti vienas iš įrankių be kurio neapseitų tikras sodininkas, būčiau kastuvas. Pasirinkimo motyvas, kadangi visą gyvenimą gyvenu kaime, man labai artima sodininkystė, dažnai naudojamas ir reikalingas įrankis.
Ieva Budraitė
2024-05-28
Šakutė. Vienas dūris - keturios skylutės.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-29
Noriu būti savimi
Vytautas Lamauskas
2024-05-30
Melo detektorius. Norėčiau padėti žmonėms atskirti melą nuo tiesos.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Šaldytuvas, nes sprendimus reikia priimti šaltu protu.
Vilija Bezumavičiūtė
2024-06-02
Šveicariškas peiliukas - jis multifunkcionalus. Šiame besikeičiančiame pasaulyje, ir ypatingai politikams - reikia mokėti spręsti įvairialypes problemas - todėl yra pravartu turėti kompetencijų ne vienoje srityje.
Tomas Tomilinas
2024-06-03
Seimo narys, EP narys yra įrankis, visuomenės įrankis, kuriuo ji dažnai nemoka naudotis. Tad reikia žmonėms mokytis naudotis demokratijos įrankiai, tada ir pasitikėjimo demokratija bus daugiau.
Vytenis Jakas
2024-06-03
Kompiuteris. Nes tai universalus įrankis.
Julius Panka
2024-06-05
Gal plaktukas, nes jis gali ir kurti, ir ginti.
Lukas Savickas
2024-06-05
Kompasas. Manau, kad pasaulis ir ypatingai politikos pasaulis kuo toliau, tuo labiau darosi chaotiškas. Garsiausiai yra girdima ne tai, nuo ko priklauso žmonių likimai ir ateitis, tačiau tai, kas yra garsiausiai išrėkiama. Tai tarsi tam tikri debesys, kurie užtemdo dangų ir paklaidina žmones. Todėl mums vis labiau ir labiau reikia kompaso - tokio nedidelio, nepretenzingo daikto, kuris telpa į kišenę, tačiau kurio dėka, kai dangus ir viršūnės mus išduoda, vis vien galime saugiai pasiekti savo kelionės tikslą.
Birutė Andruškaitė
2024-06-06
Turbūt dirbtinio intelekto programėle, nes galėčiau padėti, randant atsakymus į svarbiausius klausimus, pridedant ir empatijos, žmogiškumo kriterijų, o ir turėčiau prieigą prie viso pasaulio duomenų, tad, įtariu, būtų labai įdomu :)
Suskleisti
Raimonda Bunikytė
2024-05-14
Rodyti atsakymą
Ar teisti asmenys turėtų turėti galimybę dalyvauti teisėkūroje, jei jie patys nesilaiko įstatymų?
7
1
Audronius Ažubalis
2024-05-14
Tik jei teistumas išnykęs…
Mantas Stulgaitis
2024-05-14
žiūrint dėl kokių nusižengimų, bet iš principo negalima žmogaus visam gyvenimui eliminuoti iš bet kurios veiklos, dėl padarytų klaidų.
Tomas Baranauskas
2024-05-14
Manau, kad tie asmenys, kurie yra nuteisti ir neatlikę bausmės, teisėkūroje jokiu būdu neturėtų dalyvauti. Tačiau jokia bausmė neturėtų tęstis amžinai.
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
Klausimas kaip dalyvauti. Kaip atsakovai ar nukentėjusieji visi turi teisę dalyvauti. Vėlgi teisti nuteisti. Reiktų patikslinti klausimą.
Zakiras Medžidovas
2024-05-14
Turėtų. Žmogus į gerą gali pasikeisti anksčiau, nei baigiasi jo bausmės laikas. Be to, vis tiek sprendimai priimami balsų dauguma, o ne vienasmeniškai.
Waldemar Urban
2024-05-14
Sudėtingas klausimas. Matyt reikėtų vertinti teistumo pobūdį. Manau kiekvienas turi turėti teisę reabilituotis prieš visuomenę.
Julija Razumienė
2024-05-14
Tikrai NE
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-14
Neturėtų.
Raimundas Markauskas
2024-05-14
Diskutuotinas klausimas .
Robertas Ramanauskas
2024-05-14
Ne, vienareikšmiškai.
Petras Auštrevičius
2024-05-14
Atlikę bausmę galėtų, nematau prieštaravimo
Gintaras Kasputis
2024-05-14
Ne. Neturėtų.
Julius Panka
2024-05-14
Jei atliko bausmę, tai turėtų galėti. Nes žmogus gali suklysti, bet turi turėti šansą ištaisyti savo klaidas.
Artūras Zuokas
2024-05-14
Tokiais atvejais įstatymai numato atsakomybę ir ribojimus, pvz. dalyvauti teisėkūroje ar būti renkamiems. O jei šį klausimą taikote man asmeniškai, tai atsakysiu aiškiai. Teistumas panaikintas teismo sprendimu. 2003-2005 buvau korumpuotų interesų grupių ir prokremliškų politikų persekiojimas (nušalintas prezidentas R.Paksas) už tai, kad principingai gyniau Vilnių ir jo gyventojus nuo tokių grupių įsigalėjimo bei perversmo Taryboje. Niekada savo kaltės nepripažinau, o teismų sprendimai buvo įtakoti tų pačių interesų grupių (MG Baltic grupė) ir nuo jų priklausomų politikų. Apie tai galite pasiskaityti VSD 2018 m. pažymoje Seimui apie tų grupių įtaką teisėsaugai ir teismams. Esant tokioms aplinkybėms vėl, net žinant, kokį kančių kelią man teks praeiti, daryčiau tą patį. Už principus reikia kovoti. Paskaitykite, pilnas google, pvz: 15min.lt ,,VSD pažyma be užtušavimų įvardyti visi MG Baltic užgaidas vykdę politikai, valstybės institucijų vadai, rektoriai, teisėjai, prokurorai''.
Jūratė Mažeikytė
2024-05-14
Ne, jei asmuo nesilaiko įstatymų, jis neturėtų jų ir kurti. Bet teistumas teistumui nelygu. Turi būti galimybė pasitaisyti. Praėjus ilgam laiko tarpui (pvz. dešimtmečiui), jei nusikaltimas buvo vienkartinis ir jį atlikęs asmuo gali įrodyti, kad pasikeitė, turi būti veikianti užmiršimo teisė.
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-14
Net didžiausias nusikaltėlis turi teisę į antrą šansą.
Romas Karmazinas
2024-05-14
Asmenys, kurie nesilaiko įstatymų, gali turėti teisę reiškti savo nuomonę ir dalyvauti viešame diskurse, tačiau tai neturėtų reikšti, kad teisti asmenys, kurie nesilaiko įstatymų, turėtų tiesioginį įtakos teisėkūros procesui.
Edmundas Kvederis
2024-05-14
Įstatymo leidėjui standartai turi būti aukštesni. Teistumo atvejų gali būti įvairių, bet mano asmenine nuomone, tam tikros sankcijos (nekandidatuoti keletą metų ar panašiai) turėtų būti.
Marius Kundrotas
2024-05-14
Žiūrint, kokie įstatymai ir koks teistumas. Jei teistas už tiesą (realu tiek Sovietų, tiek dabartinėje Europos Sąjungoje), gali dalyvauti. Jei už korupcinius, smurtinius ar lytinius nusikaltimus, tai ne.
Vilma Sabaliauskienė
2024-05-14
Manau, kad įstatymų nesilaikymas turi užtraukti adekvačią ir teisėtą atsakomybę. Teistumo pagrindai ir pasekmės taip reguliuojami teisės aktais.
Ramojus Girinskas
2024-05-14
Teistumas nėra vienalytis reiškinys. Jis apima įvairių rūšių nusižengimus ir nusikaltimus, įskaitant politines bylas. Jei asmuo turi atitinkamą kompetenciją, jis gali dirbti teisėkūros srityje.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-14
Turintys teistumą - ne. Bet jeigu teistumas išnykęs - turėtų turėti galimybę. Visi klysta, bet kiekvienas žmogus turi turėti galimybę pasitaisyti ir "sugrįžti į doros kelią".
Evelina Kamandulytė
2024-05-14
Koks puikus, bet koks kompleksiškas klausimas!
Ar kalbame apie „white collar crimes“? Tuomet galimai taip.
O jeigu apie „blue collar crimes“? Čia privalu turėti minty, kad, pavyzdžiui, kalėjimų sistema gana prastai atlieka savo „perauklėjimo“ darbą ir į visuomenę buvę kaliniai grįžta nepasiruošę, linkę nusikalsti vėl. Deja, nors egzistuojantys pusiaukelės namai (kur kaliniai mokosi gyvenimiškų įgūdžių, augina pasitikėjimą savimi) rodo pozityvius rezultatus padedant kaliniams nebenusikalsti, gyventi kokybišką gyvenimą, visuomenė dėl tokių namų kaimynystės nusiteikę priešiškai.
Mes kaip visuomenė turime būti vieningesni ir pradėti vienas kitame matyti žmogų.
Vytautas Grubliauskas
2024-05-14
Jei žmogus pilnai atliko visą teismo paskirtą bausmę, jis turi teisę dalyvauti visuose teisinės valstybės gyvenimo procesuose. Tačiau kalbant apie labai sunkius nusikaltimus (sąrašas turėtų būti tvirtinimas valstybės), tokiais atvejais siūlyčiau, kad būtų bent 5-10 metų terminas ir jei per tokį laiką žmogus įvertinamas kaip visiškai pasitaisęs ir daugiau jokių įstatymų nebepažeidžia, jis turi turėti visas piliečiui priklausančias teises ir vykdyti visas piliečiui privalomas prievoles.
Erikas Pavlovičius
2024-05-14
Neturėtų asmenys už tam tikrus įvykdytus tyčinius nusikaltimus dalyvauti teisėkūroje niekada. Vienok, už kitus, spręsti individualiai. Išnykus teistumui duomenys turėtų būti pašalinti iš duomenų bazės ir palikti tik kriminalinės žvalgybos ir VSD vidiniam naudojimui.
Raivydas Rakauskas
2024-05-14
Morališkai, manau, kad neturėtų. Visgi, nenorėčiau, kad teistiems asmenims turėtų būti visiems laikams draudžiama būti renkamiems į politinius postus dėl kelių priežasčių. Pirma, iš principo tikiu žmonių sugebėjimu reabilituotis po padarytų klaidų. Antra, galimybė iš žmonių atimti teisę visiems laikams dalyvauti demokratiniame procese man atrodo kaip per didelė galia valdžios institucijomis. Galbūt ir sunku įsivaizduoti, kad tai dabar galėtų būti panaudojama susidorojimui su politiniais oponentais, tačiau niekada negali žinoti, kaip įvykiai gali pasisukti ateityje, o demokratinė sistema, svarbiausia, kad būtų atspari ir jos nebūtų galima sugriauti iš vidaus net ir sunkesniais laikais.
Rolanda Lingienė
2024-05-14
Čia reikėtų šiek tiek patikslinti klausimą, apie ką konkrečiai kalbama, nes teisėkūra įgyvendinama tiek tiesiogiai (pavyzdžiui, piliečių sprendimai referendumo būdu), tiek netiesiogiai (kuomet piliečius atstovauja, pavyzdžiui, išrinkti Seimo nariai). Jei kalbėtume apie pastaruosius, išnykus teistumui, manau, galutinį sprendžiamąjį balsą turi turėti piliečiai, balsavo būdu rinkdamiesi savo atstovus.
Vytis Maleckas
2024-05-14
NE.
Darius Kudirka
2024-05-14
Jeigu asmuo pats nesilaiko įstatymų, nematau galimybių jam dalyvauti teisėkūros sistemoje.
Almantas Stankūnas
2024-05-14
Jiems turi būti taikomi proporcingi apribojimai.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Neturėtų, bet prokuratūra ir teismai yra tapę konservatorių įkaitais - pareigūnams ir teisėjams tyčia nekelia algų ir tokiu būdu verčia nuteisti baudžiamojo kodekso pagalba politinius liberalkonservatotių oponentus, tokius kaip P. Gražulį ir R. Žemaitaitį už visiškas smulkmenas ir net už kalbas. O kyšius ėmę konservatoriai, tokie kaip Kupiškio meras, yra išteisinami po Šimonytės vizito Teisėjų taryboje. Kol nebus atkurta tarėjų teismuose institucija, panaikinta bendru brazauskininkų ir landsbergiečių sutarimu 1993 m. Seime, tol teisingumo garantijos vienodo teisingumo teismų sprendimuose nebus. Tarėjai teismuose yra visame Vakarų civilizacijos pasaulyje, visoje Europoje įskaitant Ukrainą ir net Kazachstaną!
Saulius Arlauskas
2024-05-14
Atlike bausme turetu
Giedrius Surplys
2024-05-15
Jeigu žmogus atliko bausmę ir jo teistumas yra pasibaigęs, jeigu tai leidžia Konstitucija ir įstatymai, kodėl gi ne. Atleidimas yra labai svarbi dorybė.
Bronis Ropė
2024-05-15
Ne, neturėtų teisės dalyvauti. Visi turime laikytis įstatymų.
Lina Simokaitienė
2024-05-15
Turėtų turėti galimybę ir teisti asmenys dalyvauti teisėkūroje.
Žydrūnas Savickas
2024-05-15
Be abejo, kad neturėtų. Tačiau , kad teismai būtų sąžiningesni, raikia įtaisinti teismo tarėjus. Nes Lietuvoje jau yra atvejų kai susidorojama teisinėmis priemonėmis su politikais.
Daiva Jakubonienė
2024-05-15
Teisėkūra lemia daugelio žmonių gyvenimą, todėl nesilaikančių įstatymų žmonių dalyvavimas juos kuriant turėtų būti ribojamas.
Romualdas Vaitkus
2024-05-15
Jei teistumas jau pasibaigęs, įstatymiškai gali dalyvauti teisėkūroje. Žiūrint iš žmogiškosios pusės, tai neatrodo priimtina ir dažnai gali būti tokių situacijų, kada teistas asmuo dalyvautų tos teisėkūros dalies kūrime už kuria ir pats buvo nuteistas.
Aurimas Navys
2024-05-15
Pagal BK teisti asmenys neturėtų dalyvauti teisėkūroje.
Darius Ulickas
2024-05-15
Gali dalyvauti.
Asta Kubilienė
2024-05-15
Taip. atlikus bausmę.
Marius Dijokas
2024-05-15
Teistumas, teistumui nėra lygu. Gyvenime progų paslysti turime visi, vieni tik gal dažniau jas išnaudoja. O ir teistumas yra tokia asmens socialinė būklė, kuri vieną dieną išnyksta. O integracija, grįžimas į visuomenę (kad ir sprendimų priėmimo procesuose) yra visų nusikaltusių būtina reabilitacijos sąlyga.
Liudas Mažylis
2024-05-15
Įstatymų dera laikytis. Taip pat ir tų, kurie nebūtinai yra tobuli.
Rasa Budbergytė
2024-05-15
Pasibaigus teistumui- taip
Austėja Jonaitytė
2024-05-15
Teisti asmenys neturėtų būti teisėkūros dalyviais, nes jų reputacija jau nėra nepriekaištinga, nes jie yra teisti. O jei patys teisėkūros žmonės nesilaiko įstatymų - tai tokie taip pat neturėti dirbti šiame sektoriuje.
Rasa Tamošiūnienė
2024-05-15
Ne
Linas Karpavičius
2024-05-15
Neįsivaizduoju kaip teisinėje ir demokratinėje valstybėje galima būtų apriboti žmonių teises dalyvauti šalies gyvenime. Suklydęs, nubaustas ir atlikęs bausmę žmogus turi turėti vienodas teises su visais šalies piliečiais.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-15
Ne
Tomas Senūta
2024-05-15
Būna, kai apribojamos tam tikros galimybės būti tam tikrose atsakingose pareigose. Tai yra teisinga, nes kalba eina apie didelio pasitikėjimo asmeniu reikalaujančias pareigas. T.p. pati tokio asmens reputacija gali riboti jo galimybes užimti tam tikras pareigas. Tačiau tai - jau politinio, o ne teisinio proceso dalis. Teistumas yra reikalingas tam, kad būtų palaikomas teisingumas ir asmuo pasitaisytų. Jei manoma, kad asmuo jau pasitaisė - kodėl jis negalėtų dalyvauti teisėkūroje? Nesilaikantis įstatymų žmogus turi būti baudžiamas. Pvz., jei įrodoma, kad jis dalyvavo korupcinėje schemoje, už tai jis turi sėdėti kalėjime, o ne toliau dalyvauti teisėkūroje. Yra dar ir politinė atsakomybė, vis dažniau pamirštama ne tik Lietuvoje, bet ir ES. Pvz., nusižengęs nedideliu greičio viršijimu asmuo galėtų dirbti ir toliau. O jei yra iškelti įtarimai dėl ES mastu pirkimų nepranešus apie privačių interesų konfliktą, kaip EK pirmininkės atveju? Manau, kad asmuo turėtų būti pašalintas iš savo pareigų.
Emilija Švobaitė
2024-05-15
Taip. Teisėkūroje gali dalyvauti ir įvairios asociacijos, nevyriausybinės organizacijos teikdamos pastabas įstatymų projektams, taigi, neleisti dalyvauti teisėkūroje iš principo reikštų neleisti jungtis ir į tokias organizacijas. Tai nesuderinama su pamatinėmis žmogaus teisėmis, asociacijų laisves principu. Kalbant apie atstovaujamąją demokratiją, mėginimai apriboti asmenų, kurie buvo teisti teises būti išrinktiems tik didintų stigmą, atskirtį ir mažintų integracijos galimybes atlikus bausmę. Visuomenė balsuodama pati sprendžia, kiek jai yra priimtina vieno ar kito kandidato praeitis.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-15
Tai paliekama rinkėjų valiai. Duomenys apie kandidatų teistumą yra vieši.
Saulius Dinda
2024-05-16
Neturėtų.
Erikas Černauskas
2024-05-16
Ne. Bet jie dalyvauja. Blogiausia, kad dalyvauja tie, kurie turėtų būti teisiami.
Andrius Kubilius
2024-05-16
Pagal Lietuvos Konstituciją ir dabar asmenys, šiurkščiai pažeidę Konstituciją, dešimt metų negali užimti renkamų pareigų. Už kitus nusikaltimus nuteistų renkamas pareigas einančių politikų likimas dabar priklauso nuo Seimo sugebėjimo nutraukti jų mandatą. Manau, jog turi būti pradėtos diskusijos dėl mandato netekimą reguliuojančių Konstitucijos nuostatų keitimo.
Europos Parlamente taisyklės dar sudėtingesnės, kadangi EP narių mandatas apibrėžiamas ES teisės, o baudžiamąjį persekiojimą vykdo nacionaliniai teismai - todėl reikia derinti ES ir 27 valstybių nacionalinę teisę. Kiekvienąsyk tas daroma individualiai.
Algirdas Sysas
2024-05-16
LR konstitucijos 56strp. 2 dalis
Julius Sabatauskas
2024-05-16
Tai nustatyta mūsų Konstitucijoje, 56 straipsnyje: Seimo nariais negali tapti teisti asmenys neatlikę bausmės.
Vytenis Jakas
2024-05-16
Manau galimybę turėtų turėti, bet su papildomomis sąlygomis ir saugikliais:
1) Akivaizdu, kad žmogus turi būti atlikęs bausmę už padarytą nusikaltimą.
2) Taip pat manau turėtų būti senaties terminas, panašiai kaip su seimo mandatais - priklausomai nuo padaryto nusikaltimo, teisė dalyvauti teisėkūroje būtų apribota, tarkim 10 metų.
3) Ypač rimtų ar pasikartojančių nusižengimų atvejais, galimybė turėtų būti atimta visam laikui.
Miroslav Voitiulevič
2024-05-16
Teistumui išnykus arba jį panaikinus
Marijus Čekavičius
2024-05-16
Įstatymų žinovai yra teisti asmenys. Dalis tikrai žino ir silpnss vietas teisėje. Šių patarimai užkardytų nusikalstamas veikas.
Esu už bendruomenišką ir saugią visuomenę.
Brigita Guobė
2024-05-16
Jei teistumas yra pagal baudžiamojo kodekso straipsnius, tokios galimybės neturėtų būti.
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-16
Ne.
Nijolė Dirginčienė
2024-05-16
Aš galvoju, kad asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisėkūroje kai yra pasibaigęs bausmės galiojimo laikas.
Matas Maldeikis
2024-05-17
Ne.
Rasa Juknevičienė
2024-05-17
Priklauso, koks įvykdytas nusikaltimas.
Antanas Juozas Zabulis
2024-05-17
Ne
Virginija Vingrienė
2024-05-18
Turime išmingai vertinti konkretų atvejį, žmogų situaciją. Pirmiausiai, pačių teistumo priežasčių yra skirtingų. Antra, joks suklydęs ar net tyčinę veiką padaręs asmuo jokiu būdu nėra beviltiškas. Turime suteikti šansą atsikelti, ištaisyti savo klaidas, atlyginti žalą, leisti kurti pridėtinę vertę pagal jo galimybes. Yra daugybė gerų sėkmingų ir sektinų psikeitimo į gerą pavyzdžių! Juo labiau, žmogus gali daug padėti iš savo klaidos perspektyvos, panaudodamas savo asmeninę patirtį nusikaltimų prevencijai, spragų lopymui, padėti atsekti nusikalstamas schemas ir t.t. Daug blogiau, kai teisėkūroje dalyvaujantys nenuteisti asmenys sėkmingai pažeidinėja ir laužo ne tik teisines nuostatas ir valstybės tarnautojo etiką, bet ir Seimo nario priesaiką. Korupcija, nepotizmas, favoritizmas, mobingai - labais skaudus valstybės tarnybos, politikos ir kitų visuomenės sričių pūlinys. Jis turi būti išspaustas, išrautas su šaknimis!. Šia kryptimi ir dirbu ypač mobingo prevencijos tema.
Andrius Bagdonas
2024-05-18
Teisėkūros procesas reikalauja aukštų etikos standartų ir pasitikėjimo. Asmenys, kurie buvo nuteisti už įstatymų pažeidimus, gali kelti abejonių dėl savo gebėjimo priimti teisingus ir nešališkus sprendimus. Tačiau žmonės keičiasi, ir teisti asmenys, atlikę bausmę, gali tapti pavyzdiniais piliečiais. Demokratija remiasi lygybės ir teisių principais. Ilgalaikis teistų asmenų išskyrimas iš politinio proceso gali būti laikomas jų teisių pažeidimu, ypač jei jie yra reabilituoti.
Remigijus Šimašius
2024-05-18
Spėju, kad gal nežinau klausimo potekstės. Jei apskritai - tai teisė pasitaisyti (atlyginus žalą, ir patyrus atpildą) yra mūsų kultūros vienas iš pamatinių dalykų, ir tai turi galioti ir šiuo atveju.
Artūras Žukauskas
2024-05-18
Teisti asmenys, kurie atlikę bausmę, laikosi įstatymų, turėtų turėti galimybę dalyvauti teisėkuroje. Toks dalyvavymas net gi skatintų kurti geresnius įstatymus, nes leistų geriau suprasti įstatymų pažeidėjų motyvaciją.
Artur Truš
2024-05-18
Ne.
Liuda Pociūnienė
2024-05-19
Jei patys nesilaiko įstatymų, tai tikrai ne.
Vilija Aleknaitė Abramikienė
2024-05-19
Teistumo aspektai yra atspindėti BK ir visiems piliečiams turėtų būti taikomi vienodai. Svarbiausia, kad rinkėjas žinotų, ką jis renka ir kodėl.
Gintautas Paluckas
2024-05-19
Asmenys teismo pripažinti kaltais baudžiamosiose bylose ir atlikę už nusižengimą paskirtą bausmę atgauna visas pilietines teises, jei įstatymuose ar šalies Konstitucijoje nenurodyta kitaip.
Tomas Gulbinas
2024-05-19
Nesu balsavęs nei už teistą asmenį, nei už asmenį, kuriam teistumas išnykęs, tačiau jis yra buvęs pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą. Ir nebalsuosiu, nes man tai nepriimtina. Jei kiti rinkėjai irgi nebalsuos, tokie asmenys nedalyvaus teisėkūroje.
Teistumas, kaip ir kriminalinė bausmė, trunka tiek, kiek nusprendžia teismas, taikydamas įstatymą. Formaliai pagal įstatymą teistumas negali trukti neterminuotai, jis išnyksta. Pasyvi rinkimų teisė (būti išrinktam) yra ribojama tik įstatymo, kuris su teistumu susijusio ribojimo nenumato, o numato apribojimą iki bausmės atlikimo + 65 dienos.
Edita Rudelienė
2024-05-20
Tikiu nepriekaištingos reputacijos nuostatomis politikoje, todėl įstatymo akivaizdoje politikas
turi šias nuostatas atitikti.
Audronė Balnionienė
2024-05-20
Ne
Daiva Prekevičienė
2024-05-20
Tikrai ne.
Ruslanas Baranovas
2024-05-20
Teisti asmenys nesilaikė įstatymų, bet jei jie yra laisvėje jie dabar jų laikosi :)
Aš kaip socialdemokratas, tikiu, kad mūsų siekis turėtų būti kurti ne baudimo ir įkalinimo, bet pataisos sistemą. Kartą padaręs klaidą žmogus tikrai gali pasitaisyti ir vėliau būti produktyviu ir daug duodančiu visuomenės nariu, todėl ir dalyvauti teisėkūroje jie tikrai gali!
Agnė Bilotaitė
2024-05-21
Nuo pat savo politinio kelio pradžios laikiausi nuostatos, kad teisėkūroje, valstybės tarnyboje turi dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, jau nekalbant apie teistumą. Teikiau ne vieną iniciatyvą ir šiuo metu nepriekaištingos reputacijos reikalavimas galioja. Prieš savaitę Vyriausybė pritarė mūsų, Vidaus reikalų ministerijos, parengtiems Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams, kurie įteisintų papildomą sąlygą - valstybės tarnautojas nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu turėjo ryšių, užsiėmė veikla, kuri nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais. Šiai sąlygai numatytas trejų metų terminas.
Bronius Markauskas
2024-05-21
Sveiki, manau, kad neturėtų dalyvauti asmenys, kurie nuteisti už korupcinius ar sunkius nusikaltimus.
Ingrida Leunig
2024-05-21
Kadangi galimybę šalies gyventojams prisidėti prie įstatymo kūrimo laiduoja mūsų Konstitucija ir įstatymai, todėl mano nuomone, teisti asmenys turi turėti galimybę dalyvauti teisėkūroje, tuo pačiu tai taip koordinuojant teisinio reguliavimo stebėseną, kad planuojamas nustatyti teisinis reguliavimas nesukeltų neigiamų
pasekmių reguliuojamai sričiai ir asmenims, kuriems jis bus taikomas, neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai, neatsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų.
Vytautas Mitalas
2024-05-21
NE.
Paulius Saudargas
2024-05-22
Teisėkūroje turėtų dalyvauti kuo mažiau teistų asmenų, tačiau gyvename demokratinėje valstybėje ir tokių asmenų nepatekimas į įstatymų leidžiamąją valdžią yra pirmiausia rinkėjų valioje (juk ir dabar kandidatams į parlamentą privaloma nurodyti savo teistumą).
Matas Lasauskas
2024-05-22
Jeigu asmuo yra atlikęs bausmę, teistumas yra išnykęs ir piliečiai suteikė jam mandatą, reikia duoti žmogui šansą.
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Žmogus, padaręs klaidą praeityje, gali pasitaisyti ir vėliau tapti produktyviu visuomenės nariu. Pasibaigus teistumui- taip, turėtų turėti galimybę dalyvauti teisėkūroje.
Virginijus Sinkevičius
2024-05-24
Manau į draudimus, kurie liečia fundamentalias, demokratines teises, turėtume žiūrėti su didžiausiu atsargumu. Tai nėra labai paprastas klausimas, tai yra pamatinius demokratijos ramsčius liečiantis klausimas. Todėl trumpas atsakymas būtų - tikrai ne. Tačiau yra situacijų, kur pažeidimai yra tokio piktybiškumo ir taip aiškiai nukreipti prieš visos valstybės interesus, kur sutikčiau, kad tai svarstyti galima. Vis tik tai turi būti labai išskirtiniai, labai radikalūs atvejai. Tik čia norėčiau pabrėžti, kad tai turėtų būti labai aiški antivalstybinė veikla, nes šiais laikais tokiais kaltinimais mėgstama mėtytis ir vien dėl to, kad kažkuris asmuo nepatiko ar pasirodė per mažai principingai. Užsiimti antivalstybine veikla ir turėti šiek tiek galbūt nuosaikesnes pažiūras - nėra tapatu. Taip pat tai neturėtų būti visuomenės nuomonės reikalas, tokiais atvejais bet kokie sprendimai privalo remtis į mūsų specialiųjų tarnybų darbą.
Artūras Orlauskas
2024-05-25
Teisti asmenys, tiek juridiniai, tike fiziniai neturi turėti galimybės dalyvauti nei politikoje, nei teisėkūroje. Bent jau nustatytą laiką po teistumo. Bet teista Liberalų partija dalyvauja, teistas Seimo narys Gapšys dalyvauja ir čia yra šitos valdančios daugumos piktnaudžiavimas savo politinėmis galiomis
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Deja, įstatymų kartais nesilaiko ir vadinamieji politikai, o teismai būna jiems palankūs palankūs. Turiu nemalonios asmeninės patirties, pvz. garbės ir orumo byla prieš G. Landsbergį. Nors faktai buvo visiškai aiškūs (kad buvau apšmeižtas padaręs nusikaltimą, ir tai teisme paiudijo D. Žalimas), bylą paralaimėjau. Tai kita vertus reiškia, kad ne visi nuteisti asmenys yra nuteisti teisingai.
Julius Neviera
2024-05-25
Ne.
Edita Daraškaitė
2024-05-26
Neturėtų
Rokas Garliauskas
2024-05-28
Manau atlikus bausmę asmuo gali prisidėti prie visuomenės gerovės.
Sandra Barzdienė
2024-05-28
Manau visuomet turi būti galimybė žmogui pasitaisyti-pasikeisti.
Jei asmuo yra atlikęs Teismo paskirtą bausmę nematau prieštaravimų.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-29
Ir teistas žmogus gali pasitaisyti, gali dar geriau suprasti tai, ką pats išgyveno, tad gali dalyvauti ir teisekūroje. Žinoma, tai priklauso nuo to, kokį nusikaltimą jis buvo padaręs. Yra sunkūs kriminaliniai nusikaltimai, kurie ribotų tokias žmogaus galimybes. Bet jei žmogus atliko bausmę, įgijo visuomenės pasitikėjimą, tai jo teisės negali būti suvaržytos.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Ne, teistiems asmenims apribojama galimybė dalyvauti teisėkūroje.
Tomas Tomilinas
2024-06-03
Manau į draudimus, kurie liečia fundamentalias, demokratines teises, turėtume žiūrėti su didžiausiu atsargumu. Tai nėra labai paprastas klausimas, tai yra pamatinius demokratijos ramsčius liečiantis klausimas. Todėl trumpas atsakymas būtų - tikrai ne. Tačiau yra situacijų, kur pažeidimai yra tokio piktybiškumo ir taip aiškiai nukreipti prieš visos valstybės interesus, kur sutikčiau, kad tai svarstyti galima. Vis tik tai turi būti labai išskirtiniai, labai radikalūs atvejai.
Ramutė Kavaliauskaitė
2024-06-05
Jei klausimas apie pasyviąja rinkimų teisę, tai manau, labai svarbu yra už ką ir kada asmuo yra teistas ar teistumas išnykęs. Kiekvienas turi turėti galimybę keistis ir mokytis iš savo klaidų. Kandidatų sąrašuose prie kiekvieno teistumą turinčio kandidato tai yra pažymima ir rinkėjų teisė spręsti už ką jie balsuos.
Lukas Savickas
2024-06-05
Manau į draudimus, kurie liečia fundamentalias, demokratines teises, turėtume žiūrėti su didžiausiu atsargumu. Tai nėra labai paprastas klausimas, tai yra pamatinius demokratijos ramsčius liečiantis klausimas. Todėl trumpas atsakymas būtų - tikrai ne.
Birutė Andruškaitė
2024-06-06
Nei taip nei ne. Aš šiandien nemanau, kad už tam tikrus nusikaltimus, ypač jaunam žmogui, turi būtų užkirstas kelias, pvz. tapti Lietuvos Respublikos prezidentu, tad laikausi pozicijos taikyti teisingumo kriterijų: TAIP, teisėkūra turi būti uždaryta tiems, kas padarė itin sunkų nusikaltimą; NE, neturime uždaryti visų durų nesunkius nusikaltimus padariusiems ir prevencija bei integracija turi būti užtikrinta kiekvienam.
Dainius Kepenis
2024-06-06
Tas, kuris ten aukštai - viską mato.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Priklauso nuo jų padaryto įstatymų pažeidimo pobūdžio ir rimtumo. Už lengvus ir netyčinius nusikaltimus nuteisti asmenys galėtų turėti tokią galimybę.
Suskleisti
Miglė
2024-05-13
Rodyti atsakymą
Pastaruoju metu (ypač po pandemijos) pastebima, kad vis mažiau studentų renkasi dalyvauti tarptautinio mobilumo programose (pvz., Erasmus). Kokių priemonių reikėtų imtis, kad jauni žmonės būtų paskatinti vykti semestrui ar keliems į užsienį?
7
0
Zakiras Medžidovas
2024-05-13
Padidinti stipendijas, kurios užtikrintų pragyvenimą užsienyje.
Vaida Giraitytė-Juškevičienė
2024-05-13
Jaunimas yra aktyvus, kai mato tame prasmę ir naudą. Pati negalvoju, kad tai pandemijos pasekmė. Reikėtų paanalizuoti ir, manau, išryškėtų visai kitos priežastys, kurios nemotyvuoja dalyvauti programose.
Natalja Istomina
2024-05-13
Pirmiausia, reikėtų skatinti studentus pasinaudoti galimybę nuvykti į kitą šalį tiesioginių pokalbių su dėstytojais ir įstaigų vadovais metu. Antra, puikiai veikia ir teigiamos patirties sklaida principu "studentas - studentui", kai jau grįžęs studentas dalinosi gerąja patirtimi. Trečia, yra alternatyva negalitiems dėl įvairių priežasčių išvykti ilgesniam laikui - BIP (Blended Intensive Programme), t.y. trumpalaikės savaitės intensyvios programos, kurių metu studentai iš mažiausiai trijų šalių dalinosi patirtimi, kartu studijuoja, taikant inovatyvius metodus.
Julius Panka
2024-05-13
Šiai problemai spręsti galima pasitelkti daug būdų:
1. Pasiūlyti studentams įdomias programas per Erasmus;
2. Pasiūlyti geras stipendijas;
3. Skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių universitetų;
4. Suteikti daugiau informacijos apie Erasmus galimybes.
Romas Karmazinas
2024-05-13
Yra keletas galimų priemonių, kurias būtų galima įgyvendinti, kad paskatinti studentus dalyvauti tarptautinio mobilumo programose:
1. Finansinė parama: Suteikti stipendijas ar kitas finansines skatinimo priemones, kad būtų lengviau įsisavinti kelionės išlaidas.
2. Informacijos sklaida: Plačiau reklamuoti tarptautinius programų privalumus, galimybes ir naudą studentams, galbūt organizuojant specialius susitikimus ar seminarus.
3. Flexibilumas studijų programose: Suteikti galimybę lengviau perkelti kreditus tarp mokslo įstaigų, taip palengvinant studentų mobilumą.
4. Socialinė integracija: Organizuoti veiklas ir renginius, kuriuose dalyvautų tiek vietiniai, tiek tarptautiniai studentai, skatinant bendravimą ir draugystę.
5. Kultūrinis paruošimas: Teikti pradinį kultūrinį mokymą ir palaikymą studentams, kurie vyksta studijuoti į kitą šalį, kad būtų lengviau prisitaikyti prie naujų kultūrų ir aplinkos.
Rimantė Šalaševičiūtė
2024-05-13
Manau labai svarbu žinoti kodėl studentų nebedomina dalyvauti mobilumo programose, kokios priežastys lemia tokį jų apsisprendimą, tada galima būtų ieškoti sprendimų kaip paskatinti juos.
Mantas Stulgaitis
2024-05-13
svarbu pabrėžti ir akcentuoti, kokias galimybes jaunimui teikia Europa, tai ir Jūsų minima Erasmus, Discovery EU, European youth programa, šiais mobilumo laikais ir prabėgus pandemijos ribojimams, jaunas žmogus netruks pasinaudoti galimybėmis išvykti, sukaupti žinias ir labai tikiuosi grįš į Lietuvą.
Jūratė Zailskienė
2024-05-13
Palengvinti dokumentų pildymą, padidinti lėšas, nes skiriamų neužtenka pragyventi, sudaryti galimybes vykti dviese (su draugu(-e)), kad būtų drąsiau ir lengviau adaptuotis.
Raimundas Markauskas
2024-05-13
Bendrauti su jaunimu, paaiškinti tarptautinių mobilumo programų naudą.
Julius Neviera
2024-05-13
Pandemija ir jos metu taikytos priemonės pakeitė ne tik jaumino, bet ir vyresnių žmonių įpročius - "per naktį" tapome bendraujančiais nuotoliu. Jaunimui reikia skatinti džiaugsmą bendrauti gyvai, kviesti bendrai veiklai. Prasminga būtų kviesti žinomus ar kitaip įdomius žmones, kurie patys yra dalyvavę Erasmus programose, pasidalinti savo patirtimi.
Rita Latvytė
2024-05-13
Galiu pasidomėti ir vėliau atsakyti į šį klausimą, bet nuojata kužda, kad universitetuose mažėjant studentų, galimai patys universitetai nesiūlo, arba nepakankamai sudomina studentus, jog dalyvautų Erasmus programose.
Artūras Zuokas
2024-05-13
Keistas klausimas ir keista problema. Manau, kad kiekvienas studentas nori kažkurį laiką (semestrą) studijuoti užsienyje, įgauti naujų žinių ir draugų. Nemanau, kad tai pandemijos pasekmė, greičiau papildomų išlaidų, apgyvendinimo problemų ar per mažas pasirinkimas studijų užsienyje. Man reikėtų daugiau informacijos apie priežastis, tada tikrai galėčiau pasiūlyti ir sprendimus.
Artur Truš
2024-05-13
Manau čia reikalingi keli aspektai. Visu pirma, informacine sklaida bei nuoseklus informatyvumas apie tokias programas. Informacinė sklaida ne tik kaip informacijos pateikimas, bet nuoseklus paaiškinimas apie naudą ir galimybes. Antra - tinkamo finansavimo ir išpildymo užtikrinimas. PVZ. jeigu tai Erasmus be apgyvendinimo finansavimo - prisiimti tokia atsakomybę valstybei arba mokymo institucijai.
Daiva Kazakevičiūtė
2024-05-13
Manau reiktu didesniu stipendiju, ir geresniu motyvaciju, didesniu garantiju jiems
Rimvydas Dobkevičius
2024-05-13
Nesuprantu, kodėl jaunus žmones reikia skatinti išvykti iš tėvynės. Mažesnis poreikis išvykti, rodo, kad pajamos Lietuvoje baigia prisivyti užsienyje gaunamas pajamas. Todėl sąmoningesni studentai koncentruojasi spartesniam išsilavinimo gavimui, o nuotykius ir keliones atideda vėlesniam laikui. Sąmoningi studentai supranta -kuo greičiau gaus išsilavinimą ir pradės pastovią darbinę veiklą, tuo anksčiau galės gauti paskolą būstui ar versui.
Juozas Olekas
2024-05-13
Pateikti išsamesnę informaciją studentams, labiau suderinti mokymo ir praktikos programas tarp bendradarbiaujančių universitetų, skirti papildomą finansavimą.
Žilvinas Tratas
2024-05-13
Sveiki,
Taip, po pandemijos buvo pastebėtas akivaizdus nuosmukis. Taip pat ir dėl infliacijos, padidejusių pragyvenimo kaštų, bei politinės įtampos. Tačiau visi požymiai rodo, kad šie skaičiai sparčiai kyla ir 2024 metais prognozuojama, kad paklausa pasieks pasiūlą. Žinoma, tobulumui ribų nėra, todėl paskatinti galima būtų suteikiant daugiau informacijos, pasitelkiant ne tik tradicinius informavimo metodus, taip pat pasiūlant dar geresnes programų sąlygas, pasiekiamumą ir įvairovę. Nepamaišytų ir biudžeto didinimas…
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-13
Nežinia iš kur tokie teiginiai klausime. Aukštosiose mokyklose vyksta konkursai ir norinčių visada atsiranda.
Linas Karpavičius
2024-05-13
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti kodėl vis mažiau studentų renkasi dalyvauti tarptautinėse mainų programose. Jei tai dėl to, kad krito mokymo kokybė studentai teisūs. O gal stipriai padidėjo mokymosi ir pragyvenimo kaštai, o gal krito studentų šeimų pajamos? O gal tai todėl, kad atsirado galimybės ir tapo priimtina mokytis nuotoliniu būdu? Su technologijomis nepakariausime. Kiekvienu atveju sprendimai skirtingi.
Aurelija Jonikaitė
2024-05-13
1. Vienas iš svarbiausių dalykų jauno žmogaus gyvenime yra palankios ir kokybiškos sąlygos tobulėti, kad jauni žmonės galėtų atskleisti savo potencialą ir galimybes srityse, kurios juos daro laimingais. Tad svarbu, kad vieta, kurią renkasi jaunas žmogus būtų atliepianti jo poreikius ir savirealizacijos galimybes.
2. Darbo galimybės. Kitas svarbus rodiklis yra turėti galimybę išreikšti save darbo rinkoje, tinkamai panaudojant savo gabumus. Tad dar vienas svarbus argumentas - paskatinimas ir palankios sąlygos darbo rinkoje.
Sigitas Kancevyčius
2024-05-13
Reikalinga didesnė sklaida išaiškinant šių programų naudą. Didesnis kultūrinis ir materialinis suinteresuotumas.
Darius Ulickas
2024-05-13
Geri pavyzdžiai, sėkmės istorijos turi būti viešinamos.
Gražvyda Petrikaitė
2024-05-13
Puikus ir aktualus klausimas. Turiu nemažai asmeninės studijų ir stažuočių užsienyje patirties ir pirmiausia – labai linkėčiau jos įgyti ir kitiems studentams. Aš savo paraišką studijoms užsienyje pateikiau po pirmojo semestro. Buvau jauniausia Erasmus studentė iš tuo metu studijavusių, tai taip pat ugdo kompetencijas ir įgūdžius. Erasmus programa yra puiki savarankiškumo mokykla ir galimybė, valstybių kandidačių piliečiams suteikiama dar gerokai iki narystės ES, ir tai daug pasako apie ES šiai programai teikiamą svarbą dėl jos daromo poveikio būsimai studento karjerai. Dalyvavimo vienoje programoje patirtis atveria kelius į tolesnį tarptautinės karjeros kelią, didina galimybes darbo rinkoje konkuruoti tarptautiniu mastu, nes natūraliai įgyjama daug svarbių minkštųjų įgūdžių. O viena geriausių skatinimo priemonių – kviesti turinčius dalyvavimo mobilumo programose patirties ja pasidalinti su studentais. Gyvi liudijimai aktualizuoja ir kelia susidomėjimą.
Almantas Stankūnas
2024-05-13
Teisingas atsakymas gali būti pateiktas gavus išsamius apklausos duomenis kodėl studentai vengia dalyvauti mobilumo programose.
Žydrūnas Savickas
2024-05-13
Mokėti didesnes stipendijas. Tai tikrai paskatintų.
Dainius Gaižauskas
2024-05-13
Daugiau taiklios reklamos.
Tomas Baranauskas
2024-05-13
Vykti ar ne į užsienį yra pačių studentų apsisprendimo teisė. Jiems turi būti tik suteikta įvairiapusė informacija ir sudarytos sąlygos tai padaryti. Skatinimas neturėtų būti suprastas, kaip kokių nors iš anksto užsibrėžtų tarptautinio mobilumo statistinių rodiklių pasiekimas.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-13
Pirmiausia, reikėtų panagrinėti priežastis, kodėl tai vyksta. Galbūt todėl, kad studentai randa alternatyvių būdų pažinti kitas Europos šalis? Galbūt atsirado daugiau tarpuniversitetinių / jungtinių programų? Gal Erasmus programa nebėra tokia patraukli? Gal šiuolaikinių studentų vertybės yra kitokios, galbūt pažinimo jie semiasi kitokiais būdais? Galbūt atsiranda vis daugiau galimybių mokytis "online", klausytis geriausių dėstytojų paskaitų internete, nepriklausomai nuo to, kuriame pasaulio kampelyje jie skaito tą paskaitą?
Taigi: gal Erasmus programos nykimas nėra blogis, gal tai - ikipandeminio pasaulio atgyvena?
Marius Kundrotas
2024-05-14
Pasaulio pažinimas - labai svarbus, kaip ir kuo platesnis santykių ratas. Bet lietuviai turi tik vieną Tėvynę: Lietuvą. Neramina, kai daugelis jaunų lietuvių užsieniuose ir pasilieka. Prievarta juos stabdyti būtų ir kvaila, ir nusikalstama, bet viso lygio švietimo ir ugdymo įstaigose turi būti lavinamas patriotizmas, kaip ir kitos moralinės vertybės. O išmokslinti už valstybės pinigus absolventai turėtų pagal sutartį atidirbti Lietuvoje. Dėl domėjimosi studijomis užsienyje, vargu, ar tai šiandien yra didelė problema, veikiau priešingai: problema yra, kad vis mažiau jaunuolių sieja save su Lietuva. Ir tam yra sprendimų.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-14
Erasmus nėra valstybinė programa, todėl valstybės kišimasis į tai nėra priimtinas. Galima tik rekomenduoti šioje programoje dalyvaujančioms įstaigoms daugiau dėmesio skirti programų galimybių viešinimui.
Aurimas Navys
2024-05-14
Ačiū už klausimą. Daugiau apie tai kalbėti - tiek pačių programų atstovai, tiek ir politikai turėtų trumpai ir aiškiai parodyti tokių programų privalumus ir galimybes jauniems žmonėms tobulėti.
Inesa Barysienė
2024-05-14
Geriau informuoti studentus apie tarptautinius mobilumo programų privalumus, galimybes ir procedūras, taip pat suteikti jiems reikiamą paramą ir patarimus per visą proceso eigą.
Pabrėžti tarptautinių studijų naudą praktikos ir karjeros perspektyvoje, įskaitant galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose ar gauti darbo patirties užsienyje.
Rasa Tamošiūnienė
2024-05-14
Skatinti
Vytis Maleckas
2024-05-14
Ačiū už labai gerą klausimą! Manau, kad stipriai padėtų, jeigu atvykstantiems iš užsienio būtų iš dalies padengiamos apgyvendinimo išlaidos. Tai padėtų tiek vietiniam individualiam verslui, tiek atvykstantiems, tiek priimančioms organizacijoms. Trumpai: būtų win-win!!
Giedrius Surplys
2024-05-14
Erasmus yra viena geriausių ES politikų per visą ES gyvavimo laikotarpį. Gaila, jeigu iš tiesų jauni žmonės nustojo naudotis šia privilegija. Kalbėsiuosi su jaunimu, kodėl mainai praranda populiarumą. Galbūt reikia suvienodinti studijų programas, kad studentui nelabai "pasijustų" pusės metų tarpas? Galbūt reikia peržiūrėti stipendijų tvarką, nes pragyvenimas užsienio šalyje tapo per brangus? Beje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga inicijuoja Erasmus + programos variantą senjorams – Trečio amžiaus universitetų studentams – visoje ES.
Romualdas Vaitkus
2024-05-14
Sutinku daug studentų kurie dalyvauja tokiose programose, todėl, manau, kad tai laikinas "štilis". Universitetai turi taikyti kiek įmanoma patrauklesnes, paprastenes programas prieinamas jaunimui. Svarbu darnus viso mechanizmo veikimas - nuo apgyvendinimo, nuomos, galimybių susirasti darbą ir kitų.
Arvydas Anušauskas
2024-05-14
Galimybės nuotolinio mokslo yra išsiplėtusios ir manau laukmetis, naujos galimybės diktuoja naujas tendencijas. Studentų tarptautinis bendravimas turėtų būti toliau remiamas, ieškant ir naujų formų.
Ramojus Girinskas
2024-05-14
Pirma, ką reikia padaryti, tai tinkama sklaida ir tinkamas informavimas. Deja, kaip rodo praktika, net ir kai kurie ketvirto kurso studentai nežino tinkamai kas tas Erasmus. Erasmus yra puiki programa, ji suteikia puikias galimybes jauniems žmonėms, ir ne tik studijuojantiems, ir ne tik jaunimui. Todėl manau, kad tiek studentams, tiek moksleiviams turėtų būti bent viena privaloma paskaita, kad tinkamai ir aiškiai supažindinti jaunimą su Erasmus privalumais ir galimybėmis.
Gintaras Kasputis
2024-05-14
Klausimas labiau nacionalinio lygmens nei ES. Nemanau kad vien pandemija lėmė sumažėjimą. Prie situacijos ženkliai prisideda demografinio senėjimo veiksnys, geopolitinė situacija, emigracija ir kt. Pačią didžiausią įtaką daro ženkliai mažėjantis motyvuotų moksleivių skaičius, kompetentingų ir motyvuotų vadovų trūkumas. Spręsti šį klausimą reikia kompleksiškai. Absoliuti dauguma jaunų žmonių kuriantys, planuojantys, finansiškai raštingi. Jaunimas siekia savarankiškumo tad geriausia skatinimo priemonė – ženkli finansinė parama.
Vytautas Sinica
2024-05-14
Studijos užsienyje yra galimybė, bet ne vertybė savaime. Dalyvavimas Erasmus programose apskritai jauniems žmonėms yra patrauklus, bet niekaip neužtikrina geresnio išsilavinimo, todėl nėra jokio valstybės intereso papildomai skatinti domėjimąsi ir dalyvavimą Erasmus programose. Studentai laisvi rinktis, ar ir kiek nori tai daryti.
Helga Marija Kauzonė
2024-05-14
Aukštoji mokykla turėtų aktyviai veikti siekiant skatinti studentų dalyvavimą tarptautinio mobilumo programose, tokiose kaip Erasmus, įgyvendindama šias priemones, pvz.:
- padidinti finansinę paramą studentams, kad sumažintų kelionės ir gyvenimo išlaidas užsienyje;
- užtikrinti akademinį lankstumą, leidžiant lengviau įskaityti užsienyje įgytus kreditus;
- aktyviai informuoti studentus apie programų naudą ir padėti studentams parengti reikalingus dokumentus;
- stiprinti ir plėtoti partnerystes su užsienio aukštosiomis mokyklomis, kad būtų sukurti stiprūs ir aktualūs studijų moduliai;
- stiprinti bendradarbiavimą su darbdaviais, kurie galėtų pasiūlyti praktikas ar darbo vietas studentams, baigusiems tarptautinio mobilumo programą.
Kaip EP narė, galėčiau inicijuoti ir remti teisės aktus, kurie didintų finansavimą tarptautinio mobilumo programoms, įskaitant stipendijas, kelionės ir gyvenimo išlaidų kompensavimą.
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-14
Negaliu paneigti ar sutikti su teiginiu, kad vis mažiau studentų renkasi dalyvauti tarptautinio mobilumo programose, nes neturiu tokios informacijos.
Jei tai yra tiesa (nors turėčiau ieškoti statistikos), tuomet galbūt tai yra susiję su didesnėmis galimybės studijuoti nuotoliu. Čia kaip ir su darbo santykiais - vis daugiau darbdavių sutinka, kad darbuotojai dirbt nuotoliu ir net tai skatina. Todėl neatmenu to varianto, kad galbūt tai gali būti susiję su platesnėmis studijavimo galimybėmis.
Erikas Pavlovičius
2024-05-14
Neturiu tokių žinių, kad studentai nesirenka šios programos.
Norint imtis priemones, reikia sužinoti pradžioj priežastis, jeigu tokios yra.
Vitalijus Gailius
2024-05-14
Nemanau, kad studentai yra pasyvūs. Manau, kad didelės biurokratijos mažinimas būtų teisingas kelias.
Eugenijus Gentvilas
2024-05-14
Tam reikia papildomo ES finansavimo bei aktyvios informacinės kampanijos ES šalyse.
Matas Maldeikis
2024-05-14
Reikia komunikuoti su tėvais atskleidžiant, kokia didelė nauda jaunam žmogui yra kažkiek pavyventi svetimoje aplinkoje. Tai labai subrandina žmogų, padeda jo savimonės vystymuisi ir tampa labai didele investicija. Komunikuojant su tėvais padėtų jiems skatinti savo vaikus važiuoti.
Jūratė Mažeikytė
2024-05-14
Vykimas į užsienį savaime nėra vertybė. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad Erasmus programa labai naudinga, deja, dažnai tos naudos, ypač viską matuojant tik greita ekonomine nauda, lieka nepakankamai įvertintos. Reiktų didesnio gerųjų patirčių viešinimo, dalyvių susitikimų su studentais ir atsakymų į klausimus, tam Erasmus galėtų skirti dalį lėšų - kokybiškų dalyvių pritraukimui, parengimui, mentorystės programoms dar neišvykus į užsienį bei grįžus. Jaunimo tikslinį mobilumą ypač palaikau, ne vieną projektą tekę ir turbūt dar teks koordinuoti - galimybių tobulėti yra tikrai daug.
Algirdas Sysas
2024-05-14
Viena iš priežasčių - karas kaimynystėje, pirmiausia reikėtų nugalėti Rusiją. Kita priežastis, gal būt finansinė gyvenimo kaštai ir neatitinkančios pajamos.
Marius Dijokas
2024-05-14
Be abejo, aktyvesnės Europos Komisijos pozicijos šiuo klausimu, nepamirštant ir pačių valstybių narių iniciatyvos. Nes Erasmus programos studentas - nemaža galimybė ir tai valstybei į kurią jis atvyksta studijuoti (su tikimybę, kad galbūt po studijų, jis pasirinktų minėtą valstybę, kaip savo profesinės veiklos kelią).
Na, o priemonės gali būti panaudojamos pačios įvairiausios, bet mano nuomone geriausios tos, kurios jau buvo išbandytos ir veikė dar iki pandemijos - komunikacijos kampanijos visos ES mąstu, platesnis Europos universitetų įsitraukimas ir pan.
Julija Razumienė
2024-05-14
Manyčiau, kad jaunus žmones galėtų paskatinti vyresniųjų darbuotojų mentorystė. Institucijose turėtų būti sukurta mentorių sistema, kurie vadovaudamiesi savo patirtimi, padrąsintų vykti į tas institucijas, kuriose jau jų žiniomis buvo/yra užmegzti kontaktai, padėtų jauniems pasirinkti programos temas bei apiforminti paraiškas.
Audronius Ažubalis
2024-05-14
Mažinti biurokratinius reikalavimus, o dalyvavimą mobilumo programose įtraukti į studentų pažangumo vertinimus.
Darius Kudirka
2024-05-14
Tam, kad jauni žmonės vyktų studijuoti ar tobulintis į užsienį, reikėtų motyvuoti suteikiant stipendijas, palengvinant galimybes įsidarbinti pagal pasirinktą specialybę.
Liudas Mažylis
2024-05-14
Manau, kad aukštosios mokyklos turėtų sustiprinti vidinę komunikaciją dėl Erasmus+ galimybių.
Audronė Balnionienė
2024-05-14
Mano galva, niekas geriau neveikia, kaip puikūs pavyzdžiai.Tai puiki galimybė pažinti kitą švietimo sistemą, šalį, jos kultūrą, užmegsti ryšius. Todėl skatinčiau švietimo sistemos darbuotojus, ministerija, universitetus maksimaliai viešinti šią galimybę. Kviesčiau viešai dalintis patirtimi jau pasinaudojusius tarptautinio mobilumo programomis. Reiktų ir viešų diskusijų, konferencijų, pristatant programą. Didžiausias darbas turėtų būti atliekamas, būtent mokslo įstaigose.
Vytautas Mitalas
2024-05-14
Manau, kad praėjus kuriam laikui statistika atsistatys. Erasmus programa yra nepakeičiama galimybė semtis tarptautinės patirties ir žinių, pažinti europietiškas vertybes. Aktyvus bendradarbiavimas mokyklų bei universitetų tinkluose yra pagrindinis veiksnys, galintis dar greičiau pagerinti statistikos rodiklius.
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
Keliavimo nauda yra labai didelė. Tai, mano nuomone, padėtų žmonėms suprasti daugiau kontekstų, padėtų tapti atsparesniais netgi propagandai. Tai svarstyčiau netgi papildomą valstybinį finansavimą švietimo sistemoje skatinant būtent šią programą.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-14
Erasmus+ programai ES skirta beveik dvigubai daugiau lėšų. Buvo tikėtasi, kad tai padės įtraukti į mobilumo programas daugiau dalyvių. Būtina daugiau informuoti apie programos galimybes bei labiau viešinti gerąją patirti. Tiel Lietuvoje, tiek visoje ES.
Kęstutis Skrebys
2024-05-14
Sunku tuo patikėti. Jei taip yra reikia aiškintis priežastis. Gal apsunkintos kelionės, brangūs bilietai ar pragyvenimas. Kai žinosime priežastis galėsime galvoti kaip jas pašalinti.
Andrius Kubilius
2024-05-14
Nesu išsamiai susipažinęs su tarptautinio mobilumo problematika, kadangi daugiausiai dirbu užsienio politikos ir saugumo srityje. Tačiau pasak viešai prieinamos statistikos, 2023 metais iš Lietuvos pagal Erasmus+ veiklas išvyko maždaug 40 proc. daugiau studentų bei dėstytojų nei 2022-aisiais (2022 m.- beveik 6800 asmenų, 2023 m. - 9000 asmenų). Atvykusių į Lietuvą pagal mainų programas asmenų skaičius 2023 metais taip pat didesnis nei 2022 metais (2022 m.- beveik 5800 asmenų, 2023 m. - beveik 6700 asmenų).
Aušra Degutytė
2024-05-14
Išanalizuoti kokios priežastys turi įtakos jų pasirinkimui, pagal tai numatyti efektyvias priemones, kurios sumotyvuotų juos dalyvauti.
Bronis Ropė
2024-05-14
Manau, jog ne visi jauni žmonės pakankamai žino apie Erasmus programos teikiamas naudas, todėl vertėtų sustiprinti komunikaciją.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Pirmiausia siųsti į Viduržemio jūros valstybes, ypač vasarą :)
Rasa Kiūdytė
2024-05-14
Tikėtina, kad studentų pasirinkimui studijuoti užsienyje įtakos turi likusios baimės dėl pandemijos, pablogėjusi studentų ar jų tėvų finansinė padėtis bei aukštosiose mokyklose pandemijos metu įvestas nuotolinis mokymasis, kuris sudarė galimybę studijuoti nuotoliniu būdu jų kilmės šalyje.
Svarbu stiprinti komunikaciją apie tarptautinio mobilumo programas bei įvertinti studentų gaunamų stipendijų didinimo galimybes.
Renata Sobieska
2024-05-14
Klausimas, ar to priežastimi yra pandemija, ar tai, kad mažiau jaunimo stoja universitetus? Esu linkusi manyti, kad tai susiję su vis didesniais pragyvenimo užsienyje kaštais, tad tikrai atsižvelgiama į stipendiavimą, išlaidų kompensavimą kaip į pagalbą iš aukštųjų mokyklų pusės, kaip į paskatą studentams semtis patirties užsienyje.
Liuda Pociūnienė
2024-05-14
Plėsti paramą ypač gabiems studentams.
Emilija Švobaitė
2024-05-14
Po pandemijos, kai didelė veiklos dalis persikėlė į skaitmeninę erdvę, visi susiduriame su iššūkiu, kaip atkurti gyvo kontakto svarbą. Manau, didžiausią poveikį daro informacijos apie mobilumo programas, jų galimybes ir naudą sklaida, mokslo įstaigų proaktyvumas. Pasisakyčiau už papildomą paramą nepasiturintiems ar socialiai pažeidžiamiems asmenims, kad mobilumo programomis būtų labiau prieinamos visiems.
Oskaras Jankauskas
2024-05-14
Gal reikėtų tarptautinio mobilumo programas integruoti į mokymo procesą kaip praktinį semestrą su komandiruote ar stažuote užsienyje, už kurį būtų skiriami papildomi balai studijų vertinime. Vertinti studijas užsienyje, kaip papildomos patirties įgijimą.
Valentinas Bukauskas
2024-05-14
Erasmus programa yra jauniems moksleiviams įgaunant daugiau žinių ir tobulėjant įgyjant tarptautinės patirties ,pagerinti profesinį išsilavinimą ,turi būti skatinama ,apmokant tam tikras kelionės išlaidas ,stipendijos, kur dalyvauti turi mokyklų ,universitetu ,savivaldybių atsakingi atstovai ,parenkant moksleivius ,studentus ir pasiūlant kokia programa ir į kokia šali gali pretenduoti, manau ,kad tai paskatintu.
Artūras Žukauskas
2024-05-14
Tarptautinio mobilumo programos atlieka milžinišką vaidmenį, siekiant mūsų valstybės pažangos. Iš savo patirties žinau, kad grįžę iš stažuočių studentai demonstruoja didesnį atvirumą, turi platesnį akiratį, mažiau bijo rizikuoti, tampa kūrybiškesni. Mobilumą varžo studentų finansinės galimybės, studentų darbas už aukštosios mokyklos ribų ir tėvų iš sovietmečio paveldėtos ir jauniems žmonėms perduotos kultūrinės ydos. Neseniai priimtos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos finansiškai skatina aukštąsias mokyklas už studentų mobilumą; Lietuvos mokslo taryba, kurios finansavimas per pastaruosius tris metus išaugo daugiau nei trigubai, skiria vis daugiau lėšų apmokamam studentų darbui moksliniuose projektuose; plėtojasi europiniai universitetų tinklai. Todėl tikiu, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos jaunuoliai drąsiau rinksis dalyvauti tarptautinių mainų programose.
Edita Rudelienė
2024-05-14
Niekas geriau neįkvepia ir nepaskatina jaunų žmonių kaip asmeninės patirtys. Turime plėsti „gerųjų patirčių dalinimosi programą“, kurioje buvę mainų programose galėtų aktyviau dalintis savo patirtimi, taip paskatindami kitus.
Turime skatinti kampanijas mokyklose, universitetuose ir internetinėse platformose, organizuoti seminarus, švietimo įstaigose ir bendruomenės centruose, atsakant klausimus, supažindinant su paraiškų teikimo procesu, patirties nauda, galimybėmis, paskatomis.
Vijutė Mickuvienė
2024-05-14
Studentai aptingo. Nėra noro. Patogu namie su telefonu. Kartais inciatyvių mokinių tokios programos nepasiekia dėl materialinių lėšų. Taip pat vadovams didelis darbas, o padėkos elementarios mažai.
Raivydas Rakauskas
2024-05-14
Pačiam yra tekę dalyvauti Erasmus programoje, sudarytos sąlygos ir patirtis buvo tikrai neįkainojama, tad šios programos veikimas tikrai yra svarbi sąlyga puoselėjant žmonių iš skirtingų ES valstybių ryšį ir stiprinant ES piliečio tapatybę.
Kas liečia jaunimo skatinimą - žinau, kad ši programa yra puiki galimybė ir tikiu, kad jauni žmonės yra vis atviresni naujoms patirtims, tad, manau, kad tai vienas iš iššūkių, kuris gali būti sprendžiamas be politikų įsikišimo. Svarbiausia, kad programoje sudalyvavę žmonės būtų skatinami dalintis savo patirtimis, o universitetai suteiktų platformą jas išgirsti savo studentams, kurie svarsto, ar verta ryžtis dalyvauti šioje programoje.
Nijolė Dirginčienė
2024-05-14
Jaunimą būtina išsamiai supažindinti su šiomis programas. Akcentuoti jų naudą, perspektyvas. Paneigti susidariusius mitus.
Vijutė Mickuvienė
2024-05-14
Visos programoa prasideda nuo uždegančio mokytojo. Mes turime jam padėti. Per nesibaigiančias mokykloje reformas, mokytojas nebeturi motyvacijos ir laiko projektams. Asmeninė patirtis
Waldemar Urban
2024-05-14
Siūlyčiau svarstyti finansiškai skatinti studentus, kurie dalyvauja tarptautinio mobilumo programose. Dėka tų programų jaunimas tampa labiau savarankiškas, išplečia savo pasaulėžiūrą ir susipažįsta su kitomis kultūromis.
Petras Auštrevičius
2024-05-14
Ayvirkščisi, Lietuvos studentai išlieka aktyviausiųjų trejetuke.
Skatinti galima ir reikia įvairiai, tame tarpe didinant stipendijas ir gerina t gyvenimo sąlygas
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-14
Sutvarkyti reikia pradžioje švietimo sistema,nes ji yra sugriauta.
Mokiniai ir abiturientai tapo eksperimentinio stebėjimo objektais.
Edmundas Kvederis
2024-05-14
Kuo daugiau informacijos sklaidos. Kai kažkas nebeveikia reikia poyčių ar tai būtų motyvacinė sistema, ar įpareigojimai. Bet jauni žmonės gerai atsirenka, tai reikia analizuoti ko trūksta mobilumo programose, kad į jas būtų didelė paklausa.
Birutė Andruškaitė
2024-05-14
Erasmus+ statistikos duomenimis, 2022 metais iš Lietuvos mainų programa išvyko 15 948 studentų, 2021-ais daugiau nei 9 000 ir, panašu, kad ne tik grįžtame į „prieškovidinį“ statusą (2019 – 13 000 asm.), tačiau ir augame šiuo rodikliu. Tad greičiausiai dramatiško vaizdo dar nereikia piešti (nebent mano duomenys netikslūs). Iš esmės, be abejonės, tarptautinės patirties semtis jaunam žmogui labai naudinga, o tarptautiškumas ne tik atveria horizontus, tačiau ir grįžta Lietuvon žmogus su platesniu ir drąsesniu pasaulėvaizdžiu.
Evelina Kamandulytė
2024-05-14
Ačiū už klausimą, buvo įdomu pasigilinti į šią temą.
Keli kertiniai momentai, kurie galėtų ženkliai paskatinti studentus pasinaudoti galimybe dalyvauti tokiose programose tai didesnis aukštųjų mokyklų lankstumas dėl užsienyje gautų kreditų įskaitymo, studentams siūlomos patrauklios programos ir auštosios mokyklos, bei didesnė sklaida apie galimybes, pagalba ruošiant reikalingus dokumentus. Toks kultūrinis, socialinis ir akademinis patyrimas turėtų būti prieinamas ir studentams, kurie turi ribotas finansines galimybes. Šioje vietoje auštosios mokyklos turėtų sukurti galimybių programose dalyvauti visiems norintiems.
Rolanda Lingienė
2024-05-14
Labiau skleisti informaciją apie mobilumo programas ir galimybes, skatinti aukštąsias mokyklas raginti studentus vykti į kitus miestus bei taip dalintis gerosiomis patirtimis, plėsti studentų tiek kultūrinį, tiek žinių lauką. Didinti studentų finansinę motyvaciją
Saulius Arlauskas
2024-05-14
Gal geras zenklas Lietuvai. Arba studiju lygis krites visoje Europoje.
Andrius Kupčinskas
2024-05-15
Paskatų yra daug, bet visada yra ką tobulinti. Tie, kurie supranta kokia naudą duoda mainai, išvyksta, nes įgauna platesnį akiratį, pažįsta kitas kalbas, atranda kitas kultūras, įgyja daugiau tarptautinės patirties ir savarankiškumo etc.
Tačiau nematau, kad Erasmus populiarumas mažėtų, išskyrus pandemijos laikotarpį). Atvirkščiai, radau tokią nuorodą:
https://erasmus-plus.ec.europa.eu/factsheets/2022/lithuania
Sandra Barzdienė
2024-05-15
Tikėtina, kad geras sprendimas būtų numatyti papildomas lėšas studentų įtraukčiai. Skirti papildomą finansavimą užsienio kalbos kursams, kad studentai drąsiau rinktųsi semestrą praleisti kitose šalyse jau turėdami kalbos bazinius įgūdžius.
Rasa Budbergytė
2024-05-15
Skleisti dauhiau info apie didelę naudą
Austėja Jonaitytė
2024-05-15
Geras klausimas. Ačiū. Manau, jog reiktų komunikuoti apie viso to naudą. Kokia nauda yra iš to studentui? Ką jis gaus? O jis gaus daug ką - patirtį, naujus pažįstamus/draugus, platesnį pasaulio suvokimą, pasitobulino užsienio kalbų žinias, bus “išstumtas” iš komforto zonos, o tai skatina jauno, apskritai bet kokio žmogaus augimą. Apie tai reiktų daug ir garsiai komunikuoti.
Vilma Sabaliauskienė
2024-05-15
Manau reikėtų įtraukti daugiau tų programų kurios būtų įdomios patiems studentams, galbūt žaliasis kursas, tvarumas ir kt.
Asta Kubilienė
2024-05-15
Manau, kad būtų svarbu atlikti tyrimus apie šio reiškinio priežastis. Tai galėtų duoti įžvalgų galimiems sprendimams. Gal būt reikia naujų sprendimų.
Asta Kubilienė
2024-05-15
Tokio tipo akademinių mobilumo programų kokybė ir teigiami programos dalyvių atsiliepimai yra geriausias paskatinimas.
Erikas Černauskas
2024-05-16
Kodėl reikia skatinti ? Kiekvienas pats renkasi. Galima kalbėti apie galimybes, kad jos būtų prieinamos
Miroslav Voitiulevič
2024-05-16
Skatinti finansinę nepriklausomybę, didinant pragyvenimo šaltinius, galimybė derinti studijų užsienyje laikotarpį su stažuote.
Tomas Senūta
2024-05-16
Gal visų pirma sau atsakykime - o kokia šių programų vertė? Ar ten yra ką studijuoti?
Pvz., su keliais kolegomis esame susirūpinę klasikinėmis humanitarinėmis studijomis Lietuvoje. Panašu, kad gero humanitarinio išsilavinimo čia gauti darosi nebeįmanoma. Ta proga domiuosi kur būtų galima nukreipti Lietuvos studentus kitur. Kai ką radau, tačiau nei viena iš rastų programų į Erasmus programą neįeina.
Brigita Guobė
2024-05-16
Papildomos stipendijos skiriamos išvysktantiems studentams pragyvenimo išlaidoms padengti, tikrai skatintų vykti į Erazmus.
Papildomų kreditų davimas mokslų srityje irgi tai skatintų.
Rasa Juknevičienė
2024-05-17
Pirmiausia reikia ieškoti priežasčių, kodėl tai vyksta, ir tuomet taikyti priemones.
Ingrida Leunig
2024-05-17
Siekti, kad būtų suteikta kuo daugiau finansinės paramos norintiems dalyvauti šioje Erasmus programoje bei peržiūrėti ar keliami reikalavimai „Erasmus+“ dotacijai gauti nėra pertekliniai.
Ramūnas Aušrotas
2024-05-18
Klausimas, kodėl taip vyksta. Pirminiame etape tarptautinio mobilumo programos buvo būdas išvažiuoti į užsienį ir pamatyti kitą šalį. Taigi, vyravo turistinis, ne mokomasis aspektas. Todėl gali būti, kad padidėjusios jaunų žmonių galimybės keliauti sumažino ir dalyvavimą tarptautinėse mobilumo programose. Manau, kad jaunas žmogus taupo savo laiką ir rinksis dalyvauti programoje, jei žinos, kad ji kam bus naudinga studijų prasme. Todėl reikėtų pateikti ne tik info apie galimybes, bet ir apie tai, ką konkrečiai įgis (kokias žinias ir įgūdžius) įgis programoje dalyvaujantis asmuo
Remigijus Šimašius
2024-05-18
Kai aš buvau studentas, visų svajonė buvo išvažiuoti į užsienį semestrui. Šiandien jauni žmonės vis geriau jaučiai Lietuvoje. Lietuva tapo geidžiama atvykimo vieta užsienio Erasmus studentams. Manau tai yra viena iš pokyčio priežasčių žvelgiant iš didesnės perspektyvos. Tačiau mobilumas svarbu - manau svarbu tai tiesiog parodyti studentams.
Andrius Bagdonas
2024-05-18
Siekiant paskatinti studentų dalyvavimą tarptautinėse mainų programose, būtina imtis įvairių priemonių, apimančių finansinę prieinamumą, platesnį informacijos skleidimą, akademines paskatas ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą. Svarbiausia užtikrinti, kad studentai būtų gerai informuoti ir pasirengę įveikti iššūkius, su kuriais susiduria tarptautinėje studijų aplinkoje.
Jolita Balsevičė
2024-05-18
Tai yra jaunų žmonių sprendimas. Pandemijos metu visi buvome uždaryti, greičiausiai jauni žmonės pajautė kokį stiprų ryšį turi su savo šeimomis ir kaip sunku būti staiga apribotiems nuo jų. Tokios griežtos priemonės buvo perteklinės ( ligos jos visiškai nesustabdė). Daugelis žmonių jaučia vienokias ar kitokias psichologines pasekmes iki šiol. Todėl nieko blogo nematau, kad jauni žmonės mieliau renkasi studijas savo šalyje, šalia artimųjų.
Marijus Čekavičius
2024-05-19
Ši programa Lietuvai, manau, labiau žalinga.
Jauni, paruošti specialistai renkasi užsienius, kuria ten šeimas, augina vaikus.
Lietuva toliau nyksta, sensta.
Vilija Aleknaitė Abramikienė
2024-05-19
Jei programos vertos dėmesio, studentai vyks. Bet būna visaip.
Gintautas Paluckas
2024-05-19
Didinti paramą ir gerinti jos administravimą. Daug Lietuvos studentų pradeda dirbti studijų metu iškart kai tik gali, todėl ir darbo metimas bei išvykimas pagal programą turi didelius alternatyvius kaštus. Erasmus paramos programos, mano žiniomis, nespėja indeksuotis pagal infliacijos tempus, o tai lemia, jog studentams reikia turėti/rasti papildomus bei alternatyvius finansavimo šaltinius.
Tomas Gulbinas
2024-05-19
Manau, kad tai turėtų būti geresnių karjeros galimybių išaiškinimas. Išvykimas yra ne tik mokymosi, bet kultūrinio akiračio praplėtimo tikslais. Dabartiniame pasaulyje gebėjimas savarankiškai veikti daugiakalbėje, daugiakultūrinėje terpėje yra itin svarbus įgūdis efektyviam karjeros kūrimui.
Kadangi pats esu dalyvavęs mobilumo programoje Prancūzijoje, ir man tai išlikę kaip viena geriausių patirčių gyvenime, nustebau perskaitęs, kad vis mažiau studentų renkasi dalyvauti Erasmus. Ačiū už pasidalinimą. Tikrai nereminanti tendencija, jei tęsis.
Tomas Tomilinas
2024-05-20
Europos žaliųjų partija, kuriai priklauso demokratai, turi labai ambicingą planą dėl Erasmus prieinamumo. Tai mūsų prioritetas ir vienas iš ryškesnių pažadų programoje: https://europeangreens.eu/2024-manifesto/ Svarbiausia, kad tos programos būtų prieinamos finansiškai ir jaunimas jaustų jų naudą būsimai karjerai.
Ruslanas Baranovas
2024-05-20
Apskritai, vienas iš didžiausių iššūkių klasikinėms studijoms yra tai, kad dauguma studentų šiandien dirba arba yra priversti dirbti studijų metais. Tai yra vienas iš dalykų, kurie apriboja galimybę vykti į Erasmus, nes prarandamas pajamų šaltinis, be to, grįžus gali būti sunku rasti kitą darbo vietą. Tad atsiranda labai daug nesaugumo. Bet tai yra problema ir studijų procesui apskritai, nes studijos yra ne tik žinios, bet ir socialiniai saitai tarp studentų, jų laikas kartu, gilinimasis į dalyką. Manau, kad per savo filosofijos studijas tiek pat išmokau per paskaitas, kiek ir bendraudamas su kursiokais. Turint darbą, tas bendravimo laikas tampa daug ribotesnis.
Na ir aišku, neretai universitetai ir kolegijos turi gana mažus ir kuklius partnerių sąrašus, tad Erasmus destinacijos studentus taip pat ne visada vylioja.
Vytenis Jakas
2024-05-20
Neturiu informacijos ar tikrai mažėja studentų tarptautinėse programose, turėčiau pasigilinti į šią sritį. Bet jeigu taip yra, manau kad akademiniai ir kultūriniai mainai turėtų būti skatinami papildomu finansavimu mokslui ir gyvenimui kitose šalyse, plečiant esamas ir kuriant naujas tarptautinio mobilumo programas.
Daiva Jakubonienė
2024-05-20
Jauni žmonės natūraliai smalsūs, siekia žinių, todėl į mobilumo programos jiems įdomios. Tačiau pandemijos patirtis, apsunkinusi sienos kirtimą, taip lengvai nepasimiršta. Naujos kalbos apie PSO pandeminę sutartį verčia manyti, kad ši patirtis gali kartotis, gal todėl studentai ir neskuba. Aiškios ir nekintančios taisyklės lengviau leistų jaunimui planuoti savo studijų viešnages užsienio aukštosiose mokyklose.
Bronius Markauskas
2024-05-21
Sveiki, tikiuosi ir manau, kad taip nėra. Kiekviena aukštoji mokykla turi dėti visas pastangas, kad jauni žmonės vyktų semtis patirties į užsienio universitetus. Tokios galimybės yra neįkainojamos ir jomis reikia naudotis kuo dažniau.
Paulius Saudargas
2024-05-22
Taip, daug ką lėmė pandemija ir vis dar jaučiame jos pasekmes, nepaisant to, tarptautinės mobilumo programos siūlo gausių ir įvairių patirčių projektų dalyviams, tačiau, mano nuomone, vertėtų stiprinti informacijos sklaidą ir apie programą ir jos teikiamas galimybes, bei apie pačių dalyvių įspūdžius ir išpildytus jų lūkesčius bei sudaryti sąlygas įgautas kompetencijas ir žinias panaudoti savo aplinkoje.
Matas Lasauskas
2024-05-22
Daugiau reklamos ir informacijos universitetuose; Alumni'iai taip pat galėtų daugiau pasidalinti patirtimi ir gauta nauda su jaunesniais kolegomis.
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Dauguma studentų šiais laikais studijuoja ir dirba. Kai kurie siekia finansinės nepriklausomybės, kiti neturi kito pasirinkimo. Daug kas bijo išvykti į Erasmus programą, nes tai greičiausiai reikš pasitraukimą iš savo darbo, o grįžus – darbo paieškas. Informacijos sklaida taip pat reikalinga, tačiau manau, kad reikėtų garsiau skleisti informaciją ne tik apie studijų mainus, bet ir apie kitas programas, orientuotas į jaunimą apskritai, ne tik į studentus. Erasmus+ dažnai suteikia galimybes išvykti į savaitės ar panašios trukmės mokymus, o Europos Solidarumo Korpusas – išvykti savanoriauti laikotarpiui iki vienerių metų. Tokios programos gali ne tik suteikti tam tikrų žinių, bet ir padrąsinti studijuojančius jaunuolius ryžtis didesniam įsipareigojimui – studijų mainams.
Kęstutis Juknis
2024-05-24
Finansinė parama turi padengti ne tik kelionės ir pragyvenimo išlaidas, ji turi atitikti pragyvenimo lygį šalies,kurioje studentas mokysis. Mentorystė bei bei socialinės programos suartėjimui su kitų šalių studentais. Paraiškų pateikimas turi būti kuo mažiau biurokratiškas, supaprastintas. Aukštosiose mokyklose studentai turi gauti visą informaciją ir pagalbą, sužinoti galimybes atlikti praktiką užsienyje, studentams taikyti mokesčių lengvatas. Visos skatinimo priemonės turėtų būti koncentruotai pristatomos per seminarus, renginius, informacines priemones pasitelkiant sėkmės istorijas.
Virginijus Sinkevičius
2024-05-24
Tarptautinį mobilumą skatinti tikrai verta. Europos Komisija kaip tik šiais metais rekomendacijos Tarybai pavidalu pateikė galimą europinio laipsnio apibrėžimą. Keletas privalomų elementų tokiam europiniam laipsniui - kad studijos vyktų mažiausiai dvejuose skirtingų ES valstybių universitetuose. Manau būtent šiuo keliu yra verta judėti pirmyn, nes švietimo sistemoje egzistuojančios sienos ES viduje yra absoliučiai dirbtinos, iš esmės tai tik politinės ir akademinių institucijų vadovybių valios reikalas. Tuo pačiu pasaulis vis labiau Europos Sąjungą mato ir kaip vieną talentų bloką, esame kritiškai priklausomi ir nuo mūsų kolektyvinio potencialo tyrimų srityje. Nekalbant apie kultūrinį elementą - manau galimybė pažinti kitą šalį, visuomenę yra ypatingai vertinga ir plečiant akiratį, ir stiprinant mūsų atsparumą prieš ne visada gražius stereotipus kitų valstybių atžvilgiu.
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Manau jauni žmonės, patys pastudijavę pandemijos atsiradimo, įskaitant ir viruso kilmę ir jos valdymo problemas, turėtų reikalauti nepriklausomo tyrimo, kad daugiau tokie dalykai nepasikartotų.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-28
Būtina suteikti daug platesnę informaciją studentams apie Erasmus + programos teikiamas galimybes, būtina stiprinti ir studentų motyvaciją, teikti jiems papildomas paskatas geresnei jų kvalifikacijai įgyti bei perspektyvas jų tolesnei profesinei karjerai. Labai svarbu pasidalinti gerąja patirtimi tų studentų, kurie pasiekė gerų rezultatų savo specialybėje, pasinaudoję Erasmus programoje įgyta patirtimi.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Reikėtų suteikti daugiau motyvacijos universitetams už tai, kad jie daugiau studentų sugeba tiek privilioti į Lietuvą, tiek labiau vertinti tai, kad kai kurie studentai dalį studijų pabaigė kitose šalyse. Didesnė finansinė paskata (stipendijos) irgi praverstų.
Edita Daraškaitė
2024-06-02
Stiprinti ir plėtoti partnerystes su užsienio aukštosiomis mokyklomis, skatinti aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą su užsienio darbdaviais, skatinti įskaityti užsienyje įgytą išsilavinimą ir praktikas
Ieva Budraitė
2024-06-03
Dėkui už klausimą. Manau, kad tarptautinio mobilumo programos turi būti remiamos ir skatinamos. Tai unikali proga pažinti kitas kultūras, sistemas, auginti save, o tuo pačiu kaupti patirtį reikalingą ir savo valstybės tobulinimui.
Kas galėtų tai užtikrinti? Didesnis ugdymo įstaigų bendradarbiavimas, mainų programų kokybei didinti; Erasmus ir Erasmus+ programų finansavimo didinimas; stipendijų mainų studentams dydžių nustatymas, atsižvelgiant į infliaciją ir socialinis jų skyrimo tvarkos jautrumas, kad išvykti galėtų ir tie, kurie turi silpnesnes asmenines finansines galimybes.
Lina Simokaitienė
2024-06-04
Jaunuoliai labai nori dalyvauti mainų programose, bet reikia didesnio finansavimo,nes finansinė našta ,išvykus, būna per didelė
Akademinis mobilumas yra sveikintina iniciatyva, leidžianti tiek studijuoti, tiek studentauti. Ši iniciatyva praplečia žmogaus akiratį.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Iš principo naudinga ir prasminga Erasmus programa patiria tam tikrą susidomėjimo jq
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Erasmus programa patiria populiarumo nuosmukį. Jį lemia daug priežasčių. Viena svarbiausių ta, kad nors ES esama gerų universitetų, apskritai gilėja universitetų krizė, smunka studijų kokybė, dėl ko programa daugeliu atveju suvokiama kaip ne itin būtina akademinio turizmo atmaina.
Suskleisti
Augustė Gočelkytė
2024-05-13
Rodyti atsakymą
Kaip prisidėtumėte prie dezinformacijos mažinimo ES?
4
2
Artur Truš
2024-05-13
Atsakingos kibernertinės institucijos prapletimas. Su aiškiais atsekamumo kriterijais. Europa tam lėšų tikrai turi. Papildoma ikontr-dezinformacinės sklaidos priemonės visais būdais.
Juozas Olekas
2024-05-13
Tęsiu savo darbus, bendraudamas su kolegomis europarlamentarams ir ES piliečiais, pateikdamas tikrą informaciją apie aptariamos įvykius ir baltuosius už sprendimus, užkardinančius dezinformacijos sklaidą.
Artūras Zuokas
2024-05-13
Pirma - kritinio mąstymo ugdymas dar anksti mokyklose, ypač OPVL (origin, purpose, value&limitations) metodo taikymas vertinant informaciją. Kokybiška žiniasklaida, kuri laikosi pagrindinių principų - šaltinių vertinimas, faktų tikrinimas ir minum dvi nepriklausomos nuomonės. Palaikyčiau įstatymų leidybos iniciatyvas, kurios reikalautų, kad socialinių tinklų platformų savininkai užtikrintų informacijos faktų tikrinimą ir reakciją į dezinformaciją. Tačiau, tai neturi varžyti teisės laisvai reikšti savo nuomonę bei įsitikinimus.
Zakiras Medžidovas
2024-05-13
Politikai turi daugiau bendrauti ir aiškinti rinkėjams sprendimus - trumpi, situaciją paaiškinantys video įrašai, analitiniai straipsniai, rinkėjų ekskursijų organizavimas į ES institucijas
Mantas Stulgaitis
2024-05-13
Europos valstybių informacinės erdvės stebėjimas ir reagavimas į neteisingos informacijos sklaidą
Rita Latvytė
2024-05-13
Priemonių yra daug, vienos veiksmingos, bet sunkiai įgyvendinamos, kitos vykdomos, bet neduoda laukiamo rezultato, kaip švietimas ir informavimas. Kiek beskatinam informacinį raštingumą ir kritinį mąstymą visuomenėje, bet dažnai sulaukiam priešingos reakcijos.
Mano nuomone, padės tik faktų tikrinimas. Reikia ne tik skatinti faktų tikrinimo platformų kūrimą ir naudojimą, kad vartotojai galėtų patikrinti informaciją ir jos tikslumą. Bet duoti užduoti AI, kad gavęs melagieną, jos negalėtų net atidaryti, prieš tai neperžiūrėjęs ir alternatyvių šaltinių:-)
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-13
ES turėtų labiau reglamentuoti ir reguliuoti socialinių milžinų veiklą.
Mantas Valukonis
2024-05-13
Mano nuomone, viena iš pagrindinių priemonių kovai su dezinformacija turėtų būti žmonių švietimas šia tema. Švietimo įstaigose, viešojoje erdvėje skatinti piliečius lavinti savo kritinį mąstymą, tikrinti informaciją patikimuose šaltiniuose. Šis procesas ilgas, bet dirbant teisinga linkme galima pasiekti ilgalaikių rezultatų, kuomet galiausiai skleisti dezinformaciją nebeliks prasmės.
Žydrūnas Savickas
2024-05-13
Uždrauščiau "nepriklausomus" faktų tikrintojus, nes tai didžiausias dezinformacijos šaltinis šiuo metu.
Linas Karpavičius
2024-05-13
Kas tai yra dezinformacija? Dezinformacija yra Rusijoje ir Baltarusijoje. Europos Sąjunga yra laisvų ir demokratinių valstybių sąjunga ir nuomonių įvairovė yra neatimama demokratijos dalis. Suprantama, kad esant nuomonių įvairovei gali būti ir nepatikrintos bei subjektyvios informacijos. Bet tokia demokratijos kaina. "Demokratija yra bloga valdymo forma, bet geresnės niekas nesugalvojo" - Vinstonas Čerčilis.
Sigitas Kancevyčius
2024-05-13
Labiau informuoti visuomenę kaip atpažinti dezinformaciją.
Darius Ulickas
2024-05-13
Kuo daugiau žinių skleidimo šaltinių. Būtina teikti informaciją apie procesus ne tik ES aplamai, bet ir procesus atskirose valstybėse.
Gražvyda Petrikaitė
2024-05-13
Politikai turi daugybę galimybių didinti piliečių informuotumą dalyvaudami diskusijose, rašydami straipsnius ir atkreipdami dėmesį į šį klausimą. Aš taip pat aktyviai skatinčiau kritiškai vertinti informaciją, ją atsirinkti, būti savarankiškam renkantis savo infomacinį lauką. Lietuvoje prieš kone 10 metų esu prisidėjusi prie iniciatyvų kurti priemones kovai su dezinformacija.
Faktų viešinimas ir atskleidimas yra vienas iš efektyviausių būdų mažinti dezinformaciją.
Almantas Stankūnas
2024-05-13
Prielaidas dezinformacijos plitimui sukuria tendencingai informaciją pateikianti pagrindinė žiniasklaida. Taip ji praranda žmonių pasitikėjimą ir žmonės tampa paveikūs dezinformacijos. Todėl pirmiausia reikia, kad didžioji žiniasklaida būtų objektyvi, neslėptų ir tendencingai nepateiktų faktų (pavyzdžiui apie imigrantų nusikalstamumą), nepriklausoma ir neangažuota kuriai nors ideologijai (šiuo metu dažniausia ji yra angažuota globalistinei neomarksizmo ideologijai).
Žilvinas Tratas
2024-05-13
Sveiki,
Ačiū už klausimą.
Kadangi labai vertinu žodžio laisvę, manau, kad įvairūs draudimai, blokavimai ir pan. nėra pats teisingiausias kelias. Visos nuomonės turi teisę egzistuoti (žinoma, jei nekalbame apie nusikalstamos dezinformacijos, kuri gali kelti grėsmę, platinimą) Mano nuomone, kova su dezinformacija turėtų prasidėti švietime. Nuo mažų dienų piliečiai turi būti mokomi kritiškai mąstyti, analizuoti ir sugebėti atskirti informaciją nuo dezinformacijos. Taip pat tikrosios informacijos advokatai privalo sugebėti argumentais, faktais ir geležine logika paneigti dezinformaciją. Jei jie tai darys itin sėkmingai, žmonėms bus paprasta atsirinkti.
Rimvydas Dobkevičius
2024-05-13
Dezinformacijai, kaip ir ginklams reikalingi pinigai. O pinigus rusija gauna parduodama branduolinį kurą JAV atominėms elektrinėms(apie 50% reikiamo kiekio); suskystintas dujas Portugalijai, Belgijai, Ispanijai, Prancūzijai, Vokietijai; naftą, grūdus ir metalą Turkijai; deimantus Belgijai ir t.t. Tie pinigai legaliai cirkuliuoja per Vengrijos, Austrijos bei kitų ES ir NATO šalių bankus. Skystų Europos vadovų ir godžių verslininkų dėka PARDUODAMA UKRAINOS LAISVĖ IR UKRAINIEČIŲ GYVYBĖS. Kokia deziformacija gali pakenkti daugiau už ŠIĄ TIESĄ?
Aurelija Jonikaitė
2024-05-13
Labai svarbu suprasti, kad pagrindinė priemonė norint išvengti dezinformacijos visomis prasmėmis yra nuolatinis visuomenės švietimas ir kritinio mąstymo ugdymas, nuolatinė edukacija nuo pat mažens. Norint išvengti dezinformacijos rizikos yra privalu įsitikinti dėl informacijos šaltinio patikimumo ir suprasti kaip svarbu yra nepasiduoti neaiškioms provokacijoms, neįsitikinus šaltinių ir autorių tikrumu.
Tad stengčiausi ir raginčiau visuomenę kuo atsakingiau domėtis su kokia informacija yra susiduriama, kad būtų galima suprasti koks jos patikimumas.
Dainius Gaižauskas
2024-05-13
Kalbėdamas argumentuotą tiesą.
Romas Karmazinas
2024-05-13
1. Edukacija ir mokymai: Skatinti medijų raštingumą ir kritinį mąstymą, teikiant piliečiams įrankius ir žinias, kaip atpažinti ir įvertinti patikimumą informacijos šaltinių.
2. Bendradarbiavimas su socialiniais tinklais: Reikalauti iš socialinių tinklų platformų atsakomybės už dezinformacijos sklaidą ir skatinti jas imtis veiksmų šioje srityje, pvz., pašalinti neteisingą ar kenksmingą turinį.
3. Skaidrumas ir atskaitingumas: Skatinti skaidrumą ir atskaitingumą tiek valstybės, tiek privačių subjektų veikloje, kad būtų lengviau atpažinti ir įvertinti informacijos šaltinių patikimumą.
4. Tarptautinis bendradarbiavimas: Stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir tarptautinių organizacijų, keičiantis informacija ir geriausia patirtimi kovojant su dezinformacija.
5. Teisės aktų tobulinimas: Tolesnis teisės aktų tobulinimas, siekiant užtikrinti efektyvesnį dezinformacijos reguliavimą ir baudžiamąją atsakomybę už jos skleidimą.
Tomas Baranauskas
2024-05-13
Manau, kad perteklinė kova su "dezinformacija" kartais gali būti pavojingesnė už pačią dezinformaciją, nes gali būti neišvengta pagundų kaip su "dezinformacija" kovoti su nepatinkančia nuomone. Žinoma, tai nereiškia, kad dezinformacija neegzistuoja ir kad ją reikėtų ignoruoti. Atskirais atvejais reikia priimti su konkrečia situacija susijusius sprendimus, bet visada teiktina pirmenybė objektyvios informacijos pateikimui, diskusijoms, o ne administracinėms priemonėms ir sankcijoms.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-14
Pristatydama Lietuvos pavyzdį kaip gerąją patirtį, kaip visuotinai galima kovoti su dezinformacija, skatinčiau analogiškas iniciatyvas kitose šalyse (pastebėdama, pagarsindama). Ir, žinoma, savo aplinkoje aptikusi bandymų dezinformuoti, skleisčiau teisingą informaciją, viešinčiau dezinformacija užsiimančių žmonių biografijas, ryšius su priešiškais režimais. Dezinformaciją reikia naikinti viešinimu ir tiesos sakymu. Pradėčiau nuo bandymų dezinformuoti pačiame Europos Parlamente.
Marius Kundrotas
2024-05-14
Dezinformacijos mažinimui yra du priešingi būdai. Vienas - stiprinti informacijos kontrolę. Kitas - kurti konkurencingą informacinę alternatyvą. Pirmasis kelias - labai pavojingas, nes suteikia progą valdžioje sėdintiems ponams spręsti, kas yra informacija, o kas - dezinformacija. Tokiu keliu jau ėjome geras penkias dešimtis metų. Tam tikrose ribose kontrolė - privaloma, kai dezinformacija - itin grėsminga, o alternatyvos pajėgumai - per maži. Bet pirmenybė turi būti teikiama alternatyvos, o dar geriau - alternatyvų kūrimui.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-14
Įstatymais demokratinėje santvarkoje dezinformaciją visiškai užkardyti nėra įmanoma. Tokia yra demokratijos ir žodžio laisvės kaina. Be ne vienintelis efektyvus dalykas, ką galima padaryti, tai didinti visuomenės atsparumą dezinformacija. Tai galima pasiekti per švietimą. Mokyklose būtinas informacinio raštingumo ir patriotiškumo ugdymas.
Daiva Kazakevičiūtė
2024-05-14
Butu baudziami tie kas skleidzia dezinformacija
Aurimas Navys
2024-05-14
Ačiū už klausimą. Kviesdamas ES NVO, dirbančias šioje srityje, kaip pavyzdžiui debunk.eu ar Ukrainos bei Baltijos šalių institucijas, kurios dirba atskleisdamos priešiškas informacines veiklas į EP bei šalių parlamentus, asmeniškai įsitraukdamas ir kalbėdamas su politiniais šalių lyderiais bei institucijomis, inicijuodamas viešus renginius, diskusijas, konferencijas bei siūlydamas bendrus ES teisės aktus, skirtus dezinformacijai atpažinti ir, pagal galimybes, ją užkardyti. Svarbiausias uždavinys, mano nuomone, yra piliečių švietimas, sąmoningumo ir kritinio mąstymo ugdymas - tam turėtų būti atitinkamos programos ES ir finansavimas joms.
Inesa Barysienė
2024-05-14
Vienas iš būdų prisidėti prie dezinformacijos mažinimo ES yra skatinti skaitmeninį raštingumą ir kritinį mąstymą. Tai galima padaryti skleidžiant informaciją apie tai, kaip atpažinti dezinformaciją, kaip tikrinti šaltinius ir kaip analizuoti pateiktą informaciją.
Rasa Tamošiūnienė
2024-05-14
Neturiu nuomonės
Giedrius Surplys
2024-05-14
Aš ir dabar prisidedu, savo socialinių tinklų paskyrose neigdamas dezinformaciją, o susitikimuose su žmonėmis aiškindamas, kokios yra tikrosios Ukrainos karo priežastys.
Julius Panka
2024-05-14
Manau, kad būtų tikslinga įvesti žiniasklaidos vertinimą už melagienų skleidimą. Tris kartus pateikus iškreiptą informaciją tam tikrą laiką žiniasklaidos priemonė būtų žymima kaip nepatikima.
Romualdas Vaitkus
2024-05-14
Dezinformacijos mažinimą galima pasiekti šviečiant visuomenę - kaip ją atpažinti, kaip ji platinama ir panašiai. Tam ES valstybės narės turi visą galią rengti atitinkamus jos užkardymo įstatymus.
Vytis Maleckas
2024-05-14
Pirmiausiai pasitelkčiau DI, kuris gali būti naudojamas: faktų patikrai-informacijos nuorodų su patikimais šaltiniais nustatymui, kaip ir neatitikimams nužymėti ir pažymėti galimą dezinformaciją. Sąmoningumo didinimui - šviesti visuomenę apie dezinformacijos pavojus ir kaip ją atpažinti. Pagalbiniams tyrimams - analizuojant didelius duomenų kiekius, nustatyti modelius bei tendencijas, kurios gali padėti tyrėjams suprasti, kaip plinta dezinformacija ir kaip su ja kovoti. Kuriant įrankius, kurie gali padėti asmenims ir organizacijoms atpažinti dezinformaciją ir su ja kovoti. Šie įrankiai gali būti nuo paprastų naršyklės plėtinių, žyminčių įtartinas svetaines, iki sudėtingesnių dirbtinio intelekto sistemų, kurios gali analizuoti ir paneigti klaidingus teiginius.
Žiniasklaidos raštingumo skatinimui - kuriant švietimo išteklius ir mokymo programas, kurios gali padėti žmonėms ugdyti įgūdžius, kurių jiems reikia kritiškai vertinti informaciją ir nustatyti dezinformaciją.
Arvydas Anušauskas
2024-05-14
Dezinformacijos sklaida iš Rusijos ar jų finansuojamų kanalų yra opi problema ir kiekviena šalis ją savaip sprendžia. Reikėtų bendrų europinių sprendimų, kurie neleistų Rusijos režimui manipuliuoti demokratine sankloda ES valstybėse, vykdyti dezinformacines atakas.
Mindaugas Patlaba
2024-05-14
Apie Rusijos grėsmę ir ES požiūrį į tai. Turi būti ES suprasta, kad Rusijos demokratine opozicija neįmanoma. Ir Rusijos demokratinės ateities planavimas yra pragaištingas pačiai ES. Pvz., Duncan Allan yra puikiai sudėliojęs scenarijų ["Imagining Russian's future after Putin", Chatham House] kas būtų, jei Ukraina laimi, o Rusija priversta pasitrukti iš Ukrainos teritorijos. Analizuojamo scenarijaus finale Rusijos transformacija įmanoma tik autoritarinė, bus kolektyvinis Putinas, o po to ateis arba (1) tvirtas autoritaras (autoritarizmas aksiminėmis pirštinėmis - Putinas I-oje kadencijoje), arba (2) silpnas "Putinas" (jausis netvirtai viduje, todėl kurstys antivakarietišką isteriją tautos burimui apie save); T.y. Rusija išlieks autoritariniu rėžimu. Apibendrinant, didžiausia rizika, jog Vakarai dėl taikos padarys Rusijai nuolaidų: jokių Hagos tribunolų Putinui ar pan. Būtent todėl turime siekti ES, jog negali būti nuolaidų Rusijai, turi būti tik vienas tikslas - Ukrainos pergalė.
Erikas Pavlovičius
2024-05-14
Dezinformacija ir nuomonės formavimas yra tąpačios sąvokos. Taigi, dezinformacija moderniame pasaulyje yra labiau įdinga nei naudinga ir turi būti mažinama visame pasaulyje.
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-14
Klausimas suktas.
Jei kalbame apie propagandą ir melagienas, susijusias su putino režimu, tuomet tam tikro informacijos srauto draudimas būtų efektyvi priemonė (kas jau yra daroma).
Tačiau jei klausimas man asmeniškai, kaip prisidėčiau prie dezinformacijos kaip tokios (neišskiriant konkrečiai rusijos) mažinimo ES - tai rektų:
1. identifikuoti dezinformaciją, 2. Suprasti kaip ji veikia, 3. Nustatyti kam ji, kokiai auditorijai, skirta.
Ir tada jau atitinkamai pasiruošti veiksmų planą, kaip paneigti neteisingai skleidžiamą informaciją. Tiksliau neprisidėti prie jos sklaidos, o priešingai patikrinus šaltinius, informacijos turinį perspėti visuomenę. Yra daug organizacijų, kur komunikuojant tarp ES šalių galima apsikeisti informacija, perspėti apie melagingai skleidžiamą informaciją.
Rimantė Šalaševičiūtė
2024-05-14
Manau tai Europos Komisijos ir Europos parlamento darbas ir jam turi būti skiriamas didelis dėmesys.
Vitalijus Gailius
2024-05-14
Didinti atsakingų institucijų kompetencijas.
Matas Maldeikis
2024-05-14
Komunikuojant su vakariečiais jiems supranama kalba. Suprantu, kaip jie mąsto ir kaip pasiekti jų protus.
Eugenijus Gentvilas
2024-05-14
Aiškinčiausi kitų šalių patirtį šioje sferoje. Daug dėmesio skirčiau aiškinant būtinybę riboti dezinformaciją, skatinčiau tiriamąją žurnalistiką, atpažįstant melagienas bei dezinformaciją.
Algirdas Sysas
2024-05-14
Neskleisti ir neplatinti. Paneigti, jei tokios pasitaiko. ES mastu reikėtų priimti teisės aktus, ribojančius dezinformaciją.
Julija Razumienė
2024-05-14
Dirbu Vilniaus universitete, kur kasdien susiduriu su daugybe žmonių, tad prioritetu laikau tiesioginius, kasdienius pokalbius, diskusijas, ypač su jaunimu.
Marius Dijokas
2024-05-14
Pirmiausia - švietimas! Tik jo pagalba galima spręsti šių laikų vieną iš didžiausių kibernetinių grėsmių. Tačiau, tai galioja ir rezultatai pasimato tik ilgalaikėje perspektyvoje.
Trumpalaikėje perspektyvoje reikia kreipti dėmesį į šaknis, t.y. iš kur tai kyla ir per kur tai platinama. Todėl socialinių tinklų teisinis reglamentavimas, turinio valdymo prasme turėtų būti nedelsiant peržiūrimas ir tobulinamas.
Ramojus Girinskas
2024-05-14
Pirma reikia atskirti kas yra dezinformacija ir kas yra nenaudinga ES informacija. Ką mes norime mažinti? Pirmu atveju yra priemonės, antru atveju žlugdysime laisvą žodį ir nuomonių įvairovę, kas aiškiai nekoreliuoja su demokratija.
Audronius Ažubalis
2024-05-14
Stiprinant ES institucijų ir valstybių narių institucinius gebėjimus užkardyti dezinformacijos srautus iš totalitarinių valstybių.
Jūratė Mažeikytė
2024-05-14
Aiškios taisyklės dėl šaltinių nurodymo skelbiant informaciją turėtų tapti įprasta kasdienio gyvenimo dalimi. Šviečiamieji renginiai dėl dezinformacijos atpažinimo irgi būtini, ir ne tik mokyklose ar universitetuose, bet ypač vidutiniam amžiui. Gaila, bet labai dažnai medijos sumaišo dalį tiesos su melu/gandais ir ne kartą tekę stebėti kaip žmonės neatsirenka tiesos. Pati ne kartą nuo to nukentėjau, pvz. kai teko organizuoti konferenciją, ir tarp viešai pristatytų 4 organizatorių tik vienas buvo tikras, kiti tiesiog renginio. dalyviai.
Darius Kudirka
2024-05-14
Dezinformacijos srautus mažinti būtina, prie to prisidėčiau skleisdamas teisingą, faktais paremtą informaciją.
Andrius Kubilius
2024-05-14
Bebaigiantis darbą EP nesėdėjo užmerkęs akių prieš dezinformaciją: paskutinę darbo dieną priėmėme rezoliuciją, kuria sakome, kad turi būti didinamas skaidrumas ir griežtinamos sankcijos: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2024-0380_LT.html
Manau, jog pats EP turėtų skelbti sąrašą ir viešinti ES šalių politikus ir partijas, turinčius sąsajų su diktatūromis (Rusija, Kinija etc.).
Be to, šis EP buvo įsteigęs specialius komitetus, kurie analizavo užsienio valstybių daromą poveikį ES. Komitetų darbe dalyvavo kolegė Rasa Juknevičienė, komitetų darbo išvados ir rekomendacijos: https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2022-0064_LT.html https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0219_LT.html ir https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/TA-9-2023-0292_LT.html
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
Pagrindinis būdas: didinti informacinio raštingumo lygį. T.y. mokyti ne tik vaikus bet ir suaugusius analizuoti informaciją lyginti šaltinius, mokėti daugiau kalbų arba naudotis įvairiais įrankiais išverčiant informaciją į suprantamą kalbą. Tą taip pat skatintų ir turizmas: t.y. keliavimas po kuo daugiau ir įvairesnių šalių padeda suprasti ir įsisąmoninti daugiau kontekstų. Pvz. galbūt padėtų net ir speciali švietimo programa - išvežant mokinius į kitas šalis, kitas mokyklas trumpoms mainų programoms.
Kitos priemonės būtų labiau kova su priežastimis, bet jos taip pat svarbios. Tačiau jas taikant galima gauti ir atvirkštinius efektus ar net pavojų žodžio teisei, todėl itin svarbu ne tik taikyti bet ir reguliariai matuoti tų priemonių efektyvumą ir reikalui esant koreguoti.
Vytautas Mitalas
2024-05-14
Investicijomis į švietimo sistemą, pradedant nuo pat ikimokyklinio ugdymo. Įtraukianti švietimo sistema, taip pat prieinamas neformalusis ugdymas (būreliai) reikalingi tam, kad informacijos gausos pasaulyje augtų gebantys atsirinkti informaciją piliečiai. Visos kitos priemonės kaip investicijos į nepriklausomą žiniasklaidą ir panašiai vėlesniuose žmogaus gyvenimo etapuose gali nebent papildyti ir palaikyti gebėjimą kritiškai vertinti informaciją ir atsispirti dezinformacijai.
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
Kova prieš propagandą ar dezinformaciją gali būti laikoma netgi nacionalinio saugumo objektu, tai itin svarbiems projektams galima netgi būtų svarstyti finansavimą iš gynybos biudžeto.
Kęstutis Skrebys
2024-05-14
Sunku pasakyti ką turite galvoje. Kokios dezinformacijos? Rusijos propagandos? Valdžios platinamos dezinformacijos? Ar dar kitos?
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-14
Būtina plėtoti ES programas bei priemones prieš dezinformaciją. 2023m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pateikė savo siūlymus. Naujai išrinktas Europos Parlamentas turėtų sekti, kaip įgyvendinamos rekomendacijos.
Gintaras Kasputis
2024-05-14
Nemažai veiksmingos priemonės išdėstytos „Kovos su dezinformacija praktikos kodekse“. Visi supranta, kad pagrindinė terpė dezinformacijos sklaidai yra internetinė erdvė. Dideli informacijos srautai, plitimo greitis diktuoja nemažus iššūkius kovai su šiuo reiškiniu. Terpė plisti dezinformacijai atsiranda tikrosios informacijos „bado metu“. Nacionaliniu, Europiniu ir Pasauliniu lygmenimis. Liūdna, bet dauguma EP narių po rinkimų pamiršta teikti nuolatinę informaciją savo rinkėjams arba ją pateikia nepatraukliai ir nesuprantamai. Mažai informacijos teikiama gyventojams suprantama kalba ir spausdintiniuose informacijos šaltiniuose. Reikėtų stiprinti Nacionalinius, Europinius ir pasaulinius internetinės erdvės kontrolės institutus, nacionaliniais lygmenimis internetinėje erdvėje ir spausdintiniuose informacijos šaltiniuose užtikrinti tikrosios gyventojams aktualios, prieinama forma pateiktos informacijos srautus, šviesti gyventojus.
Bronis Ropė
2024-05-14
Efektyviausias ginklas prieš dezinformacija yra švietimas. Siekčiau, jog būtų organizuojami edukaciniai renginiai, kurių metu ekspertai paaiškintų, kaip atpažinti melagingas naujienas, kaip veikia socialinių tinklų algoritmai ar kaip įsigilinti į turinį, kad būtų galima identifikuoti melagingą naujieną.
Rūpinčiausi, kad Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas būtų peržiūrimas ir modifikuojamas, siekiant užkirsti kelią dezinformacijos sklaidai. Manau, jog būtų verta vis aktyviau pradėti diskutuoti apie socialinio tinklo „Tik Tok“ uždraudimą visoje ES.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Lietuvoje per daug ribojama žodžio laisvė, o už kalbas ir tekstus taikoma baudžiamoji atsakomybė kaip kokioje Rusijoje. Tai absurdas!
Rasa Kiūdytė
2024-05-14
Įvairių paskyrų klastojimas, piktavališkas apsimetimas kitais žmonėmis yra tik maža dalis galimų elgesio manipuliacijų naudojamų dezinformacijai skleisti. Būtina stiprinti tokių neleistinų manipuliacijų stebėsenos ir kontrolės sistemą bei bendradarbiavimą su faktų tikrintojais. Tam, kad būtų apribotas dezinformacijos sklidimas reikia pasitelkti dezinformacijos atpažinimo, supratimo bei žymėjimo priemones bei suteikti mokslininkams geresnę prieigą prie duomenų.
Emilija Švobaitė
2024-05-14
Stiprinant institucinius pajėgumus kovai su dezinformacija iš nedemokratinių režimų, remiant informacines kampanijas ir kitas švietimo priemones, kompiuterinį ir žinių raštingumą siekiančias ugdyti iniciatyvas.
Renata Sobieska
2024-05-14
Ačiū, labai aktualus ir sudėtingas spręsti klausimas. Tos pačios informacijos žiniasklaidoje pateikimas iš skirtingų rakursų traktuotinas kaip dezinformacija. Nekalbant apie tendencingą informaciją socialiniuose tinkluose. Ir kažkaip riboti kol tai nežeidžia tam tikros gyventojų grupės interesų yra gan sudėtinga, juk siekiama žodžio laisvės.
Liuda Pociūnienė
2024-05-14
Aktyvia komunikacija ir teisinių instrumentų kūrimu.
Artūras Žukauskas
2024-05-14
ES turėtų sukurti strategiją ir jos įgyvendinimo mechanizmą, didinantį valstybių narių atsparumą propagandai ir melagienoms, inicijuoti daugiau projektų, skirtų dezinformacinių naratyvų dekonstravimui, pasitelkti dirbtinio intelekto galimybes kovai su dezinformacija. Aš pagal savo kompetenciją prisidėčiau prie atitinkamų teisės aktų rengimo.
Waldemar Urban
2024-05-14
Dezinformacijos sklaidą, kaip ir saugumo klausimus turime spręsti bendrai, kadangi tai bendras ES iššūkis visoms bendrijos šalims.
Edita Rudelienė
2024-05-14
Pirmiausia, puoselėčiau (kaip tą darau ir šiuo metu) asmeninį ryšį su žmonėmis, atskaitingumą, informavimą, nuolatinę sklaidą apie ES ir parlamento veiklą.
Taip pat svarbu priimti įstatymų projektus, kuriais siekiama padidinti internetinių platformų skaidrumą ir atskaitomybę, finansavimo šaltinių viešinimą, skatinti nepriklausomų žiniasklaidos priemonių veiklą. Nemažiau svarbu įtraukti skaitmeninį ir medijų raštingumą į švietimo programas, kad piliečiai būtų pasirengę kritiškai vertinti informaciją internete. Užtikrinti dezinformacinių kanalų ir priemonių apribojimą ir tam reikalingų teisės aktų priėmimą.
Edita Rudelienė
2024-05-14
Pirmiausia, puoselėčiau (kaip tą darau ir šiuo metu) asmeninį ryšį su žmonėmis, atskaitingumą, informavimą, nuolatinę sklaidą apie ES ir parlamento veiklą.
Taip pat svarbu priimti įstatymų projektus, kuriais siekiama padidinti internetinių platformų skaidrumą ir atskaitomybę, finansavimo šaltinių viešinimą, skatinti nepriklausomų žiniasklaidos priemonių veiklą. Nemažiau svarbu įtraukti skaitmeninį ir medijų raštingumą į švietimo programas, kad piliečiai būtų pasirengę kritiškai vertinti informaciją internete. Užtikrinti dezinformacinių kanalų ir priemonių apribojimą ir tam reikalingų teisės aktų priėmimą.
Vijutė Mickuvienė
2024-05-14
Pirmiausia reikia , kad žmonęs pasitikėtų politikais. Nereikia liaudies laikyti kvaila. Turi būti politikų atsiskaitomybė rinkėjams. Nutylėjimai, pusės tiesos sakymas, nedaro garbės politikui. Todėl ir atsiranda sąmokslo teorijos. Tiesa , kad ir bjauri, yra tiesa. Be pagražinimų.
Liudas Mažylis
2024-05-14
Mano kadencijos metu matėme lūžį ES taikomame žodyne Rusijos atžvilgiu. Dar 2021 m. priimtose rezoliucijose buvo įvardinti Rusijos kenkėjiški veiksmai kibernetinėje erdvėje, kurioje aktyviai skleidžiama dezinformacija, propaganda ir rengiamos atakos. Balsavau už specialiojo komiteto dėl užsienio šalių kišimosi į demokratinius procesus ES, įskaitant dezinformaciją, sudarymą, buvo sutarta dėl tokių Rusijos propagandos kanalų, kaip „Sputink“ ir „Russia Today“ transliavimo stabdymo.
Šiais rinkimų metais matėme ir dar matysime prorusiškų kandidatų, skleidžiančių Putino propagandą. Todėl pritariau iniciatyvoms didinti politinės reklamos skaidrumą. Mūsų žemyne vėl įsibėgėjus karui, kaip niekad svarbu laikytis aukštų politinės reklamos standartų, kad būtų užkirstas kelias paslėptam ir neteisėtam trečiųjų šalių finansavimui.
Pritariu visapusės teisinės bazės, skirtos kovai su propaganda, sukūrimui. Mokslu ir žiniomis pagrįsta komunikacija turi užkirsti kelią klaidingos informacijos sklaidai.
Nijolė Dirginčienė
2024-05-14
Būtina skleisti tiesą atitinkančią, patikimą ir aktualią informaciją apie ES politiką visai galimais kanalais ir būdais.
Petras Auštrevičius
2024-05-14
Dalyvavau rengiant specialaus komiteto - INGE - pranešimą. Visuomet seku dezinformacijos ir kišimosi iš užsienio reikalus, dirbant Užsienio reikslų komitete.
Publikos informacinio raštingumo didinimas lieka svarbus, visuomet mielai dalyvauju susitikimuose su rinkėjais ir besidominčiais
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-14
Kiekvienas tegul pradėda nuo savęs ,tam yra institucijos kurios turi gerai atlikti savo darbą.
Birutė Andruškaitė
2024-05-14
Švietimas, medijų ir informacinių technologijų raštingumo didinimas tiek per socialines iniciatyvas tiek siekiant bendro visuotinio sutarimo dėl šio klausimo svarbos yra keletas raktų šiai problemai spręsti. Taip pat labai svarbu laikytis griežtos pozicijos, kuomet vertinamas socialinių medijų įmonių poveikis dezinformacijos sklidimui ir siekti, kad Europos lygiu šios organizacijos diegtų sprendimus, mažinančius dezinformacijos sklaidą.
Edmundas Kvederis
2024-05-14
Edukacija plačiąja prasme ir didesnė informacijos šaltinių priežiūra (ne cenzūra). Įstatymai turi aiškiai numatyti, kas yra dezinformacija ir kokios su tai susijusios taisyklės.
Evelina Kamandulytė
2024-05-14
Dezinformacija yra problema, kuriai reikalingas kompleksinis sprendimas. Kova su dezinformacija negali apsieiti be didesnio visuomenė skaitmeninio raštingumo siekio, o iš institucijų - geresnio DI ir socialinių tinklų milžinų reglamentavimo. Palaikyčiau iniciatyvas pasisakančias už griežtesnę ir didesnę META bei kitų socialinių tinklų atsakomybę.
Rolanda Lingienė
2024-05-14
Visų svarbiausia, turime stiprinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir gebėjimą vertinti gautą informaciją, loginį mąstymą. Taip pat stiprinti institucijų pajėgumus siekiant stabdyti dezinformacijos srautus. Remti ir skatinti iniciatyvas, kurios užsiima dezinformacijos dekonstravimu, ugdo kompiuterinį raštingumą.
Raivydas Rakauskas
2024-05-14
Nieko naujo neišradinėčiau - jau yra sukurtas Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas, kurio nuostatos yra neblogos. Visgi, esminis klausimas yra tinkamas nuostatų įgyvendinimas. Šiuo klausimu europarlamentarai turi parlamentinės kontrolės teisę ir pasinaudodami gali prižiūrėti, kad tai būtų padaryta.
Raimundas Markauskas
2024-05-14
Stiprinti kibernetini saugumą
Saulius Arlauskas
2024-05-14
Sakydamas tiesa
Andrius Kupčinskas
2024-05-15
pvz. siūlyčiau EP svarstyti dėl TikTok'o "užbaninimo", nes per jo kanalus sklinda daugiausia priešiška propaganda ir prieš ES tiesiogiai nukreipta dezinformacija. Kartu reikia spartinti ir stiprinti ES Dezinformacijos analizės centro steigimą.
Rasa Budbergytė
2024-05-15
Balsuodana už įvairias teisėkūros iniciatyvas
Austėja Jonaitytė
2024-05-15
Teikdama daugiau teisingos informacijos ir skatinant kitus kuo daugiau komunikuoti apie sprendimus. Esu baigusi komunikacijos mokslus ir nemažai esu dirbusi šioje srityje. Tad žinau, jog žmones reikia informuoti prieš darant veiksmą, pačiame procese ir po veiksmo - aptarti rezultatus. Dažna ir aktyvi, puoselėjanti grįžtamąjį ryšį komunikacija mažina dezinformacijos atsiradimą.
Vilma Sabaliauskienė
2024-05-15
Manau kad valstybių narių situacija šiuo klausimu skirtinga ir pirmiausia tai nacionalinio reguliavimo sfera.
Asta Kubilienė
2024-05-15
Manau, kad svarbi yra žiniasklaidos laisvė ir informacijos prieinamumas. Jeigu žmonės gali tikrinti informaciją skirtingų pažiūrų informaciniuose šaltiniuose, tuomet lieka mažiau vietos dezinformacijai. Manau, labai svarbu mokyti vaikus (parengus programas), atskirti melagienas, propagandą, reklamą. Sieksiu informuoti savo rinkėjus apie ES politikos procesus iš pirmų lūpų.
Lina Simokaitienė
2024-05-15
Svarbiausia emocijų valdymas, edukacija ir tikrinimas informacijos. Skatinčiau informacinių sistemų tobulinimo.
Erikas Černauskas
2024-05-16
O gal pradėkime nuo Lietuvos ?
Tomas Senūta
2024-05-16
Seniai laikas sumažinti pačios ES skleidžiamą dezinformaciją! Tokios prisiklausėme ir prisižiūrėjome ypač korona pandemijos valdymo laikais. Vietoj to, kad EK bandytų tartis su didžiosiomis socialinių tinklų įmonėmis dėl to, kaip jie turėtų riboti informaciją, reikia eiti priešingu keliu - reikalauti jų panaikinti bent kokią cenzūrą šioje erdvėje.
Manymas, kad kažkokios dezinformacijos ar propagandos skleidimą įmanoma sustabdyti ją draudžiant - kvailystė ir akligatvis. Tikroji problema - Vakaruose didžioji dalis žiniasklaidos pramonės jau tapo propagandos pramone. Laikas būtų sugrąžinti senosios-gerosios objektyviosios žurnalistikos laikus. Tam ES turi kurti ir taikyti priemones. Užtikrinta laisvų įsitikinimų ir laisvo žodžio erdvė bei normali diskusija sunaikins visas tas dezinformacijas kur kas efektyviau nei bet kokie draudimai.
Miroslav Voitiulevič
2024-05-16
Būtinas nuolatinis informacijos vartotojų švietimas.
Brigita Guobė
2024-05-16
Svarbiausias darbas šioje vietoje yra švietimo sistemai. Reikia pradėti nuo mokyklų mokinti kritinio mąstymo, kaip atskirti propagandą, kaip tikrinti duomenis ar jie patikimi ir pan. Kokius pagrindus sudėsime jaunimui, taip jis reaguos į vis didėjančia propagandą ateityje. Būtina užtikrinti nepriklausomą žinisklaidą. ES lygmeniu turėtų būti skirtas tinkamas finansavimas šiems tikslams pasiekti.
Rasa Juknevičienė
2024-05-17
Šios kadencijos metu aktyviai dirbau INGE specialiajame komitete, atsakingame už trečiųjų šalių kišimąsi į ES demokratijas bei dezinformaciją. Kaip ELP frakcijos vicekoordinatorė, glaudžiai dirbau su frakcijos pranešėja rengiant komiteto pranešimą. Mano teiktos pataisos leido oficialioje Europos Parlamento pozicijoje įtvirtinti Rusijos istorinio revizionizmo ir dezinformacijos reikšmę. Tai buvo dar prieš 2022 metus, kai toli gražu ne visi suprato, kurlink veda Rusijos vykdomas istorijos iškraipymas. Nuo 2022-ųjų Europos Parlamente aktyviai kovojau prieš Rusijos sėjamus naratyvus kare prieš Ukrainą, destabilizaciją pietų Kaukaze, kišimąsi į Europos politiką ir rinkimus. Šiuos darbus ketinu tęsčiau ir kitoje kadencijoje.
Ingrida Leunig
2024-05-17
Palaikyčiau sugriežtintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, kurį pasirašė ir 2022 m. birželio 16 d. pristatė 34 pasirašiusios šalys.
Antanas Juozas Zabulis
2024-05-17
Taip
Ramūnas Aušrotas
2024-05-18
Kaip teisininkui, man neaiškus sąvokos "dezinformacija" turinys ir apimtis. Pvz. Lietuvos teisės aktai neapibrėžia šios sąvokos. Neapibrėžius šios sąvokos, kova su dezinformacija gali virsti kitą (nors ir klaidingą) nuomonę turinčių ar kitokius įsitikinimus propaguojančių asmenų persekiojimo forma. Informacinis švietimas ir lojalumo ES formavimas yra geriausias būdas kovoti su dezinformacija.
Remigijus Šimašius
2024-05-18
Atsiprašau, atsakysiu labai lakoniškai. Pirmiausiai - pats komunikuodamas ir kalbėdamas.
Andrius Bagdonas
2024-05-18
Dezinformacijos mažinimas Europos Sąjungoje reikalauja kompleksiško požiūrio, apimančio švietimą, teisinį reguliavimą, technologinius sprendimus, institucijų stiprinimą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Svarbu užtikrinti, kad kova su dezinformacija vyktų laikantis demokratinių principų, žmogaus teisių ir žodžio laisvės apsaugos. Tokiu būdu būtų galima sukurti atsparią ir informuotą visuomenę, kuri gebėtų atpažinti ir atmesti klaidinančią informaciją.
Jolita Balsevičė
2024-05-18
dezinformacijos kuriuo klausimu?
Marijus Čekavičius
2024-05-19
Melo ir Tiesos sumaišymas ypač matėsi vadinamos pandemijos metu. "Astra Zeneka", ateityje kitos farmacijos įmonės prisipažins, kad buvo įgyvendintas bandymas su žmonėmis ir t.t.
Svarbu, turėti savo nuomonę!
Vilija Aleknaitė Abramikienė
2024-05-19
Naudočiausi savo galimybe skleisti tiesą.
Tomas Gulbinas
2024-05-19
Švietimas apie dezinformaciją ir intelektualinio atsparumo ugdymas yra priemonė nr.1. Universalesnės apsaugos už kritinį mąstymą sunku sugalvoti.
Antra, Europai reikia, idealiu atveju, savo socialinio tinklo arba bent jau turėti įrankius, kurie užtikrintų soc. tinklų nešališkumą. Šviežia studija teigia, kad TikTok savo vartotojams apie Izraelio-Palestinos konfliktą nuo pernai spalio 7 d. rodė tai propalestinietišką, tai proizraelietišką turinį nepriklausomai nuo tuo metu buvusio turinio kiekio ir nepriklausomai nuo realių įvykių Gazoje, kas leidžia daryti išvadą, jog tiesiog yra koreguojamas algoritmas, nuo kurio priklauso mūsų matomas turinys. Tokiai manipuliacijai būtina atsispirti.
Audronė Balnionienė
2024-05-20
Pirmiausiai turėtumėme aptarti, kas šiuo klausimu yra traktuojama, kaip dezinformacija. Iš esmės turėtų rastis ir aktyviai veikti visose ES šalyse bendra informacinė sistema, perduodanti esmines žinias visoms šalims.
Tomas Tomilinas
2024-05-20
Europos žaliųjų partija, kuriai priklauso Lietuvos demokratai, turi labai konkretų pasiūlymą - "detoksikuoti" socialinių tinklų algoritmus, nustatyti tokį ES reguliavimą, kad populiarūs socialiniai tinklai dirbtinai neskatintų žmonių konfliktų, ginčų, kas neretai vyksta dabar mums net nesuprantant kaip veikia didžiųjų kompanijų algoritmai. Daugiau apie tai https://europeangreens.eu/2024-manifesto/
Ruslanas Baranovas
2024-05-20
Kaip EP narys, pirmiausia savo komunikacija ir ES sprendimų aiškinu žmonės.
Pačiame EP manau taip pat turėčiau ką pasiūlyti. Esu filosofijos mokslų daktaras, tad šį tą išmanau apie tai, kaip veikia žmogaus psichologija, propaganda, kaip "gyvena" idėjos. Taip pat, esu iš Vilniaus rajono, kuriame visada buvo justi Rusijos dezinformacijos poveikis ir veikla, taigi, puikiai žinau kaip ji veikia tiek iš teorijos, tiek iš praktikos.
Daiva Jakubonienė
2024-05-20
Manau, kad "dezinformacijos mažinimas" pastaraisiais metais neretai virsta cenzūra, todėl prie to prisidėti nenorėčiau.
Bronius Markauskas
2024-05-21
Sveiki, būdamas europarlamentas palaikyčiau visas iniciatyvas, kurios leidžia sumažinti dezinformacijos kiekį iš agresorių valstybių. Turime suprasti, jog Europoje vyksta karas ir mes privalome apsaugoti savo piliečius.
Paulius Saudargas
2024-05-22
Esu įsitikinęs, kad prie dezinformacijos mažinimo pirmiausia prisideda kiekvieno politiko atvirumas, priimamų sprendimų sąžiningumas ir veiklos skaidrumas. Taip pat ketinu toliau tęsti dar Lietuvoje pradėtus darbus kovoje su propaganda, ypatingai sklindančia iš mums priešiškų valstybių. Jau kuris laikas esame apriboję rusišką produkciją Lietuvos medijose, o prasidėjus karui ribojimai įvesti dar griežtesni. Visos Europos Sąjungos mastu derėtų maksimaliai riboti priešiškų valstybių propagandą visose medijose.
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Mano nuomone, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas sąmoningumo didinimui ir švietimo iniciatyvų rėmimui. Ypatingai svarbu šviesti dar besiformuojantį jaunimą, kuris yra ypač pažeidžiamas dezinformacijos poveikio.
Europos Parlamentas (EP) taip pat privalo skirti didesnį dėmesį nepriklausomai žiniasklaidai. Džiaugiuosi Europos žiniasklaidos laisvės aktu, išleistu prieš kelis mėnesius. Tokie dokumentai, siekiantys užtikrinti skaidrumą ir žurnalistų saugumą, yra esminiai žingsniai kovojant su dezinformacija. Nors pats dokumentas tiesiogiai nesustabdo dezinformacijos plitimo, jo nuostatos, įpareigojančios žiniasklaidos priemones atskleisti savo savininkus, prisideda prie didesnio skaidrumo.
Europai reikia bendros kovos su dezinformacija strategijos, apimančios ne tik švietimą ir nepriklausomos žiniasklaidos rėmimą, bet ir kitus aspektus, tokius kaip kontrolė ir priežiūra.
Virginijus Sinkevičius
2024-05-24
Bendrai, ES lygium šią kadenciją patvirtinome skaitmeninių paslaugų aktą. Dalis jo yra susijęs su reikalavimais socialiniuose tinkluose nepalikti visko tik algoritmams, pvz. nagrinėjant žmonių skundus. Kita dalis susijusi su skaidrumu ir reikalavimais daryti rizikos vertinimus, kai didelės internetinės platformos koreguoja savo algoritmus. Principe vienas iš šios kadencijos pasiekimų yra tai, kad mes į teisėkūrą įvedėme poreikį vertinti stambių interneto žaidėjų veiklą ir per potencialų poveikį žmonėms. Tačiau tai buvo tik pirmas žingsnis. Kitas elementas yra tikslinė ir specializuota dezinformacijos stebėsena. Šiandien turime vadinamuosius “Stratcomus” - tai tokias komandas žmonių, kurios formaliai veikia nepriklausomai ir specializuojasi skirtingų regionų ir aktorių stebėsenoje. Jos formaliai finansuojamos iš ES biudžeto, oficialiai tai tiesiog “projektai”, kurie bet kada gali būti uždaryti. Manau tai turėtų tapti realia institucija, su ilgalaikiu finansavimu
Artūras Orlauskas
2024-05-25
Visuomenės informavimo priemonės negali būti finansuojamos iš užsienio arba tai turi būti deklaruojama. Toks įstatymas FARO yra JAV ir reikia priimti analogišką įstatymą ES
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Propagandos metodų ir istorijos disciplinos dėstymas mokyklose. Tokių pavyzdžių, nors ir nedaug, yra. Pvz., knygos "The Ten Commandments of Propaganda" autoriaus kursas. Rekomenduoju perskaityti. Esminė išvada - propaganda yra visur ir visada, taip pat ir ES bei Lietuvoje.
Helga Marija Kauzonė
2024-05-25
Bendradarbiavimas su žiniasklaida, švietimas, informavimas...
Julius Neviera
2024-05-25
Aktyviai skatinčiau skirti finansavimą nepriklausomam, neinstituciniam mokslui. Viešinčiau ES institucijose įsitvirtinusį ideologinį mąstymą, atvirą melą ir ES šalių narių interesų nepaisymą.
Edita Daraškaitė
2024-05-26
Kelti žmonių raštingumo lygį
Rokas Garliauskas
2024-05-27
Kova su dezinformacija yra esminis uždavinys ES demokratijos ir stabilumo kontekste. Mano prioritetas būtų skatinti švietimą ir informacijos kompetenciją, įdiegiant programas mokyklose, kurios mokytų kritinio mąstymo ir interneto šaltinių tikrinimo įgūdžių. Taip pat būtina skatinti skaidrumą ir atvirumą politiniame procese, pvz., skelbiant finansavimo šaltinius ir reklamos rūšis. Be to, reikia stiprinti bendradarbiavimą tarp ES valstybių narių ir plačiąją visuomenę, remiant skaitmeninį raštingumą ir sklandų informacijos mainų procesą. Tai tik pradiniai žingsniai, bet siekiant ilgalaikio efektyvumo, reikalingas nuolatinis dialogas su visuomene ir nuolatinės priemonės, kad būtų užtikrintas skaidrumas, patikimumas ir demokratijos sveikata ES.
Sandra Barzdienė
2024-05-28
Pirmiausia, reikia investuoti į platformų atsakomybės skatinimą, reikia, kad socialinių medijų platformos būtų atsakingos už dezinformacijos plitimo mažinimą. Skaidrumo didinimo prasme, algoritmų veikimo viešinimo prasme ir greitu reagavimu į klaidingą informaciją.
Skatinti, kad veikiančios platformos aiškiai pažymėtų turinį, kuris yra patikrintas, arba žymimas kaip klaidingas ar klaidinantis.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-29
Jau dabar yra sukurtas kovos su dezinformacija mechanizmas ES. Jo tobulinimas visada bus dėmesio centre.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Dezinformaciją galima valdyti tik protingais būdais, paskirstant išteklius ir reaguojant į tas žinutes, kurios patraukia dėmesį, bet ignoruojant tokias, kurios paskęsta informacijos šiukšlyne. Tam reikia interneto erdvės skanavimo priemonių, kurios yra pilnai prieinamos ir įgyvendinamos su dabartiniais dirbtinio intelekto pasiekimais. Tokį analitinį kelią ir palaikyčiau. Beje, Lietuvoje jau inicijavau kibernetinio saugumo sprendimus, kurie užkardo sukčių ir dezinformacijos svetaines.
Natalja Istomina
2024-05-31
Sukūriant ir palaikant tinkamą teisinį reguliavimą.
Lukas Savickas
2024-06-05
Pradėčiau nuo jau ES lygiu priimto skaitmeninių paslaugų akto, kuriame numatyta, kad socialiniuose tinkluose algoritmai neturi vienareikšmiškai spręsti žmonių skundus. Taip pat numatyta, kad didelės internetinės platformos turi atlikti rizikos vertinimus, koreguodamos savo algoritmus. Pirmą kartą pasaulio istorijoje pradėtas vertinti stambių interneto veikėjų poveikis žmonėms. Tačiau reikia toliau plėsti tyrimus apie dezinformaciją ir sukurti institucijas, skiriant lėšas ir žmones ilgalaikiam stebėsenos darbui. Europos Parlamente reikia aktyviai pabrėžti šiuos klausimus ir kovoti su propagandos skleidėjais. Teisėkūra, prevencija ir bendradarbiavimas yra pagrindiniai elementai kovojant su dezinformacija. Reikėtų nepamiršti ir jau sukurtų socialinių inovacijų (LT įmonių sukurti žaidimai) ir jas diegti ES mąstu.
Dainius Kepenis
2024-06-06
Stiprinant kritinį žmonių mąstymą. Ar tai būtų dezinformacija iš Rytų ar dezinformacija iš Vakarų.
Vytenis Jakas
2024-06-07
Manau kad didžiausias dezinformacijos srautas šiais laikais ateina per socialinius tinklus FB/X(Twitter)/etc. Todėl pirmiausia, reikėtų didinti kompanijų savininkų atsakomybę už melagingą, propagadinį ir kitaip žąlingą turinį, įpareigojant juos didinti turinio kontrolę, bei griežtinant finansinę atsakomybę už dezinformacijos sklaidą. Iš kitos pusės, man atrodo, kad visa tradicinė žiniasklaida tapo labai komercializuota: visi bando pasiekti "paspaudimų skaičių" šokiruojančiomis antraštėmis, aukodami turinio kokybę. Siekčiau, kad iš valstybinio biudžeto būtų skiriama lėšų remti neprikausomą žiniasklaidą, kad ji būtų mažiau priklausoma nuo komercinių rėmėjų ir jų pateikiamo turinio.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Įmanoma atsakyti tik apibrėžus, kas laikoma dezinformacija ir nurodžius jos atpažinimo kriterijus. Reikalinga pagrįsta dezinformacijos tipologija ir jos rūšių klasifikacija. Priešingu atveju kova su dezinformacija gali lengvai išsigimti į maskuojamą ideologinę ir politinę cenzūrą.
Suskleisti
Laurita Vabuolaitė
2024-05-14
Rodyti atsakymą
Kokios Jūsų pažiūros į tautines mažumas? Ar manote, kad Europoje turėtų būti priimami griežtesni veiksmai prieš rusakalbius kaip ir Lietuvoje?
4
2
Daiva Kazakevičiūtė
2024-05-14
Rusakalbis turi moketi laisvai kalbeti tos salies kalba. Nemokedamas susikalbeti netektu teises gyventi ir priverstinai grazinamas i savo sali
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-14
Taip. Visgi ne visi atvykstantys ar ES gyvenantys rusai yra geranoriški. Turiu pavyzdžių iš kaimynų name. Kurie iki 2014 m. buvo, atrodo, normalūs žmonės, po to socialiniuose tinkluose pradėjo skleisti putinišką propagandą. Aiškina man, kad Putin xuilo yra labai nepagarbus šūkis ir etc.
Zakiras Medžidovas
2024-05-14
Lietuvoje nėra imtąsi jokių griežtų veiksmų prieš rusakalbius. Tautinės mažumos praturtina kiekvieną valstybę ir jos kultūrą. Bet tuo pačiu vyksta globalizacijos ir integracijos procesai ir tautinių mažumų atstovai per tam tikrą laiką galiausiai asimiliuojasi. Taigi, įvairiom priemonėm galima tik paspartinti integracijos procesą
Aurimas Navys
2024-05-14
Ačiū už klausimą. Tautinės bendruomenės yra ES šalių visuomenių dalis. Jų integracija yra prioritetinis klausimas, ypač ES/NATO pafrontės valstybėse. Rusija (ir Baltarusija), pradėjusios agresyvų karą prieš Vakarų civilizaciją, kuris fiziškai vyksta Ukrainos teritorijoje, naikinant šią šalį, savo invaziją pridengia russkij mir (rusiško pasaulio) išsaugojimu bei plėtimu. Dėl A. Dugino, A. Selivanovo, N. Starikovo ir kitų Rusijos imperialistinės-šovinistinės ideologijos kūrėjų, puoselėtojų bei Maskvos režimo palaikymo dėka, russkij mir koncepcija užtikrina rusakalbių getų išsilaikymą Vakarų (tame tarpe, Baltijos) valstybėse. Tokiuose getuose formuojasi Kremliaus, kuris nuo 2013 metų "Naujo karo strategijoje" įvardina, kad karas, o ne taika yra normalus valstybės būvis, palaikymo jėgos. Būtent šių, ardomuosius veiksmus vykdančių, getų atžvilgiu turi būti priimti sprendimai, kurie leistų užkirsti kelią antivalstybinei, iš esmės diversinei, veiklai.
Rolanda Lingienė
2024-05-14
Gerbiu tautines mažumas, jei jos pripažįsta šalies, kurioje gyvena, vertybes.
Visų tautinių mažumų atstovai turi išmokti tos šalies valstybinę kalbą
Rolanda Lingienė
2024-05-14
Gerbiu tautines mažumas, jei jos pripažįsta šalies, kurioje gyvena, vertybes.
Visų tautinių mažumų atstovai turi išmokti tos šalies valstybinę kalbą
Rasa Tamošiūnienė
2024-05-14
Nepritariu
Rasa Tamošiūnienė
2024-05-14
Nepritariu
Giedrius Surplys
2024-05-14
Mano požiūris į tautines mažumas yra teigiamas. Aš gerbiu kiekvieną žmogų, nepaisant jo tautybės. Tačiau manau, kad kiekviena valstybė veikia geriau, jeigu visi jos gyventojai paklūsta bendroms taisyklėms. Todėl labai tikiu integracija. Dėl Rusijos Federacijos piliečių (ne rusakalbių!) manau, kad kol Putinas vykdo neteisėtą nežmonišką karą Ukrainoje, piliečiai, kurie jį išrinko Prezidentu, neturėtų mėgautis visomis laisvėmis, už kurias Europa yra daug sumokėjusi.
Romualdas Vaitkus
2024-05-14
Tautinės mažumos turi savo teises ir pareigas. Viena iš pareigų yra integracija į esančią visuomenę, jos kalbos mokėjimas ir panašiai.
Mindaugas Patlaba
2024-05-14
Lietuvoje yra tik trys tautinės mažumos: romai, karaimai ir totoriai. Visi kiti - tautinės bendrijos (tai atsispindi ir tarptautinėje teisėje, skirtingos teisės ir skirtingi reikalavimai).
Tautinių mažumų padėtį valstybėje nustatyti yra tik pačių ES valstybių prerogatyva. Pvz., mūsų Lietuvoje atvejis, dėl mokyklų - turi būti kaip Latvijoje ir Estijoje. Pereinamasis laikotarpis. Kitataučiai mokiniai pereis į lietuviškas mokyklas arba į sulietuvintas jų mokyklas eis lietuvių vaikai, jeigu arčiau namų ir patogiau. Mokytojai, kurie teiksis išmokti lietuviškai ir sugebės neskleisti rusų pasaulių idėjų, galės ramiai dirbti.
Visgi ES mastu turi būti nukrepita politika prieš konkrečiai Rusijos minkštąją galią. Reikia vieną kartą baigti kalbas apie tai, kad ne visi rusai yra vienodi, kad yra ir gerų, kad jie yra sukūrę daug gero meno, kad politikos negalima painioti su menu ir pan. Reikia užmiršti visą tą rusišką meną. Europietiško meno Europoje yra pakankami ir be rusiško.
Vytis Maleckas
2024-05-14
Taip.
Arvydas Anušauskas
2024-05-14
Tautinės bendrijos yra kiekvienoje šalyje. Ukrainos didelė dalis piliečių irgi kalba rusiškai, tačiau laiko save ukrainiečiais. Europa neturi priiminėti įstatymų prieš tautines mažumas, o juos integruoti. O jei yra palankūs fašistiniam Putino režimui ir vykdo priešišką veiklą (tokie gali būti bet kokios tautybės ir pilietybės) atsakomybė individuali. Putino režimo dezinformacijos skleidimo kanalai ir toliau turi būti nukertami, jr nesvarbu kokia kalba jie skleidžia dezinformaciją.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-14
Aš pasisakau už didesnę visų tautinių mažumų integraciją. Nepriklausomai nuo valstybės ir tautybės.
Julius Panka
2024-05-14
Lojalios šaliai tautinės bendrijos yra pilnateisiai ir pilnaverčiai piliečiai. Jos turi turėti galimybę puoselėti savo kalbą ir kultūrą. Tačiau visoje ES visų lygių valstybinis švietimas turi būti vykdomas tos šalies valstybine kalba, kurioje veikia švietimo įstaiga. Taip pat visų tautinių bendrijų ir mažumų atstovai norėdami dalyvauti darbo rinkoje, kur vyksta bendravimas su žmonėmis, turi puikiai mokėti valstybinę kalbą.
Ramojus Girinskas
2024-05-14
Ne nemanau. Tautinės mažumos tai nebūtinai kitos šalies piliečiai. Turime siekti integracijos ir dialogo, o ne segregacijos ar neapykntos kurstymo. Jie turi tokias pat teises ir pareigas , neša atsakomybę kaip ir kiti piliečiai.
Romas Karmazinas
2024-05-14
Tautinės mažumos yra svarbi Europos visuomenės dalis, ir joms turi būti užtikrinamos lygios teisės ir galimybės. Dėl griežtesnių veiksmų prieš rusakalbius, tai yra politinė, socialinė ir teisinė sritis, kurioje būtina atsižvelgti į įvairias konteksto aplinkybes ir tarptautinius standartus dėl žmogaus teisių ir mažumų teisių apsaugos.
Helga Marija Kauzonė
2024-05-14
Rinkimai dažnai atspindi visuomenės nuomonę. Prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai rodo, kad tautinėms mažumoms, gyvenančioms Lietuvoje, reikia ne atstumimo, o valdžios dėmesio.
Dėl veiksmų, kurių imamasi prieš tautines mažumas, ypač svarbu laikytis teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių normų. Griežti veiksmai prieš bet kurią tautinę mažumą turi būti teisiniai ir proporcingi, o ne šališki ar diskriminaciniai.
Mantas Stulgaitis
2024-05-14
nereikia rusakalbių marginalizuoti ir nustumti į paraštes, kaip gana dažnai pasitaiko mūsų šalyje, juos reikia stengtis ne bausti, o integruoti, aišku jei tai nėra Putino ir kremliaus naratyvus skleidžiantys asmenys.
Vytautas Sinica
2024-05-14
Tautinės mažumos turi būti integruojamos į visuomenę, joms galioti visos vienodos taisyklės kaip ir titulinei tautai. Kaip ir Vakaruose, kitakalbes mokyklas ar viešuosius ženklus gali turėti nebent tik tos etninės grupės, kurios neturi savo valstybės (pvz., valai Jungtinėje Karalystėje ar lapiai Suomijoje). Tautinių bendrijų atstovai turi teisę vartoti savo kalbą ir kultūrą visuomeniniais pagrindais, tačiau visur Vakaruose įprastas ugdymas tik valstybine kalba tam niekaip netrukdo.
Linas Karpavičius
2024-05-14
Labai palanki. Tiek karaimai, tiek romai yra pilnai integravęsi į Lietuvos visuomenę. Turime padėti joms išsaugoti savo kultūrinį savitumą. Kitos nacionalinės mažumos yra tautinės bendrijos, kurios turi integruotis į Lietuvos visuomenę. Integravimasis visada prasideda nuo kalbos. Puikus šalies kurioje gyveni kalbos mokėjimas paspartina kitataučių integravimąsi ir neleidžia susikurti nacionaliniams getams, anklavams. Tiek rusai, tiek baltarusiai, kurių per paskutinius metus buvo įleista virš 100 000, neskuba mokytis mūsų kalbos. Tokiu atveju reikėtų greitų sprendimų. Arba išmoksta kalba, arba privalo palikti Lietuvos teritoriją. Visi Lietuvos nedraugai greitai paliks šalį. Kitose Europos šalyse taip ir yra. Be kalbos nė iš vietos. Apie Lietuvoje taikomus griežtesnius veiksmus prieš rusus nesu girdėjęs. Jie čia jaučiasi kaip namie. Net kalbos mokytis nereikia.
Kęstutis Stankevičius
2024-05-14
Lietuvoje nėra priimti jokie griežtesni veiksmai prieš rusijos piliečius
Erikas Pavlovičius
2024-05-14
Pažiūros į tautines mažumas yra šiltos, pozityvios. Europa turėtų vadovautis Žmogaus Teisių Konvencija (14 str.), todėl pats klausimas savaime jau diskriminatyvus.
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-14
Mano pažiūros į tautines mažumas - vietos turi užtekti visiems. Dėl rusakalbių - neturiu jokio nusistatymo prieš rusiškai kalbantį žmogų, mano ir pačios sūnus mokinasi mokykloje rusų k. kaip antrą užsienio kalbą. Todėl jei klausimas tik apie rusakablius (o ne apie rusus konkrečiai) ir veiksmus prieš juos - tai neturėtų būti priimami griežtesni veiksmai.
Tiesiog mano manymu kiekviena tautinė mažuma, gyvendama ne savo tėvyneje ar ne savo gimtinėje turėtų gerbti tą šalį ir jos kalbą, bei stengtis mokintis tos šalies kalbos.
Valentinas Bukauskas
2024-05-14
Lietuvoje gyvena daugiau kaip 150 tautybių žmonės ,kai kurioms tautoms Lietuva tapo tėvyne ,bet jos išsaugojo tikėjimą ,tradicijas ,papročius ,kalbą ,bei kultūra. Kiekvienai tautinei mažumai gresia nutautėjimas Lietuva ir kitos ES šalys įsipareigoja saugoti tautinių mažumu kultūrinį savitumą, sudaryti galimybes vartoti kalba ,puoselėti kultūrą, bei išpažinti tikėjimą.
Nemanau ,kad turėtu būti taikomi kalbai kažkokie griežtesni reikalavimai.
Marius Dijokas
2024-05-14
Visi turi neatimamą teisę gyventi ir sugyventi, nepaisant valstybių sienų. Su sąlyga, kad laikosi įstatymų, nepažeidžia kitų šalia esančių teisių ir laisvių. Atkreipsiu dėmesį į tai, kad klausime minimi rusakalbiai gali būti ir Ukrainos valstybės piliečiai, lygiai taip pat Latvijos ir kitų valstybių, kuriuose istoriškai gali gyventi nemaža dalis rusakalbių. Ir dar, prieš atsakant į klausimą ar turėtų būti priimami griežtesni veiksmai, būtų labai gerai žinoti, kas slepiasi po sąvoka "griežtesni" - nes ribojimai ir sankcijos susijusios su Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą jau yra įvestos (ir pakankamai dažnai peržiūrimos (sugriežtinamos)).
Rimantė Šalaševičiūtė
2024-05-14
Tautines mažumas palaikau, bet jos turi gerbti Lietuvos įstatymus, kalbą, tradicijas, kultūrą. Europoje griežtesni veiksmai galėtų būti prieš Rusijos piliečius, o ne prieš rusakalbius. Tai skirtingi dalykai.
Vitalijus Gailius
2024-05-14
Taip.
Matas Maldeikis
2024-05-14
Turime padėti kaimyninių šalių opozicijai, kuriai gresia persekiojimu savo šalyse. Ukrainiečiams pabėgėliams. Tačiau ekonominiams migrantams nepritariu ir jų atvykimas turi būti griežtai ribojamas. Nes tai turės ilgalaikių pasekmių.
Algirdas Sysas
2024-05-14
Normalios. Griežtesnius veiksmus ir sankcijas reikia priimti režimui ir Rusijai.
Julija Razumienė
2024-05-14
Visumoje, į tautines mažumas žiūriu labai palankiai, tačiau po karinės invazijos Ukrainoje rusakalbių tarpe gali būti infiltruoti 5-osios kolonos "darbuotojai", todėl manau, kad jiems turėtų būti taikoma didesnė patikra ir atranka.
Eugenijus Gentvilas
2024-05-14
Mano požiūris į tautines mažumas pozityvus. Taigi, pagarbiai žiūriu ir į rusakalbius Lietuvoje. Bet tai neturi nieko bendro su rusais, dabar sprunkančiais iš Rusijos ir apsimetančių demokratais. Taip pat neturiu jokios tolerancijos vietiniams rusams, skleidžiantiems rusiškojo šovinizmo - imperializmo idėjas.
Audronius Ažubalis
2024-05-14
Lietuvoje turime tik dvi tautines mažumas - karaimus ir totorius, kitos - tautinės bendrijos, kaip yra parašyta ir Lietuvos konstitucijoje. Jų teises, kaip ir titulinės nacijos - lietuvių, mūsų valstybėje garantuoja įstatymai. Lietuvoje nėra priimta griežtesnių veiksmų prieš rusakalbius, yra tam tikri apribojimai atvykstantiems Rusijos piliečiams.
Darius Kudirka
2024-05-14
Į tautines mažumas žiūriu pozityviai. Svarbu sudaryti tinkamas sąlygas jų integravimuisi, kad kuo daugiau piliečių būtų lojalūs valstybei, kurioje gyvena, gerbtų jos kultūrą, tradicijas.
Jūratė Mažeikytė
2024-05-14
Teigiama. Kiekviena kultūra turi vertę ir turi būti puoselėjama. Visgi savo kultūros puoselėjimas neturi virsti valstybės perėmimu, nelojalumu ir destrukcija. Veiksmai turi būti adekvatūs visuomenės grupės elgesiui, todėl kiekvienas atvejis turi būti vertuinamas individualiai. Visuotiniai ribojimai dažnai yra neveiksmingi ir netiksliniai,skatinantys neapykantą ir susipriešinimą.
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
Aš noriu, kad tautinės mažumos galėtų neprarasti savo tautinės tapatybės ir tuo pačiu integruotųsi į Lietuvos visuomenę. Dažnai toks teiginys tampa dilema. Sprendžiant dilemas aš gan konservatyviai stočiau Lietuvos pusėn. Tačiau tokios tradicijos kaip "žydukai" Užgavėnių metu mano nuomone yra vertos išnykti. Aš stočiau į pozityvių, gėrį nešančių tradicijų išlaikymą: dauguma katalikiškų ir kitokių lietuviškų tradicijų yra būtent tokios. Nepriimčiau jokių imperatyvių tradicijų iš kitataučių, jeigu jos būtų primetamos lietuviams.
Aš neturiu jokio kokybinio skirstymo pagal tautas ar kalbas. Griežtesni veiksmai turi būti vykdomi tik atsižvelgiant į grėsmės pobūdį. Vėlgi būtina suprasti kokias pasekmes tie griežtesni veiksmai keltų. Todėl svarbu būtų ne tik juos priimti bet ir reguliariai tikrinti kokia jų įtaka ir jeigu reikia - koreguoti veiksmus.
Vijutė Mickuvienė
2024-05-14
Jei rusakalbis žmogus gyvena Lietuvoje, moka lietuvių kalbą. Sąžiningai moka mokesčius, prieš karą Ukrainoje - turėtų turėti tas pačias teises , kaip ir Lietuvos piliečiai. Kitu atveju, jam geriau gyventi ten, kur nori, bet ne Lietuvoje.
Darius Ulickas
2024-05-14
Teigiamas. Ne.
Žilvinas Tratas
2024-05-14
Sveiki, ačiū už klausimą.
Esu prieš nelegalią imigraciją ir už griežtą imigracijos kontrolę. Kas liečia jau esamas tautines mažumas Europoje, manau, kad jos privalo integruotis, išmokti valstybinę kalbą, laikytis vietos įstatymų ir tradicijų. To nevykdant, pasisakau už teisės gyventi ES panaikinimą.
Liudas Mažylis
2024-05-14
Manau, kad labiausiai siektina būtų tautines mažumas tinkamu būdu integruoti. "Rusakalbiai" nėra konkreti sąvoka, pavyzdžiui Lietuvoje nuo seno gyvena daug tautinių grupių atstovų, kurie kalba rusiškai. Daugelis pabėgelių iš Ukrainos taip pat kalba rusiškai. Rusiškai kalba ir nemažai ekonominių imigrantų. Pritariu griežtesniems veiksmams prieš asmenis, galimai Kremliaus siųstus į Lietuvą vykdyti destruktyvios veiklos.
Andrius Kubilius
2024-05-14
Jei trumpai - nemanau.
Nes grėsmė kyla ne iš kalbos, kuria kalba asmuo - juk net ir Ukrainos pusėje prieš putino agresiją kovoja daug karių, kurių gimtoji kalba rusų, bet kurie nenori "rusų pasaulio" atėjimo. Kita vertus, Sakartvelo pavyzdys rodo, jog "rusų pasaulį" gali atvesti ir ne rusakalbiai. O ir Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvavo bent keli atvirai prorusiški kandidatai.
Todėl manau, kad taikyti sankcijas ir imtis kitų veiksmų prieš asmenis ar organizacijas reikia ne gimtosios kalbos, o jų ryšių su kremliumi pagrindu.
Vytautas Mitalas
2024-05-14
Tautinės mažumos turi būti ginamos ir gerbiamos tiek pagal Lietuvos, tiek tarptautines sutartis. Rusakalbiai yra labai plati sąvoka, apimanti tiek rusakalbius jau seniai gyvenančius Lietuvoje ir esančius Lietuvos piliečiais, tiek naujai atvykusius ar atvykstančius ne Lietuvos piliečius. Apskritai turime didesnį dėmesį skirti tautinių mažumų integracijai į švietimo, darbo rinkos sistemas Lietuvoje, o naujai atvykstančius imigrantus iš trečiųjų šalių vertinti atsižvelgiant taip pat ir į nacionalinio saugumo grėsmes. Tačiau niekas negali būti pagrindu diskriminacijai ar žmogaus teisių pažeidinėjimams.
Kęstutis Skrebys
2024-05-14
Tautinės mažumos praturtina visuomenę. Nemanau, kad įstatymai Europoje prieš rusakalbius turėtų būti griežtinami.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-14
Manau, jog būtina būtina išsaugoti tautinių mažumų kultūrą, kalbą, užtikrinti jų teises. Nemanau, kad ES reikėtų kokių nors veiksmų prieš rusakalbius. O Lietuvoje diskutuojama kaip pagerinti rusakalbių integraciją į visuomenę tobulinant švietimo sistemą. Manau, kad bus rasti visiems priimtini sprendimai.
Gintaras Kasputis
2024-05-14
Ne nemanau. Tolerantiškos. Ne kalba nulemia žmogaus elgseną ir pagarbą valstybei. Prieš valstybę veikiančius piliečius turėtų kontroliuoti, valstybių tam sukurtos priešiškai veikiančių asmenų, identifikavimo ir priežiūros institucijos.
Rimvydas Dobkevičius
2024-05-14
Teigiamai žiūriu TIK į tas tautines mažumas, kurios savanoriškai integruojasi priimančioje šalyje. Savo pastangomis ir lėšomis tautinės mažumos atstovas privalo išmokti susikalbėti vietine kalba per pirmus atvykimo metus. Taip, manau, kad Europoje turėtų būti sugriežtinti veiksmai prieš rusakalbius, atliekant žvalgybos tarnybų kontrolę jų atžvilgiu. Lietuvoje ir Europoje jau vyksta rusijos agentų teroristiniai veiksmai ir žudymai. Reikia sustabdyti rusiškų mokyklų finansavimą iš Lietuvos biudžeto (kad savo lėšomis negamintume "penktosios kolonos", rusiškos propagandos klausytojų ir vykdytojų). Kiek lietuviškų mokyklų rusijoje finansuojama iš rusijos biudžeto?
Rimvydas Dobkevičius
2024-05-14
Teigiamai žiūriu TIK į tas tautines mažumas, kurios savanoriškai integruojasi priimančioje šalyje. Savo pastangomis ir lėšomis tautinės mažumos atstovas privalo išmokti susikalbėti vietine kalba per pirmus atvykimo metus. Taip, manau, kad Europoje turėtų būti sugriežtinti veiksmai prieš rusakalbius, atliekant žvalgybos tarnybų kontrolę jų atžvilgiu. Lietuvoje ir Europoje jau vyksta rusijos agentų teroristiniai veiksmai ir žudymai. Reikia sustabdyti rusiškų mokyklų finansavimą iš Lietuvos biudžeto (kad savo lėšomis negamintume "penktosios kolonos", rusiškos propagandos klausytojų ir vykdytojų). Kiek lietuviškų mokyklų rusijoje finansuojama iš rusijos biudžeto?
Artur Truš
2024-05-14
Kiekviena šalis turi turėti savo taisykles šiuo klausimu, nes Europoje situacija labai skirtinga. Vienareikšmiško atsakymo nėra, todėl reikia dialogo.
Lietuvoje yra daugiau nei 200 000 gyventojų, kurie priskiriami tautinėms mažumoms. Po 50 metų okupacijos turime daug kitataučių, kurie kalba rusiškai, lenkiškai. Mūsų valstybė veikia gerai ir gali būti geras pavyzdys Europai. Mažėja tautinių mažumų mokyklų skaičius – tai natūralus procesas, kuris turi tęstis nuosekliai.
Lietuvoje Šiandien daugėja šeimų, kurios perveda vaikus į lietuviškas mokyklas anksčiau nei po 8 klasės. Tai rodo natūralų kitakalbių mokyklų mažėjimą. Staigus visų mažumų mokyklų uždarymas kurstytų nesantaiką ir skatintų Rusijos propagandą.
Nuoseklus dialogas ir palankios sąlygos tautinių mažumų integracijai yra būtini, nepažeidžiant niekieno teisių.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Pradėkime nuo kito galo- įtakotukai, ypač konservatorių, privalo nuostoti viešai internetuose keiktis rusiškai. Tada atsisakykime mokyklose rusų kalbos kaip antrosios.
Bronis Ropė
2024-05-14
Manau, jog turime sugyventi su tautinėmis mažomis ir siekti, jog pastarosios sėkmingai integruotųsi – gerai mokėtų mūsų valstybinę kalbą, todėl gerokai lengviau įsilietų į darbo rinką, mokytųsi lietuviškose švietimo įstaigose ar gautų gerokai labiau apmokamus darbus.
Europos Sąjunga ir Lietuva neturėtų sudaryti sąlygų lygiagrečiai formuotis rusakalbei visuomenei, kuri ne tik nesieks integracijos, bet ir bus priešiškai nusiteikusi. Tokia visuomenė gali susiformuoti, jei leisime atvykusiems iš Rusijos migrantams gyventi, dirbti ir auginti vaikus vien rusų kalba, tačiau nereikalausime mokytis ir naudoti šalies valstybinę kalbą.
Rasa Kiūdytė
2024-05-14
Europos Sąjunga (ES) turi siekti išsaugoti kultūrų įvairovę. Nors valstybės pareiga yra išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, tačiau tautinių mažumų bendrijoms priklausantys piliečiai turi turėti teises puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Tautinės bendrijos yra ir turi likti integrali Lietuvos pilietinės visuomenės dalis.
Liuda Pociūnienė
2024-05-14
Kalba neturėtų būti kriterijus. Kriterijus galėtų būti tik asmens vienaip ar kitaip reiškiama pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą, lojalumas ES vertybėms ir interesams ir panašūs dalykai, nekalbant jau apie sąmoningą dalyvavimą hibridinėse atakose.
Renata Sobieska
2024-05-14
Manau tikslinga atskirti rusus kaip tautinę mažumą nuo žmonių palaikančių Rusijos politinį režimą. Tikrai ne visi rusai palaiko Rusijos karinius veiksmus, ir rusų tautos padėties griežtinimą Europoje laikau diskriminuojančiu. Visa tauta nėra kalta dėl diktatoriaus nusikaltimų.
Artūras Žukauskas
2024-05-14
Žmonių įvairovė, jų kitoniškumo gerbimas yra svarbus pažangos veiksnys. Tautinės mažumos, kurios yra integruotos į valstybės gyvenimą, yra didelis valstybės turtas. Tačiau migracijos sparta neturėtų būti didesnė nei integracijos procesų, tarp jų -- grėsmių nacionaliniam saugumui suvaldymo, sparta. Kita vertus, dėl istorinių aplinkybių Lietuvoje išlieka neproporcingai didelė rusų kalbos ir rusų kultūros įtaka, kurią reikėtų mažinti diversifikuojant švietimą kitų kalbų ir kultūrų naudai.
Marius Kundrotas
2024-05-14
Istorinės tautinės mažumos yra Lietuvos kultūros ir visuomenės dalis ir turtas. Jei kalbėtume buitiškai, tautinės mažumos - tarsi druska sriuboje. Kai jos mažai - skanu, kai jos perteklius, sriubą tenka išversti. Jokia valstybė nėra guminė, o itin gausių kitataučių masių antplūdis baigiasi vietinių tautų sunaikinimu, nuo pat Romos imperijos laikų. Nemanau, kad rusakalbiai yra geresni ar blogesni už kitomis kalbomis kalbančius mažumų atstovus, bet politinį lojalumą tikrinti prasminga ir būtina. Kitaip galime greitai sulaukti Rusų pasaulio ir be karo. Na ir žinoma - būtinos ir kiekybinės kvotos. Jau dabar Lietuvoje atvykėlių pakanka, o daugelyje Europos šalių - ir akivaizdžiai per daug.
Vytautas Lamauskas
2024-05-14
Mano įsitikinimu, tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungos valstybėms būtina ne skaldanti, o vienijanti politika. Ir tai neturėtų būti tik kalbomis ir lozungais paremtas veikimas. Griežtinant veiksmus prieš tautines mažumas mes sulauksime tik dar didesnės atskirties ir nepasitikėjimo valstybe, kurioje tautinės mažumos gyvena. Manau, kad švietimas, aktyvesnis įtraukimas į viešąjį valstybės gyvenimą ir jų kultūros puoselėjimas yra raktas į tai, kad tautinės mažumos toje valstybėje, kurioje jie gyvena jaustųsi pilnaverčiais ir lygiaverčiais piliečiais bei gerbtų ir gintų tos valstybės vertybes.
Waldemar Urban
2024-05-14
Mano manymu visos bendrijos šalys turi užtikrinti tautinių mažumų teises. Kalbant apie Lietuvą neturėtume varžyti ar kaip nors dirbtinai griežtinti mūsų piliečių, kurie čia gimę ir daugelį metų gyvena, teises.
Emilija Švobaitė
2024-05-14
Tautinės mažumos yra integrali ES visuomenių dalis. Turi būti dedamos pastangos jų apsaugai ir atskirties mažinimui. Jokie mėginimai atsisakyti diskriminacijos tautybės pagrindu draudimo negali būti toleruojami. Pažymėtina, kad ir Lietuvos įstatymuose nėra prieš rusakalbius įtvirtintų nuostatų, nors ir taikomi atvykimo ribijomai Rusijos piliečiams. Pasisakyčiau už sankcijas režimo bendrininkams, didesnę sankcijų įgyvendinimo kontrolę, įskaitant fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę, bet jokiu būdu ne asmenų teisių ribojimus taikomus išimtinai pagal tautybę ar kalbą.
Edita Rudelienė
2024-05-14
Turėjau privilegiją gimti, augti ir gyventi daugiakultūrėje aplinkoje, daugiatautiniame mieste – Trakuose. Mano pačios tėtis turi lenkiškų šaknų, tačiau tai jam ir mano visai plačiai šeimai netrukdė puoselėti lietuviškos kultūros, mylėti mūsų valstybę. Priešingai daugiakultūriškumą visuomet mačiau kaip galimybę pažinti, išmokti, dalintis, o ne problemizuoti ir skaldyti žmones. Viskas priklauso nuo žmogaus nusiteikimo.
Pati kalba taip pat nėra grėsmė, tai – komunikacijos galimybė. Griežtesni veiksmai turėtų būti taikomi antivalstybiniam veikimui, tiems kurie palaiko agresorių, yra nedraugiški mūsų valstybei ir nesvarbu kokia kalba tai daro.
Artūras Zuokas
2024-05-14
Stengiuosi nevartoti žodžio ,,tautinės mažumos'', man labiau priimtinas tautinės bendrijos, kurios yra kiekvienos šalies kūrybingumo ir įvairovės šaltinis. Į visas tautines bendrijas žiūriu vienodai, kaip žmones ir piliečius, kurie turi gerbti šalį, kurioje gyveną, vietos kalbą ir tradicijas. Man nepriimtina, kai atvykę į šalį kitų šalių piliečiai reikalauja daugiau teisių ar nori primesti savo kultūrines ar religines tradicijas vietos gyventojams. Prieš rusakalbius Lietuvos piliečius nėra ir negali būti jokių ,,griežtesnių veiksmų''. Visi piliečiai lygūs! Tai tik kai kurių politikų neatsakingi pareiškimai. Kita tema, ne Lietuvos piliečiai, o norintys atvykti į Lietuvą gyventi ar dirbti. Čia turime teisę vertinti, ką ir kaip kviečiame į savo svečius.
Nijolė Dirginčienė
2024-05-14
Tautinių mažumų galime rasti visose ES šalyse, tačiau manau, kad būtina juos integruoti į tų šalių gyvenimą aktyviau. Jie turi mokėti tos šalies, kurioje gyvena kalbą, žinoti istoriją ir kultūrą.
Tomas Baranauskas
2024-05-14
Nereikėtų išskirti būtent „rusakalbių”. Bet yra skirtumas tarp piliečių ir ne piliečių. Kiekvieno piliečio teisė ir pareiga - kalbėti valstybine savo šalies kalba. Valstybė turi užtikrinti, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę gerai išmokti valstybinę kalbą. Kalbant apie asmenis, kurie nėra piliečiai, turi būti griežtai reikalaujama, kad bet kokia imigracija būtų legali. Neturi būti jokio nuolaidžiavimo ar lengvatų nelegaliems migrantams. Taip pat turi būti griežčiau ribojamas darbo jėgos įvežimas, nes tai kelia grėsmę vietinių žmonių atlyginimų lygiui ir, esant masinei imigracijai, tautinei gyventojų sudėčiai.
Marius Parčiauskas
2024-05-14
Tautinės mažumos turi būti integruojamos į visuomenę, joms galioti visos vienodos taisyklės kaip ir titulinei tautai. Kaip ir Vakaruose, kitakalbes mokyklas ar viešuosius ženklus gali turėti nebent tik tos etninės grupės, kurios neturi savo valstybės (pvz., valai Jungtinėje Karalystėje ar lapiai Suomijoje). Tautinių bendrijų atstovai turi teisę vartoti savo kalbą ir kultūrą visuomeniniais pagrindais, tačiau visur Vakaruose įprastas ugdymas tik valstybine kalba tam niekaip netrukdo.
Raimundas Markauskas
2024-05-14
Rusų kalba nėra kalta dėl karo
Petras Auštrevičius
2024-05-14
Tautinės bendrijos )ne mažumos) reikalauja papildomo dėmesio ir pastangų integruoti į politinį, kultūrinį gyvenimą. Ne viskas padaryta iki galo šioje srityje. Tai yoač liečia vyresnes kartas. Piliečių lojalumas Konstitucijai privalo išlikti aukštas.
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-14
Lietuvoje yra ne tik rusakalbių
Yra ir etnografijos tultūros tautinų mažumų.
Edmundas Kvederis
2024-05-14
Tautines mažumas gerbiu, nes žmonės negali pasirinkti kur gimti ir dėl to kentėti. Rusakalbių atvejis išskirtinis, nes ši tauta ir jos vadovai nutarė naikinti kitas tautas dėl savo sukurtų interesų. Kol rusija naikina Ukrainą, pasmerkimas ir tam tikri veiksmai privalo būti. Jei ES šalyje gyvenantis rusakalbis palaiko rusijos pradėtą karą tai nėra normalu.
Birutė Andruškaitė
2024-05-14
Visuomenės požiūris į tautines mažumas turėtų būti grindžiamas pagrindiniais žmogaus teisių principais, tokiais kaip lygybė ir nediskriminacija. Lietuvoje mes taikome aukštesnius saugumo standartus būtent tų šalių, kurios kelia grėsmę Lietuvos ir Europos saugumui piliečių imigracijai, tad ir Europoje visos priemonės turi būti įgyvendinamos laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų bei teisinės valstybės principų. Mano asmeninis požiūris į tautines mažumas yra teigiamas, skirtingų kultūrų ir tautų asimiliacija atneša vertės ne tik kultūriškai bet ir ekonomiškai.
Evelina Kamandulytė
2024-05-14
Kalbėjimas rusų kalba nėra žmogaus nuosprendis. Buvimas tautinės mažumos dalimi nėra nuosprendis.
Visi nusipelnome pagarbos, nebūti aplipdomam etikečių dėl kalbos, spalvos ar ko kito. Jeigu Lietuvoje 30-40-50 metų gyvenantis rusakalbis žmogus iki šiol neišmoko lietuviškai, turime paklausti „kodėl?“. Ar padarėme viską, kad tokie žmonės integruotųsi ir jaustųsi esą visuomenės dalimi? Žmonės radikalizuojasi ir kai jaučia neteisybę, neužtikrintumą, stokoja raštingumo.
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-14
Lietuvoje yra ne tik rusakalbių.
Yra ir etno kultūrinių tautinių mažumų.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-14
Nereikia painioti tautinių mažumų su naujaisiais imigrantais. Tautinės mažumos - tai Lietuvos piliečiai, kurie myli Lietuvą (na, gal kai kurie ir pakeiksnoja, kaip ir lietuviai), dirba Lietuvos naudai, tiktai laiko save ne lietuviais, o rusais, baltarusiais ar kitos tautos atstovais, todėl švenčia kitokias šventes nei lietuviai, puoselėja kitokias tradicijas, vadinasi kitokiais vardais. Lietuvoje, kaip sakote, "veiksmų" imamasi prieš Rusijos piliečius, kurie save laiko ne politinės Lietuvos tautos, o politinės Rusijos tautos dalimi.
Ar šie klausimai turėtų būti labiau reglamentuojami Europos lygiu? Ne. Europos stiprybė - jos įvairovėje, todėl kiekviena šalis turi spręsti savarankiškai, kaip reguliuoti imigracijos srautus.
Vytautas Grubliauskas
2024-05-14
Tokių sprendimų teisė ir galimų sprendimų spektras - kiekvienos ES valstybės - narės teisė. Skirtingos situacijos, skirtingos bendruomenės, tad ir sprendimai gal ir turi būti adekvatūs konkrečiai situacijai konkrečioje valstybėje.
Raivydas Rakauskas
2024-05-14
Tautinių mažumų teisės, neabejotinai, turi būti užtikrinamos. Žmogaus negalima diskriminuoti dėl to, kokia yra gimtoji jo kalba. Visgi, tautinių mažumų teisių apsauga neprieštarauja lūkesčiui šių mažumų atstovams išmokti tą kalbą, kuria yra kalbama valstybėje ir integruotis kitais būdais.
Almantas Stankūnas
2024-05-14
Tautinės mažumos turi pilnai integruotis į valstybę. Tam būtina naikinti tautinių mažumų mokyklas, kuriose mokama nevalstybine kalba. Taip elgiasi Latvija ir Estija ir tokių mokyklų nėra absoliučioje daugumoje ES šalių. Lietuva turėtų stipriai sumažinti imigrantų iš Rusijos, Baltarusijos ir Vidurinės Azijos šalių skaičių, nes dabar esantis jų skaičius kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. ES neturėtų kištis ir kaip nors reguliuoti ES narių sprendimų, kurie yra svarbūs nacionalinio saugumo požiūriu. Netoleruotini bet kokie uždari tautinių mažumų getai valstybių viduje.
Saulius Arlauskas
2024-05-14
Reikia myleti artima. Visi yra Dievo vaikai. Rasizmas nera Europa.
Žydrūnas Savickas
2024-05-15
Negalima nei prieš jokią tautinę mažumą imtis kažkokių griežtesnių veiksmų, nes visi žmonės yra lygus nepaisant rasės, tautybės ar lyties.
Lina Simokaitienė
2024-05-15
Nemanau, kad priimami sprendimai turėtų būti daromi kalbos išskyrimo principu.
Rasa Budbergytė
2024-05-15
Visas tautines mažumas gerbiu. Ir rusakalbius taip pat.
Austėja Jonaitytė
2024-05-15
Tautines mažumas reikia gerbti kaip ir bet kuriuos kitus žmones. Jei žmogus yra rusakalbis, tai nereiškia, jog jis yra blogas. Rusų kalba juk savaime nėra priešas. Reiktų atsižvelgti į žmogaus komunikaciją, ką jis transliuoja kalbėdamas. Jei tai “putinizmą” propaguojančios ar sovietmetį garbinančios žinutės ir pan. - vienareikšmiškai tą reikėtų drausti ir imtis griežtų veiksmų.
Vilma Sabaliauskienė
2024-05-15
Tautinės mažumos turi savo konstitucines teises, tačiau jomis, žinoma, turi naudotis teisėtai. Manau, kad vien tik kalbėjimas rusų kalba nėra kriterijus.
Asta Kubilienė
2024-05-15
Nemanau, kad kas nors turėtų būti persekiojamas dėl savo kalbos, pažiūrų ar tautybės. Tautinės mažumos yra visose valstybėse, daugelyje pasaulio vietų lietuviai yra tokia mažuma, visgi turėtume daryti viską, kad lietuviai nebūtų mažuma Lietuvoje.
Erikas Černauskas
2024-05-16
Visų pirma kas yra tautinė mažuma ?
Kokie griežti įstatymai priimti Lietuvoje prieš rusakalbius ? Kaip galima kalbėti apie tai ko nėra ?
Erikas Černauskas
2024-05-16
Visų pirma kas yra tautinė mažuma ?
Kokie griežti įstatymai priimti Lietuvoje prieš rusakalbius ? Kaip galima kalbėti apie tai ko nėra ?
Julius Sabatauskas
2024-05-16
Kiek žinau, Lietuvoje nėra kol kas jokių apribojimų rusakalbiams. Prašau nepainioti su Rusijos piliečiais. Šiandien mes neturim Tautinių mažumų įstatymo. Jis būtinai reikalingas. Dabar Vyriausybė rengia projektą, tačiau parengtasis variantas nevisiškai atitinka Tautinių mažumų apsaugos konvencijos nuostatų. Manau, kad turime laikytuis šios konvencijos nustatytų normų.
Tomas Senūta
2024-05-16
Visų tautų žmonės yra tokie pat žmonės kaip ir aš. Man nepatinka pati idėja, kad kas nors turi būti mažumomis. Visi mes turime kokių nors interesų, kurie gali būti neįdomūs daugumai kitų, pagal juos galime priskirti ir save kokioms nors mažumoms. Tačiau kiekvienoje valstybėje pirmiausia svarbu yra tai, kas sieja. Todėl visos tos mažumos turi būti kuo labiau integruotos ir asimiliuotos, jokiu būdu nepaliktos gyventi savuose kultūriniuose-ekonominiuose-socialiniuose getuose.
Nežinau kokie griežtesni veiksmai prieš rusakalbius yra priimami Lietuvoje. Problema primena istorijas, kai į Europą nevaržomai plūdo musulmonų imigrantai. Tarp jų atsirado daug islamo teroristų, galų gale daug tokių išaugo ir pačiuose tų šalių musulmoniškuose getuose. Dabar su rusakalbiais nevaržomai plūsta ir Rusijos bei pan. spec. tarnybų agentai. Todėl reikia stengtis, kad jie plūstų varžomai, juos atidžiau tikrinti ir imtis geresnių politikų dėl jau susikūrusių rusakalbių bendruomenių integravimo.
Miroslav Voitiulevič
2024-05-16
Esu už visų tautų saugumą, lygybę ir toleranciją.
Rasa Juknevičienė
2024-05-17
Manau, kad ydinga apskritai vartoti terminą rusakalbiai ir Lietuvoje nėra griežtesnių veiksmų prieš juos. Lietuvoje veikia rusiškos mokyklos, į rusus žiūrima kaip į visus kitus užsieniečius. Didžiuojuosi, kad Lietuva remia prieš Putino režimą kovojančius rusus.
Andrius Bagdonas
2024-05-18
Bet kokie veiksmai prieš tautines bendrijas turi būti labai atsargūs, kad nepažeistų žmogaus teisių ir nediskriminuotų asmenų dėl jų tautybės ar kalbos. Griežtesni veiksmai gali būti taikomi tik esant aiškioms saugumo grėsmėms ir turėtų būti proporcingi bei teisėti.
Remigijus Šimašius
2024-05-18
Atsakau į pirmąją klausimo dalį (nes antroje klausimo dalyje glūdi neteisinga prielaida): mano požiūris labai teigimas, ir tai esu iliustravęs savo praktiniais sprendimais diebant ministru bei meru.
Marijus Čekavičius
2024-05-19
Kiekviena tauta turi praeitį, dabartį ir ateitį.
Lietuvoje turi būt sugrąžinta tautybė ž e m a i či a m s!!
Įteisintas kalbos vartojimas.
Kitakalbiams Lietuvoje privalu mokintis lietuvių kalbos, tam sudaryti sąlygas.
Vilija Aleknaitė Abramikienė
2024-05-19
Ne prieš rusakalbius, bet prieš Putino šalininkus, šovinistus ir imperialistus. Na, jau nekalbant apie šnipus ;)
Tomas Gulbinas
2024-05-19
Tautinės mažumos yra ginamos tarptautinių sutarčių, Konstitucijos ir įstatymų. Tautinių mažumų atstovai turi visas tas pačias žmogaus teises kaip ir daugumos atstovai. Be to, tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi grupinę teisę vartoti savo kalbą, puoselėti savo kultūrą ir išpažinti religiją.
Negaliu atsakyti į antrą klausimą, nes nesuprantu, apie kokius veiksmus Lietuvoje kalbama.
Audronė Balnionienė
2024-05-20
Mano pažiūros yra Į Žmogų, o ne į tai kokia kalba jis kalba. Svarbu Kaip jis elgiasi šalies, kurioje gyvena bendrapiliečių atžvilgiu. Faktas ,gyvenant šalyje privaloma mokėti jos kalbą ir gerbti jos tradicijas, sprendimus, bei vystymosi kryptis.
Daiva Prekevičienė
2024-05-20
Tautinės mažumos turi jaustis lygiaverčiais piliečiais, tačiau mokėti valstybinę kalbą, šalyje, kurioje gyveni yra privalu.
Tomas Tomilinas
2024-05-20
Lietuvoje nėra ir negali būti jokių veiksmų prieš rusakalbius. Tautines mažumas gina Lietuvos ir Europos įstatymai ir konvencijos. Laikini ribojimai įvedami Rusijos pilietybę turintiems asmenims, o ne visiems rusakalbiams. Lietuva ir visa ES deda visas pastangas, kad stiprėtų demokratinės vertybes ginanti Rusijos pilietinė visuomenė, jos atstovai šiuo metu gali veikti tik už Rusijos ribų, nes Rusijoje yra persekiojami.
Ruslanas Baranovas
2024-05-20
Visų pirma, tai nežinau apie kokius griežtesnius veiksmus prieš rusakalbius kalbate. O tautinės mažumos praturtina valstybes, kuriose jos gyvena. Konkrečiai Lietuvoje mes vis dar esame joms daug skolingi. Aš gana jaunas, dirbdamas Vilniaus rajone dažnai išgirstu įdomių istorijų. Nežinau ar žinote, bet nepriklausomybės pradžioje spaudoje būdavo straipsnių, kad jokių lenkų Lietuvoje nėra, tai tik nutautėję lietuviai, kuriuos reikia "atitautinti". Tie žmonės vis dar tai prisimena. Kartais iškilus tautinių mažumų klausimams prisiskaitau tokių dalykų, kad sunku ir įsivaizduoti kaip jaustis tai skaitantiems tautinių mažumų atstovams. Tad pradžiai reikia daug daug geros valios ir sėsti spręsti konkrečias problemas, kad visas senas nuoskaudas galėtume išgyventi.
Daiva Jakubonienė
2024-05-20
Manau, kad tautinės mažumos, kokios tautybės jos bebūtų, turėtų būti lojalios tai valstybei, kurioje gyvena, nes būdamos nelojalios jos kelia grėsmę valstybės saugumui ir teritoriniam vientisumui. Priešiškų Lietuvai šalių (Šiuo metu ypač Rusijos ir Baltarusijos) piliečiai turėtų būti įleidžiami į Lietuvą tik įsitikinus, kad jie tokios grėsmės nekelia.
Sigitas Karbauskas
2024-05-21
Požiūris tolerantiškas ir pagarbus, bet griežtesnių veiksmų nepalaikau.
Bronius Markauskas
2024-05-21
Sveiki, valstybė turi gerbti tautinių mažumų teises, tačiau ir mažumos turi integruotis į tos valstybės, kurioje gyveną socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą. Bet, kai rusija sukėlė karą Ukrainoje, mano nuomone, rusijos ir baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomi griežtesni reikalavimai ir kontrolė, pavyzdžiui, patenkant į ES šalis, kad jie nebūtų išnaudojami propagandos ar kitais tikslais.
Paulius Saudargas
2024-05-22
Teigiamai žiūriu į tautines mažumas, džiaugiuosi, kad įvairios tautų grupės yra priimamos lietuvių ir geba prisitaikyti bei įsilieti į mūsų visuomenę. Kalbant apie Rusijos ir Baltarusijos piliečius, svarbu atkreipti dėmesį į dabartinę geopolitinę situaciją ir atsargiai vertinti didesnius šių piliečių imigracijos kiekius. Dalis rusakalbių priešiškų valstybių gali būti išnaudojami dezinformacijai skleisti ir skatinti visuomenės susipriešinimą.
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Tautinės mažumos yra nepaprastai vertingas turtas valstybėms, kuriose jos gyvena. Jos praturtina visuomenę savo unikalia kultūra, tradicijomis, kalbomis ir pažiūromis. Įvairovė skatina toleranciją, supratimą ir kūrybiškumą, o tai yra gyvybiškai svarbūs elementai bet kuriai klestinčiai visuomenei.
Turėtume skatinti integraciją, kuri leidžia tautinėms mažumoms išlaikyti savo unikalumą ir kartu jaustis visaverčiais visuomenės nariais, gebėtų bendrauti valstybine kalba.
Svarbu pabrėžti, kad integracija ir asimiliacija nėra tas pats. Integracija reiškia, kad žmonės iš skirtingų kultūrų gali gyventi kartu taikiai ir harmoningai, gerbdami vieni kitų skirtumus. Tuo tarpu asimiliacija reiškia, kad žmonės iš tautinių mažumų yra verčiami atsisakyti savo tapatybės ir kultūros, kad atitiktų dominuojančią visuomenę. Asimiliacija gali sukelti daug žalos, nes ji pakerta tautinės mažumos identitetą ir pažeidžia jos teisę į saviraišką.
Sigitas Kancevyčius
2024-05-23
Į tautines mažumas žiūriu palankiai, tačiau jos turi būti lojalios šalies į kurią atvyko vertybėms. Manau, kad vien tai jog žmogus yra rusakalbis, jam turi būti taikomi griežtesni veiksmai.
Virginijus Sinkevičius
2024-05-24
Manau, kad prezidento rinkimai parodė, jog paversti tautines mažumas politinio bizūno taikiniu - yra pati geriausia dovana Kremliui. Apskritai jau vien klausime slypi tam tikra problema. Kaip mes galime kalbos pagrindu identifikuoti visuomenės grupes, kurioms taikome griežtesnius veiksmus?
Tuo pačiu turėtume paklausti ko mes tikimės iš Šalčininkų ar Visagino, kai valstybės vadovai nelabai yra linkę ten lankytis, atsivertus spaudą ar žinias jie girdi pasvarstymus, ką su jais reikėtų “padaryti”, tarsi jie būtų objektai kažkokie. Ko mes siekiame - ar jas dar labiau izoliuoti, ar integruoti?
Aš į kiekvieną Lietuvos pilietį žiūriu labai paprastai - jis yra toks pat, kaip ir visi kiti, nepriklausomai nuo savo nuomonių. Nusikaltėlius nusikaltėliais daro ne požiūriai ir nuomonės, o nusikaltimai. Požiūriai yra keistini ir tą geriausiai daro aktyvus dėmesys, diskusijos, pokalbiai, konkretūs projektai.
Artūras Orlauskas
2024-05-25
Jūsų klausimas yra diskiminacinis. Ukrainiečiai, baltarusiai, lietuviai, vietiniai lenkai ir tt. taip pat yra rusakalbiai. Išskirti vieną kalbą ar tautybę ir ja diskriminuoti yra žmogaus teisių pažeidimas
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Tautinės mažumos privalo būti gerbiamos. Kremliaus režimas ir V. Putinas - nusikaltėliai, bet rusai kaip tauta negali būti už tai atsakinga. Manau, Lietuvoje jau kurį laiką sistemingai pažeidžiamos kitokią nuomonę turinčių žmonių teisės, laisvai sklinda neapykanta, o institucijos neatlieka savų funkcijų. Diskriminavimas tautiniu ar kitu pagrindu yra ir Konstitucijos pažeidimas. Todėl Lietuva tikrai negali būti pavyzdžiu kitoms valstybėms.
Julius Neviera
2024-05-25
Daugumoje Europos sąjungos šalių yra taikomi griežtesni reikalavimai tautinėms mažumoms nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, ES šalyse narėse dominuoja tik tos šalies valstybine kalba mokinančių mokyklų finansavimas. Bendrai, tautinėms mažumoms turi būti užtikrinta galimybė kalbėti savo kalba namų aplinkoje ar išlaikyti savo kultūrą, jei tautinė mažuma pilnai integruojasi į tos valstybės, kurioje gyvena pilietinę visuomenę. Tautinės mažumos neturi savo etninės valstybės, taigi, rusai nėra taurinė mažuma, tai tautinė bendrija gyvenanti Lietuvoje, ES.
O griežtesnių veiksmų reikia imtis prieš visų tautybių asmenis, tame tarpe ir rusų, kurių atvykimas ar buvimas ES kelia grėsmę šalių narių nacionaliniam saugumui ir visuomenės stabilumui.
Edita Daraškaitė
2024-05-26
Tautinių mažumų termino nevertėtų apibrėžti vien iš rusakalbių. Jei kalba linksta apie rusakalbius asmenis, visiškai nesuprantu, ką tokie asmenys veikia Lietuvoje, nesugebėję per tiek laiko išmokti bent bazinių lietuvių kalbos frazių ar esminių trumpų žodžių. Lyginant su kitais kitataučiais, kurie noriai mokosi lietuvių kalbos, rusakalbiai yra labai nepagarbūs mūsų šaliai. Kadangi Lietuva yra demokratinė valstybė, todėl kiekvienas turi teisę pasisakyti savo nuomonę. Mano pozicija yra griežtinti sąlygas asmenims, nesugebėjusiems per tiek laiko pamilti šalies vertybių, kalbos, ar parodyti pagarbos.
Agnė Bilotaitė
2024-05-27
Tautinės mažumos nuo seniausių laikų buvo neatskiriama mūsų valstybės dalis. Kartu kūrėme valstybę, kartu ją stipriname. Šiuo neramiu laikmečiu, kai Europoje vyksta karas, turime imtis visų priemonių, kad užtikrintume nacionalinį saugumą ir apsigintume nuo hibridinių atakų, kurias nuolat organizuoja Rusija ir Baltarusijos režimas. Todėl mūsų teisėsaugos institucijų pareigūnai deda visas pastangas, kad suvaldytų grėsmes, kylančias didėjant atvykstančių užsieniečių skaičiui. Tam yra numatyti algoritmai. Tačiau noriu pabrėžti, kad nė vienas užsienio šalies pilietis, iš kur jis neatvyktų, jeigu jis laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų ir prisideda prie mūsų valstybės stiprinimo, nėra ir negali būti kaip nors persekiojamas.
Rokas Garliauskas
2024-05-27
Manau, tautinės mažumos yra neatsiejama Europos įvairovės dalis, ir joms turėtų būti teikiama ypatinga dėmesį ir parama. Svarbu užtikrinti, kad visų Europos piliečių teisės ir laisvės būtų gerbiamos ir saugomos, nepriklausomai nuo jų kilmės ar kalbos.
Kalbant apie griežtesnius veiksmus prieš rusakalbius, manau, kad svarbu gerbti visų mažumų teises ir skatinti jų integraciją į visuomenę, nekreipiant dėmesio į jų kalbą ar kilmę. Tai reiškia teikti tinkamą palaikymą ir resursus, kad mažumos galėtų išsaugoti savo kultūrinę tapatybę ir kartu aktyviai dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Svarbu užtikrinti, kad Europoje būtų skatinama tolerancija, dialogas ir solidarumas tarp visų jos gyventojų, siekiant sukurti įvairią, bet vieningą bendruomenę, kurioje kiekvienas turi teisę jaustis saugus ir priimtas. Tačiau svarbu taip pat skatinti visų piliečių lojalumą Konstitucijai ir bendroms vertybėms, kurios sudaro Europos demokratijos pagrindą.
Ingrida Leunig
2024-05-28
Mano pažiūros į tautines mažumas ganėtinai pozityvios ir teigiamos jei jos nekelia neramumų tautos viduje. Akivaizdu, kad Europoje vyrauja slogi atmosfera kas liečia rusakalbius, tačiau prieš imantis bet kokių griežtesnių veiksmų, visada reikia įsivertinti visas aplikybes ir ką tuom siekiama pasiekti ir ar tai būtina.
Brigita Guobė
2024-05-28
Visos tautinės mažumos turi būti gerbiamos laikantis tarptautinės teisės ir žmogaus teisių konvencijos. Rusakalbiai gali būti, kurie jau seniai gyvena Lietuvoje ir yra jos piliečiai ir naujai atvykę. Manau, kad svarbiausia yra jų integraciją per švietimo sistemą.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-29
Visos tautinės bendrijos turi turėti lygias teises. ES niekad nepalaikys jokios diskriminacinės politikos bet kurios tautinės bendrijos ar tautinės mažumos atžvilgiu. Tai įtvirtinta ir Lisabonos sutartyje. Ir Lietuvos Konstitucijoje.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Geras požiūris. Demonizuoti rusakalbių tikrai nereikia. Lietuviškai kalbantys žmonės lygiai taip pat gali būti pavojingi, pvz, Lietuvos valstybingumui, kaip ir rusakalbiai. Užtenka pažiūrėti į kai kuriuos kandidatus į Prezidentus.
Natalja Istomina
2024-05-31
Manau, kad visos tautinės bendrijos ir bendruomenės turi vienodas teisės į egzistavimą. Manau, kad Europos Sąjungos politika turi būti grįsta pagarba kalbai ir kultūrai. Netapatinu rusų kalbos ir rusakalbių su Putino politika ir nusikaltimais.
Virginija Vingrienė
2024-06-01
Turi atžvilgiu tų asmenų, kurie yra susiję ar palaiko šalių agresorių invazinę poltiką, imperialistines nuostatas, skleidžia dezinformaciją, kursto neapykantą, ineša destrukciją ir kelią grėsmę valstybių nacionaliniam saugumui, demokratijai, piliečių laisvei. Taip
Ramutė Kavaliauskaitė
2024-06-05
Palaikau tautines mažumas, nesvarbu tai būtų rusai, lenkai, romai ar kt. Manau, kad valstybė privalo sudaryti palankias sąlygas tautinių mažumų integracijai į visuomenę, skirti didelį dėmesį valstybinės kalbos mokymui. Mokėti šalies, kurioje gyveni, kalbą turėtų būti kiekvieno žmogaus prioritetas.
Nemanau, kad teisinga yra teisti ar bausti tautybės, kalbos, rasės ar lyties pagrindu.
Lukas Savickas
2024-06-05
Kiekvieną Lietuvos pilietį vertinu vienodai, nepaisant jo nuomonių. Nusikaltėlius nusako jų veiksmai, o ne nuomonės. Svarbu aktyviai diskutuoti ir skirti ypatingą dėmesį tautinių mažumų atstovams, kurie yra geri pavyzdžiai pilietiškai mąstantiems žmonėms. Svarbu parodyti visoms tautinėms mažumoms, kad Lietuva vertina įvairovę ir priima į savo bendruomenę.
Dainius Kepenis
2024-06-06
Tautinėms mažumoms turi būti priimti vienodi reikalavimai. Vienas jų - kalbos mokėjimas toje šalyje, kurioje tos mažumos gyvena. Valstybė galėtų supaprastinti kalbos kursų tvarką, bet lietuvių kalbą turi mokėti visi - tiek rusai, tiek ukrainiečiai, tiek turkai, anglai bet kokia kita tautinė mažuma, kuri gyvena Lietuvoje.
Vytenis Jakas
2024-06-07
Tautinės mažumos turi būti saugomos, nes multikultūrinės valstybės ugdo tolerantiškesnius piliečius. Problema iškyla, kai tautinių mažumų grupės visiškai nesintegruoja į savo valstybės visuomenę - neišmoksta valstybines kalbos, nesitaiko prie valstybės papročių ar apskritai, pasiekę kritinę masę bando pakeisti valstybės tvarką į šalių iš kurių patys yra atvykę. Tokiu atveju, reikėtų imtis griežtesnių priemonių. Turime siekti balanso - jokių būdų nediskriminuoti pagal tautybę, bet laiku pastebėti ir stabdyti grėsmes kurios gali iškilti per daug tolerantiškai valstybei. Rusakalbiai šiuo metu turėtų būti po padidinamuoju stiklu - vėlgi, ne dėl tautybės, o dėl grėsmės kurią šiuo metu Rusija kelia Europai. Deja, tai reiškia, kad nepatogu bus visiems rusakalbiams, nepriklausomai nuo jų pozicijos, bet reikia suprasti, kad dėlto kalta tik Rusijos agresiją prieš Ukrainą, bei jos karinga retorika ES ir JAV atžvilgiu, o ne kažkieno tautybė.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Tautinės mažumos privalo būti visateisiai valstybių piliečiai ir būti besąlygiškai lojalios valstybei, kurios pilečiai yra. Į Europą atvykstančių rusakalbių dauguma paprastai nekeičia gimtojoje šalyje išsiugdytų šovinistinių ir antieuropinių nuostatų ir yra reali grėsmė juos priėmusių šalių nacionaliniam saugumui. Jie turi būti griežčiau kontroliuojami.
Suskleisti
Augenis Vadluga
2024-05-14
Rodyti atsakymą
Jūsų nuomone, kuris iš kandidatų JAV prezidento rinkimuose yra artimesnis Jūsų pažiūroms (socialiniais, ekonominiais, kitais klausimais, t.t.), ir kurio iš kandidatų pergalė būtų naudingesnė Europos Sąjungai?
5
0
Julius Panka
2024-05-14
Donaldas Trampas (Donald Trump).
Jūratė Zailskienė
2024-05-14
J. Baideno
Zakiras Medžidovas
2024-05-14
Biden/Obama
Erikas Pavlovičius
2024-05-14
JAV dar nepaskelbė kandidatų į Prezidentus sąrašą.
Rimantė Šalaševičiūtė
2024-05-14
Manau Europos Sąjungai naudingesnė būtų Džo Baideno pergalė.
Mantas Stulgaitis
2024-05-14
Man artimesnės Respublikonų partijos idėjos, todėl norėčiau jų delegauojamo kandidato pergalės. Tiesa, ponas Trump'as nėra labai prognozuojamas politikas, bet tikiu supranta ES interesus, ypač jei kalbame apie Kinijos keliamą ekonominę grėsmę, ar Rusijos imperialistinius interesus.
Virginijus Sinkevičius
2024-05-14
Joe Biden
Matas Maldeikis
2024-05-14
70 procentų Baideno, 30 procentų Trampo.
Julija Razumienė
2024-05-14
Demokratas Džo Baidenas
Vitalijus Gailius
2024-05-14
Gerbsiu Tautos pasirinkimą - dabartinį prezidentą ir linkiu jam sėkmės.
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-14
J. Bidenas
Algirdas Sysas
2024-05-14
Joe Biden
Eugenijus Gentvilas
2024-05-14
Iš principo man artimesni buvo respublikonai. Bet atėjus Trumpui, mane gąsdina jo radikalumas ir sąsajos su Rusija. Dabar manau, kad Lietuvai naudingesnis būtų Bidenas.
Marius Dijokas
2024-05-14
Iš šiuo metu esančių kandidatų (National Convention to select a presidential nominee - pas respublikonus bus liepos 15-18 dienomis, o pas demokratus rugpjūčio19-22) - Dean Phillips, kuriam atrodo pakanka ir politinės patirties ir ryžto, be noro tapti demokratų kandidatu. O ES būtų naudingesnė, tiek jo, tiek ir Joe Biden pergalė rinkimuose.
Rimantė Šalaševičiūtė
2024-05-14
Manau Europos Sąjungai naudingesnė būtų Džo Baideno pergalė.
Audronius Ažubalis
2024-05-14
Abiejų kandidatų nuostatos yra pataikaujančios galimiems rinkėjams, todėl šiuo metu kalbėti apie tikrąsias jų pažiūras nėra prasmės. Kandidatai pirmiausia yra palankūs JAV interesams, tačiau ES būdama viena didžiausių JAV prekybinių/investicinių partnerių yra svarbi jos verslui, todėl nė vienas iš kandidatų negalės ES ignoruoti.
Rasa Tamošiūnienė
2024-05-14
Neturiu nuomonės
Romas Karmazinas
2024-05-14
Vertinant kandidatų JAV prezidento rinkimuose įtaką Europos Sąjungai, svarbu atkreipti dėmesį į jų politikos sritis ir požiūrį į transatlantinį bendradarbiavimą. Kiekvienas kandidatas gali turėti skirtingą požiūrį į tarptautinius santykius ir prekybą, kas gali paveikti ES ir JAV santykius. Pavyzdžiui, kandidatas, kuris remia stiprų transatlantinį bendradarbiavimą ir tvirtą ES santykius su JAV, gali būti laikomas naudingesniu Europos Sąjungai. Tačiau galutinį sprendimą dėl to, kuris kandidatas yra naudingesnis, priima amerikiečiai per rinkimus.
Darius Kudirka
2024-05-14
Manau, jog dabartinio JAV prezidento Joe Biden'o deklaruojamos vertybės, politika yra artimesni Europos Sąjungai, taigi jo pergalė būtų naudingesnė.
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
Jeigu būčiau JAV pilietis balsuočiau už Bideną šį kartą. Trump'as galbūt taip pat yra padaręs ar padarytų sprendimų, kurie būtų palankūs Lietuvai ir Vakarietiškai liberaliajai demokratijai, bet jo nenuspėjamumas ir gan ryškios kompetencijos lubos mane gąsdina.
Kai kurie žmonės sako, kad Trump'as savo pasisakymais padėjo europiečiams pabusti ir skirti daugiau biudžeto gynybai, kas yra gerai. Bet manau, kad vienos kadencijos ir dabartinių jo pasisakymų jau užtenka. Dabar reikia daugiau kompetencijos ir nuoseklumo. Bet kaip iš tiesų bus - pamatysime po rinkimų.
Ramojus Girinskas
2024-05-14
Donaldas Trumpas. Apie jaudindumą spręsti galima bus tik po konkrečių darbų. JAV ir ES turi tarptautinius įsipareigojimus viena kitos atžvilgiu, todėl Prezidento noras ar nenoras nedaro lemiamos reikšmės.
Jūratė Mažeikytė
2024-05-14
Nesu nei vieno iš kandidatų šalininkė, nes vienu klausimu sutinku su vienu, kitu - su kitu, arba nesutinku su abiem, bet kaip mažesnę blogybę rinkčiausi dabartinį prezidentą Biden, nes lengviau prognozuojamas elgesys ir aiškesnės vertybės. Deja, JAV, turėdama tiek šviesių žmonių, pasirenka labai prastai ir galutiniai kandidatai tikrai nėra pavyzdiniai valstybės vadovai.
Vijutė Mickuvienė
2024-05-14
Trampo.
Žilvinas Tratas
2024-05-14
Mano įsitikinimu dabartinė JAV prezidento administracija yra suinteresuota Europos silpninimu. Todėl manau, kad D.Trump Europai yra artimesnis kandidatas. Tai įrodo ir istoriniai duomenys.
Julius Sabatauskas
2024-05-14
Artimesnis pažiūromis be abejo Joe Bidenas. Manau, kad dabartinis JAV prezidentas nekofliktuoja su ES. Su kitu asmeniu butų didesnė konfliktų, arba nesutarimų rizika.
Darius Ulickas
2024-05-14
Į klausimą bus galima atsakyti po rinkimų praėjus bent vieneriems metams.
Liudas Mažylis
2024-05-14
Europos Sąjunga privalo konstruktyviai bendrauti su bet kuriuo išrinktuoju JAV prezidentu.
Romualdas Vaitkus
2024-05-14
Man priimtinesnės yra Prezidento Joe Biden pažiūros ir jo vykdoma politika. Manau, kad ir Europos Sąjungai būtų naudingesnė šio Prezidento pergalė rinkimuose.
Vytautas Mitalas
2024-05-14
Be abejo - Joe Biden. Kito kandidato nepastovumas yra tikras galvos skausmas tiek sprendimų priėmėjams JAV, tiek partneriams Europos sąjungoje.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-14
Joe Biden
Kęstutis Skrebys
2024-05-14
Trampas
Vytis Maleckas
2024-05-14
Man pats artimiausias visada yra Išrinktasis JAV prezidentas.
Audronė Balnionienė
2024-05-14
Joe Bidenas. Pirmiausiai dėl to,kad jo pergalė būtų naudingesnė Europos Sąjungai. Čia kalba apie prezidento ir jo komandos požiūrį ekonominiais, socialiniais, bendradarbiavimo klausimais.
Rolanda Lingienė
2024-05-14
Mano nuomone, Joe Biden.
Oskaras Jankauskas
2024-05-14
Mano nuomone artimesnis ir palankesnis Lietuvai ir Europos sąjungai yra prezidentas Joe Bidenas. D.Trumpas renkasi radikalių pažiūrų rėmėjus. Man asmeniškai niekuomet nepatiko anarchija ir ekstremizmas. D.Trumpas atvirai pozicionuoja Jungtines valstijas , kaip viso pasaulio gelbėtojus ir tiesiog asmeniškai man neimponuoja ir nepatinka.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Trampas.
Artur Truš
2024-05-14
Kaip liberalus politikas ir Lietuvos Liberalų sąjūdžio narys, mano pažiūroms ir vertybėms artimesnis kandidatas būtų Joe Bidenas, nors askeniškai manau jis turėtu butu pakeistas kitu Demokratų kandidatu. Bideno politika remia laisvą rinką, žmogaus teises, socialinę lygybę ir aplinkos apsaugą. Bideno politika daug dėmesio skiria švietimui, sveikatos apsaugai ir socialinei gerovei, taip pat skatina ekonominį augimą ir inovacijas.
Kalbant apie Europos Sąjungą, jo politika remia NATO, skatina tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita, bei propaguoja laisvą prekybą. Stiprūs santykiai tarp JAV ir ES yra esminiai siekiant globalios taikos, saugumo ir ekonominio stabilumo.
Manau, kad Joe Bidenas, demonstruodamas įsipareigojimą demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms ir tvariai ekonominei politikai, yra ne tik artimesnis mano pažiūroms, bet ir naudingesnis Europos Sąjungai.
Linas Karpavičius
2024-05-14
Nors Donaldas Trampas nėra tas kandidatas kuris šimtu procentų atitinka mano pažiūras ir įsivaizdavimą koks turi būti didžios šalies prezidentas tačiau, renkantis atmetimo būdu jis yra mano favoritas. Manau jam nugalėjus, JAV padėtų stiprinti ES gynybines galias ir Ukraina sulauktų svaresnės paramos, tiek diplomatinės, tiek karinės.
Rasa Kiūdytė
2024-05-14
demokratas Džo Baidenas
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-14
Mano požiūriu dabar Lietuvai yra aktualiausias saugumo klausimas. Iš mūsų perspektyvos žiūrint, būtent Trump pareiškimai davė didžiausią impulsą Europos valstybėms susirūpinti gynybos klausimais. Kitu laikotarpiu rinkčiausi kitus prioritetus.
Liuda Pociūnienė
2024-05-14
Gaila, kad N. Haley nelaimėėjo preliminarių respublikonų rinkimų. Palankesnis Europai kandidatas, žinoma, J. Biden'as
Marius Kundrotas
2024-05-14
Nelengvas, bet geras ir svarbus klausimas. Man būtų sunku gyventi JAV su jų dvipartine sistema. Ekonominiais ir ekologiniais klausimais esu arčiau demokratų, moraliniais ir kultūriniais klausimais - arčiau respublikonų. Kadangi pastarieji klausimai man atrodo svarbesni, galbūt, sukandęs dantis, balsuočiau už respublikonų kandidatą. Nors norėčiau, kad jis būtų panašesnis į Reiganą ar bent Bušą Jaunesnįjį, nei į Trampą, turiu pripažinti, kad pastarasis turi sveiko avantiūrizmo, kurio labai trūksta Baidenui. Jei Trampas nuspręs rimtai pasipriešinti Putinui, Trampas tai ir padarys. O mes - Europa - turime jam padėti taip apsispręsti.
Waldemar Urban
2024-05-14
Svarbiausia yra legitimus ir skaidrus Amerikos gyventojų pasirinkimas. O kas bebūtų tiek Lietuvai, tiek ES didesnio skirtumo nebus, kadangi prezidento postas yra ne vieno asmens postas, o yra institucija, kuri turi nuoseklią ir aiškią politiką svarbiausiais klausimais.
Artūras Žukauskas
2024-05-14
Europos sąjunga turi ieškoti galimybių dirbti su bet kuriuo JAV prezidentu tol, kol JAV išlieka pagrindiniu demokratijos ramsčiu pasaulyje. Kita vertus, vienus iš labiausiai mums rūpimų Europos ir JAV bendradarbiavimo aspektų -- saugumo klausimus labai stipriai įtakoja JAV "giluminė valstybė" (deep state), kuri nedaug kinta, kintant politinei konjunktūrai. Manau, reikėtų stengtis geriau suprasti amerikiečius, plėtoti tarpasmeninius kontaktus ir nevaidinti šventesnių už juos.
Emilija Švobaitė
2024-05-14
Apskritai abejoju politine JAV lyderyste, tačiau Lietuvai ir ES, be jokios abejonės, būtų naudinga demokratų kandidato pergalė.
Bronis Ropė
2024-05-14
Šiandien svarbiausia pasaulyje atkurti taiką, ir tai svarbi misija tokiai didelei valstybei kaip JAV. Todėl man artimesnis tas kandidatas, kuris sieks taikos pasaulyje.
Virginija Vingrienė
2024-05-14
Džo Baidenas
Artūras Zuokas
2024-05-14
Gaila, kad amerikiečiai, turintys 340 mln. gyventojų turi tokį sudėtingą pasirinkimą. Aš palaikiau J.Biden kandidatūrą praėjusiuose rinkimuose, taip pat teks ir šiais metais. D.Trump man yra nepriimtina asmenybė, o ypač kaip JAV prezidentas. Tai rimta grėsmė ES, nes D.Trump ES pirmiausia vertina kaip konkurentę. Tačiau, Europa gali ir privalo įsikišti į JAV rinkimus. Tai dariau ir per praėjusius rinkimus. Kaip rodo JAV statistikos duomenys, iš 340 mln. Amerikos piliečių daugiau nei 50 mln. save laiko vokiečių kilmės, airių kilmės – beveik 36 milijonai, anglų kilmės 28 milijonai, italų – beveik 18 mln. Lenkų kilmės daugiau nei 10 milijonų, prancūzų – 9 milijonai ir taip toliau. Ir visi šie Europos kilmės amerikiečiai balsuos ir rinks naująjį JAV prezidentą. Mums visiems, europiečiams, per savo gimines reikia prašyti ir raginti balsuoti už J.Biden. Plačiau mano straipsnyje LT ir ENG kalbomis : Europe its time to get involved in the american presidential election campaign.
Raivydas Rakauskas
2024-05-14
Imk kurį nori pjūvį ir jame man artimesnis bus Joe Biden. Ne tai, kad visais aspektais mano požiūris labai sutaptų su juo, bet tiesiog Donald Trump pasaulėžiūra man yra absoliučiai svetima. Manau, kad Biden parodė, kad yra prognozuojamas ir patikimas Europos Sąjungos partneris, o Trump - priešingai - yra chaotiškas ir nenuspėjamas. Šiais neramiais laikais, chaosas svarbiausioje strateginėje partnerėje mums yra mažiausiai reikalingas.
Tomas Baranauskas
2024-05-14
Artimesnis Donaldas Trampas. Europos sąjungai būtų naudingiausia pačiai išsirinkti stiprius konservatyvius lyderius.
Nijolė Dirginčienė
2024-05-14
Joa Biden
Gintaras Kasputis
2024-05-14
Abu turi pliusų, abu minusų. ES yra strateginis JAV partneris. Bet kokiu atveju manau kad partnerystės principų laikysis abu visose srityse.
Petras Auštrevičius
2024-05-14
Dabartinis JAV prezidentas
Robertas Ramanauskas
2024-05-14
Pirmiausia nenorėčiau matyti JAV prezidento poste D. Trump'o. Man patiktų republikonų reiganistų atstovas. Kaip altenatyvas D. Trump'ui matyčiau J. Biden'ą arba Nikki Haley.
Raimundas Markauskas
2024-05-14
Tai JAV piliečiu reikalas.
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-14
Tik ne Donald Trump
Edmundas Kvederis
2024-05-14
Joe Biden.
Evelina Kamandulytė
2024-05-14
Šiame scenarijuje renkantis tarp Trumpo ir Bideno kandidatūrų turėčiau pasirinkti dabartinį prezidentą Bideną. Vis dėlto jis taip pat turėtų kur pasitempti. Rodosi, kad prezidentas "wants the cake and eat it too", kai iš vienos pusės remia žaliąsias iniciatyvas, bet kita ranka glosto iškastinio kuro korporacijų galvas. Tas pats pasakytina ir apie kitus svarbius klausimus, pvz, Gazos ir Izraelio konfliktą. Genocidas turi būti sustabdytas nedelsiant.
Birutė Andruškaitė
2024-05-14
Asmeniškai palaikau Joe Bideną, nes man priimtinesnė jo politika klimato kaitos, sveikatos priežiūros srityse ir būtent jo požiūris labiau atitinka labiau rytojaus vertybes. Taip pat svarbus jo įsipareigojimas kurti stipresnius ryšius su Europos šalimis ir remti tarptautinį bendradarbiavimą bei, kas svarbiausia, aiškus ir nedviprasmiškas Ukrainos palaikymas.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-14
Mano pažiūroms artimesnis yra Bidenas, tačiau manau, kad ES ir JAV santykiams nepakenktų ir Trumpas.
Vytautas Grubliauskas
2024-05-14
Pirmiausia - tai tik pačių JAV pasirinkimas. O Lietuvai (kaip ir kitoms valstybėms) reikės gyventi ir dirbti su bet kuriuo išrinktuoju prezidentu ir rasti abipusiai naudingus sprendimus. Tokia ir mano asmeniška pozicija.
Almantas Stankūnas
2024-05-14
Nors D. Trump turi nemažai trūkumų, bet jo išrinkimas būtų naudingesnis tiek Pasauliui/ES, tiek Lietuvai. Deja, J. Biden nepademonstravo tinkamo pozicijos atgrasant Rusiją nuo karo Ukrainoje ir karinės pagalbos Ukrainai klausimu. Be to J. Biden destryktyviai veikia JAV viduje, ypač nevaržomai įsileisdamas imigrantus ir pasisakydamas už tolimesnį neomarksistinės ideologijos stiprinimą. D. Trump kadencijos metu buvo užtikrintas nepalyginamai didesnis geopolitinis stabilumas ir nebuvo didinama destrukcija JAV viduje svarbiausios srityse.
Saulius Arlauskas
2024-05-14
Tas kuris myli Amerikos tauta ir gerbia kitu tautu suverenias teises. ES reikia biciuliskos Amerikos.
Giedrius Surplys
2024-05-15
Man artimesnis yra Joe Bidenas ir jo aplinka, tačiau pasirinks JAV piliečiai ir aš gerbsiu bet kurį sprendimą.
Lina Simokaitienė
2024-05-15
Džo Baidenas yra artimesnis mano pažiūroms. Jo pergalė būtų naudingesnė Europos sąjungai dėl to, kad esame NATO alijanse.
Aurimas Navys
2024-05-15
Dabartinis.
Rasa Budbergytė
2024-05-15
Joe Biden
Kęstutis Stankevičius
2024-05-15
Kol kas galutinai kandidatai nėra patvirtinti savo partijų, bet asmeniškai nepalaikyčiau nei vieno iš dviejų, kurie yra vadinami lyderiais ir realiausiais kandidatais į JAV prezidento postą
Vilma Sabaliauskienė
2024-05-15
Mano pažiūroms yra artimesnis J. Biden ir jo pergalė mano galva būtų naudingesnė ES.
Žydrūnas Savickas
2024-05-15
Nei vienas iš dviejų kandidatų nėra labai artimas mano pažiūroms. Bet šiek tiek artimesnis būtų Donaldas Trampas.
Asta Kubilienė
2024-05-15
Nei vieno iš kandidatų JAV prezidento rinkimuose nelaikyčiau artimu savo pažiūroms. Kaip Lietuvos parlamentarė esu tikra, kad kalbėtis galime su visais savo Vakarų partneriais, bet turime neužmiršti, kad JAV politikų tikslas yra tenkinti ne Lietuvos rinkėjų, bet JAV rinkėjų ir savo elektorato interesus, kartais jie gali sutapti su mano pažiūromis ir Lietuvos interesais, bet gali ir nesutapti.
Asta Kubilienė
2024-05-15
Nei vieno iš kandidatų JAV prezidento rinkimuose nelaikyčiau artimu savo pažiūroms. Kaip Lietuvos parlamentarė esu tikra, kad kalbėtis galime su visais savo Vakarų partneriais, bet turime neužmiršti, kad JAV politikų tikslas yra tenkinti ne Lietuvos rinkėjų, bet JAV rinkėjų ir savo elektorato interesus, kartais jie gali sutapti su mano pažiūromis ir Lietuvos interesais, bet gali ir nesutapti.
Kol kas sunku prognozuoti, kurio kandidato pergalė būtų naudingesnė Lietuvai ir ES. Visgi, manau, kad prezidentas J. Bidenas nesugebėjo parodyti tokios lyderystės, kuri būtų užkirtusi karą Ukrainoje arba padėjusi jį kuo greičiau pabaigti.
Erikas Černauskas
2024-05-16
Mažiausia reikia į tai žiūrėti. JAV turi savų interesų ir visų pirma atstovaus juos.
Andrius Kubilius
2024-05-16
Nesvarbu, kas bus išrinktas - vardan Ukrainos dirbsime su bet kuria JAV administracija. Bidenas yra pažįstamas ir prognozuojamas, Trumpas išlieka sunkiau prognozuojamu ir todėl mažiau pažįstamas, ypač Ukrainos ir Rusijos klausimais. Kartais tai gali būti naudinga, bet gali būti ir nenaudinga tiek Ukrainai, tiek Lietuvai, tiek ir visai Europai.
Tomas Senūta
2024-05-16
Vienareikšmiškai Donaldas Trampas. Baidenas ir visa JAV Demokratų partija šiais laikais yra tolima mano pažiūroms tiek, kiek begali būti. Šias pažiūras laikau didžiausia grėsme visam pasauliui ir nuoširdžiai trokštu, kad jie pralaimėtų.
Donaldas Trampas yra nacionalistas kaip ir aš, todėl manau, kad jo pergalė būtų naudingesnė ir ES. Tikėtina, kad pagrindinį dėmesį jis nukreiptų vidinių JAV problemų sprendimui, o ne agresyviam imperializmui. Tokiu būdu gana aštri JAV konkurencija su ES turėtų silpnėti.
Tiesa, iškyla pavojus dėl JAV kaip tam tikro policininko vaidmens susilpnėjimo Rytų Europoje, o tai ne visuomet ir ne visais atvejais mums yra naudinga. Tačiau, panašu, kad dėl to su D. Trampu galima susitarti, per Lenkiją.
Vytenis Jakas
2024-05-16
Žinoma Joe Biden.
Chaotiška kito kandidato asmenybė bei akivaizdus kompetencijos trūkumas niekam nieko gero neatneš, nė vienoje srityje.
Miroslav Voitiulevič
2024-05-16
Sunku nuspėti, koks sprendimas bus priimtas JAV prezidento rinkimuose. Manau, kad politinė partija, turinti demokratines vertybes, artimesnė Europos Sąjungos integracijai.
Brigita Guobė
2024-05-16
man artimesnis JAV kandidatas yra - J. Bidenas. Niekada nesutiksiu su mintimi, kad kiršinimas, melavimas ir propaganda asmeniniams poreikiams tenkinti yra tinkamas valstybės valdymas- kalbant apie D. Trumpą. Vienareikšmiškai manau, kad jo pergalė būtų naudingesnė ES.
Tomas Tomilinas
2024-05-16
Joe Biden man artimesnis ir jo pergalė būtų naudingesnė. Aš nepritariu pataikavimui Rusijai ir nepritariu Trumpo populizmui. Biden administracijos metu JAV rodo fantastiškus ekonominius rodiklius, kurių niekas nemato, nes visi įsivėlę į kultūrines kovas.
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-17
Joe Biden vienareiškimiškai.
Vien ką demonstruoja faktas, kad D. Trumpas visai neseniai savo privačiame „Mar-a-Lago“ kurorte priėmė Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną ir jam negailėjo pagyrų. Vadino jį „fantastišku“ Europos lyderiu. O minėtas Viktoras Orbanas pasveikino putiną naujai išrinkus jį rusijos prezidentu. Tai daugiau gal ir neverta lyginti kitų aspektų, tokių kaip socialiniai, ekonominiai ir kt.
Rasa Juknevičienė
2024-05-17
Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą vertinimo bei elgsenos man imponuoja dabartinio JAV Prezidento Joe Biden pozicija, tačiau daugeliu ekonominių klausimų labiau priimtinos respublikonų nuostatos. Norėčiau, kad JAV ir toliau išlaikytų pasaulio lyderio poziciją ir glaudų ryšį su Europa.
Andrius Bagdonas
2024-05-18
Dabartinis JAV Prezidentas. Joe Biden.
Remigijus Šimašius
2024-05-18
Joe Biden.
Marijus Čekavičius
2024-05-19
Man labiau rūpi, kas bus Lietuvoje Prezidentu.
Vilija Aleknaitė Abramikienė
2024-05-19
Nuvilsiu: nė vienas nėra 100% mano. Bet su bet kuriuo teks dirbti, kai laimės.
Tomas Gulbinas
2024-05-19
Šiuo metu mano pažiūroms artimesnis yra Prezidentas Biden.
Prezidento Biden pergalės atveju ES turėtų vertybiškai artimesnį sąjungininką, su kuriuo daugiau pažiūrų sutaptų. Prezidento Trump laimėjimo atveju atsirastų vertybinis atotrūkis, didesnis protekcionizmas, susikoncentravimas į save iš JAV pusės. ES-ai naudingiau būtų, kad JAV nedarytų radikalių posūkių, vystytųsi nuosekliai, todėl Biden laimėjimas būtų naudingesnis. Tačiau tai nereiškia nuomonės, kad JAV vykdytų vien palankią ES-ai politiką - ne, Prez. Biden ir dabar yra pasirašęs įstatymų (pvz., Inflation Reduction Act), kurie laužo tarptautines konkurencijos taisykles nepalankiu Europai būdu.
Edita Rudelienė
2024-05-20
Esu ilgametė liberalė, o be kita ko ir europietė, tad dauguma liberalų ko gero sutiktų, jog
liberalizmas Europoje ir JAV interpretuojamas gana skirtingai, bet to, iš demokratinės
perspektyvos, Lietuvoje turime platesnį politinio lauko pasirinkimą, daugiau politinių jėgų.
Palaikau politiką, kuri paremta asmens ir pilietinėmis laisvėmis (žodžio laisve, asmens
privatumu), teisinės valstybės principais, liberalia demokratija (demokratiniais rinkimais,
daugiapartine sistema), ekonomine laisve (laisva rinka, nuosavybės teisėmis, minimaliu
valstybės kišimosi) ir socialiniu teisingumu.
Visgi, manau, jog Europai JAV reikalinga kaip stabili, ryžtinga, demokratiška ir ES
bendradarbiavimui atvira partnerė. Ir, savo ruoštu, kandidatas ar kandidatė, kuri galėtų tą
suteikti ir suvienyti amerikiečius. Kaip moteris politikoje, norėčiau ateityje už JAV valstybės
vairo pamatyti ir politikę moterį.
Daiva Prekevičienė
2024-05-20
Džo Baidenas. Jo pergalė būtų naudingesnė Europos sąjungai dėl to, kad esame NATO alijanse.
Ruslanas Baranovas
2024-05-20
Mano pažiūroms socio-ekonominiais klausimais tikrai artimesnės Joe Bideno pažiūroms, vertinant tiesiogiai, tai jo pergalė būtų naudingesnės ES, bet prognozuoti ką darytų Donaldas Trumpas nelabai įmanoma. Pvz, pirmoji Trumpo kadencija privertė Europą daug ką permąstyti ir daug labiau susitelkti, taigi, netiesiogiai ji irgi buvo naudinga ES.
Daiva Jakubonienė
2024-05-20
Man nepatinka dabartinio JAV prezidento leftizmui palanki politika, bet ne visais klausimais pritariu ir Donaldui Trampui. Tačiau kova su nelegalia imigracija yra tas jo politikos aspektas, kuris man patinka. Tikiuosi, kad atsinaujinęs Europos Parlamentas ras būdus naudingai bendradarbiauti su bet kuriuo JAV prezidentu.
Sigitas Karbauskas
2024-05-21
Palaikau Donaldo Trumpo kandidatūrą JAV prezidento rinkimuose, manau jo pergalė būtų naudingesnė Europos Sąjungai.
Bronius Markauskas
2024-05-21
Sveiki, rinkčiausi Joe Biden, nes išrinktus šį kandidatą būtų žymiau labiau prognozuojama JAV vidaus ir užsienio politika.
Linas Kukuraitis
2024-05-21
Joe Biden ar jį pakeičiantis(-i) demokratas/-ė
Paulius Saudargas
2024-05-22
Mano įsitikinimu, tiek Lietuvai, tiek Europos Sąjungai naudingas būtų toks kandidatas į JAV prezidentus, kuris vertina transatlantinius aljansus bei daugiašališkumą, nuoseklų tarptautinių santykių palaikymą ir diplomatinį dialogą. Taip pat skiria dėmesį bendradarbiavimui prekybos ir saugumo srityse, klimato kaitos klausimais. Dabar ne laikas naujoms įtampoms, pasauliui reikia JAV lyderystės tąsos, nevengiant pasaulinės atsakomybės dalintis su partnerėmis. Kas bebūtų išrinktas JAV prezidentu, tiek Lietuva, tiek ir visa Europa turėtų dėti visas pastangas užtikrinant tolesnį intensyvų bendradarbiavimą su JAV.
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Joe Biden
Artūras Orlauskas
2024-05-25
Tokiu klausimu jūs pripažįstate, kad JAV sprendžia ES reikalus, taip neturėtų būti
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Deklaruojamos pažiūros politikoje mažai ką reiškia. Dėl savo pozicijos karo Ukrainoje ir narystės Pasaulio Sveikatos Organizacijoje man artimesnis yra D. Trumpas, nors kaip asmenybė turi daug neigiamų bruožų.
Julius Neviera
2024-05-25
Kandidatų į JAV prezidentus konkrečių pažiūrų nežinau. Remiantis istorine paralele, dabar naudingiausias ES, Lietuvai ir pasauliui būtų Ronaldo Reigano tipo JAV prezidentas.
Edita Daraškaitė
2024-05-26
Palaikau Džo Baideno politiką
Agnė Bilotaitė
2024-05-27
Be jokios abejonės, Joe Biden. Jo pergalė sustiprintų demokratinę santvarką, euroatlantinę partnerystę ir padėtų užtikrinti saugumą Europoje ir pasaulyje.
Rokas Garliauskas
2024-05-27
Manau, kad JAV prezidento rinkimuose artimesnis mano pažiūroms būtų Joe Bidenas. Jo pasiryžimas palaikyti transatlantines sąjungas ir bendradarbiauti su Europos Sąjunga yra labai svarbus mūsų regionui. Bideno politika dėl klimato kaitos, prekybos ir žmogaus teisių atitinka ES vertybes ir tikslus, prisidedant prie bendros gerosios valios ir bendradarbiavimo. Jo kadencija atkūrė pasitikėjimą tarp JAV ir ES ir tai yra pagrindas, kuris stiprina mūsų bendradarbiavimą. Tačiau, bet kuriuo atveju, svarbiausia, kad tiek JAV, tiek ES lyderiai dirbtų kartu, siekdami spręsti globalinius iššūkius ir skatinti taiką bei klestėjimą visame pasaulyje.
Sandra Barzdienė
2024-05-28
Nesvarbu kuris kandidatas laimėtų, ES turės ieškoti bendro dialogo ir koncensuso.
Man nėra priimtina D. Trump reotrika, tačiau sprendimą, ką nori matyti šiame poste priims amerikiečiai.
Ieva Budraitė
2024-05-28
Joe Biden.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-29
Teko dirbti ir su Barako Obamos, ir su Donaldo Trump’o administracijomis. D. Trump tikslas buvo susilpninti ES, imtis protekcionistinių priemonių prieš ES, silpninti eurą. Jo administracija sustabdė TTIP sutarties užbaigimą. Toji prekybos sutartis būtų atvėrusi daugiau galimybių ir Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportui į JAV. Jis sužlugdė ir derybas dėl Klimato kaitos pakto. Joe Biden administracija vėl sugrįžo prie klimato kaitos problemų sprendimo, prie efektyvesnio ES ir JAV bendradarbiavimo. Be to, Joe Biden ėmėsi ir vėl labiau socialiai orientuotos politikos sveikatos sektriuje, žmogaus teisių įgyvendinimo srityse. Taigi, Joe Biden yra palankesnis ES ir mano pažiūroms.
Vytautas Lamauskas
2024-05-30
Mano pažiūroms artimesnis Joe Biden. Mano nuomone šio kandidato pergalė ES būtų naudingesnė.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Palaikau Joe Biden. Donald'as Trump'as atrodo nenuspėjamas, todėl ir mažiau priimtinas ES.
Natalja Istomina
2024-05-31
Iš dabartinių kandidatų nei vienas nėra man artimas. Dėl Europos Sąjungos tikiu, kad kitų šalių prezidentai negali jai daryti jokios įtakos.
Vilija Bezumavičiūtė
2024-06-01
Joe Bidenas sugrąžino JAV į Paryžiaus klimato susitarimą ir net į priešakines kaitos su klimato kaita linijas, o taip pat į Pasaulio sveikatos organizaciją ir aktyviai siekia sveikatos paslaugas padaryti prieinamas visiems JAV gyventojams. Jis taip pat pabrėžia bendradarbiavimo su ES svarbą.
Ramutė Kavaliauskaitė
2024-06-05
Joe Biden.
Arūnas Valinskas
2024-06-05
Joe Biden.
Lukas Savickas
2024-06-06
Mano vertinimu, aktyvus JAV vaidmuo pasaulyje mums yra svarbiausias aspektas, kurį turime siekti išlaikyti. Neramina JAV politikoje stiprėjančios tendencijos vis labiau JAV dėmesį apriboti tik nacionalinės politikos klausimams. Šiuo aspektu, demokratų partija ir jos keliamas kandidatas deklaruoja siekti išlaikyti aktyvia JAV lyderystę tarptautinėje arenoje, o tai ypač svarbu visai ES. Iš kandidatų JAV prezidento rinkimuose, Joe Biden politinės pažiūros yra man artimesnės.
Dainius Kepenis
2024-06-06
Pradėkime nuo to, kad JAV prezidentas, kad ir kas jis bebūtų, beveik nesikalba su ES vadovu. JAV prezidentas kalbasi su atskirų Europos valstybių vadovais, kaip antai - Europos hegemonu Vokietija. Visų pirma, turime atsakyti į klausimą "Kam reikia skambinti, jeigu norime kalbėti su Europos Sąjunga"?
Atsakant į klausimą, manau, kad Donaldas Trumpas.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Pažiūromis artimesnis D. Trumpas, bet ES interesų požiūriu tarp jų nėra esminių skirtumų. JAV yra ES konkurentė, kuri, glaudžiai bendradarbiaudama, tuo pat metu nepageidaus ES stiprėjimo.
Suskleisti
Karolis M.
2024-05-14
Rodyti atsakymą
Ar ES turėtų siekti didesnės savo valstybių narių nepriklausomybės, ar spartinti federalizaciją, kuriant bendrą kariuomenę ir t.t.? Kodėl?
3
1
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
ES buvo sukurta siekiant pirmiausiai efektyvesnio ekonominio bendradarbiavimo tarp šalių. Taip pat galimų konfliktų/karų prevencijai: sukurta efektyvesnio institucinio bendravimo platforma. Nemanau, kad šiuo metu federalizacija yra perspektyvi ar reikalinga. Bendra karinė organizacija yra NATO - daugelis ES šalių yra šios organizacijos narės ir to manau pakanka. Tačiau matau galimybę efektyviau dirbti mažesnėms NATO narėms perimant atsakomybes iš JAV. Tik to siekti reikia ne trumpiškais metodais o nuosekliai ir efektyviai.
Artūras Žukauskas
2024-05-14
ES turėtų veikti, keldama aiškius tikslus ir juos viešindama. Jei iškyla poreikis ginklu ginti demokratines vertybes, galima pagalvoti ir apie bendrą kariuomenę. Jei reikia skatinti prekių judėjimą, reikia imtis atitinkamų bendrų veiksmų. Tačiau, jei veiksmai skirti tik centrinės ES valdžios stiprinimui ir darbo vietų biurokratams kūrimui, tai tokių reikėtų atsisakyti.
Rimantas Jonas Dagys
2024-05-14
Federalizacija ir bendra kariuomenė - skirtingi dalykai. ES turi išsaugoti dabartinę sprendimų tvarką ir nevirsti Sovietų sąjunga. Kultūros, socialinė politika, mokesčiai turi likti atskirų šalių reikalas.
Zakiras Medžidovas
2024-05-14
Esamo Turkijos vadovo ir kandidato į JAV prezidentus retorika ir elgesys kartais neramina. Norisi užtikrinto saugumo jausmo. Pritarčiau tam tikro bendro biudžeto visų valstybių gynybiniams pajėgumams vystyti. Turime bendrą valiutą, laisvą rinką, Šengeno erdvę, ECB ir kitokias institucijas, tai manau, kad to gal pakanka. Palikim erdvės galimybei konkuruoti.
Algirdas Sysas
2024-05-14
Jei siekiame savalaikių ir greitesnių sprendimų reikalinga spartesnė federalizacija. Dabartinė situacija JAV, akivaizdžiai įrodo, kad ES bendros karinės pajėgos nepakenktų.
Romas Karmazinas
2024-05-14
Didesnės valstybių narių nepriklausomybės stiprinimas gali atitikti tam tikrų šalių interesus ir padėti išlaikyti jų suverenitetą ir autonomiją. Tačiau tai gali sukelti įtampos ir konkurencijos ES viduje, o tai trukdytų bendram šios organizacijos veikimui ir sprendimų priėmimui.
Federalizacijos procesas, kuriame būtų sukurta bendra kariuomenė ir kitos federacinės struktūros, galėtų stiprinti ES kaip vieningą geopolitinį veikėją. Tai galėtų padėti ES efektyviau veikti tarptautiniuose reikaluose ir geriau apsaugoti savo piliečius. Tačiau šis procesas gali sukelti nepasitenkinimą valstybių narių, kurios norėtų išlaikyti savo suverenitetą ir kontrolę.
Oskaras Jankauskas
2024-05-14
ES turėtų siekti glaudesnio šalių narių bendradarbiavimo, greitesnio sprendimų priėmimo, išsaugant nacionalinį identitetą. Tačiau bendros kariuomenės kūrimas, federalizacija gali iššaukti nacionalinį nepasitenkinimą ir pasipriešinimą, kaip tautiškumo naikinimą. Be to , kaip visada atsiranda "lygesnių " už lygius, kas tolimesnėje perspektyvoje paskatintų ES žlugimą. Tokioje panašioje sąjungoje (SSSR) jau buvome ir prisimename kuo tai baigėsi. Pasekmės jaučiamos dar ir šiuo metu. Europos sąjunga turėtų būti ne tokia .
Oskaras Jankauskas
2024-05-14
ES turėtų siekti glaudesnio šalių narių bendradarbiavimo, greitesnio sprendimų priėmimo, išsaugant nacionalinį identitetą. Tačiau bendros kariuomenės kūrimas, federalizacija gali iššaukti nacionalinį nepasitenkinimą ir pasipriešinimą, kaip tautiškumo naikinimą. Be to , kaip visada atsiranda "lygesnių " už lygius, kas tolimesnėje perspektyvoje paskatintų ES žlugimą. Tokioje panašioje sąjungoje (SSSR) jau buvome ir prisimename kuo tai baigėsi. Pasekmės jaučiamos dar ir šiuo metu. Europos sąjunga turėtų būti ne tokia .
Mantas Stulgaitis
2024-05-14
pasisakau prieš federalizaciją, valstybės narės turi išsaugoti savo suverenitetą. Bendros kariuomenės kūrimui sakau ne, fokusas turi būti į NATO, nereiktų dubliavimosi. primenu, kad jau ir dabar ES turi savo spec. padalinius.
Mantas Stulgaitis
2024-05-14
pasisakau prieš federalizaciją, valstybės narės turi išsaugoti savo suverenitetą. Bendros kariuomenės kūrimui sakau ne, fokusas turi būti į NATO, nereiktų dubliavimosi. primenu, kad jau ir dabar ES turi savo spec. padalinius.
Mantas Stulgaitis
2024-05-14
pasisakau prieš federalizaciją, valstybės narės turi išsaugoti savo suverenitetą. Bendros kariuomenės kūrimui sakau ne, fokusas turi būti į NATO, nereiktų dubliavimosi. primenu, kad jau ir dabar ES turi savo spec. padalinius.
Antanas Baranauskas
2024-05-14
ES teisės aktai neturi prieštarauti LR Konstitucijai. Lietuvos atstovai išrinkti į ES Parlamentą neturi teisės pritarti tiems teisės aktams, kurie prieštarauja LR Konstitucijai.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Turėtų siekti didesnės nepriklausomybės.
Ne federalizacijai.
Reikia bendros ES kariuomenės, kuri būti sudėtinė NATO dalis.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Turėtų siekti didesnės nepriklausomybės.
Ne federalizacijai.
Reikia bendros ES kariuomenės, kuri būti sudėtinė NATO dalis.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Turėtų siekti didesnės nepriklausomybės.
Ne federalizacijai.
Reikia bendros ES kariuomenės, kuri būti sudėtinė NATO dalis.
Dainius Gaižauskas
2024-05-14
Vienareikšmiškai aš UŽ, kad ES siektų didesnės savo valstybių narių nepriklausomybės. Suverenitetas neatskiriamas nuo valstybės nepriklausomybės, o federalizacija tai sunaikintų. Bendra ES kariuomenė dubliuotų NATO, o tai negerai, nes įneštų sumaišties į jau sukurtą bendros gynybos sistemą.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-14
Kuomet Lietuva stojo į ES, tai buvo ekonominė sąjunga. Sutartyje yra numatyta tik laisva prekyba, laisvas darbo jėgos ir pinigų judėjimas. Būtų nuostabu, jei visos sutarties šalys laikytųsi šių sutarties sąlygų.
Vytis Maleckas
2024-05-14
Pasinaudosiu kolegos iš Suomijos, gerb. Edward Hunter Christie citata: ”Apskritai, daug skepticizmo ir atsargumo dėl didžiosios „Europos armijos“ idėjos, ir ji prasideda nuo labai žemiškų priežasčių: valstybės beveik niekada nesujungia savo ginkluotųjų pajėgų, bet sudaro nacionalinių ginkluotųjų pajėgų aljansus ir koalicijas - tai jau turime per NATO. Su NATO turime bendrą vadovavimo struktūrą, pagal kurią skirtingos nacionalinės ginkluotosios pajėgos treniruojasi kartu ir, prireikus, kartu kovoja, o taikos metu nuolat dirba, kad padidintų savo sąveikumą priimdamos bendrus standartus. NATO tebėra geriausia, ką turime, kad tai padarytų, ir už to slypi dešimtmečių patirtis. Neabejotinai reikia daugiau pajėgumų - ypač iš Europos pusės.“
Liuda Pociūnienė
2024-05-14
Turėtų būti išlaikyta pusiausvyra. Spartinti federalizaciją ar kurti bendrą kariuomenę reikalautų papildomų išteklių. Tokios prabangos dabartinėje situacijoje negalime sau leisti. Tačiau būtina aiškiai sutarti dėl bendros pozicijos geopolitiniais klausimais , o tikslus nacionalinių kariuomenių koordinavimas būtinas ir įmanomas pasiekti jau šiandien.
Marius Kundrotas
2024-05-14
Nėra geresnio būdo užtikrinti tautos vertybes ir interesus, kaip tautinė valstybė. Europos žavesys ir stiprybė - jos tautų ir šalių įvairovė. Ūkinis ir kultūrinis Europos šalių bendradarbiavimas tam tikrose bendrai sutartose ribose yra teigiamas reiškinys. O štai politiniai sprendimai turi likti valstybių-narių kompetencijai. Europos Sąjunga buvo kuriama kaip kontinento šalių bendradarbiavimo erdvė, o ne virštautinė imperija. Jai tapus imperija tai būtų tik ūkiškai pagerintas Sovietų Sąjungos variantas. O Europos kariuomenė, atskira nuo NATO, būtų euroatlantinės galybės skaldymas, parankus tiktai Rusijai. Europa be Amerikos - tik Eurazijos modalumas. Ir tai vis mažiau slepiama.
Romualdas Vaitkus
2024-05-14
ES šalys narės privalo skirti dėmesį tiek savo šalies kariuomenės vystymui, finansavimui ir pilno gynybinio funcionalumo užtikrinimui, tiek siekti ir bendro ES gynybos veikimo agresijos atveju.
Emilija Švobaitė
2024-05-14
Siekiant greitesnio sprendimų priėmimo ir didesnio efektyvumo, pasisakyčiau už ES kryptį federalizacijos link. Kariuomenės kūrimas nėra vienintelis kelias, kurį galima rinktis, tačiau valstybės narės turi dėti bendras pastangas ir rasti efektyvų sprendimą siekiant užtikrinti didesnį ES saugumą.
Waldemar Urban
2024-05-14
Esu už Europos Sąjungos valstybių suverenios lygybės principą, tačiau vertinant geopolitinius iššūkius pritariu glaudesniam šalių bendradarbiavimui ir bendrų darinių kūrimą saugumo srityje.
Bronis Ropė
2024-05-14
ES turi išlikti vieninga ir stipria sąjunga, kurioje būtų išsaugotos ES valstybių narių tradicijos, papročiai ir kultūra.
Artūras Zuokas
2024-05-14
Laisvė ir teisingumas kandidatai į EP pasisako už tai Europos Sąjunga turi būti ne tik ekonomine, bet ir karine sąjunga glaudžiai veikianti kartu NATO. Mes už ES jungtines karines pajėgas ir bendrą ES sienų apsaugą. Čia federalizacijos lygmenį galima ir būtina stiprinti. Suprantame, kad tai ilgo kelio pradžia, bet jis yra būtinas. putinas iš rytų ir galima D.Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose yra gera paskata tai pradėti. Sieksime, kad tai būtų pagrindinis naujojo EP kadencijos tikslas. Plačiau apie tai www.laisve-teisingumas.lt ir mano straipsniuose https://www.lrt.lt/naujienos/pozicija/679/2191660/arturas-zuokas-laikas-europos-sajungai-tapti-ne-tik-ekonomine-bet-ir-karine-sajunga.
Audronius Ažubalis
2024-05-14
Federalizacija (Briuselio suprainstitucijų valdžios vertikalė) sužlugdytų ES projektą, kurio esmė - demokratinių valstybių lygiateisė bendrija. Valstybės narės - pagrindinės sprendė jos, ES institucijos - vykdytojos, idealiu atveju.
Virginija Vingrienė
2024-05-14
Pasisakyčiau už dalinę federalizacija su bendra kariuomene. Šis klausimas itin svarbus šiandienos geopolitinės situacijos kontekste, kuomet reikalinga vienybė ir greiti sprendimai ir būtent gynybos srityje. Siekis išsaugoti ir apginti vakarietiškas vertybes (demokratojos, asmens pasirinkimų laisvės, žmogaus tesių), taip pat išsaugoti nepriklausomybę nuo diktatūrinių valstybių imperinių ambicijų turi būti aukščiausiu neginčijamu prioritetu.
Erikas Pavlovičius
2024-05-14
LR privalo išlaikyti nepriklausomybę kaip numato LR Konstitucija. Bendra kariuomenė su ES - prioritetas.
Asta Kubilienė
2024-05-14
Manau, kad išsaugoti veto teisę (dėl kurios dabar EP vyksta diskusijos) mažai valstybei ypatingai svarbu. Vienoje ''federacijoje" jau buvome, todė prisimindami tą sovietinį laikotarpį turime dėti visas pastangas, kad ES valstybės išsaugotų veto teisę ir savo suverenitetą, kitaip už mus sprendimus priiminės kiti - prancūzai, vokiečiai ir t. t. Federalizacijos klausimas nebūtinai turi būti susijęs su bendos kariuomenės kūrimu, yra ir kitokių formų bendrai kariuomenei kurti.
Raivydas Rakauskas
2024-05-14
Dar yra sričių, kur didesnė integracija būtų prasminga ir naudinga Lietuvai - glaudesnis bendradarbiavimas gynybos ir užsienio politikoje turi potencialo padaryti mūsų šalį saugesne. Tiesa, nežengčiau taip toli kaip bendros kariuomenės kūrimas, tai dubliuotų NATO funkcijas ir keltų nereikalingas įtampas. Tačiau, kolektyviniai sprendimai gynybos pramonės vystyme ar išorės sienų apsaugoje tikrai yra reikalingi.
Kęstutis Skrebys
2024-05-14
ES turi būti savarankiškų Valstybių sąjunga, ne federacija. Esu prieš veto teisės naikinimą
Rita Tamašunienė
2024-05-14
Svarbu užtirinti valstybių narių nepriklausomybę ir paraleliai stiprinti ES narių saugumą, išorinių sienų apsaugą, valstybių narių gynybos sistemas ir bendradarbiauti NATO, siekti vieningo valstybių narių gynybos finansavimo ir kariuomenių aprūpinimo standarto.
Vijutė Mickuvienė
2024-05-14
Taip. Nes Europos sąjunga sukurta savanoriškai, išlaikant suverinitetą. Nenorim būti sovietų sąjungoj, kaip seniau. Kariuomenė. Esame Nato bloke ir sprendimai priimami kartu. Ar reikia dar vieno bloko ES?
Vytautas Sinica
2024-05-14
Siekti didesnės narių nepriklausomybės, "optimizuojant" sąjungą, t.y. susitelkiant į tikrai naudingas funkcijas (visų pirma ekonomines, keturių laisvių), o ne gilinant integraciją. Ypač Vakarų Europos visuomenės nepalankiai vertina tolesnį suverenumo atidavimą (ir yra teisios), todėl tolesnė centralizacija gali tik paskatinti dezintegracinius procesus. Lietuvai reikalinga lankstesnė, mažiau funkcijų perimanti, bet gyvybinga ir visiems apčiuopiamos naudos Europos Valstybių sąjunga.
Gintaras Kasputis
2024-05-14
Manau kad turėtų siekti didesnės savo valstybių nepriklausomybės. Pirmiausia tai dėl lygiateisiškumo priimant sprendimus ir nacionalinio suverenumo bei tapatumo išsaugojimo.
Julija Razumienė
2024-05-14
Nesu už visuotinę federalizaciją, nes yra sričių, kuriose autentikos išlaikymas atneštų daugiau naudos todėl reikia sprendimų priklausančių nuo šalies specifikos. Tačiau siekiant užtikrinti šalies saugumą, būčiau už bendrą kariuomenės formavimą, kad atsakas į bet kokią agresiją būtų staigus, gerai organizuotas ir sustiprintas kitų šalių.
Tomas Baranauskas
2024-05-14
ES turi teikti pirmenybę visoms šalims naudingiems ekonominiams ryšiams tarp valstybių narių ir kuo mažiau kištis į jų vidaus reikalus. Kategoriškai atmetu federalizacijos idėjas ir pasisakau už didesnę valstybių narių nepriklausomybę. ES turi glaudžiai bendradarbiauti su NATO gynybos ir saugumo srityje, sudėtingomis geopolitinėmis šio meto aplinkybėmis remti šalių narių karinę pramonę, skatinti gynybinių pajėgumų vystymą, bet ne kurti bendrą kariuomenę.
Robertas Ramanauskas
2024-05-14
Europos Sąjungą suvokiu kaip suverenių nacionalinių valstybių uniją, kur dalis suvereniteto perleidžiama sąjungai nepažeidžiant pamatinių valstybės interesų.
Raimundas Markauskas
2024-05-14
Siekti didesnės savo valstybės nepriklausomybės, stiprinti savo valstybės kariuomenes kurios veiktų po NATO skėčiu.
Erikas Černauskas
2024-05-14
Jokios federalizacijos neturi būti. Bendros kariuomenės irgi.
Petras Auštrevičius
2024-05-14
Esu federalistas, nes matau daugiau laimėjimų esant ES stipresnei ir imantis naujų kompetencijų, pvz. saugumo srityje. Tai nekonfliktuoja su vakstybių narių suverenumu ir gerai jį stiprina.
Julius Panka
2024-05-14
ES turi būti visų pirma ekonominė sąjunga. Valstybės narės turi turėti daugiau suvereniteto.
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-14
Skatinti mylėti savo šalį
Jūratė Mažeikytė
2024-05-14
Sudėtingas klausimas. Nesu tiesioginė federacijos šalininkė, nes manau, kad laisvė spręsti už savo ateitį turi priklausyti tautai, tačiau bendri projektai, radus kompromisą dėl masto ekonomijos būna naudingi, jei nauda paskirstoma sąžiningai. Bendra koordinuota kariuomenė esant sudėtingai situacijai tarp supervalstybių gali būti geras sprendimas, nes niekas tavo sienų neapgins, jei ne pats. Tačiau ji neturėtų būti galios šaltinis didžiosioms valstybėms mažųjų sąskaita. Pasisakau už bendrą kaimyninės gynybos koordinavimą, pvz. Lietuvos atveju tai būtų bendra gynybinė sistema su Skandinavija, Lenkija, Vokietija).
Edmundas Kvederis
2024-05-14
ES vienija labai skirtingas tautas savanoriškumo principu, bet matome kaip puikiai veikia ES rinka, ekonomika, darbo jėgos judėjimas. Saugumas šiandien prioritetas, tad ES privalo kurti bendrą saugumą.
Vilma Sabaliauskienė
2024-05-14
ES suteikia galimybes valstybėms narėms stiprinti savo nacionalines vertybes ir identitetą, kartu derinant bendrus sąjungos interesus.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-14
ES turi išlikti, visų pirma, ekonomine sąjunga. Gynybos klausimai sprendžiami NATO formate. Tačiau ES kontekste Europos šalys turėtų siekti kurti bendrą gynybos pramonę, t.y. naudoti panašią, jei ne vienodą, ginkluotę, naikinti kliūtis sparčiau gaminti amuniciją ir kitas karo pramonės prekes; taip pat saugoti gynybos pramonės intelektinę nuosavybę, neperduoti jos nedraugiškoms šalims.
Dainius Kepenis
2024-05-14
Sveiki. Federalizacijai- NE.
Vytautas Grubliauskas
2024-05-14
Tai turi būti labai subalansuotas procesas. Siekiant, kad valstybės narės nesijaustų visiškai "nuasmenintomis", bet tuo pat metu vienodai suprastų atsakomybę už geopolitinius iššūkius visai Europai (ir kiekvienai ES narei), kuriuos įveikti gali tik stipri, "federalizuota' bendruomenė su reikiamomis struktūromis. Mąstykime ir vertinkime lokaliai, bet spręskime globaliai.
Darius Kudirka
2024-05-14
Kurti bendrą kariuomenę būtina. Kai kuriais klausimais reikia siekti valstybių narių nepriklausomybės, nes kiekviena šalis turi savitumų, skirtumų, skirtingų požiūrių tam tikrais klausimais.
Almantas Stankūnas
2024-05-14
Tik didesnė ES narių nepriklausomybė. Federalizacijos išdavoje viską spręstų Berlynas, Paryžius ir Briuselis, o Lietuva galėtų palaidoti tiek Vasario 16-ąją, tiek Kovo 11-ąją.
Tegu Vokietija ir kitos ES šalys, kurios mažai išleidžia gynybai, pagaliau įvykdo įsipareigojimus NATO dėl BVP dalies skyrimo gynybai ir taip sustiprina NATO bei padidina ES saugumą. Mes neturime kurti lygiagrečios ES kariuomenės šalia NATO.
Saulius Arlauskas
2024-05-14
Nepriklausomybes siekti nereikia nes valstybes suverenios. Federacijos sukurti nepavyks, nes prancuzas ne lietuvis
Žilvinas Tratas
2024-05-14
Sveiki,
Ačiū už klausimą. Esu prieš federalizacijos projektą. Jei būtų mano valia - ES liktų tik ekonomine sąjunga, nes šalys yra labai skirtingos ir turėtų turėti teisę pasilikti absoliutų suverenitetą ir galimybę tvarkytis savarankiškai.
Giedrius Surplys
2024-05-15
ES dabar veikia III ramsčiais: pirmame ramstyje – ekonomika, kuri visiškai integruoti (prekiaujant tarp Vilniaus ir Kauno bei tarp Vilniaus ir Berlyno galioja tos pačios taisyklės); antrame ramstyje – užsienio politika ir saugumas (yra bendrų dalykų, bet didžioji dalis - atskirai, galioja veto); trečiame ramstyje – socialiniai reikalai, mokesčiai ir t.t. Čia – visiška valstybių narių kompetencija. Aš esu už tai, kad ES stiprėtų ten, kur gali sustiprinti visas ES nares atskirai. Ten, kur to pasiekti neišeina, ES negali perimti funkcijų iš valstybių narių. Prieš federalizaciją. Prieš veto panaikinimą užsienio politikoje.
Daiva Jakubonienė
2024-05-15
ES federalizacija naudinga didžiosioms ES valstybėms, o mažosios prarastų savarankiškumą, atiduodamos vis daugiau įgaliojimų Briuseliui. Stojome į atskirų valstybių sąjungą, tokia ji ir turėtų likti. Bendra kariuomenė keltų sumaištį dėl ES ir NATO funkcijų derinimo.
Žydrūnas Savickas
2024-05-15
Mes istojome į nepriklausomų valstybių Europos Sąjungą taip ir turėtų likti. Valstybės narės turi išlikti nepriklausomos ir turėti veto teisę. Nacionaliniai įstatymai turi būti aukščiau už ES .
Aurimas Navys
2024-05-15
Manyčiau, kad ES turėtų siekti glaudesnių ekonominių ryšių - tam ji ir buvo sukurta. Bendra kariuomenė nėra racionalus sprendimas, kai turime galingą alternatyvą - NATO.
Darius Ulickas
2024-05-15
Nieko nereikia keisti.
Marius Dijokas
2024-05-15
Atsižvelgiant į tai, kad ES vienija labai skirtingas valstybes nares, tik bendras jų susitarimas galėtų sąlygoti dar didesnę ar mažesnę tarpusavio integraciją. Vėlgi visiška nepriklausomybė reikštų, kad valstybei narei net nereikia tokios supranacionalinės institucijos kaip ES, o visiškai federalizacija (kaip tai įvardijate), gali būti grėsmė valstybės suverenitetui. Manau nederėtų rinktis nė vieno kraštutinio poliaus. O pvz., bendros kariuomenės tikslingumas nėra toks didelis, kuomet didžioji dalis valstybių narių priklauso labiau specializuotai ir didesnei narių skaičiumi - NATO.
Liudas Mažylis
2024-05-15
Spartinti federalizaciją nematau nei reikalo, nei netgi galimybės. O bendra kariuomenė galėtų būti kuriama tik kaip papildinys NATO. Kur kas svarbiau - vystyti Europos karinę pramonę.
Rasa Budbergytė
2024-05-15
Nepriklausomų valstybių sąjunga, bet ES turi tapti ir stipresniu mūsų saugumo bei gynybos ramsčiu.
Rasa Tamošiūnienė
2024-05-15
Neturiu nuomonės
Tomas Senūta
2024-05-15
Sovietų Sąjungoje jau gyvenau ir daugiau nenoriu. Noriu tikros sąjungos. Pagal ES "tėvų" sumanytojų planus - ekonominės sąjungos tarp krikščioniška civilizacija grįstų skirtingų Europos valstybių, kurios tikslas - išsaugoti Europoje taiką ir skatinti Europos žmonių gerovę.
Kam bus pavaldi ta bendra kariuomenė? Kas man galėtų garantuoti, kad tokios kariuomenės vadovai niekuomet nesugalvotų užpulti tos pačios Lietuvos, jei kaip nors taip nepalankiai susiklostytų aplinkybės?
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-15
Nemanau, kad didesnė federalizacija turi būti savitikslė. Būtina nuolat analizuoti ES funkcionavimą ir ieškoti sprendimų, kaip tobulinti jos veiklą. Ypač rengiantis ES plėtrai. Konferencijos dėl Europos ateities išvadose pateikiami siūlymai dėl Europos ateities. Savo siūlymus dėl ES sutarčių keitimo pateikė ir Europos Parlamentas. Sprendimus siūloma priimti Europos Konventui dėl sutarčių keitimo, o juos turės ratifikuoti kiekviena valstybė narė. Manau, kad Europos kariuomenės reikalingumo klausimą reikėtų spręsti įvertinant besikeičiančią geopolitinę situaciją. Šiuo metu pakanka ES iniciatyvų didinant ES saugumą ir gynybinius pajėgumus.
Gražvyda Petrikaitė
2024-05-15
Pirma, ES nesieks didesnės valstybių narių nepriklausomybės, nes tokia iniciatyva – pačių valstybių narių prerogatyva. Antra, didesnės valstybių narių (VN) nepriklausomybės siekti būtų sudėtinga, nes VN pagal ES sutartis yra nepriklausomos. Mano požiūriu, dabartinis ES funkcionavimas, pagrįstas bendromis teisės normomis, vertybėmis, susitarimais suverenioms valstybėms proporcingo lygiateisiškumo pagrindu veikti bendrai priimant sprendimus Sąjungos lygmeniu bei juos įgyvendinant savo šalyse yra optimalus.
Federalizacijai nepritarčiau, nes esame nedidelė savo teritorija ir gyventojų skaičiumi valstybė, ir federalizacija nėra mūsų interesas. Mažai tikėtina, kad būtų išsaugotos 24 oficialiosios kalbos, tuo pačiu ir kultūrinis palikimas bei identitetas, kas iš esmės prieštarauja pačios ES vertybėms. Tačiau pritarčiau ES kariuomenės kūrimui NATO funkcionavimo pagrindu (t.y., vyksta bendros kariuomenių pratybos ir prireikus bendra kariuomenė pasirengusi ginti bet kurios iš VN teritoriją).
Saulius Dinda
2024-05-16
Pasisakau prieš federalizaciją, tik už laisvų tautų ir suverenių bei lygiateisių Europos valstybių sajunga. Esame NATO nariai ir turime derinti visus ginybos planus šioje organizacijoje, nereikia kurti atskiros kariuomenės.
Edita Rudelienė
2024-05-16
Remiame Europos gynybos sąjungos įkūrimą. Būtina didinti ES investicijas į gynybos pramonę, standartizuoti ginkluotę, skatinti karines mokslines ir technines inovacijas. palaikome ES greitojo reagvimo pajėgų įkūrimą, regionų bendradarbiavimą tarp ES narių gynybos srityje.
Andrius Kubilius
2024-05-16
Visų pirma noriu patikslinti: valstybės, stodamos į ES, savo nepriklausomybės neatiduoda, o tik "paskolina" Europos Sąjungai (tą yra išaiškinęs tiek ES teismas, tiek ne vienas nacionalinis Konstitucinis teismas). Tačiau kalbant apie tai, ar ES turėtų daryti daugiau ar mažiau - mūsų, kaip mažos valstybės požiūriu, visada buvo aišku: kuo stipresnė Europa, tuo stipresnė ir Lietuva. Todėl pritariu glaudesnei integracijai. Tiesa, ES kariuomenė turėtų ne pakeisti, o papildyti NATO.
Vitalijus Mitrofanovas
2024-05-16
Taip
Julius Sabatauskas
2024-05-16
Nemanau, kad narės valstybės priimdamos bendrus sprendimus, kurie gerina žmonių padėtį, taip pat sprendimus dėl didesnio saugumo yra nepriklausomybės mažinimas ar federalizacija. Pvz., sprendimas dėl mobilių ryšio priemonų įkroviklių jungčių suvienodinimo. Ar dėl to mes jaučiamės mažiau nepriklausomi. Ne, tokie sprendimai priimti visų ES valstybių kartu tik stiprina mus visus ir mažina taršą.
Miroslav Voitiulevič
2024-05-16
Esu už tai, kad diskusijos dėl geresnio Europos suvienijimo, netgi dėl federalizacijos, taptų pokalbių tema, siekiant stipresnio ir labiau konsoliduoto Europos valdymo įvairiose gyvenimo srityse.
Marijus Čekavičius
2024-05-16
Turėtų likti esama padėtis, esant kiekvienos valstybės įstatymų viršenybei prieš ES nurodymus. Tarybų Sąjungos beždžionavimas bloga išeitis.
Valdžia, manau, būt sutelkta kelių asmenų rankose.
Yra NATO. Dubliuoti gynybos (puolimo) galimas veikas tik bereikalingos išlaidos.
Brigita Guobė
2024-05-16
Manau, kad turi būti tinkamas balansas. Per daug federalizacijos nebus priimtinas sprendimas visoms ES šalims. Tad išlaikyti savo suverenitetą yra svarbu. Turi būti užtikrinta demokratija.
Dėl bendros kariuomenės reikalinga gerokai platesnė diskusija ir kiek ji keistų ar papildytų NATO.
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-16
Bendra kariuomenė yra gerai, nes yra blogai, kai skirtingų ES narių kariai naudoja skirtingus kalibrus ir techniką.
Nijolė Dirginčienė
2024-05-16
ES turėtų siekti savo valstybių narių nepriklausomybės.
Matas Maldeikis
2024-05-17
Šalių narių suvereniteto santykis su ES turėtų išlikti toks pat kaip dabar. Tai optimalus variantas ES išlikimui. Tuo pčiu reiktų plėsti sritis, kur Sąjungos sąlys narės bendradarbiauja sprendižiant mums visiems kylnačius iššūkius - saugumas, sveikatos apsauga ir kitos.
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-17
Dėl bendros ES kariuomenės: bendra LS pozicija - remiame Europos gynybos sąjungos įkūrimą. Būtina didinti ES investicijas į gynybos pramonę, standartizuoti ginkluotę, skatinti karines mokslines ir technines inovacijas. Palaikome ES greitojo reagavimo pajėgų įkūrimą, regioninį bendradarbiavimą tarp ES narių gynybos srityje.
Rasa Juknevičienė
2024-05-17
Saugumas ir gynyba bus svarbiausios ateinančios EP kadencijos temos, tikėtina, bus pradėtas bendros gynybos sąjungos steigimas. Apie bendrą ES kariuomenę galima kalbėti tik kai Ukraina įstos į ES.
Vilija Bezumavičiūtė
2024-05-17
Stiprinti ES solidarumą yra svarbu, ir tam padėtų judėjimas federacijos link, tačiau ES nėra karinis aljansas - bendrą kariuomenę jau turime su NATO.
Antanas Juozas Zabulis
2024-05-17
Spartinti federalizacija
Andrius Bagdonas
2024-05-18
ES turėtų siekti balanso tarp valstybių narių nepriklausomybės ir tam tikros federalizacijos, remiantis subsidiarumo principu bei stiprinant bendradarbiavimą srityse, kur tai yra būtina. Toks požiūris atitinka mano vertybes ir užtikrina tiek demokratijos stiprinimą, tiek efektyvų bendrų tikslų siekimą.
Ramūnas Aušrotas
2024-05-18
ES atsirado kaip ekoniminė sąjunga ir tokia turėtų išlikti, kaip laisvų, neprikausomų nacionalinių valstybių sąjunga. Bendros kariuomenės turėjimas nebūtinai reiškia federalizaciją, tačiau jos kūrimas yra pertreklinis, nes ES iškylančius saugumo iššūkius galima spręsti kitais būdais, tiek NATO formatu (tai numato ES sutartis), tiek bendradarbiaujant ES viduje pagal ES Sutarties 46 straipsnį (nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas gynybos klausimais (PESCO). Pastarasis bendradarbiavimas yra plėtojamas (žr. https://www.pesco.europa.eu/)
Remigijus Šimašius
2024-05-18
ES turiu užtikrinti sklandesnį sprendimų priėmimą, kad nebūtų kaip su Venngrijos veiksmais blokuojant paramą Ukrainai. ES turėtų daugiau dėmesio skirti išorės saugumui. Tačiau nemanau, kad ES turi tapti federaciją, ar dubliuoti NATO struktūras.
Jolita Balsevičė
2024-05-18
ES turėtų siekti didesnės valstybių narių nepriklausomybės. Kiekviena šalis yra savita savo kultūra, papročiais, gyvenimo ypatumais, savo požiūriu į skirtingus dalykus, sritis. Suvienodinimas yra pražūtingas valstybių identitetui, juo labiau, kad nuo ES susikūrimo pradžios tai nebuvo net svarstytinas vienas iš tikslų.
Vilija Aleknaitė Abramikienė
2024-05-19
Netinka priešpastatyti nepriklausomybę ir bendrą gynybą. Sveikas protas sako, kad federalizacija nėra patrauklus dalykas didelei daliai valstybių. tačiau ir be sutarčių keitimo ES privalo vienytis ir stiprėti, ypač gynybos srityje kadangi nėra nemirtinga, pasak Emanuelio Macron'o ;) Na, patinka man šis jo pastebėjimas.
Tomas Gulbinas
2024-05-19
Esu už vis glaudesnį ES narių bendradarbiavimą, kuris ilgainiui ateityje peraugtų į federalizaciją atskirose srityse. Tačiau nesiūlau spartinti, nes šiuo metu ES susiduria su neregėtais iššūkiais - saugumo, konkurencingumo, migracijos ir kt., kurie sukuria nepalankią aplinką svarstyti institucinės ES sąrangos keitimo klausimus. ES yra unikali tuo, kad šalys narės jau yra sutarusios, kaip drauge įgyvendina savo suverenias galias. Tose srityse, kuriose ES-ai suteikta daugiau kompetencijų, kaip taisyklė, yra ir geresni pasiekimai, pvz., ES kaip pasaulinės prekybinės galios įtaka nekyla abejonių. Tuo tarpu karinis bendradarbiavimas vis dar yra užuomazgoje.
Artur Truš
2024-05-19
ES turėtų siekti subalansuoto požiūrio, nes turime įvairiausias tautybes, o laisvės bei nepriklausomybės jausmas yra svarbiausias. Valstybių narių savarankiškumas yra būtinas kultūros ir švietimo politikoje, kur nacionaliniai ypatumai yra labai svarbūs. Tačiau tam tikrose srityse, kaip bendra kariuomenė ir saugumas, reikėtų stiprinti federalizaciją. Tik kartu mes esame stiprūs ir atsparūs grėsmėms, o bendromis jėgomis galime nuveikti daug daugiau. Bendras saugumas padėtų sustiprinti ES kaip geopolitinę jėgą ir užtikrintų geresnę apsaugą nuo bendrų grėsmių.
Daiva Prekevičienė
2024-05-20
Pritarčiau spartinti federalizaciją, kuriant bendrą kariuomenę. Stipriau užtikrinamas saugumas ir ekonomiškiau.
Ruslanas Baranovas
2024-05-20
ES turėtų siekti didesnės šalių vienybės, bet vargu ar tai pasieksime greitindami federalizaciją, net jei tam ir pritartume. Matyt, gilesnė integracija galima rodant sėkmingus pavyzdžius vienoje srityje po kitos. Galop, Europa arba turi telktis, arba pasaulyje ji taps nebesvarbiu galios poliu. Pateiksiu paprastą pavyzdį: šiandien nuėjus į saloną ir norint nusipirkti „europietišką“ telefoną, išeisite tusčiomis. Kol taip bus, kol neturėsime europinių flagmanų visos kalbos apie strateginę autonomiją bus tik kalbos. Kariuomenė yra šiek tiek kitas reikalas. ES prie šalių saugumo šiuo metu gali daugiausiai prisidėti stiprinant gynybos pramonę ir sprendžiant standartizacijos problemas. Pradedant skirtingais šoviniais, artilerijos sviediniais ir naikintuvais, skirtingų variantų ir standartų kiekis trukdo tiek pasiekti „scale“, tiek užtikrinti reikalingą tiekimą. Ši sritis yra sritis, kurioje ES greičiausiai ir stipriausiai galėtų prisidėti prie šalių narių saugumo.
Tomas Tomilinas
2024-05-20
Reikia mažinti piktnaudžiavimo veto. Tačiau manome, kad visiškas veto atsisakymas sumažintų Lietuvos ir kitų mažesnių valstybių galimybes daryti įtaką ES sprendimams ir ginti savo interesus. Užsienio ir mokesčių politikoje siūlome veto atsisakyti atskirais ir ribotais, kasdieniam Europos veikimui svarbiais atvejais – sankcijų, mokesčių vengimo prevencijos teisės aktuose. O platesnis veto atsisakymas ir apskritai ES kompetencijos išplėtimas socialinėje ir visuomenės sveikatos srityje reikalingas, nes leistų spręsti socialinės apsaugos, pensijų bei sveikatos sistemų problemas (o šiose srityse Lietuvos pažanga labai ribota).
Vytenis Jakas
2024-05-20
Dauguma ES valstybių yra ir NATO narės, todėl kurti papildomą karinę struktūra, pavaldžią ES manau nėra reikalo. Ką reikėtų padaryti, tai visos ES mąstu skirti daugiau prioriteto tam, kad visos valstybės investuotų į savo saugumą. Siekiant mąsto ekonomijos, būtų galima vykdyti bendrus pirkimus savigynos technologijų ir kariuomenių aprūpinimo srityse.
Sigitas Karbauskas
2024-05-21
Pritariu šalių nepriklausomybės didinimui, bet palaikau bendros kariuomenės kūrimo idėją.
Bronius Markauskas
2024-05-21
Sveiki, pritarčiau kai kurių sričių federalizavimui, t.y., užsienio ir gynybos politikos srityse. Tačiau kitose – kultūros, kalbos, Europos politika turėtų būti tokia, jog būtų išlaikomas kuo didesnis šalių narių identitetas.
Vytautas Mitalas
2024-05-21
Bendros kariuomenės ES kurti nereikia, tam, kad nebūtų dubliuojama NATO veikla. Tačiau kai kuriais požiūriais bendradarbiavimas gali tapti glaudesnis, net ir saugumo srityje. Mes pasisakome už bendrų oro gynybos pajėgumu įkūrimą, kuriuos finansuotume už ES lėšas. Taip pat gynybos industrijos plėtra yra reikšmingas prioritetas ES darbotvarkėje. Kitose srityse, tokiose kaip energetinė nepriklausomybė, taip pat verta siekti glaudesnio ir greitesnio bendradarbiavimo.
Linas Kukuraitis
2024-05-21
Šalių savarankiškumo ir subsidiarumo principai ES sąrangoje yra esminiai. Teikdamas tai, aš pasisakyčiau už didesnę ES įtaką šalių socialiniams, sveikatos ir kt. standartams, nes labai aiškiai matome, kad dėl populizmo ar politinės valios trūkumo kai kuriose šalyse (taip pat ir LT) dalis pažeidžiamiausių žmonių gyvena orumo neatlaikančiose sąlygose. Būdas kaip tai daryti yra ES deramo minimalaus atlyginimo, prieinamumo direktyvos ar Vaiko garantijų iniciatyva. Mažiausiai, ką turime įvesti tai minimalų senatvės ir neįgalumo pensijų standartą visoje ES.
Paulius Saudargas
2024-05-22
Gilesnė Europos integracija tam tikrose srityse yra būtina, kadangi tai raktas į ekonominės gerovės užtikrinimo tąsą, stipresnius ekonominius ryšius, pasaulinės ES įtakos stiprinimą, gebėjimą konkuruoti globalioje arenoje. Norėdama tapti efektyviai, greitai veikiančiu geopolitiniu žaidėju, ES turėtų atsisakyti vienbalsiškumo principo išorinėje politikoje, tokiose srityse kaip užsienio reikalai, saugumas, plėtra. Būdami NATO sudėtyje neturėtume kurti alternatyvų aljansui, tačiau būtina stiprinti rytinį NATO flangą. Europa privalo investuoti į savo saugumą. Pradžia tam jau padaryta – priimta Europos gynybos pramonės strategija, EK pirmininkė U. von der Leyen, jei bus perrinkta, žada kurti gynybos komisaro pareigybę. Taigi kartu galime nuveikti gerokai daugiau tiek ES, tiek atskirų valstybių narių labui.
Paulius Saudargas
2024-05-22
Tačiau esu ir už tai, kad Europoje būtų daugiau Lietuvos, taigi mūsų balsas turi būti girdimas, mūsų vertybės – gerbiamos ir pripažįstamos. Negalime ignoruoti fakto, jog tiek ES, tiek ir visas demokratinis Vakarų pasaulis yra pastatytas ant krikščioniškos civilizacijos pamatų. Mes, europiečiai, turime būti sąžiningi sau – krikščioniškomis vertybėmis grįsta pasaulėžiūra ir kultūra mums yra natūrali, todėl turi būti ginama ir puoselėjama.
Matas Lasauskas
2024-05-22
Pasisakyčiau už federalizaciją. Kuo daugiau vienybės ir bendrystės, tuo esame stipresni. Kuo labiau koordinuojame savo veiksmus, tuo greičiau galime reaguoti.
Rolanda Lingienė
2024-05-23
Labai vertinu ir visada kovosiu už Lietuvos laisvę, lygiai taip pat palaikysiu kitų valstybių suverenitetą. Šalys Europos Sąjungoje turi išlikti nepriklausomi vienetai, tačiau kartu gebėti priimti bendrus sprendimus, liečiančius visos Europos visapusišką saugumą. Valstybės turi glaudžiai bendradarbiauti gynybos klausimais, rengti bendras karines pratybas ir stiprinti NATO bei karinius pajėgimus valstybėse, kurios ribojasi su didžiausią karinę grėsmę keliančiomis šalimis. Taip pat rasti bendrus sprendimus kitais opiausiais klausimais, kurie prisidėtų prie visos Europos ir piliečių gerovės.
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Manau, kad didesnė Europos Sąjungos integracija tam tikrose srityse, pavyzdžiui, gynybos ir užsienio politikos, yra naudinga saugumo stiprinimui. Tačiau bendros ES kariuomenės kūrimas gali dubliuotis su NATO funkcijomis. ES turėtų siekti didesnės vienybės, bet federalizacijos greitinimas nėra tinkamas kelias.
Aurelijus Veryga
2024-05-23
ES turi išlaikyti tokį savo valstybių narių suverenitetą, koks yra dabar. Didesnė federalizacija nėra reikalinga ir pasisakyčiau prieš Veto teisės atsisakymą, nes tai trumparegiškas sprendimas. Negalima priiminėti sprendimų vienos problemos (šiuo atveju Orbano elgesio Ukrainos ažvilgiu) pagrindu. Gali taip atsitikti, kad mums reikės atstovėti kokį nors mums patiems gyvybiškai svarbų klausimą, o tam reikiamo įrankio nebeturėsime. Todėl taip rizikuoti nereikėtų. O bendra ES kariuomenė mano manymu dubliuotų NATO ir yra nereikalinga. Kiekviena ES valstybė narė turi stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir vykdyti jų koordinavimą NATO formate. Tai leistų išvengti bereikalingo dubliavimo ir galimų nesusipratimų.
Sigitas Kancevyčius
2024-05-23
Neturiu aiškios nuomonės.
Julija Razumienė
2024-05-24
Nesu už visuotinę federalizaciją, nes yra sričių, kuriose autentikos išlaikymas atneštų daugiau naudos todėl reikia sprendimų priklausančių nuo šalies specifikos. Tačiau siekiant užtikrinti šalies saugumą, būčiau už bendrą sienų apsaugos sistemos formavimą, kad atsakas į bet kokią agresiją būtų staigus, gerai organizuotas ir sustiprintas kitų šalių.
Virginijus Sinkevičius
2024-05-24
Na, į šį klausimą paprastai nėra žiūrima kaip į “viena arba kita”, nes tai labai priklauso nuo srities.
Tačiau turėtume didinti ne ES federalizmą, kiek solidarumą. Pavyzdžiui, kalbant apie tą pačią gynybos sritį - mums reikia sukurti bendrą ES karinės ginkluotės rezervą, būtina investuoti į gynybos ginkluotės vystymą bendrai.
Tačiau galėčiau įsivaizduoti situaciją, kai ateityje centralizuojame, pavyzdžiui, mokesčių administravimą. Nėra jokio poreikio išlaikyti 27 mokesčių administravimo institucijas, kai turime bendrą rinką. Tad atsakymas - kai kur reikalinga daugiau Europos ir bendrų iniciatyvų. Užtikrintai galima pasakyti tik tai, kad didinti valstybių narių nepriklausomybės poreikio irgi tikrai nėra, nes ES šiandien yra labai toli nuo buvimo federacija ir manau niekada tokia netaps.
Artūras Orlauskas
2024-05-25
Federalizacija yra nepriklausomybės atėmimas iš valstybių narių
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Federalizacija jau dabar per didelė, tačiau bendra kariuomenė ir gynybos sistema turėtų būti išimtis. Būtina mažinti priklausomybę nuo militarizuotos ir pavojingos JAV užsienio politikos.
Helga Marija Kauzonė
2024-05-25
Didesnė valstybių narių nepriklausomybė yra svarbi, ypač kalbant apie nacionalinį identitetą, bet kai kuriais atvejais federalizacija gali būti naudinga, pvz., sprendžiant saugumo iššūkius.
Julius Neviera
2024-05-25
ES turi užtikrinti savo narių suverenumą. Tik suvereni šalis, gali užtikrinti titulinės tautos išlikimą ir gerovę.
Ingrida Leunig
2024-05-25
Manau, kad ES turėtų atsižvelgti į Europos Sąjungos valstybių narių suverenumą ir suteikti teisę pačiom valstybėm pasirinkti ar jos nori prisijungti prie bendros kariuomenės kūrimo ar ne.
Rasa Budbergytė
2024-05-26
Esu prieš federalizaciją, bet už tam tikrą didesnę integraciją kai kuriose itin svarbiose visiems ES piliečiams srityse, pvz. gynyba, sveikata.
Rokas Garliauskas
2024-05-27
Dėl federalizacijos nesu tikras bet manau, kad ES tur judėti link didesnio integracijos lygio dėl kelių priežasčių. Pirma, bendra kariuomenė ir gynybos politika užtikrintų geresnį saugumą ir padidintų ES įtaką tarptautinėje arenoje, apsaugant jos piliečius nuo išorinių grėsmių. Antra, didesnės politinės integracijos galimybės leistų efektyviau spręsti bendras problemas, tokias kaip migracija, klimato kaita ir ekonominės krizės. Trečia, bendra valstybių narių ekonominė ir fiskalinė politika padėtų stabilizuoti euro zoną ir užtikrinti ilgalaikį ekonominį augimą. Galiausiai, didesnė integracija padėtų skatinti Europos tautų solidarumą ir suartinti žmones, kurių gyvenimas vis labiau susijęs su kitų šalių piliečiais. Taip būtų sukurtos stipresnės Europos Sąjungos pagrindai, kurie atitiktų šiuolaikines iššūkius ir užtikrintų ilgalaikę klestėjimo ir saugumo perspektyvą visiems jos nariams.
Sandra Barzdienė
2024-05-28
Manau čia ir yra ES unikalumas, vienose srityse valstybės narės gali būti visiškai nepriklausomos, kitais kaip pvz. gynybos klausimais turėtume vystyti ir spartinti bendrakūrą ir bendrus procesus, kartu esame stipresni.
Vytautas Mikelionis
2024-05-28
Ne
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-29
ES nėra ir niekad nebuvo jokia federacija, tai aiškiai apibrėžta Lisabonos sutartyje. Šalys narės įsteigia Europos Sąjungą naujam glaudesniam Europos tautų sąjungos kūrimo etapui, kad skatintų taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę. Tam yra Sąjungoje sukūriama sienų neturinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė. Šioje erdvėje laisvas asmenų judėjimas užtikrinamas, kartu taikant atitinkamas išorės sienų kontrolės, prieglobsčio suteikimo, imigracijos ir nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemones. Sajunga kuria vieningą rinką, ekonominę ir pinigų sąjungą bei bendrą užsienio ir saugumo, bendros gynybos politiką. Tad Sąjunga turi sukurti ir bendrą gynybos sistemą, kurioje būtų ir efektyvūs bendros gynybos padaliniai šalių narių kariuomenėse. Geopolitinė situacija reikalauja tokios efektyvios ES šalių narių koordinuotos karinių struktūrų veiklos.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Federalizacijos spartint nereikėtų, valstybės narės kaip tik turėtų turėti daugiau laisvės įgyvendinant įvairias direktyvas. Europa stipri, nes ji sugeba išlaikyti skirtingas tautas drauge. Nereikėtų iš tautų perimti vis daugiau apsisprendimo teises, perkeliant tuos sprendimus į Briuselį - kur tikrai yra tam tikras demokratijos deficitas ir iš kur kartais ateina "nuleisti sprendimai" (net jei jie teisingi ir Lietuvai reikalingi). Kalbant apie kariuomenę, NATO yra gynybinis aljansas, kuriam kurti alternatyvios kariuomenės nereikėtų.
Edita Daraškaitė
2024-06-02
Valstybių narių nepriklausomybė yra svarbi siekiant išsaugoti nacionalinį identitetą, o federalizacija svarbi sprendžiant valstybės saugumo principus.
Lina Simokaitienė
2024-06-04
Priklausome NATO, todėl pasisakau už nacionalinių kariuomenių stiprinimą, kurios padėtų viena kitai
Lukas Savickas
2024-06-05
Nevienareikšmiškas atsakymas.Pvz., apie bendrą ES kariuomenę dabar kalbėti yra mažai prasmės, nes visų pirma neturime bendros gynybos pramonės Sąjungos, o tai nepalyginamai svarbiau kiekvienam europiečiui ir ypatingai mums - turintiems išorines ES sienas su agresyviomis valstybėmis.
Kita vertus, turėtume didinti ne tiek ES federalizmą, kiek solidarumą. Pavyzdžiui, kalbant apie tą pačią gynybos sritį - mums reikia sukurti bendrą ES karinės ginkluotės rezervą, būtina investuoti į gynybos ginkluotės vystymą bendrai. Tad atsakymas - kai kur reikalinga daugiau federalizmo, kai kur reikalinga daugiau bendrų iniciatyvų. Užtikrintai galima pasakyti tik tai, kad didinti valstybių narių nepriklausomybės poreikio tikrai nėra, nes ES šiandien yra labai toli nuo buvimo federacija.
Birutė Andruškaitė
2024-06-06
Nei taip nei ne. Es turėtų siekti, kad jos gretas papildytų Ukraina, Sakartvelas, taip pat, be abejonės, vykdyti bendrus saugumo įsigijimus, kad būtume stipresni ir saugesni.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Istorija ne kartą parpdė, kad didelių politinių darinių hipertrofuota centralizacija ir jos sąlygojama biurokratizacija visada baigiasi darinio žlugimu.
Monika Ošmianskienė
2024-06-07
Šiuo klausimu esu viena konservatyvesnių liberalių ir tautiškumo išsaugojimas man yra svarbus. Jaučiu atsakomybę tiek prieš buvusias, tiek ir prieš būsimas Lietuvos kartas. Visgi yra klausimų, kuriuos reikia reguliuoti ir ES lygiu, kaip pvz. vienodinti reikalavimus verslams, susisiekimo plėtrai ir pan. Dabar plėtra yra sudėtinga ir komplikuota. Kalbant apie kariuomenę, reikia stiprinti valstybių narių pajėgumus, tačiau išlikti NATO dalimi.
Suskleisti
Raimonda Bunikytė
2024-05-14
Rodyti atsakymą
Kuo vadovaujantis priimate vienus ar kitus sprendimus (tiek savo, kaip politiko, t.y. sprendimų priėmėjo, tiek gyvenime)?
4
0
Julius Panka
2024-05-14
1. Surinkta informacija iš įvairių šaltinių; 2. Problemą išmanančių žmonių patarimais; 3. Vidine intuicija; 4. Vertybėmis; 5. Kritiniu mąstymu.
Zakiras Medžidovas
2024-05-14
Jei aš gyvensiu gerai, tai nereiškia, kad ir kiti gyvens gerai. Bet jei visi gyvens gerai, tai reiškia, kad ir aš gyvensiu gerai. Todėl verta stengtis, kad gerai gyventų visi, nes tai reikalauja tiek pat pastangų.
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-14
Tiek savo, kaip politiko, tiek gyvenime sprendimus priimu remiantis pirmiausia savo sąžinės balsu, tada remiantis moraliniais įsitikinimas ir asmenine ideologija. Suprantu, kad kartais tenka priimti ir nelabai malonius sprendimus, t.y. rinktis tarp dviejų blogų dalykų (nes ne visuomet politikoje sprendimai yra "malonūs"), tuomet įsiklausant į daugumą ir stengiuosi priimti tokį sprendimą, kuris būtų mažiausiai skausmingas ar turintis mažiausiai neigiamų pasekmių, bei kuris atlieptų daugumos balsą.
Rimantė Šalaševičiūtė
2024-05-14
Priimant kaip politiko sprendimus išklausau specialistų nuomonę, organizuoju diskusijas, susipažįstu su užsienio praktika, teisine baze. Priimant sprendimus gyvenime remiuosi intuicija ir artimų žmonių nuomone.
Žilvinas Tratas
2024-05-14
Pirmiausia geležine logika, faktais, argumentais. Jei šių dalykų neįmanoma pritaikyti konkrečiam sprendimui, tada intuicija, tačiau pasveriant kokios bus tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės pasekmės. Jei tam tikras sprendimas turi daug variantų, tada atmetimo būdu.
Mantas Stulgaitis
2024-05-14
Sprendimus priimu tik gerai išanalizavęs situaciją, be spontaniškumo. Remiuosi savo aiškiomis vertybėmis, vertinu nuoširdumą, patikimumą ir žodžio laikymąsi.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-14
Savo moralinėmis nuostatomis ir nauda valstybei, bei piliečiams.
Julija Razumienė
2024-05-14
Dažnai pasikliauju intuicija, manyčiau, kad taip labiau pasireiškia sąžinės patarimas
Vitalijus Gailius
2024-05-14
Užsibrėžtų tikslų siekiu sąžiningai ir nešališkai. Esu priesaika įsipareigojęs žmonėms ir mero institucijai, įsipareigojęs savo kraštui.
Erikas Pavlovičius
2024-05-14
Tai visiškai skirtingi priėmimo sprendimų būdai. Vienas sprendimų priėmimas kaip politiko, kitoks būtų jeigu eičiau atsakingas pareigas ir trečias, tai gyvenime asmeninių sprendimų priėmimas.
1. Vadovaučiausi įstatymais, Lietuvos žmonių nuomone, Lietuvos bendra politine kryptimi, partijos linija, o tai yra mano rinkėjui duotų pažadų linija ir įgytų žinių pagrindu išvesčiau vientisą loginę grandinę.
2. Eidamas atsakingas pareigas, beto kas surašyta viršuje vertinčiau ir kitų partijų nuomones, esamą trumpai ir tolimai strateginei situacijai Lietuvai padėtimi ir patarėjų, ekspertų išvadomis
3. Asmeninius sprendimus, priimu asmeniškai. Turi būti logika ir sprendimas kiek įmanomai niekam nekenkti, o sau turėti naudos.
Algirdas Sysas
2024-05-14
Vadovaujuosi savo įsitikinimais, morale ir etika. Politinius sprendimus, partijos programa ir sprendimais. Būna išimčių.
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-14
Ar tai visiems bus patogu, gerai, kaip tai paveiks gerąja prasme.
Eugenijus Gentvilas
2024-05-14
Visada apmąstau ar tai sąžininga mano ir visuomenės bei valstybės atžvilgiu. Jei tai politiniai sprendimai, remiuosi savo patirtimi, pažadais, rinkimų programomis ir liberalia pasaulėžiūra.
Audronius Ažubalis
2024-05-14
Būdamas politiku sprendimus priimu pirmiausia atsižvelgdamas į valstybės ir tautos interesą. Gyvenime sprendimus priimu, nuo tada kai esu vedęs, atsižvelgdamas į šeimoje priimtą sutarimą. Gyvenime bandau sekti Dekalogu.
Darius Kudirka
2024-05-14
Priimdamas sprendimus vadovaujuosi savo sąžine, įsitikinimais. Pagrindinis mano principas: elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi.
Jūratė Mažeikytė
2024-05-14
Sveiki,
paprastai stengiuosi susirinkti informaciją iš įvairių prieinamų šaltinių, o tada spręsti, bet jei reikia greito atsakymo, tenka vadovautis sukaupta patirtimi. Dėlto stengiuosi nuolat domėtis esama politine situacija, mokslo ir verslo pasiekimais.
Matas Maldeikis
2024-05-14
Kiekvieną savo sprendimą analizuoju remdamasis mąstymo šališkumo samprata. Suprantu, kad kiekvienas iš mūsų šališkas nes taip veikia protas kuris savyje kuria mąstymo tipus, dažnai ne objektyvius. Todėl naudoju Charlie Munger sukurta mąstymo šališkumo matrica, kuri leidžia į kiekvieną klausimą žvelgti giliau, obkektyviai, priimant efektyviausią sprendimą.
Rasa Tamošiūnienė
2024-05-14
Sveika logika
Dainius Žalimas
2024-05-14
Informacija ir argumentais - kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas ir, be abejo, teisėtas
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
Tuo metu turimu kontekstu remiuosi. Moralinėmis nuostatomis ir patirtimi taip pat. O mano patirtis rodo, jog kažkaip paveikiant sudėtingus procesus reikia būti atsargiam ir tikrinti įvairus aspektus ir kontekstus. Dažniausiai padeda gebėjimas save įsivaizduoti mano sprendimų poveikio kontekste, t.y. empatija. Kontekstui suvokti labai svarbu turėti gerus duomenis ir remtis reikia labiau jais, o ne spėlionėmis. O taip pat liberalizmo bei žmogaus teisės postulatai: mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvės; asmuo turi turėti kaip galima daugiau laisvės daryti sprendimus, kurie tiesiogiai daro įtaką to paties asmens gyvenimui; žodžio laisvė neginčijama ir pan.
Romas Karmazinas
2024-05-14
Aš priimu sprendimus remdamasis pateikta informacija, objektyviais duomenimis ir, jei tai įmanoma, atsižvelgdamas į įvairias alternatyvas ir galimas pasekmes. Politiko atveju, sprendimus dažnai lemia politinės aplinkybės, viešosios nuomonės poreikiai ir teisės aktai. Gyvenime taip pat svarbu atsižvelgti į asmeninius vertybinius principus ir ilgalaikius tikslus.
Ramojus Girinskas
2024-05-14
Skirtingi gyvenimo atvejai reiklauja skirtingų sprendimų variantų. Jei kalbant apie politinių teisės aktų pasiūlymus, tai vienareikšmiai viskas kyla iš reikalingumo visuomenei.
Marius Dijokas
2024-05-14
Ilgametė teisinio darbo patirtis leidžia priimti racionalius, pasvertus ir, mano nuomone, logiškus sprendimus. Kita vertus esame gyvos būtybės ir emocijos, jausmų pasaulis lemia kartais mūsų pasirinkimus ir sprendimų priėmimą. Empatija, dar viena sritis, kurios vedami turėtume priimti sprendimus, tiek visuomenės, tiek savo asmeniniuose gyvenimuose.
Romualdas Vaitkus
2024-05-14
Priimant vieną ar kitą sprendimą dažnai padeda įgyta gyvenimiška patirtis iš skirtingų sričių - inžinerijos, kultūros, meno, aplinkosaugos ir t.t. Kilus vienam ar kitam neaiškumui visada stengiuosi pasiteirauti tos srities profesionalų apie iškilusią problemą.
Julius Sabatauskas
2024-05-14
Sprendimus priimu, vertindamas aplinkybes, vadovaudamasis turima informacija, esant reikalui ieškau papildomos informacijos. Be abejo atsižvelgiu į Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų nreikalavimus.
Vijutė Mickuvienė
2024-05-14
Vertybėmis. Sąžine.
Darius Ulickas
2024-05-14
Protingumo kriterijais, geranoriškumu bei pasitikėjimu žmonėmis.
Oskaras Jankauskas
2024-05-14
Yra sprendimai, kurie turi būti priimami greitai ir nedelsiant. Šiuo atveju niekada nedvejoju, imuosi iniciatyvos ir priimu sprendimus, apgalvojęs bent jau kelis ėjimus į priekį, bei vadovaudamasis logika ir patirtimi. Kitais atvejais vadovaujuosi mintimi, kad sprendimai turi būti priimami ne vadovaujantis daugumos nuomone , o vadovaujantis sveiku protu, patirtimi, racija. Jei visgi dauguma priima netinkama sprendimą, reiškia įdėta per mažai pastangų ją įtikinant savo sprendimo pranašumu.
Liudas Mažylis
2024-05-14
Vadovaujuosi racionalumu, pasirinktų priemonių realumu.
Vytautas Mitalas
2024-05-14
Sąžine ir profesionalų įžvalgomis. Per savo politikos karjerą buvau miesto tarybos narys, Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas, vėliau Vilniaus vicemeras, kuruojantis tiek švietimą, tiek miesto plėtrą, transportą ir ūkį. Dirbdamas Seime buvau Biudžeto ir finansų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu. Visa ši turtinga patirtis lėmė gilų supratimą apie skirtingas politikos sritis, dėl to sprendimus priimti tikrai yra lengviau.
Audronė Balnionienė
2024-05-14
Paprastai žiniomis, gyvenimiška patirtimi, reikalingomis tam tikros srities profesonalų konsultacijomis.
Vytis Maleckas
2024-05-14
Sprendimus priimu vadovaudamasis šaltu protu, pirmiausiai, logika ir sveika nuovoka. Visada stengiuosi „išsimiegoti“ su probleminiu klausimu, nepriiminėti spontaniškai. 24 valandos – tai idealus laiko tarpas „dekonstruoti“ problemą. Išsimatuoti, išsianalizuoti, ką galimą pagerinti/patobulinti, ir kaip kontroliuoti sprendimo įgyvendinimo procesą.
Kęstutis Skrebys
2024-05-14
Patirtis, ekspertų nuomonė, komandos narių nuomonė
Artur Truš
2024-05-14
Priimdamas sprendimus, remiuosi savo patirtimi, lyderyste ir drąsa. Man taip pat labai padeda įgyti du aukštojo mokslo magistro laipsniai, kurie suteikė gilias žinias ir įgūdžius. Svarbią vietą užima aplinka – žmonės, su kuriais galiu visada pasitarti. Gyvenime ir politikoje, sprendimų priėmimas grindžiamas išsamia situacijos analize, įžvalgomis bei komandos patarimais. Be to, visuomet siekiu išlikti atviras naujoms idėjoms ir nuolat mokytis, kad galėčiau geriau tarnauti visuomenei ir prisidėti prie jos gerovės. Manau, kad vadovavimasis šiomis vertybėmis padeda priimti teisingus ir atsakingus sprendimus tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Tariuosi.
Liuda Pociūnienė
2024-05-14
Ieškau objektyvios ir patikimos informacijos ir vadovaujuosi bendrojo gėrio principu bei win - win nuostata, tikėdama, kad su laiku ji taps dominuojanti ir kasdienybėje, ir globaliuose procesuose.
Marius Kundrotas
2024-05-14
Tiek kaip žmogus, tiek kaip politikas, stengiuosi vadovautis sveiko proto, darnos, padorumo kriterijais. Mano dorovinė filosofija remiasi klasikiniais pavyzdžiais, į kuriuos didesne ar mažesne dalimi įeina sokratikų, stoikų, budistų, bet pirmiausiai - Biblijos, ypač - Naujojo Testamento etika. Stengiuosi derinti laisvę su atsakomybe, teisę - su pareiga, teisingumą - su artimo meile. Tai reiškia pagarbą kiekvienam doram ar potencialiai doram žmogui, net jeigu jo pažiūros antraeiliais klausimais ir skiriasi nuo manųjų. Taip pat gerbiu žmogaus gyvybę nuo pat užsimezgimo ir visą gamtos pasaulį.
Vytautas Lamauskas
2024-05-14
Tiek savo, tiek kaip politiko sprendimus priimu vadovaudamasis savo įsitikinimais ir sąžine bei atsižvelgdamas į bendruomenės ir ekspertų nuomones.
Waldemar Urban
2024-05-14
Sprendimus priimu atsižvelgdamas į savo vertybes, žinias, patirti ir objektyvias ekspertines nuomones.
Bronis Ropė
2024-05-14
Priimdamas sprendimus visuomet vadovaujuosi savo sukauptomis žiniomis ir gyvenimiška patirtimi bei įsiklausydamas į žmonių lūkesčius, su kuriais nuolat bendrauju susitikimuose.
Rasa Kiūdytė
2024-05-14
Priimdama kiekvieną sprendimą vertinu jį labai atsakingai (asmeninius taip pat). Man svarbu, kad mano sprendimai prisidėtų, jog mes gyventume saugioje šalyje, kurioje žmogaus gyvenimo kokybė ir sveikatos apsauga yra prioritetas, kurioje demokratiški sprendimai kuria ateities darbo vietas, mokslą ir politinį skaidrumą.
Virginija Vingrienė
2024-05-14
Savo sąžine, laisva valia, išmintimi, savo vertybėmis, pagarba žmogui, jo pasirinkimams, teisėms ir laisvėms, valstybės tarnautojo etikos, pagarbos valstybei, jos laisvei ir nepriklausomybei, žmogiškumo, teisės viršenybės principais, taip pat žiniomis grįsta logika ir įžvalgomis, ekspertų išvadomis.
Emilija Švobaitė
2024-05-14
Politikoje esu naujokė, tačiau jei tektų užimti sprendimų priėmėjos vietą, remčiausi, pirmiausia, rinkimų programa, viešuoju interesu ir ekspertine pilietinių organizacijų nuomone. Laikau didele vertybe visuomenės narių įsitraukimą į sprendimų priėmimą ne tik atiduodant balsą rinkimuose, tačiau teikiant išvadas, pasiūlymus ir pastabas teisės aktams, iniciatyvoms. Asmeniniame gyvenime man yra svarbiausia ištikimybė sau — savo vertybėms ir įsitikinimams. Negaliu daryti to, kuo netikiu.
Artūras Zuokas
2024-05-14
Pirmiausia dalykine analize, jos pasitikrinimu su proponentais ir oponentais. Vertybėmis ir principais, kurie man svarbūs. Taip pat savo patirtimi, kurią turiu labai plačią - žurnalistas (karo korespondentas), verslininkas (26 metų atidariau pirmą Macdonald's restoraną Vilniuje ir t.t.), 3 kadencijas Vilniaus meras, Seimo narys, daugelio tarptautinių organizacijų narys ir kultūros iniciatyvų palaikytojas. Taip pat intuicija, sprendimus priimu greitai ir matau ,,futbolo lauką'', kuriame sugebu derinti atskirų grupių interesus, viešojo intereso naudai.
Vytautas Sinica
2024-05-14
Stengiuosi spręsti pamatinių principų perspektyvoje sverdamas racionalinius argumentus - tiek faktinius, tiek loginius. Kitiems vertinti, kaip tai pavyksta.
Raivydas Rakauskas
2024-05-14
Faktais - skaitau, klausau ar klausiu srities ekspertų pozicijų ir argumentų. Kur faktų nepakanka, ar kur objektyvus vertinimas nėra įmanomas, vadovaujuosi savo moraliniu kompasu, kuris neleidžia eiti prieš lygų požiūrį į visus žmones ar riboti kiekvienam duotos laisvės (tol, kol ji nepradeda riboti kito žmogaus laisvės).
Nijolė Dirginčienė
2024-05-14
Priimant sprendimus visada vadovaujuosi pateikta oficialia, patikima ir objektyvia informacija. Išsamiai analizuoju situaciją, jeigu reikia pasitelkiu ekspertus.
Tomas Baranauskas
2024-05-14
Klausau sąžinės ir proto balso. Geriausias sprendimas, kuris teikia naudą sau ar savai šaliai ir kartu yra naudingas arba nekenkia kitiems.
Gintaras Kasputis
2024-05-14
Politikoje savarankiškai. Vadovaujuosi žmogiškumo, atitikimo ES ir nacionalinės teisės principams. Gyvenime remiuosi žmogiškumo, nuovokumo, pagarbos, sukauptos patirties kriterijais.
Raimundas Markauskas
2024-05-14
Žiniomis ir sąžinė
Robertas Ramanauskas
2024-05-14
Sveiku protu, objektyviomis mokslo išvadomis ir moralinėmis krikščioniškomis nuostatomis.
Petras Auštrevičius
2024-05-14
Kompetencija, bendradarbiavimu ir nacionalinių bei europinių interesų visuma
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-14
Savo protu ir patirtimi.
Edmundas Kvederis
2024-05-14
Analizuoju, vertinu situaciją. Įvertinu faktus, tariuosi, diskutuoju. Taip pat vadovaujuosi vertybėmis - pilietiškumo, etikos, ideologinėmis. Esu švietimietis, nenustoju mokytis, nes mums reikia išmokti naujų dalykų ir gebėjimų.
Linas Karpavičius
2024-05-14
Gyvenu šalia žmonių ir su žmonėmis. Mano sprendimai tiek gyvenime, tiek politikoje neturi prieštarauti tarpusavio sugyvenimo principams ir vertybėms. Tautos balsas - Dievo balsas.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-14
Priklauso nuo sprendimų sudėtingumo lygio: greituose sprendimuose daugiau vadovaujuosi intuicija, rimtuose sprendimuose - faktais ir intuicija.
Vytautas Grubliauskas
2024-05-14
Sveiku protu, patirtimi, nesibaiminant patarimų bei ekspertinių rekomendacijų tais atvejais, kuomet sritis ar sprendimo laukas man yra nepakankamai gerai pažįstamas. Bet tie patarimai ar rekomendacijos neturi kelti nei menkiausios abejonės dėl reputacijos ir kompetencijos.
Rolanda Lingienė
2024-05-14
Priimdama sprendimus tiek asmeniame, tiek visuomeniniame, politiniame gyvenime visada vadovaujuosi sąžiningumu, atsakomybe, siekiu kurti pridėtinę vertę bei prisidėti prie teigiamų pokyčių visuomenėje. Sprendžiant politinius klausimus vadovausiuosi viešuoju, o ne asmeniniu, interesu.
Almantas Stankūnas
2024-05-14
Protingumo, krikščioniškos civilizacijos išminties ir bendražmogiškais etikos principais.
Saulius Arlauskas
2024-05-14
Sveiku protu ir zmogaus prigimties zinojimu
Giedrius Surplys
2024-05-15
Sąžine. Taip pat stengiuosi išklausyti visų suinteresuotų pusių argumentus ir pasverti, koks sprendimas patenkintų didesnę dalį Lietuvos gyventojų, kokia būtų didesnė nauda Lietuvai.
Lina Simokaitienė
2024-05-15
Vadovaujuosi vertindama mano priimtų sprendimų poveikį visai visuomenei ir savo sąžine.
Daiva Jakubonienė
2024-05-15
Vadovaujuosi tuo, ką žmonės vadina sveiku protu, dešimčia Dievo įsakymų apibendrintais principais ir bendržmogiškąja etika.
Artūras Žukauskas
2024-05-15
Priimdamas sprendimus, visų pirma įvertinu sprendimo svarbą bei skubą ir nutariu ar iškilusią problemą imsiuos nedelsiant spręsti pats, ar atidėsiu, ar kam nors deleguosiu ir ar nespręsiu (pagal Eisenhowerio taisyklę). Apsiėmęs spręsti problemą, susiformuluoju tikslus ir uždavinius, surenku ir išanalizuoju reikiamą informaciją ir numatau kelis problemos sprendimo kelius (alternatyvas) bei alternatyvos pasirinkimo kriterijus, tarp jų įgyvendinimo galimybęs. Pasirinkęs alternatyvą, susikuriu sprendimo įgyvendinimo planą ir imuosi jį realizuoti. Sudėtingoms problemoms spęesti naudoju įtakų matricą, kuri leidžia atskleisti pagrindinius problemos sprendimo svertus ir sėkmės kriterijus. Tuomet problemą spredžiu, dirbdamas keliomis kryptimis.
Aurimas Navys
2024-05-15
Išklausydamas kuo daugiau argumentuotų nuomonių, ypač tų, kurioms aš pats linkęs nepritarti bei atsižvelgdamas į krikščioniškos moralės principus. Tada prieš galutinai nuspręsdamas pasveriu, kiek tai naudinga Lietuvai kaip valstybei, visuomenei, mano šeimai ir man pačiam.
Andrius Kupčinskas
2024-05-15
Valstybės interesais, einamų pareigų aplinkybe, asmenine politine patirtimi ir atsakomybe. Gyvenime - nueitų metų žingsnių skaičiumi :)
Rasa Budbergytė
2024-05-15
Teisės aktais, patirtimi ir pagarba kitiems.
Austėja Jonaitytė
2024-05-15
Teisingumo principu. O jei paprasčiau - tiesiog jog mano sprendimas nekenktų kitam.
Vilma Sabaliauskienė
2024-05-15
Manau,kad pirmiausia reikia vadovautis savo vertybėmis, tuomet sprendimas bus tikras: sąžiningumu, asmenine atsakomybe, maksimalia nauda kitiems (ne sau) visų pirma.
Žydrūnas Savickas
2024-05-15
Kaštų ir naudos analize.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-15
Atsakingumas, sąžiningumas, gebėjimas girdėti žmones, kitą nuomonę, rasti kompromisus.
Asta Kubilienė
2024-05-15
Vadovaujuosi savo protu, mokslu, sąžine ir patirtimi.
Erikas Černauskas
2024-05-16
Savo ir kitų žiniomis ir patirtimi.
Andrius Kubilius
2024-05-16
Sprendimus priimu atsižvelgdamas į bendražmogiškas ir europines vertybes, į bendraminčių ir bendrapartiečių nuomonę ir į savo sąžinės patarimus.
Tomas Senūta
2024-05-16
Krikščioniška etika - moralės filosofija. Įvairiais principais, kurie yra paprasti, tačiau ne tokie ir paprasti, kai reikia pritaikyti sau, savo gyvenimui bei kitiems - įvairioms situacijoms ir aplinkybėms aplink save ir toliau pasaulyje.
Vienas pagrindinių principų - atskirti, kur reikia tiesiog susitaikyti / prisitaikyti, nes negali pakeisti, kur kiek galiu pakeisti ir atitinkamai - ko reikia, kad galėčiau veikti. Paprastai reikia drąsos. Galiausiai - geriau daryti šiek tiek, nei išvis nieko nedaryti.
Dar vienas - mylėti savo artimą, kaip prisakyta. Meilė yra rūpestis, todėl mylėti viso pasaulio negaliu. Stengiuosi nesivelti į tokius abejotinus reikalus kaip visos žmonijos nuo kažko išgelbėjimas ar taikos visame pasaulyje sukūrimas. Žodžiu - Lietuva pirmiausia.
Dar mėgstu aiškumą. Kartais tokios prabangos negali sau leisti, todėl tenka veikti detales aiškinantis pakeliui, pasiliekant tik minėtuosius principus ir pasitikėjimą Apvaizda.
Vytenis Jakas
2024-05-16
Maksimaliai vadovaujantis logika ir paliekant labai mažai vietos emocijai. Jei sprendimas įtakoja kitus žmones, stengiuosi, kad jis būtų visiems vienodai teisingas, net jei tai nebūna geriausias sprendimas man pačiam.
Miroslav Voitiulevič
2024-05-16
Vadovaujuosi savo vertybėmis, kompetencijomis, sukauptomis žiniomis. Manau, kad vienų ar kitų sprendimų priėmimas tampa efektyvus bendradarbiaujant, bei reikalauja nuolatinio asmeninio ir profesinio tobulėjimo.
Brigita Guobė
2024-05-16
Visada laikausi klasikinio liberalizmo principo, kad mano laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito. Politiniame gyvenime stengiuosi vadovautis šiais principais: kam tai padės, ar nesukels žalos kitiems ir kiek tai bus naudinga visuomenei bei valstybei. Asmeniniame gyvenime man svarbu lojalumas ir pagarba.
Rasa Juknevičienė
2024-05-17
Sveika nuovoka, didele patirtimi, sąžiningu ir atviru požiūriu į politiką.
Ramūnas Aušrotas
2024-05-18
Priimdamas sprendimus vadovaujuosi dorybių etika ir žiūriu, jog sprendimai atitiktų bendrąjį gėrį.
Andrius Bagdonas
2024-05-18
Priimant sprendimus, tiek kaip politikui, tiek asmeniniame gyvenime, būtina vadovautis vertybėmis, įtraukti visuomenę ir būti atsakingam bei skaidriam. Šie principai padeda užtikrinti, kad sprendimai bus teisingi, tvarūs ir naudingi visuomenei. Svarbiausia siekti pusiausvyros tarp laisvės, teisingumo ir tvarumo, kad būtų užtikrinta ilgalaikė visuomenės gerovė.
Remigijus Šimašius
2024-05-18
Be abejo analize, duomenimis. Akivaizdu, kad patirtis vaidina didelį vaidmenį, tačiau visada stengiuosi klausti žmonių, klurie kažkuriuo aspektu apie temą žino daugiau nei aš.
Jolita Balsevičė
2024-05-18
Logika, sveiku protu, įrodymais.
Marijus Čekavičius
2024-05-19
Asmenine patirtimi, žiniomis iš istorijos, Ateities numatymu.
Pirmiausia, vadovaujuosi savo galva, t.y. žiniomis, patirtimi, prieinama informacija įvairiuose šaltiniuose, tačiau intuicija taip pat daro reikšmingą įtaką sprendimų priėmimui. Meluočiau, jei sakyčiau, jog nesu priėmęs spontaniškų sprendimų, tačiau su metais ir branda, tokių būna vis mažiau. Profesiniame gyvenime, emocijų į sprendimus stengiuosi neįsileisti, tačiau asmeniniame sau leidžiu gerokai daugiau.
Tomas Gulbinas
2024-05-19
Duomenimis, analize ir sveiku protu. Gyvenime kai kuriuos sprendimus priėmiau širdimi.
Edita Rudelienė
2024-05-20
Politikoje man labiausiai patinka bendrauti su žmonėmis, tad kiekvienas susitikimas yra
didžiulis mano gyvenimo „variklis“ judėti pirmyn, mąstyti, kurti ateities planus. Iš šių
susitikimų su gyventojais, bendruomenėmis, įvairių profesijų atstovais, kolegomis iš visos
Lietuvos susidėlioju bendrą kontekstą tam tikroms aktualijoms, situacijoms ir klausimams
darbotvarkėje. Žinoma, domiuosi nacionalinėmis ir tarptautinėmis aktualijomis žinių portalų
pagalba.
Be to, savo dienas visuomet stengiuosi pradėti kuo anksčiau, kad bent didžiąja dalimi aš
galėčiau kontroliuoti savo dieną, o ne ji mane. :) Visa tai man padeda susiplanuoti savo dieną
ir jos sprendimus.
Daiva Prekevičienė
2024-05-20
Visad savo vertybėmis: sąžiningumas, darbštumas, atsakingumas.
Ruslanas Baranovas
2024-05-20
Pirmiausia turi socialdemokratinius įsitikinimus ir vertybes. Konkrečiais atvejais bandau "matuoti" kokie sprendimai labiausiai jas atitinka. Nemanau, kad galime išvengti politikos ir ideologijos ir visur pereiti prie "neutralių", duomenimis pasvertų sprendimų. Pirmiausia todėl, kad skirtingos politikos kryptys nesutaria dėl to, kas yra "gerai".
Paskui, žinoma, yra duomenys, analitika ir kt., kas parodo kaip tai veikia realybėje, ar sprendimai, kurie gali atrodyti ideologiškai teisingi, neatves prie blogų, ar net intencijom priešingų rezultatų.
Sigitas Karbauskas
2024-05-21
Sąžine, sukaupta gyvenimiška patirtimi ir argumentais.
Bronius Markauskas
2024-05-21
Sveiki, viešas interesas – svarbiausia. Ir, be abejonės, patirtimi ir sąžine.
Ingrida Leunig
2024-05-21
Veiksniai, darantys įtaką mano sprendimų priėmimui , tai :
Klausimai, kuriuos užduodu sau: (apmąstymų klausimai).
Bendros vertybės ir principai.
Mano įsitikinimai ir pažiūros.
Mano pamatinė patirtis.
Linas Kukuraitis
2024-05-21
1. Stengiuosi maksimaliai vadovautis duomenimis. O jų, deja, vis dar labai trūksta. Dėl to man, būnant Socialinės apsaugos ir darbo ministru, sukūrėme mikrosimuliacinį modelį, kuriuo vadovavomės spręsdami, ar įstatymas didins ar mažins skurdą bei nelygybę. Tik tie, kurie mažindavo, gaudavo žalią šviesą.
2. Aiškūs tikslai/rodikliai, kurių siekiame. Jeigu jie, yra, tai visa kas tarnauja jų pasiekimui, turi žalią šviesą.
3. Sąžinė. Išlikti tiesoje, net kai nepatogu.
Paulius Saudargas
2024-05-22
Priimdamas sprendimus vadovaujuosi savo sąžine, žmogiškumo principais, savo patirtimi ir žiniomis, o taip pat ir kolegų išmanymu atskirose srityse, žinoma, ir LR Konstitucija bei įstatymais.
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Sprendimus priimu vadovaudamasi savo moraliniu kompasu. Mano politiniai įsitikinimai yra pagrįsti solidarumo, lygybės, teisingumo ir kairiųjų vertybių principais. Tikiu, kad visi žmonės nusipelno vienodų galimybių sėkmingai gyventi ir klestėti.
Sigitas Kancevyčius
2024-05-23
Sąžine, argumentais ir nuojauta.
Virginijus Sinkevičius
2024-05-24
Esu labai konstruktyvus žmogus, nes mano prieiga prie realybės visuomet remiasi į faktinę informaciją. Nemėgstu nei gąsdinti žmonių apokaliptiniais pareiškimais, nei vilioti saldžios ateities pažadais. Visuomet tiesiog įsivertinu situaciją, nusistatau tikslus ir kaip įmanoma konstruktyviau siekiu jų įgyvendinimo. Tiesa, šia prasme, reikia pasakyti, kad esu labai atviras, nes ir į žmonių, bei kitų interesų nuomones žiūriu kaip į labai vertingą informaciją. Natūralu, kad negali visko žinoti, visos tiesos nepasakys Tau ir statistinės lentelės. Tad mano sprendimai visuomet yra kompromisas tarp to, kuo su manimi pasidalina žmonės, ir to, ką kalba ekspertai. Kartais net ir labai geros idėjos turi rimtų trūkumų, kai pasisuka tema apie įgyvendinimą.
Artūras Orlauskas
2024-05-25
Visada vadovaujuosi, logika, patirtim, mokslu ir sveiku protu
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Kaip politiko - patirtimi, žiniomis ir gilesne, nei dažnaiausiai įprasta reiškinių ar problemų analize. Gyvenime - siekiu tausoti artimus, ypač šeimos, ryšius. Tai padėjo, nes praėjo jau 36 metai nuo pirmosios ir vienintelės santuokos, kuria iki šiol abu su žmona džiaugiamės.
Helga Marija Kauzonė
2024-05-25
... savo patirtimi ir žiniomis, atsakingumu, patikima informacija, ekspertine nuomone, sąžiningumu, skaidrumu, atvirumu, mokslu ...
Julius Neviera
2024-05-25
Priimdamas sprendimus vadovaujuosi moraline dorybių etika. Siekiu, kad sprendimai užtikrintų žmonių gerovę, didintų bendrąjį gėrį.
Edita Daraškaitė
2024-05-26
Įstatymu ir vertybėmis
Agnė Bilotaitė
2024-05-27
Priimdama sprendimus remiuosi teisės aktais, duomenimis, savo patirtimi, žiniomis, vertybėmis ir, žinoma, intuicija.
Rokas Garliauskas
2024-05-27
Kaip politikas ir asmuo, vadovaujuosi savo tvirtais įsitikinimais, nekintačiomis vertybėmis ir idealistine pasaulėžiūra, kuri politiškai žiūrint yra kiek kairėje. Mano sprendimai grindžiami pagarba žmogaus teisėms bei socialiniu teisingumu. Aš akcentuoju progresyvumą, kaip kelrodę žvaigždę sprendimų priėmimo procese, siekdamas skatinti socialinį ir ekonominį progresą užtikrinant teisingesnę ir lygią visuomenę. Be abėjo turiu ir žmonių, kurie mane įkvepia ir į kuriuos žiūriu kaip autoritetus, vertinant jų pasiekimus ir keliones, sunkiais momentais, neabejojant savo įsitikinimais, padeda įsižeminti, nepasiklysti ir nepamesti tikslo pragmatiškos politikos miške.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-29
Moksliniu, ekonominiu, poveikio aplinkai ir žmogaus sveikatai vertinimu, socialiniu pagrindimu. Kiekvienas sprendimas reikalauja ir teisinės ekspertizės bei atitikimo Lisabonos sutarties reikalavimas. Visada vadovavausi kompleksiniu vertinimu.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Šaltu (sveiku) protu.
Natalja Istomina
2024-05-31
Sprendimus priimu naudojant intelektinius gabumus, taikant loginį kritinį mąstymą, vadovaujantis mokslu grįstomis žiniomis.
Sandra Barzdienė
2024-06-03
Vertybėmis ir turima kompetencija. Man asmeniškai svarbiausios vertybės yra atvirumas, empatija žmonėms ir aplinkai, bendradarbiavimas ir Lietuvos sėkmė.
Tomas Tomilinas
2024-06-03
Sąžine ir aiškiomis politinėmis nuostatomis. Daugiau apie jas: https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/tomas-tomilinas-demokratai-zaliuju-seimoje-kas-akivaizdu-europoje-bet-nesuprantama-lietuvoje-95839903
Ramutė Kavaliauskaitė
2024-06-05
Faktais (iki smulkiausių detalių) ir savo asmeninėmis vertybėmis.
Lukas Savickas
2024-06-05
Sprendimuose vadovaujuosi pagrindiniais principais, tokiais kaip sąžiningumas, teisingumas, atsakomybė, pagarbos kitam asmeniui, taip pat svarbu apgalvoti visas pasekmes ir įvertinti visus galimus variantus prieš priimdamas galutinį sprendimą.
Taip pat svarbu išklausyti kitų žmonių nuomones ir pasitarti su specialistais, jei tai reikalinga.
Birutė Andruškaitė
2024-06-06
Politiniai ir asmeniniai sprendimai tikrai ne visada gali būti vertinami, taikant tuos pačius filtrus, tačiau pasikartojantys kriterijai, priimant sprendimus yra: aplinkosauga (ar mano žingsnis gali turėti teigiamos įtakos aplinkai, gyvūnų gerovei, tvarumui); intelektualumas (ar pasirinktas veiksmas neša intelektinę vertę man arba aplinkai); teisingumas (ar toks žingsnis yra teisingas ir sąžiningas visoms dalyvaujančioms pusėms); ir turbūt įdomumas (bet kuriuo atveju neturime daug tų gyvenimų :), tad visai smagu, jeigu sprendimai veda į kokybišką ir įdomų laiką).
Dainius Kepenis
2024-06-06
Profesinėmis žiniomis, gyvenimiška patirtimi, sutartimis ir įsipareigojimais.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Turtinga gyvenimiška ir politine patirtimi bei sukauptu gana solidžiu akademinių žinių bagažu.
Suskleisti
Tomas Spiliauskas
2024-05-27
Rodyti atsakymą
Į kuria EP grupę/frakciją eisite? Kokia pagrindinė pasirinkimo priežastis?
3
0
Ruslanas Baranovas
2024-05-28
Aš esu socialdemokratas, tai ir būčiau SnD frakcijoje 🙂
Matas Maldeikis
2024-05-28
Europos Liaudies Partiją. Nes ji artimiausia mano pažiūroms. Be to ji stipriausia ir todėl daugiausia galima nuveikti.
Gintaras Kasputis
2024-05-28
Kairiųjų. LR Regionų partija yra centro kairės politinės ideologijos. Taika, solidarumas, socialinis teisingumas, lygybė, žmogaus teisės. Pagarba EP narių tapatybių ir nuomonių įvairovei.
Marijus Čekavičius
2024-05-28
Išrinks, nuspręsiu.😉
Sandra Barzdienė
2024-05-28
Renew Europe, kuri manau puikiai atitinka Liberalų Sąjūdžio vertybinę poziciją.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-28
Esu pasirinkęs dešiniųjų ID frakciją. Pagrinde dėl ideologinių ir moralinių nuostatų. Be to ši frakcija kelia saugumo, sienų apsaugos ir nelegalios migracijos klausimus.
Simona Padegimaitė
2024-05-28
Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakciją, nes esu socialdemokratė.
Marius Dijokas
2024-05-28
Renew Europe Group
Nes visiškai atitinka Laisvės partijos išpažįstamas vertybes ir siekius.
Darius Ulickas
2024-05-28
Būčiau nepriklausomu nariu, atstovausiu Lietuvos žmonių interesus.
Audronė Balnionienė
2024-05-28
"Atnaujinkime Europą". Iki 2019 metų vadinosi ALDE. Frakcija vienija liberalių ir centro partijų atstovus. Tai atitinka mano pasaulėžiūra.
Liudas Mažylis
2024-05-28
Į Europos liaudies frakciją (EPP). Tęsti darbų.
Julius Sabatauskas
2024-05-28
Kadangi esu socialdemokratas, jeigu būsiu išrinktas į Europarlamentą, eisiu į Europos parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakciją.
Emilija Švobaitė
2024-05-28
Lengva atsakyti — Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas. Šios frankcijos veikla sutampa su mūsų programinėmis nuostatomis.
Andrius Bagdonas
2024-05-28
Prisijungčiau prie „Renew Europe“. Ši frakcija remia progresyvią politiką, laisvą rinką, žmogaus teises ir ES integraciją.
Paulius Saudargas
2024-05-28
Kadangi priklausau TS-LKD, o ši partija yra Europos liaudies partijos (centro dešiniųjų Europos politinės partijos) narė, turinti didžiausią grupę Europos Parlamente, žinoma, ketinčiau priklausyti ELP grupei.
Bronius Markauskas
2024-05-28
Sveiki, rinkčiausi Europos konservatorių reformistų (ECR) grupę, nes ji labiausiai atitinka vertybes.
Almantas Stankūnas
2024-05-28
Reformatorių (koncervatorių). Ten būtų daugiausia Nacionaliniam susivienijimui artimų politinių pažiūrų turinčių EP narių.
Mantas Stulgaitis
2024-05-28
partijoje dar nesame priėmę sprendimo, bet man asmeniškai, pagal pažiūras labiausiai tiktų konservatorių-reformistų.
Ieva Budraitė
2024-05-28
Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas. Tai vienintelė frakcija, kurios absoliučiai daugumai pozicijų pritariu.
Rasa Budbergytė
2024-05-28
S&D
Vytautas Mikelionis
2024-05-28
.
Ramūnas Aušrotas
2024-05-28
Frakcijos pasirinkimas paprastai priklauso nuo politinių pažiūrų. Nacionalinio susivienijimo programa artimiausia buvusios EP kadencijos Konservatorių ir reformuotojų frakcijai. Jei ji išliks naujos kadencijos EP, jungsiuosi prie jos
Žilvinas Tratas
2024-05-28
Sveiki,
Ačiū už klausimą.
Manau, kad šioje kadencijoje vyks rimtos perturbacijos ir politininių jėgų persiformavimas. Tikiu, kad bus išrinkta nemažai tikrojo dešiniojo flango parlamentarų, prie kurių priskiriu ir save. Atsižvelgiant į tai ir nuspręsiu prie kurios frakcijos jungtis. Kolkas galiu pasakyti, kad tai bus dešiniosios politinės jėgos frakcija, kuri labiausiai atitiks mano programą ir vertybes.
Romualdas Vaitkus
2024-05-28
"Renew Europe" frakcija yra liberaliausia savo pažiūromis, todėl ten ir matyčiau savo veiklą.
Ingrida Leunig
2024-05-28
Pasirinkčiau greičiausiai EP nepriklausomo nario frakciją.
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-28
Rinkčiausi frakciją "Renew Europe", kurios narys šiuo metu yra ir Liberalų sajūdžio Europos parlamento narys Petras Auštrevičiusi ir dar dėl to, kad ši frakcija yra vienijanti liberalių ir centro partijų atstovus.
Aurimas Navys
2024-05-28
Liaudies partiją (ELP/ EPP), nes esu TS-LKD sąraše.
Zakiras Medžidovas
2024-05-28
Renew (Alde). Labiausiai atitinka puoselėjamas vertybes.
Artūras Zuokas
2024-05-28
Greičiausiai „Renew Europe“. Esame konservatyvūs liberalai ir anksčiau dirbome su šia grupe (ALDE)
Raivydas Rakauskas
2024-05-28
Renew Europe. Priežastis paprasta - tai liberalias partijas Europos Parlamente vienijanti frakcija, o aš esu liberalios partijos kandidatas. Tad bendraminčių ten rasčiau daugiausiai, o politinis veikimas efektyviausias bendraminčių būryje.
Brigita Guobė
2024-05-28
Renew Europe. Tai frakcija,kuri atitinka mano vertybes ir pažiūras.
Tomas Gulbinas
2024-05-28
Renew Europe. Ši grupė vienija liberalių pažiūrų politikus
Marius Kundrotas
2024-05-28
Jaukiausiai jausčiausi Konservatorių ir reformistų frakcijoje, kurioje gerai suvokiamos tiek Vakarų leftizmo, tiek Rusijos imperializmo problemos. Kita artima grupė būtų Tapatybė ir demokratija, bet joje per daug Maskvos draugų.
Audronius Ažubalis
2024-05-28
EPP
Gintautas Paluckas
2024-05-28
Klausimas galbūt būtų aktualesnis tiems kandidatams, kurie keliami nelabai aiškių politinių nuostatų partijų. Išrinkti socialdemokratai dirbtų Socialistų ir demokratų frakcijoje Europos Parlamente.
Edmundas Kvederis
2024-05-28
RENEW Europe (buvusi ALDE) frakcija. Liberalų frakcija tad man kaip liberalių pažiūrų žmogui ir politikui tinkamiausia aplinka.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-28
Renew Europe, kuri vienija liberalus.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-28
S&D grupę, nes priklausau LSDP. Esame PES nariai.
Artur Truš
2024-05-28
Aš jungsiuosi prie Europos Parlamento liberalų frakcijos „Renew Europe“. Pagrindinė pasirinkimo priežastis yra jų įsipareigojimas laisvei, žmogaus teisėms ir rinkos ekonomikai. „Renew Europe“ frakcija skatina inovacijas, tvarų vystymąsi ir socialinę pažangą, taip pat siekia didesnio demokratijos ir skaidrumo Europos Sąjungoje. Jų politika atitinka mano liberalius įsitikinimus ir viziją dėl atviresnės, laisvesnės ir dinamiškesnės Europos.
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-29
Pradžioje rinkimai ,o paskui pasirinkimai.
Vitalijus Gailius
2024-05-29
Liberalų frakcija.
Žydrūnas Savickas
2024-05-29
Konservatorių reformistų, nes jie pasisako už tokią Europos Sąjungą į kokią įstojome 2004 metais.
Giedrius Surplys
2024-05-29
Dirbčiau ECR – Europos konservatorių ir reformistų frakcijoje, nes Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuriai atstovauju, de facto jau yra šios europinės partijos narė.
Kęstutis Skrebys
2024-05-29
Europos konservatorių ir reformistų frakcija.
LVŽS jau baigia derybas dėl tapimo šios grupės nare.
Algirdas Sysas
2024-05-29
EP socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija. Esu LSDP narys.
Eugenijus Gentvilas
2024-05-29
Renew Europe. Esu liberalas nuo 1993 m., tad kur gi daugiau...
Vytautas Grubliauskas
2024-05-29
Kadangi esu Lietuvos Socialdemokratų partijos narys bei būtent šios partijos sąraše dalyvauju rikimuose į Europos parlamentą, tad suprantamas, kad siekčiau tapti Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariu. Tai socialdemokratų partijos vertybėmis grįstas pasirinkimas.
Bronis Ropė
2024-05-29
Naują kadenciją svarstyčiau nebedirbti Žaliųjų frakcijoje/Europos laisvajame aljanse. Rinksiuosi tą frakciją, kuri bus suinteresuota žemės ūkio sektoriaus klausimais, sieks mažinti socialinę atskirtį ir skurdą bei dar daugiau dėmesio skirs regioninei politikai.
Helga Marija Kauzonė
2024-05-29
Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas
Waldemar Urban
2024-05-29
Greičiausiai jungčiausi prie ECR frakcijos, kadangi LLRA-KŠS yra šios Europos partijos bendruomenės dalis.
Rasa Juknevičienė
2024-05-29
Į Europos liaudies partijos frakciją (ELP), nes TS-LKD yra jos narė.
Tomas Senūta
2024-05-29
Krikščionių Sąjunga jau priklauso skėtinei partijai Europarlamente - Europos Krikščionių Politiniam Sąjūdžiui (European Christian Political Movement, ECPM). Ši, savo ruožtu, priklauso Europos Konservatorių ir Reformistų grupei (European Conservatives ir Reformists, ECR). Kartu su Identiteto ir Demokratijos grupe (Identity and Democracy, IDD) tai - dvi vienintelės tikrai konservatoriškos ir dešinios grupės Europos Parlamente, meinstrymo paprastai pravardžiuojamos populistais bei kraštutiniais dešiniasiais. Į dabartinę vadinamąją von der Leyen koaliciją neįeina.
Andrius Kubilius
2024-05-29
Nuo pat Lietuvos tapimo ES nare Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai Europos Parlamente dirba Europos liaudies partijos frakcijoje. TS-LKD yra ir šios didžiausios politinės Europos šeimos dalimi.
Romas Karmazinas
2024-05-29
Renkantis frakciją, atsižvelgsiu į ju pažiūras ir siekius, kad mano balsas būtų atstovaujamas efektyviausiai.
Naglis Puteikis
2024-05-29
Ten, kur bus , greičiausiai nauju pavadinimu frakcija, kuri dabar vadinasi Europos konservatorių ir reformuotojų ir kurioje . tikėtina bus ir Italijos brolių partija, vadovaujama Giorgia Meloni ir Lenkijos Pravo i spraviedlivosc.
Vilija Bezumavičiūtė
2024-05-29
Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas - dirbu su aplinkos, miškų apsauga ir manau, kad Žaliųjų vertybės, apimančios ne tik žmogaus, bet ir visos ekosistemos, kurios dalis esame, interesus, man yra ir bus artimiausios.
Laima Nagienė
2024-05-30
žaliųjų frakcija. Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos" įstojo į Europos žaliųjų sąjungą.
Asta Kubilienė
2024-05-30
Į krikščionių - reformistų, nes vertybiškai artimiausia.
Vytautas Lamauskas
2024-05-30
Europos Žaliųjų Frakcija/partija.
Vytautas Lamauskas
2024-05-30
Europos Žaliųjų Frakcija
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Renew Europe - Laisvės partija yra šios partijų šeimos dalimi
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-31
Renew Europe Group.
Virginija Vingrienė
2024-06-01
Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas
Edita Daraškaitė
2024-06-02
Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas. Ši frakcija atitinka mano formuojamą požiūrį į politiką
Nijolė Dirginčienė
2024-06-03
Dalyvaučiau socialdemokratų ir socialistų frakcijos veikloje[PES}.Lietuvoje esu socialdemokratų partijos narė.
Tomas Tomilinas
2024-06-03
Demokratų sąjunga "Vardan Lietuvos" nuo 2024 m. yra Europos žaliųjų partijos narė ir todėl mes dalyvausim Grens/EFA grupės veikloje.
Skirmantas Tumelis
2024-06-03
Renew Europe Group. Nes mūsų partija bendradarbiauja su šia frakcija. Ir dėl to, kad tai yra liberalų frakcija. O mes esame liberalai.
Miroslav Voitiulevič
2024-06-03
Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija. Atspindi vertybes.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-06-03
Į socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakciją. Esu 15 metų šios frakcijos narė.
Natalja Istomina
2024-06-03
Sprendimą priimčiau, jeigu bučiau išrinkta.
Petras Auštrevičius
2024-06-03
Atnaujinkime Europą/ Renew Europe
Tai liberalų, demokratų ir centristų frakcija
Vytenis Jakas
2024-06-03
Renew Europe. Rinkimuose dalyvauju Laisvės Partijos sąraše, ši frakcija labiausiai atitinka mūsų įdėjas.
Andrius Kupčinskas
2024-06-03
Europos liaudies partija (EPP). Nes priklausau TS-LKD.
Virginijus Sinkevičius
2024-06-04
Žaliųjų grupę – Europos laisvajį aljansą.
1. Dirbdamas Europos Komisijoje visą laiką jutau stiprų jų palaikymą, užmezgėme labai puikius santykius.
2. Būtent žaliųjų judėjimai Europoje buvo pirmieji, kurie siekė atsisakyti iškastinio kuro, o su juo ir nusimesti totalitarinių valstybių jungą.
3. Vokietija sparčiu žingsniu perima JAV vaidmenį Europoje – mums jau šiandien tai yra strategiškai svarbiausia valstybė pasaulyje. Ilgus dešimtmečius Vokietijos konservatoriams ir socialdemokratams keičiant vieni kitus, vienintelė žaliųjų partija aiškiai siekė bendradarbiavimo su JAV saugumo srityje ir kritiškai vertino priklausomybę nuo rusijos. Šiandien ši partija yra ir vokaliausia Ukrainos rėmėja.
4. Žaliųjų judėjimų išskirtinumas - siekis negyventi ateities kartų sąskaita: nepalikti iškirstų miškų, užterštų vandenų, sustiprėjusių diktatorių – saugoti gyvybę. Turiu tris vaikus - tai trys puikios priežastys rinktis būtent šią grupę.
Jūratė Mažeikytė
2024-06-04
European greens. Mūsų partijos programa rengta pagal jų vertybinius dokumentus ir aš jamanau, kad ,,New green deal" yra geriausias politinių vertybių rinkinys, kurį teko perskaityti ir kuriuo tikiu.
Rasa Pilvelytė
2024-06-04
Šeimos teisė – privatinės teisės šaka, visuma teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius tarp asmenų dėl santuokos, partnerystės, šeimos teisinius santykius, taip pat globą bei rūpybą, ginančių tokius teisinius gėrius kaip šeimos gerovė ir kt.
Vilma Sabaliauskienė
2024-06-04
Rinkčiausi žaliųjų frakciją.
Edita Rudelienė
2024-06-04
Planuoju dirbti Renew Europe grupėje.
Julius Panka
2024-06-05
Kiekviename naujai išrinktame EP susiformuoja naujos frakcijos/grupės. Pagal dabar susiformavusias man artimiausia būtų Identiteto ir demokratijos frakcija.
Stasys Jakeliūnas
2024-06-05
Esu Europos laisvojo aljanso narys, su jos vadovais nuo kitos savaitės (jei būsiu išrinktas) vyks konsultacijos dėl prisijungimo prie vienos iš politinių grupių.
Ramutė Kavaliauskaitė
2024-06-05
Žaliųjų grupę – Europos laisvajį aljansą.
Lukas Savickas
2024-06-05
Demokratų sąjunga prisijungė prie Europos žaliųjų partijos, kuri dabar Europos Parlamente turi 72 narius ir yra ketvirta pagal dydį frakcija ir vienija nacionalines partijas, kurios vadovaujasi žaliosiomis vertybėmis ir yra aktyvios ne tik Europoje. Tad mūsų tikslas judėti su Europos žaliaisiais.
Rolanda Lingienė
2024-06-06
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra Europos žaliųjų partijos narė, todėl prisijungtume prie Grens/EFA grupės.
Birutė Andruškaitė
2024-06-06
Renew Europe, nes tai yra liberalias ES partijas vienijanti frakcija.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
2024-06-06
Europos liaudies partija (ELP arba EPP) - vienijanti centro dešinės (konservatoriai, krikdemai, nuosaikūs konservatoriai) partijas. Tėvynės sąjunga yra šios partijos dalis jau labai seniai, niekad nesiblaškėm. Jau ne vieną kadenciją EPP yra didžiausia Europos Parlamento frakcija. Tikiuosi, tokia ir išliks:)
Dainius Kepenis
2024-06-06
Tapęs EP nariu, rinkčiausi Europos konservatorių ir reformistų frakciją. Tokia yra mane keliančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pozcija. Tokia pati ir mano, nes ši frakcija vienija tikruosius konservatorius. O mano tikslas EP - vienyti bendraminčius, kuriems rūpi valstybių narių suverenitetas, žmogaus sveikata ir, žinoma, tautiškumas, bei teisingumas.
Dainius Žalimas
2024-06-07
Atnaujinkime Europą dabar (Renew Europe Now) politinė grupė - Europos liberalių partijų frakcija. Viskas logiška, nes esu Laisvės partijos kandidatas
Dainius Žalimas
2024-06-07
Atnaujinkime Europą dabar (Renew Europe Now) politinė grupė - Europos liberalių partijų frakcija. Viskas logiška, nes esu Laisvės partijos kandidatas
Monika Ošmianskienė
2024-06-07
Pasirinkčiau “Renew Europe” („Atnaujinkime Europą“) frakciją. Kadangi, tai yra liberali, europietiška Europos Parlamento politinė grupė. Frakcija yra Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijos įpėdinė. Šiuo metu jai priklauso 102 EP nariai iš 24 valstybių.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Po EP rinkimų iš esmės keisis parlamento sudėtis ir smarkiai pagausės tautinių partijų atstovų. Rinkčiausi Europos liaudies, arba Konsrvatorių reformuotojų frakciją atsižvelgdamas į jos narių sudėtį bei pažiūras, o ypač nuoseklią ie griežtą nuostatą Rusijos atžvilgiu.
Suskleisti
Raimonda Bunikytė
2024-05-14
Rodyti atsakymą
Ką manote apie atominę energetiką ir elektromobilius? Kokią energetiką įvardintumėte kaip darančią mažiausią žalą aplinkai? Kodėl? Kuo remiantis įvardinote pasirinktą energijos gamybos rūšį?
3
0
Zakiras Medžidovas
2024-05-14
Labiausiai palaikau energiją, kurios gamyba palieka mažiausią neigiamą pėdsaką mūsų planetai - vėjas, saulė, vanduo. Atominė energetika patogu, bet brangu saugumo prasme, reikia specifinių specialistų.
Romas Karmazinas
2024-05-14
Atominė energetika gali būti veiksminga mažinant šiltnamio dujų išskyrimą, nes jos metu neauga anglies dvideginio emisija. Tačiau ji kelia nerimo dėl branduolinės saugos, atliekų tvarkymo ir galimų avarijų pasekmių.
Elektromobiliai taip pat gali mažinti aplinkai žalą, nes jie veikia be išmetamųjų teršalų, ypač jei naudojamos atsinaujinančios energijos šaltiniai elektros gamybai. Tačiau gamybos proceso metu naudojama energija gali turėti savo poveikį aplinkai, ypač jei jos šaltinis yra neatsinaujinantys energijos šaltiniai.
Kalbant apie energijos gamybos rūšį, darančią mažiausią žalą aplinkai, tai priklauso nuo regiono ir konkrečių sąlygų. Atsinaujinantieji energijos šaltiniai, tokiu kaip saulės ir vėjo energija, paprastai laikomi švariausiomis energijos gamybos formomis, nes jie generuoja mažai arba visai neprideda išmetamųjų teršalų į atmosferą ir nepriklauso nuo ribotų gamtos išteklių.
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
Atominė energetika šiuo metu yra būtina siekiant užtikrinti reikalingo energijos kiekio tiekimui. Šiuo metu turima atominė energetika kuria didelę problemą dėl radioaktyvių atliekų ir pačių jėgainių aptarnavimo saugumo. Tačiau manau, jog iškastinio kuro deginimas kuria didesnes. Dar įdomu kaip vystysis termobranduolinė ir mažų atominių jėgainių technologija.
Būtent šios technologijos užtikrina pakankamą energijos kiekį ir stabilumą. Vėjo, saulės, potvynių ir kitos technologijos taip pat svarbios, jos gan efektyvios, bet deja neužtikrina viso reikalingo energijos poreikio ir tiekimo užtikrinimo saugumo.
Elektromobilių didžiausia problema yra energijos kaupimas ir saugojimas. Ličio baterijų gamyba vis dar yra tarši ir naudojanti daug energijos. Tikiuosi, kad technologiniai proveržiai šioje srityje padės problemą spręsti. Šiuo metu elektromobiliai man atrodo kaip pati efektyviausia ir geriausia kryptis siekiant kuo labiau mažinti poveikį ekologinei sistemai.
Mantas Stulgaitis
2024-05-14
Atominė energetia gana vertinga, nes yra mažiau tarši, tačiau kyla sunkumų dėl saugumo. Elektromobiliai - puiku, taip pat mažina taršą, tačiau Lietuvoje vis dar neturime pakankamos infrstruktūros.
Mantas Stulgaitis
2024-05-14
Atominė energetika gana vertinga, nes yra mažiau tarši, tačiau kyla sunkumų dėl saugumo. Elektromobiliai - puiku, taip pat mažina taršą, tačiau Lietuvoje vis dar neturime pakankamos infrastruktūros.
Vytis Maleckas
2024-05-14
Manau, kad atominės energetikos technologijos pasiekė pakankamą saugumo lygį, kad užtikrintų harmoningą transporto elektrifikavimą derinyje su Saulės, Vėjo ir kitomis atsinaujinačios energetikos rūšimis. Vis dėlto mažiausią žalą aplinkai įvardinčiau Saulės energetiką. Stebiu rinkos dinamiką ir technologijų tobulėjimą praktiškai nuo 2007 metų ir anksčiau.
Naglis Puteikis
2024-05-14
Už.
Artur Truš
2024-05-14
Atominė energetika yra viena iš ekologiškesnių ir ekonomiškai prasmingesnių sprendimų. Ji užtikrina stabilų ir didelį energijos tiekimą su mažesnėmis CO2 emisijomis lyginant su iškastiniu kuru. Tačiau geriausia ateitis yra atsinaujinanti energetika – saulės, vėjo jėgainės ir hidroelektrinės.
Atsinaujinanti energetika yra draugiška aplinkai ir tvari. Saulės ir vėjo energija yra neišsenkanti, o jų naudojimas nesukelia taršos ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Hidroelektrinės taip pat yra svarbi dalis, nors jų poveikis aplinkai priklauso nuo vietos ir masto.
Elektromobiliai, naudojantys atsinaujinančią energiją, yra dar vienas žingsnis mažinant aplinkos taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro. Jie sumažina transporto sektoriaus emisijas, ypač jei įkraunami švariomis energijos formomis.
Atsinaujinanti energetika yra geriausia ateitis mūsų vaikams ir kitoms kartoms, užtikrinant tvarų ir švaresnį pasaulį bei mažinant neigiamą poveikį aplinkai
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-14
Arominė energetika yra pati tvarausi ir saugiausia.
Elektromobilių technologija kol kas neturi nei ekonominio, nei ekologinio pagrindo. Pirmiausiai dėl taršos gamybos ir panaudotų elementų utilizacijos, antra, dėl iškastinio kuro naudojimo elektros gamybai. Be to esama energetinė infrastruktūra kol kas neturi pajėgumų, kad kiekvienas namų ūkis galėtų krauti elektromobilį namuose.
Skirmantas Tumelis
2024-05-14
Atominė energetika šiuo metu yra būtina siekiant užtikrinti reikalingo energijos kiekio tiekimui. Šiuo metu turima atominė energetika kuria didelę problemą dėl radioaktyvių atliekų ir pačių jėgainių aptarnavimo saugumo. Tačiau manau, jog iškastinio kuro deginimas kuria didesnes. Dar įdomu kaip vystysis termobranduolinė ir mažų atominių jėgainių technologija.
Būtent šios technologijos užtikrina pakankamą energijos kiekį ir stabilumą. Vėjo, saulės, potvynių ir kitos technologijos taip pat svarbios, jos gan efektyvios, bet deja neužtikrina viso reikalingo energijos poreikio ir tiekimo užtikrinimo saugumo.
Elektromobilių didžiausia problema yra energijos kaupimas ir saugojimas. Ličio baterijų gamyba vis dar yra tarši ir naudojanti daug energijos. Tikiuosi, kad technologiniai proveržiai šioje srityje padės problemą spręsti. Šiuo metu elektromobiliai man atrodo kaip pati efektyviausia ir geriausia kryptis siekiant kuo labiau mažinti poveikį ekologinei sistemai.
Liuda Pociūnienė
2024-05-14
Tenka pripažinti, kad šiuolaikinė atominė energetika daro mažiausią žalą aplinkai (čia pabrėžčiau žodį "šiuolaikinė"), elektromobiliai vis dar kelia klausimų , susijusių su techninėmis patikimumo charakteristikomis bei baterijų utilizavimo problemomis.
Artūras Žukauskas
2024-05-14
Mažiausią žalą aplinkai kelia vėjo energetika ir, tam tikromis sąlygomis, hidroenergetika. Branduolinės energetikos poveikis aplinkai globaliu mastu irgi nėra didelis (prilyginamas vėjo energetikai). Ypač patraukli yra mažų reaktorių ir žemo slėgio aušalų idėja, leidžianti praktiškai eliminuoti reikšmingų avarijų tikimybę. Ateityje, urano reaktorius pakeitus torio reaktoriais, praktiškai išnyktų ir radioaktyvių atliekų bei branduolinio ginklo neplatinimo problemos. Dėl elektromobilių reikia spręsti pagal suminį anglies pėdsaką, atsižvelgiant į jų gamyboje, eksploatacijoje ir utilizavime naudojamos elektros energijos kilmę, ir pagal socialinius aspektus, ypač pagal kobalto, naudojamo baterijų gamyboje kilmę (šiuo metu didelė dalis kobalto yra išgaunama naudojant vaikų darbą Kongo demokratinėje respublikoje).
Marius Kundrotas
2024-05-14
Po Černobylio ir Fukušimos tragedijų, o taip pat - įtemptoje geopolitinėje padėtyje, žinant Rusijos atsainumą gamtosaugos klausimais, labai sunku be tam tikros nerimo dozės žiūrėti į atominę energetiką. Pasisakyčiau už atsinaujinančius išteklius, vėjo, saulės, organinę energetiką.
Romualdas Vaitkus
2024-05-14
Mažųjų branduolinių raktorių panaudojimas dar tik žengia pirmuosius testinius žingsnius (Vajomingo valstija, JAV) ir, atrodo, kad ateityje gali rasti vietą, ypatingai užtikrinant vieningą energetikos balansavimo poreikį, išaugusią žaliojo vandenilio paklausą ir panašiai. Elektromobilių naudotojų skaičius kryptingai auga ir tikiu, kad ateityje jis dar ženkliau augs, ypač geriau vystatnt šios srities infrastruktūrą. Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energetikoje yra mūsų ateitis, ypač tai aktualu siekiant mažinti ŠESD emisijas.
Waldemar Urban
2024-05-14
Aš esu už atsinaujinančią vėjo ir saulės energiją, tačiau ji nėra tokia galinga kaip atominė ir nepatenkina viso poreikio, todėl turime didinti alternatyvios energijos šaltinių vystymą.
Bronis Ropė
2024-05-14
Norėtųsi, kad gatvėse važinėtų vis daugiau žalio transporto – elektromobilių ar automobilių, varomų vandeniliu. Vis dėlto, transporto transformacija į tą, kuri neterštų aplinkos, reikalauja daugiau laiko ir nemažai finansinių resursų. Pavyzdžiui, tam, kad išvystyti elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūrą, kuri būtų patogi žmogui, reikia nemažai lėšų. Lietuvoje bent jau kol kas nesusitvarkėme su šiuo iššūkiu.
Manau, jog mažiausiai taršus yra vandenilis, kuris galėtų būti ateityje panaudojamas transporto ir metalo bei trąšų pramonėje, nes leistų mažinti CO2 kiekį.
Vandenilis gali būti išgaunamas naudojant vandenį ir elektros srovę. Degindamas su deguonimi vandenilis neišskiria jokių teršalų, o tik vandenį.
Oskaras Jankauskas
2024-05-14
Į atominę energetiką žiūriu, kaip į vieną švariausių energetikos rūšių. Taip saulės energetika irgi labai efektyvi, tačiau mūsų klimato zonoje ji mažiau efektyvesnė. Elektromobilių gamybą vertinčiau skeptiškai, nes didžioji dalis elektromobilių baterijų yra neperdirbamos, taigi jei visas pasaulis pereis ant elektromobilių turėsime kitą krizę - nuodingų atliekų ir siaubingą elektros vartojimą. Jei žiūrėti iš loginės pusės ar ne geriau būtų pereiti prie blue cell elektromobilių varomų vandeniliu. Tokiu būdu atominės ir saulės elektrinės savo energijos perviršį galėtų skirti vandenilio skaidymo reakcijai, nenaudojant cheminių vandenilio išgavimo būdų ir nereikėtų didelių akumuliatorių. Žodžiu esu už technologijas, inovacijas, tačiau norėtųsi ilgalaikio efektyvaus planavimo ir pasaulinio susitelkimo šiuo klausimu. Kas iš to, kad mes važinėjame elektromobiliais , o Kinijos ir Rusijos gamyklos naudoja iškastinį kurą ir teršia vis labiau ir labiau.
Audronius Ažubalis
2024-05-14
Atominė energetika ypač perspektyvios “mažosios” AE - turi ateitį ir yra suderinama su “žaliuoju kursu”, dėl elektromobilių - klaustukas, reikia daugiau duomenų dėl jų eksploatavimo pabaigos utilizacijos kaštų. Kol kas jie nei pakankama rida, nei pigiu remontu nepasižymi.
Erikas Pavlovičius
2024-05-14
Atominė energetika yra idealiausias sprendimas Lietuvai. Atominė energetika daro mažiausiai žalos aplinkai. Nėra prasmės stabdyti ar nekreipti dėmesio ir į kitas energetikos vystymosi rūšis. Konkurencija, technologijų vystymąsis tik sveikintina perspektyva.
Artūras Zuokas
2024-05-14
Pritariame atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir energijos efektyvumą (pastatų renovacija) skatinančioms inciatyvoms. Prioritetas investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius ir technologijas, neatmetant ir naujų branduolinių technologijų panaudojimo galimybių ES. Skaitmeninės energetikos plėtra - pvz., protingi tinklai (smart grids) ir protingi skaitikliai, yra skatinamos siekiant padidinti energijos sistemos efektyvumą, lankstumą ir patikimumą. Prioritetas viešojo ir tarnybinio-komercinio transporto elektrifikavimui miestuose. Atvirumas technologijoms, kurios gali būti efektyvesnės ir aplinkai draugiškesnės, ypač transporto (sausuma, oras, vanduo) srityje.
Emilija Švobaitė
2024-05-14
Turime nustoti gyventi ateities kartų sąskaita ir investuoti į atsinaujinančią vėjo ir saulės energiją. Elektromobilius vertinu kaip pozityvų žingsnį siekiant atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro, tačiau siekiant dar labiau sumažinti taršą, turime galvoti ir apie viešojo transporto modernizavimą, prieinamumą bei efektyvumą.
Vijutė Mickuvienė
2024-05-14
Vėjo ir saulės energija daro mažiausia žalos. Reikia tik valstybės nepertraukiamos politikos ir rėmimo. Tai, kas duota gamtos paimame savo naudai be žalos gamtai
Gintaras Kasputis
2024-05-14
Mokslo įrodyta kad atominė energija buvo ir bus mažiausią poveikį aplinkai ir kraštovaizdžiui daranti energijos rūšis. Tik ją sunku suvaldyti, sunkus ir brangus atliekų utilizavimo procesas. Avarijos atveju gamtai ir žmonėms žala milžiniška. Gal viršenybę suteikčiau atsinaujinančių energijos šaltinių energijai draugiškumo aplinkai atžvilgiu. Elektromobilius vertinu teigiamai tik netikiu kad artimiausiais dešimtmečiais jie lygiaverčiai pakeis automobilius su vidaus degimo varikliais.
Tomas Baranauskas
2024-05-14
Žiūriu atsargiai į atominę energetiką. Ji palieka po savęs ilgalaikių problemų, susijusių su panaudoto kuro tvarkymu, jau nekalbant apie fatališkas bet kokios avarijos atominėje elektrinėje pasėkmes (neegzistuoja joks žmogaus sukurtas dalykas, kuris būtų visiškai apsaugotas nuo gedimų ir avarijų). Šiuo metu, kol neišrasta geresnė technologija, nėra geresnės alternatyvos šiluminėms elektrinėms. Saulės ir vėjo jėgainės negali garantuoti pastovios elektros generacijos, todėl jų vaidmuo gali būti tik pagalbinis. Hidroelektrinės galbūt tinka kalnuotoms vietovėms, bet tokiose šalyse, kaip Lietuva, jokiu būdu neturėtų būti vystomos, nes sunaikina (užlieja) didžiulius vertingiausio gamtiniu ir kultūriniu-istoriniu požiūriu landšafto plotus mainais į santykinai nedaug elektros energijos. Elektromobiliai, kokie šiandien yra, nėra pilnavertis pakaitalas įprastiems automobiliams. Jų jokiu būdu negalima diegti privaloma tvarka ar naudojant ekonominio spaudimo priemones.
Julija Razumienė
2024-05-14
Manau, kad atominė energetika yra perspektyvi, tačiau saugumo prasme atominės energetikos ateitį matau ne gigantiško masto elektrinėse, bet mažųjų reaktorių tipo panaudojime.
Robertas Ramanauskas
2024-05-14
Atominei energetikai pritariu šalia kitų žalių atsinaujinančios energijos rūšių. Manau, kad svarbi ir tvari yra vandens energija ir tokia galėtų būti vėjo energija, jeigu bus išspręstas vėjo jėgainių sparnų utilizavimo klausimas.
Elektromobilis yra iš dalies pažangi transporto priemonė, bet jo gamyba ir utilizavimas yra taršūs. Tai dar ateities technologijų klausimas.
Raimundas Markauskas
2024-05-14
Neigiamai vertinu atominę energetika . Elektromobilius taip , esu už saulę, vandenį, vėja.
Petras Auštrevičius
2024-05-14
Saugiai eksploatuojama branduolinė jėgainė yra galima, bet nėra mano prioritetinė rūšis dėl plataus poveikio aplinkai.
Elektromobiliai kaip ir varomi vandeniliu yra gera pradžia, bet Vis dar nepakankamai efektyvūs. Jų ateitis nekelia abejonių ir privalo būti remiama.
Mano pasirinkimas- atsinaujinanti energetika ir kuo pilnesnis vietos galimybių panaudojimas. Tai atsakinga aplinkosaugos atžvilgiu ir ekonomiškai pagrįsta
Kęstutis Skrebys
2024-05-14
Pritariu atominės energetikos plėtrai, ypač skatinčiau mažųjų branduolinių elektrinių tyrimams.
Elektromobiliai manau nepasiteisino. Kokių metalų ir kiek sąnaudų reikia vien baterijos gamybai...
Mažiausia žalą daro branduolinė enrgetika, saulės baterijos.
Rasma Pažemeckaitė
2024-05-14
Lietuvoje ,buvo didžiausia klaida uždaryti atominę elektrinę.
Jūratė Mažeikytė
2024-05-14
Sudėtingas klausimas, nes saugios energetikos šiuo metu nėra. Atominės energetikos nepalaikau, nes žmonės pernelyg nepatikimi suvaldyti ilgamečius procesus. Elektromobilių plėtrai pritariu, nes jie mažina oro užterštumą miestuose, tačiau viliuosi, kad jų technologijos greot plėtosis ir pažabos taršią gamybą bei mes rasime vis daugiau saugesnių, alternatyvių energetikos šaltinių. Neišskirčiau vienos rūšies kaip mažiausiai taršios, žiūrėčiau pagal konkrečią vietovę. Kai kur saulė, kai kur vėjas, kai kur bangų mūša ar upės srovė, kai kur gal net vandens skaidymas ar biokuro/atliekų deginimas. Visur reikia atskirai žiūrėti poveikį gamtai, ekonomikai, gyventojų sveikatai ir rasti kompromisinį balansą - tam reikalingas darnus mokslininkų, verslininkų ir savivaldos atstovų bendradarbiavimas.
Edmundas Kvederis
2024-05-14
"Akmens amžius baigėsi ne todėl, kad baigėsi akmenys". Žmonija nuolat naudoja jiems pasiekiamus išteklius ir vis nauji, užbaigia prieš tai buvusių laiką. Žalioji energija, atsinaujinanti energija, žiedinė ekonomika privalo pakeisti iškastinį kurą.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-14
Elektromobiliai - mažiausiai tarši transporto priemonė. Jeigu norime daugiau elektromobilių, turime gaminti daugiau elektros. DAUG DAUGIAU. Tam reikia atominių elektronių, kurios, vėlgi, yra mažiausiai taršios.
Išlieka problema - elektromobilių akumuliatoriai ir atominių elektrinių atliekos. Turime investuoti į mokslą, kad mokslininkai rastų mažiau taršius akumuliatorių gamybos ir perdirbimo būdus, taip pat panaudoto elektrinių kuro neutralizavimo būdus.
Linas Karpavičius
2024-05-14
Kaip ir eilė pasaulio šalių (tame tarpe ir JAV) pasisakau už atominės energetikos išsaugojimą. Elektromobiliai turi įrodyti savo naudingumą ir saugumą laisvos konkurencijos sąlygomis. Nežinau energetikos rūšies, kuri būtų tiek žalinga aplinkai, kad žmonėms reikėtų drastiškai keisti gyvenimo įpročius. Manau žala pervertinama. Nebent tik akmens anglies naudojimas energetikos pramonėje.
Raivydas Rakauskas
2024-05-14
Atominę energetiką vertinu pozityviai, tai yra klimatui neutralus energijos generavimo būdas, kuris energiją generuoja stabiliai, nepriklausomai nuo metų, paros laiko ir oro sąlygų. Juolab, kad jau yra planuojami 4 kartos branduoliniai reaktoriai. Praktikoje įvertinus jų veikimą ir pastatymo kaštus, būtų galima rimtai svarstyti apie jų perspektyvą Lietuvoje ir visoje ES.
Elektromobiliai - irgi puiku, tačiau, kad jie duotų norimą rezultatą klimato kaitos atžvilgiu turime užtikrinti, kad elektros energija būtų generuojama tik iš netaršių šaltinių. Ir, be abejo, turime atlikti dar daug darbo, kad jiems reikalinga infrastruktūra būtų pilnai išvystyta ir juos žmonės galėtų patogiai eksploatuoti nepaisant to, ar gyvena privačiame name, ar daugiabutyje.
Mažiausiai žalos aplinkai, mano vertinimu, daro saulės energija. Branduolinės energetikos ar vėjo jėgainių neigiamą įtaką galiu įsivaizduoti, o su informacija apie saulės jėgainių ypatingą neigiamą poveikį aplinkai neteko susipažinti.
Almantas Stankūnas
2024-05-14
Atominė energetika yra nekonkurencinga ekonomiškai. Elektromobilių plėtra turi būti protinga, atsižvelgiant į technologijų vystymąsi ir jų kainą. Mažiausią žalą aplinkai daro saulės energetika. Toliau, biomasės deginimas, jeigu dėl to nėra papildomai iškertami miškai. Po to, jeigu griežtai paisoma poveikis aplinkai - vėjo energetika. Dar toliau nebrangios gamtinėmis dujomis dirbančios jėgainės (įskaitant koogeneracines), kurios labai tinka pikinių poreikių patenkinimui. Surikiavimas remiasi įtaka klimatui ir kita įtaka aplinka. Remiuosi savo ilgamete profesine patirtimi, kuri atspindėta mano LinkedIn profilyje.
Saulius Arlauskas
2024-05-14
Energetika turi nenaikinti zmoniu gyvenamo pasaulio. Pasisakau uz zalia energetika.
Žilvinas Tratas
2024-05-14
Sveiki, ačiū už klausimą.
Pritariu atominei energetikai, nes ji yra viena švariausių ir naudojant šiuolaikines technologijas gali būti ypatingai saugi.
Skeptiškai vertinu EV, nes yra įrodyta, kad elektrinis automobilis per visą savo ciklą, t.y. nuo pagaminimo, disponavimo iki utilizavimo išskyria gerokai daugiau co2 nei dyzelinis automobilis. Taip pat mes nesame pasiruošę ir nežinome kaip juos saugiai masiškai utilizuosime, kai baigsis jų galiojimo laikas, kai jų bus milijonai visame pasaulyje, nes perdirbti baterijas yra ypatingai sunku. Taip pat yra žinoma, kad komponentų kasyklose yra išnaudojami žmonės ir vaikai. Dar galima paminėti tai, kad EV automobiliai karuose krenta pirmieji, tai yra aktualu nūdienos atmosferoje.
Giedrius Surplys
2024-05-15
Naujausios kartos benzininiai varikliai su visais filtrais nedaug teršia aplinką. Elektromobiliai nėra tokie ekologiški, kaip mums atrodo. Pvz., Kinijoje labai daug elektromobilių, bet jie varomi elektra, kuri išgaunama anglimi kūrenamose elektrinėse. Be to, akumuliatorių gamyba ir utilizavimas nėra ekologiški. Mažos galios atominės elektrinės galėtų būti sprendimas šalims, kurioms trūksta elektros, bet šiaip aš tikiu vėjo ir saulės energijos ateitimi.
Lina Simokaitienė
2024-05-15
Atominė energetika yra geriau už iškastinį kurą, tačiau yra daug pavojų dėl saugos. Mažiausiai žalą aplinkai daranti energetika - vėjo malūnai, saulės energija. Elektromobiliai labai prisidėtų prie iškastinio kuro mažinimo.
Daiva Jakubonienė
2024-05-15
Manau, kad šiuolaikiniai atominiai reaktoriai yra saugūs, ir tinkamai juos naudojant galima išvengti žalos aplinkai ir žmogui. Be to, tai pigiausias energijos gavimo būdas. Elektromobiliai dar nepasiekė tokio technologinio progreso, kad pakeistų automobilius su vidaus degimo varikliais. Tikėtina, kad mažiausiai žalos aplinkai daro saulės energetika (negaliu atsakyti, kaip aplinką veikia saulės baterijų utilizacija), o apie vėjo energetikos jūroje ir sausumoje žalą aplinkai jau teko nemažai skaityti.
Vytautas Sinica
2024-05-15
Būtent atominė energetika daro mažiausią žalą aplinkai ir yra labiausiai vystytina energetikos šaka, jeigu iš tiesų siekiama ekologinių tikslų. Atominės jėgainės brangios, tačiau užtikrina geriausią sunaudojamų išteklių ir pagaminamos energijos santykį, mažiausias taršos emisijas aplinkai. Katastrofų galimybė statistiškai labai maža ir mažėjanti dėl technologinės pažangos. Tuo nepasisakau už referendumu atmestą atominės projektą – šiandieninė Lietuva turi iš naujo ieškoti jai geriausių energetinių sprendimų.
Elektromobiliai yra taršos iškėlimas į kitas šalis – mažiau taršu juos eksploatuoti, bet taršiau pagaminti. Taigi tarša nedingsta, bet yra iškeliama į juos gaminančias ir žaliavas išgaunančias šalis. Aplinkosauga yra iš tiesų globali problema, tad elektromobiliai neartina prie viešai deklaruojamų žaliųjų tikslų. Lokaliai elektromobilių padariniai dviprasmiški - mažesnis triukšmas, CO2 emisijos, tačiau daug didesnė oro tarša kietosiomis dalelėmis dėl intensyviau dylančių padangų.
Aurimas Navys
2024-05-15
Atominė energetika, jei užtikrinamas jos saugumas, yra pigesnė alternatyva kitoms jos rūšims. Klausimas yra kitas - kaip mes galime sumažinti savo vartotojiškumą, kad jos galėtume iš viso atsisakyti. Elektromobiliai yra gera priemonė mažinant didelių miestų užterštumą. Atsinaujinantys energetikos šaltiniai - saulė, vėjas, labai tikiuosi, ateityje, žaliasis ir baltasis vandenilis, galėtų būti prioritetiniai elektros energijos gamyboje.
Darius Ulickas
2024-05-15
Ir atominė ir elektromobiliai yra neišvengiama ateitis. Mažiausiai žalą daro saulės energijos gamyba.
Liudas Mažylis
2024-05-15
Elektromibilius laikau mažiau taršia priemone negu įprastinius. Dėl atominės energetikos priimtinumo abejoju labiau. Esu griežtai prieš Rosatomo valdomus reaktorius. Ateities perspektyvoje atominės energetikos priimtinumą svarstyčiau. Tačiau bet kuriuo atveju išliks opi atliekų laidojimo problema.
Marius Dijokas
2024-05-15
Apie atominę energetiką ir elektromobilius mąstau pozityviai, kaip apie nenuginčijamą ES ateities scenarijų. Ir nors atominė energetika kelia klausimų, kartais dėl saugumo (mano manymu, tai viena saugiausių energijos išgavimo formų), kartais dėl jos sukuriamų atliekų saugojimo (čia būtina sutelkti visą ES mokslo potencialą ir problema galėtų tapti išsprendžiama), o kartais ir dėl politinės įtakos (nepriklausomumas nuo kitų valstybių turimų energijos išteklių vis dar svarbi darbotvarkių dalis). Mažiausiai gamtai žalinga manyčiau yra saulės ir vėjo energetika.
Andrius Kupčinskas
2024-05-15
Atsinaujinantys energetikos šaltiniai yra ateitis, tačiau kol kas turime nepastovias elektros kainas, kurias lemia energijos kaupimo stoka ir nepastovūs gamybos pikai. Vienas būdų stabilizuoti elektros energijos kainas – branduolinė energija ir naujieji mažieji moduliniai reaktoriai. Kaimynai lenkai ir suomiai tam aktyviai rengiasi. Seime taip pat pristatyta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija 2050. Mūsų Valstybė taip pat planuoja investicijas į vandenilio gamybą, įrenginėja didelės talpos energijos baterijas, paskelbti jūros vėjų parkų konkursai infrastruktūrą, rengiamasi atsijungimui nuo BRELL žiedo 2025m.
Rasa Budbergytė
2024-05-15
Atominė energetika nėra blogai. Elektromobiliai kolkas sunkokai skinasi kelią mūsų šalyje, reiktų jiems palankesnių sąlygų. Atsinaujinančių išteklių energetika
Žydrūnas Savickas
2024-05-15
Manau, kad atominė ir saulės energetikos šiuo metu yra mažiausiai darančios žalą aplinkai. Gaila, kad neatsakingų politikų dėka Lietuva nebeturi savo atominės elektrinės, kuri būtų padidinusi mūsų konkurencingumą kitų valtybių atžvilgiu. Visiškai draugiškos energetikos gamtai nėra. Vėjo energetika nėra pati geriausia vadinama žalioji energetika, nes labai nedraugiška paukščiams ir žmonėms gyvenantiems netoliese. Daro pakankamai didelę žalą tų žmonių sveikatai. Be to labai didelė vizualinė tarša. Reikia rasti balansą tarp įvairių energetikos rūčių. Energetika turi būti diversifikuota. Elektromobiliai yra gera transporto priemonė mieste ir vasaros sezono metu. Žiemą labai padidėja energijos sąnaudos, todėl elektrinis automobilis nėra geriausia transporto priemonė gyvenant užmiestyje ir mūsų klimatinėse sąlygose. Pats važinėju elektromobiliu ir dyzeliniu automobiliu. Renkuosi kuriuo automobiliu važiuoti pagal atstumą ir klimatines sąlygas.
Tomas Senūta
2024-05-15
Atominę energetiką vertinu teigiamai, elektromobilius - neigiamai. Atominę energetiką vertinčiau kaip optimaliausią tą, kuri daro mažiausią žalą gamtai. Tiek vėjo, tiek saulės energija visų pirma užima daug brangios vietos po Saule, taigi - teršia kraštovaizdį, trukdo žemės ūkiui, naikina praskrendančius paukščius, o sudėvėtos baterijos ir mentės yra labai taršios ir jų utilizavimas nėra niekaip išspręstas. Saulės ar elektromobilių baterijų gamyba - išvis labai taršus procesas, jau nekalbant, kad yra ir ekonominių - socialinių problemų dėl vergiško darbo darbo reikiamų elementų kasyklose Afrikoje ir kitur. Atominė energetika visų šių problemų neturi ir iš tikro jau yra gerokai labiau išvystyta nuo Černobylio laikų.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-15
Esu už tai, kad būtų vystoma tik saugi, šiuolaikinė atominė energetika. Esu už elektromobilius ir pirmiausia – miestų viešajame transporte. Tačiau reikia tinkamos infrastruktūros ir įperkamumo. Manau, kad mažiausiai žalingi atsinaujinantys energijos šaltiniai.
Asta Kubilienė
2024-05-15
Kiekviena energetikos gavybos rūšis turi savo pliusų ir minusų. Manau, kad atominės energetikos negalime visiškai atsisakyti kol nėra rasti ir išplėtoti kiti modernūs ir tikrai gamtai draugiški sprendimai. Šiandien atominė energija yra viena iš švariausių energijos formų. Dar galima paminėti modernius saulės energetikos sprendimus (juos dažniausiai linkstama įvardyti prioritetiniais), bet konkrečios energijos šaltinio tvarumas ir efektyvumas labai priklauso nuo vietos sąlygų ir ekologinių bei saugumo standartų. Galiausiai turėtume nepamiršti geopolitinių aspektų. Negalime leisti, kad Europos atsinaujinanti energetika iš esmės priklausytų nuo Kinijos malonės.
Saulius Dinda
2024-05-16
Atominė energetika yra nepasiteisinusi, nes pagaminti elektrą būna maža savikaina,bet vėliau kaštai didėja, atsiranda ilgalaikės problemos su kuro atliekų saugojimu ir visa eksploatacija. Įvykus avarijai labai pavojingai užteršia aplinką, tai parodė Černobilio ir Fokušimos atvėjai. Lietuvoje elektromobiliams nesugiabame sukurti pakrovimo infrastruktūros, brangus pats automobilis, abejotina ar tai ateityje bus proveržis. Gal saulės ,vėjo ir vandens panaudojimas duos rezultatų energetikoje.
Erikas Černauskas
2024-05-16
Atomimė energija gerai kai AE stovi tavo teritorijoje ir ją kontroliuoji. Elektromobiliai yra gerai. Blogai, kad jie visur kišami dirbtinai.
Andrius Kubilius
2024-05-16
Mažiausią poveikį aplinkai daro nesuvartota energija:)
Europos Sąjungoje energijos išteklių poveikis aplinkai vertinamas visų pirma pagal jų poveikį klimato kaitai. Todėl pritariu visoms energijos gamybos rūšims, padėsiančioms ES tapti klimatui neutralia iki 2050-ųjų. Kuri rūšis tinkama konkrečiai vietovei – reikia spręsti individualiai, atsižvelgiant tiek į kitų rūšių poveikį aplinkai (biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui ir pan.), tiek į gamybos efektyvumą.
Atominė energetika ES taip pat laikoma nedarančia poveikio klimatui, nors tam tikrais atvejais ji gali būti ir pavojinga.
Viena iš perspektyvių energijos rūšių, kuriai tiek ES, tiek Lietuvoje dar skiriama per mažai dėmesio – „žaliasis“ vandenilis. Komplekse su saulės ir vėjo energetika tai būtų efektyvus energetikos sistemą stabilizuojantis veiksnys.
Elektromobilius iš principo vertinu teigiamai, tačiau turime tinkamai atsižvelgti ir į jų gamybos metu daromą poveikį aplinkai.
Tomas Senūta
2024-05-16
Atominę energetiką vertinu teigiamai, elektromobilius - neigiamai. Atominę energetiką vertinčiau kaip optimaliausią tą, kuri daro mažiausią žalą gamtai. Tiek vėjo, tiek saulės energija visų pirma užima daug brangios vietos po Saule, taigi - teršia kraštovaizdį, kuria garsinę taršą, trukdo žemės ūkiui, naikina praskrendančius paukščius, o sudėvėtos baterijos ir mentės yra labai taršios ir jų utilizavimas nėra niekaip išspręstas. Saulės ar elektromobilių baterijų gamyba - išvis labai taršus procesas, jau nekalbant, kad yra ir ekonominių - socialinių problemų dėl vergiško darbo darbo reikiamų elementų kasyklose Afrikoje ir kitur. Atominė energetika visų šių problemų neturi ir iš tikro jau yra gerokai labiau išvystyta nuo Černobylio laikų.
Miroslav Voitiulevič
2024-05-16
Žaliosios energijos vaidmuo ateities kartoms yra nepaprastai svarbus ir vaidina pagrindinį vaidmenį keičiant energiją dėl mažo poveikio aplinkai.
Marijus Čekavičius
2024-05-16
Atominė energija tėra tarpinė išeitis, kaip ir elektromobiliai.
Rasis nauji energijos gavybos ir susisiekimo būdai.
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-16
Vėjo ir saulės energetika.
Nijolė Dirginčienė
2024-05-16
Nepritariu atominės energetikos plėtojimui. Palaikau žaliąją energetiką (saulę, vėją, vandenį). Elektromobilių turėtų būti kuo daugiau, sparčiau vystyti jų gamybą ir reikalingą infrastruktūrą.
Matas Maldeikis
2024-05-17
Esu už atomonę energetiką. Mažiausiai, be abejo, žalą daro atsinaujinanti energetika. Elektromobiliai irgi ateitis, tačiau jų gamybos grandinės turi būti visos ES šalyse, ne Kinijos. Kaip ir ištekliai, reikalingi jų (ypač baterijų) gamybai - mes turime pasirūpinti, kad šalys kuriose išgaunami jam reikalingi ištekliai būtų mūsų sąjungininkės, o ne nupirktos Kinijos. Priešingu atveju tai spąstai mums.
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-17
Tai nėra sritis, kurią gerai išmanyčiau, bet pabandysiu atsakyti. Mano supratimu mažiausiai žalos aplinkai daro atsinaujinanti energetika - saulės, vėjo, vandens, skirta elektrai ir šilumai gaminti. Turime atsisakyti iškastinio kuro. Populiarėjantis atsinaujinančios energetikos naudojimas prisideda prie globalinio atšilimo stabdymo.
Dėl atominės energetikos - susilaikysiu nuo komentarų, nes yra įvairių nuomonių. Vieni sako, kad privalumai yra mažos kuro sąnaudos, mažos eskploatavimo išlaidos, tačiau yra ir trūkumų - saugumas, problemiškas radioaktyvių atliekų transportavimas ir ilgalaikis saugojimas.
Rasa Juknevičienė
2024-05-17
ES remia energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą. Taigi mažiausią žalą darančiomis aplinkai įvardinčiau saulės ir vėjo energiją. Tačiau iškastinis kuras dar ligai bus reikalingas karo atveju, todėl aš pasisakau už subalansuotą ir protingą požiūrį į energetiką.
Vilma Sabaliauskienė
2024-05-17
Atominė energetika yra pernelyg rizikinga dėl galimo poveikio aplinkai ir visuomenei. Manau, kad elektromobiliai yra ateitis. Visuomene turi pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių.
Virginija Vingrienė
2024-05-18
Atominę energetiką vertinu neigiamai aplinkosaugos požiūriu dėl radioaktyvios taršos ypač atliekų šimtams tūkstančių metų. Sakau prieš, man tai nedera su švaria energija ir neturi būti spekuliuojama sprendžiant ŠESD klausimus. Aplinkosauga turi būti komplaksiškas visapusiškas sprendimas. Mažiausiu žalą aplikai darnačiu pirmiausiau įvardyčiau energijos taupymą! O iš energijos gamybos rūšių prioritetą ir perspektyvą teikčiau žaliajam vandeniliui.
Andrius Bagdonas
2024-05-18
Manau, kad energetika, daranti mažiausią žalą aplinkai yra atsinaujinantys energijos šaltiniai (saulės, vėjo, hidro ir geoterminė energija). Maža arba nulinė CO2 emisija; Ilgalaikis tvarumas; Mažesnis ekologinis poveikis lyginant su kitais energijos šaltiniais. Pagrindiniai prioritetai - tvarumas, inovacijos ir perėjimas prie žaliųjų technologijų, todėl remiantis šiais principais, atsinaujinanti energetika yra geriausias pasirinkimas siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir skatinti ilgalaikį ekonomikos augimą.
Remigijus Šimašius
2024-05-18
Nesu atominės energetikos priešininkas, ir manau, kad ji gali ir turi vaidinti rimtą vaidmenį. Netgi dabar, o ateityje gal dar daugiau - ypač kai branduolių jungties išlaisvinta energija bus jau ne tik laboratorijos (praėjusiais metais įvyko simbolinis lūžis šioje srityje), bet ir praktinis veiksnys. O energetikos sistemai svarbu subalansuoti momentinę pasiūlą, paklausą, ir labai tikiu decentralizuotais šalia artotojų esančiais naudojimo, gamybos ir kaupimo sprendimais.
Vilija Aleknaitė Abramikienė
2024-05-19
Elektrobobiliai kol kas vertinami nevienareikšmiškai. o juk ir elektros gamybai reikia išteklių. Pritariu ir palaikau žaliąją energetiką. Nesu baimingai nusistačiusi prieš branduolinę.
Vilija Aleknaitė Abramikienė
2024-05-19
Elektromobiliai ;)
Gintautas Paluckas
2024-05-19
Labai platus klausimas. Atominė energetika turi ateitį, kai bus sukurti ir išbandyti mažieji naujos kartos reaktoriai. Tačiau su atominės energetikos atliekos (panaudoto kuro) kelia dideles abejones dėl jos plėtos. Elektromobiliai yra jėga ir jie plis kartu su autonominėmis jų valdymo sistemomis. Nustosim reikalauti ilgiausių nuvažiuojamų atstumų, nes keisis vairavimo įpročiai, o gamintojai parengs naujas platformas, kurios atpigins elektromobilius. Saulės energetika daro mažiausią žalą, nes netrikdo, nei oro, nei vandens tėkmės ir po savęs, iš esmės, nepalieka neperdirbamų atliekų.
Tomas Gulbinas
2024-05-19
Esu už branduolinę energetiką. Manau, kad energetinis efektyvumas ir branduolinė energetika kartu su atsinaujinančia energetika yra mažiausią žalą aplinkai darantis komplektas. Atsinaujinančiai energetikai (saulės, vėjo) reikia daugiausia dėmesio, nes čia neišnaudotas rezervas. Tačiau jai būtinas subalansavimas, nes saulė ir vėjas nešviečia ir nepučia visą laiką, ir čia geriausia pasitelkti branduolines elektrines.
Tomas Gulbinas
2024-05-19
Esu už branduolinę energetiką. Manau, kad energetinis efektyvumas ir branduolinė energetika kartu su atsinaujinančia energetika yra mažiausią žalą aplinkai darantis komplektas. Atsinaujinančiai energetikai (saulės, vėjo) reikia daugiausia dėmesio, nes čia neišnaudotas rezervas. Tačiau jai būtinas subalansavimas, nes saulė ir vėjas nešviečia ir nepučia visą laiką, ir čia geriausia pasitelkti branduolines elektrines.
Elektromobiliai yra mobilumo ateitis. Tačiau individualūs el. automobiliai nėra panacėja, nes : 1) emisijos per visą gyvenimo ciklą ne tiek daug mažesnės už vidaus degimo; 2) vietos užima tiek pat; 3) dėl didesnio svorio greičiau dėvi kelius. Todėl elektrinis viešasis transportas ir mikro mobilumo priemonės yra perspektyvesnės.
Edita Rudelienė
2024-05-20
Nesu energetikos srities ekspertė, tačiau kaip parlamento narei man nesvetimos bendros
tendencijos bei Lietuvos siekis būti kuo mažiau energetiškai priklausomai.
Palaikau žaliąjį̨ kursą ir kovą su klimato kaita, pati stengiuosi priimti tvarius sprendimus savo
kasdienybėje ir vairuoju elektromobilį. Be to, Seime taip pat įvertinome aplinkai draugiškų
verslų pastangas ir sukūrėme galimybę įmonėms turėti palankesnes sąlygas rinktis aplinkai
draugiškas transporto priemones ir investuoti į tvarią plėtrą.
Mūsų sąrašas palaiko realius sprendimus: reguliuojamąjį antrinių žaliavų panaudojimą,
alternatyvių energijos šaltinių diegimą bei platesnį naujų technologijų taikymą.
Perėjimas prie žaliosios energetikos (gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių: saulės, vėjo,
vandens ir kt.) suteikia daug naudos emisijų ir taršos mažinimui, ekonominei, socialinei
gerovei, visuomenės sveikatai.
Audronė Balnionienė
2024-05-20
Šiuo metu atominė energetika sudaro beveik 26 proc. visos ES pagaminamos elektros energijos. Vyksta daug diskusijų dėl šios energetikos saugumo žmogui. Faktas, kad jos naudojimas reikalauja didžiulės atidos ir atsakomybės . Kita tema radioaktyvių atliekų saugojimo klausimai. Manau, sparčiai judant technologiniams procesams galima rasti vis saugesnių būdų. ES veikia branduolinių įrenginių saugos taisyklės.
Dėl elektromobilių - manau, kad tai vienas iš mažiau darančių žalą gamtai produktų. Diskutuojant,faktas, kad elektros gamybai naudojamas taršus iškastinis kuras, bet elektromobilis vis tiek bus mažiausiai 20–30 proc. švaresnis lyginant su benzininiais ar dyzeliniais automobiliais. Atsiranda galimybė pakrauti namuose naudojant saulės energiją. Tokiu atveju naudojama vien tik žalioji energija. Elektromobilių baterijos yra privalomai priimamos, o tada perdirbamos (Europos Sąjunga tikisi iki 2035 metų perdirbti didžiąją dalį baterijų).
Daiva Prekevičienė
2024-05-20
Atominė energetika yra geriau už iškastinį kurą, tačiau yra daug pavojų dėl saugos. Mažiausiai žalą aplinkai daranti energetika - vėjo malūnai, saulės energija. Elektromobiliai labai prisidėtų prie iškastinio kuro mažinimo.
Ruslanas Baranovas
2024-05-20
Šioje srityje nesu didelis ekspertas, bet atsinaujinantys šaltiniai, vėjas, saulė, biokuras, iš principo daro mažiausiai žalos gamtai ir yra "amžinas" energijos šaltinis. Nesu didelis atominės energetikos kaip žalios energijos fanas, nes ji nėra žalia. Jei jau matome, kad dabar negalime pereiti prie kitų šaltinių, tai mums per brangu ar pan., tai taip ir sakykime, bet neapsimeskime, kad atominė energetika yra žalia. Primena filmą "Don't look up".
Bronius Markauskas
2024-05-21
Sveiki, kalbant apie atominę energetiką – ji turi perspektyvą, bet iki galo nėra išspręsti saugos klausimai, dėl ko kai kurios šalys jos atsakė. Tikiu elektromobilių ateitimi ir perspektyva, tačiau šiandien jie yra daugiau kaip bandymas eiti šituo keliu, nors išlieka daugybę neatsakytų klausimų. Kalbant apie energetiką, tai atsinaujinančią: vėjo, saulės, hidroenergetika. Manau, kad šios energijos rūšys išskiria mažiausiai CO2 ir nenaudoja iškastinio kuro.
Vytautas Mitalas
2024-05-21
Manau, kad poveikį klimatui, aplinkosaugai turime matuoti įvertindami visus aspektus. Elektromobiliai yra gerai, nes toje vietoje, kur važiuoja, neišskiria CO2 ar kietųjų dalelių, bet vieta, kur atgula panaudotos elektromobilių baterijos, gali tapti dideliu taršos šaltiniu. Ypač, kol dabartinė technologija grįsta ličiu, o ne natriu. (Apie natrio panaudojimą vis daugiau kalba pasaulio mokslininkai ir Lietuvos išradėjai taip pat). Branduolinė energetika tradiciškai buvo laikoma pavojinga, bet visgi su naujos kartos mažaisiais reaktoriais į jų pavojingumą ir taršą galima pažvelgti naujomis akimis. Manau, tai yra perspektyvi elektros gamybos kryptis, ypač įvertinant saulės elektrinių gamybos komponentų taršumą.
Paulius Saudargas
2024-05-22
Manau, jog atominė energija yra tvarus švarios energijos šaltinis. Lietuva padarė klaidą laiku nepastačiusi modernios atominės jėgainės. Kaip ir Vokietija, uždariusi savo atomines jėgaines ir perėjusi prie iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų. Gali būti, kad tai užkodavo tokią geopolitinę situaciją, kad Rusija galėjo užpulti Ukrainą.
Elektromobiliai – tvarus kelių transportas, reikšmingai prisidedantis prie ES žaliojo kurso tikslų. Esu atsinaujinančių energijos šaltinių, o ypač saulės energetikos fanas. Manau, kad saulės ir vėjo energijos pajėgumai, komplektuojami kartu su baterijomis ir žaliuoju vandeniliu, gali užtikrinti saugią, žalią ir tvarią mūsų energetikos sistemą.
Rolanda Lingienė
2024-05-23
Visų svarbiausia, turime siekti kuo didesnio nepriklausomumo energetikos srityje. Turime didinti investicijas į atsinaujinančius šaltinius – kaip vėjo, saulės energiją. Elektromobilius vertinu teigiamai, tačiau jie nėra iki galo prieinami plačiai visuomenei. Todėl žvilgsnius turime kreipti ne tik į šiuos automobilius, tačiau kartu didinti galimybes gyventojams naudotis modernizuotomis, atnaujintomis viešosiomis transporto priemonėmis.
Norisi pabrėžti, kad Europai būtina socialinė klimato darbotvarkė, padėsianti ir mažesnių pajamų gyventojams nepatirti nuostolių, kol žemynas siekia poveikio klimatui neutralumo.
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Nesu didelė atominės energetikos šalininkė, nors iš pirmo žvilgsnio ji gali atrodyti žalia. Radioaktyviosios atliekos ir avarijų rizika kelia didelį susirūpinimą. Nors atsinaujinančių energijos šaltinių srityje dar reikia daug nuveikti, skatinant jų naudojimą ir tobulinant esamas technologijas, galime ir turėtume judėti link perėjimo i jų naudojima.
Elektromobiliai – ateities transportas, tačiau dar reikia daug dirbti, kad jie taptų realybe šiandien. Taip pat reikia tobulinti ir kitus transporto būdus, bei ir infrastruktūrą, skirtą elektromobiliams. Nors elektromobiliai neišskiria teršalų važiuodami, jų gamyba (ypač naudojant neatsinaujinančius energijos šaltinius) gali turėti neigiamą poveikį aplinkai. Be to, jų baterijos yra sunkiai perdirbamos. Tačiau technologijos nuolat tobulėja, ir jei šie automobiliai toliau populiarės ir bus plačiai naudojami, greičiausiai judėsime tinkama linkme.
Darius Kudirka
2024-05-24
Iš esmės mano požiūris į atominę energetiką ir elektromobilius teigiamas. Svarbu, kad tiek atominėje energetikoje, tiek elektromobilių gamyboje būtų vadovaujamasi aukščiausiais saugumo standartais. Energetiką, naudojančią Saulės, vėjo ir kt. šaltinius įvardinčiau kaip darančią mažiausią žalą aplinkai, nes ji nenaudoja iškastinio kuro, kurio naudojimas didina taršą.
Virginijus Sinkevičius
2024-05-24
Atsinaujinanti energetika yra ne tik švariausia, ją lengva ir plėtoti palaipsniui, ją galima decentralizuoti, į ją lengva įtraukti ir gyventojus, kiekvienas gali tapti elektros gamintojais.
Manau, kad šiuo klausimu spekuliuoti nėra prasmės, nes mes užtikrintai žinome, kad atsinaujinanti energetika (vėjas, saulė, geoterminė energija, biomasė) daro mažiausią žalą aplinkai. Tai nėra nuomonės reikalas - tai yra faktas. Prieš atominę energetiką nieko neturiu, tačiau man labai nepatinka megaprojektai. Kitas dalykas, ką mes matome, Suomijoje, kad atominės energetikos kaštai finale auga ne procentiniais punktais, tačiau kartais. Panaši tendencija net ir su vadinamaisiais mikroreaktoriais - pažadų daug, tačiau realios, pigios energijos kol kas nėra.
Artūras Orlauskas
2024-05-25
Atominė energetiką yra žaliausia, mažiausiai teršia aplinką, tai yra švariausia ir gaminą pigiausią elektros energiją reikalingą pramonei ir ekonomikos vystymui. Remiuosi mokslu
Helga Marija Kauzonė
2024-05-25
Atominė energetika gali būti laikoma švaria energetika, tačiau ji kelia branduolinio saugumo ir atliekų tvarkymo rūpesčių. Elektromobiliai gali būti tvari alternatyva transporto srityje, bet tai priklauso nuo to, kaip elektra yra gaminama. Atsinaujinantys energijos šaltiniai, tokie kaip saulės, vėjo, vandens ir biomasės energija, gali būti laikomi energijos gamybos rūšimis, kurios daro mažiausią žalą aplinkai.
Rokas Garliauskas
2024-05-27
Atominė energija turi privalumų, bet kelia saugumo ir aplinkos iššūkius. Elektromobiliai yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau jų efektyvumas ir infrastruktūra kelia iššūkius. Mano nuomone prioritetas turi būti atsinaujinanti energija, kaip saulė, vėjas, hidroelektrinės ar geoterminė energija, jų panudojimas yra tvarus ir mažina žalą aplinkai. Atsinaujinanti energijaji taip pat skatina vietos ekonomiką ir mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tai ekonomiškai pagrįsta ir aplinkosaugos atžvilgiu atsakingiausia energijos gamybos rūšis.
Brigita Guobė
2024-05-28
Tai kompleksinis ir daugiasluoksnis klausimas. Atominė energetika yra laikoma pavojinga dėl saugumo priežasčių. Mane labiausiai neramina elektromobilių baterijos, kurios yra iš ličio ir kaip jos yra utilizuojamos. Manau, kad labai svarbu rasti balansą tarp klimato kaitos ir taršos.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-29
Visos energetikos rūšys daro poveikį aplinkai. Todėl ir būtinas visoms joms poveikio aplinkai vertinimas. Atsinaujinantys energijos šaltiniai ( saulės, vėjo, vandens, bangų,), atominė energetika - visos jos turi savo pliusus ir minusus. Šiuo metu mažiausią žalą aplinkai daro hidro, vėjo ir saulės elektrinės bei biokurą naudojančios elektrinės. Bet ir naujo tipo atominiai reaktoriai irgi yra galimi.
Algirdas Sysas
2024-05-29
Atsinaujinanti energetika daro mažiausia žala. Saulė šviečia kasdien, vėjas darbuojasi su pertraukomis.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Atominė energetika turi ateitį, jei pavyks sukurti naujos (V) kartos reaktorius, kurie yra saugūs, palieka mažiau ir ne tokių radioaktyvių atliekų. Kiekviena energetikos rūšis, net ir atsinaujinančios energijos, sukuria tam tikrą žalą gamtai. Vėjo elektrinės veikia paukščius, hidroelektrinės veikia žuvis, saulės elektrinės reikalauja didelių plotų ir veikia tik labai ribotu laiku - tad sukelia didelį disbalansą elektros gamyboje. Tik labai atsargiai parinktas balansas tarp skirtingų energijos rūšių gali būti sėkmingas.
Natalja Istomina
2024-05-31
Atominė energetika gali būti naudojama tik naujųjų technologijų atradimų kontekste. Elektromobiliai kol kas sukelia didesnė taršą, negu kiti dėl poveikio gamtai gamybos ir utilizavimo procesuose. Atsinaujinančių energijos šaltinių energijos naudojimas daro mažiausia žala.
Edita Daraškaitė
2024-06-02
Manau, kad elektromobiliai yra ateitis. Manau, kad visuomenė turėtų pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių.
Tomas Tomilinas
2024-06-03
Atominė energetika yra praeities reliktas, kuris pamažu išnyksta. Dėl elektromobilių, vienintelė problema, kurią matau, kad dažnai siekiama spartinti rezultatus ignoruojant žmonių realybę. Dvi pagrindinės problemos susijusios su elektromobiliais šiandien yra žmonių pajamos, kurios tiesiog neleidžia žmonėms persėsti į naujus automobilius. Ne paslaptis, kad turime išskirtinai seną autoparką. Taip pat infrastruktūros, visų pirma pakrovimo stotelių, stoka. Ir tai bendrai Europos problema, iki 2030-ųjų jau skaičiuojant dabartiniais tempais Europoje reikia papildomo 3,5 milijono papildomų stotelių.
Vytenis Jakas
2024-06-03
Čia trys klausimai viename.
1) Manau, kad atominė energetika nepelnytai gavo "nešvarios energijos" etiketę, kai tuo tarpu efektyvumo/atliekų santykis yra žymiai geresnis už bet kokią iškastinio kuro elektrinę. Reguliariai pasitikrinu kokioje stadijoje yra branduolinės sintezės projektai (https://en.wikipedia.org/wiki/Fusion_power), nes tai būtų visiškai švari atominė energija. 2) Elektromobiliai mano žiniomis yra daug švaresni už vidinio degimo automobilius, net ir įskaičiuojant elektros gamybos grandinės taršą. 3) Saulės/vėjo/jūros bangų elektrinės yra labai svarbu. Džiugu, kad praeitais metais Lietuva net 2/3 energijos gavo iš atsinaujinančių šaltinių: https://enmin.lrv.lt/lt/naujienos/daugiau-nei-du-trecdaliai-lietuvoje-pagamintos-elektros-energijos-is-atsinaujinanciu-istekliu/
Anastasija Skunčikaitė
2024-06-05
Šiuo metu dar nėra išspręstas radioaktyviųjų atliekų saugojimo klausimas, kas ypatingai svarbu vertinant mus supančią aplinką. Valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėtų orientuotis į atsinaujinančią energetiką, leidžiančią eiti ne tik link tvarios energijos gamybos, bet ir užtikrinančios saugią bei švarią aplinką mums ir mūsų artimiesiems.
Julius Panka
2024-06-05
Manau, kad mažiausią žalą daro atominė ir saulės energetika. Jas reikia vystyti plačiau.
Lukas Savickas
2024-06-05
Manau, kad šiuo klausimu spekuliuoti nėra prasmės, nes mes užtikrintai žinome, kad atsinaujinanti energetika (vėjas, saulė, geoterminė energija, biomasė) daro mažiausią žalą aplinkai. Tai nėra nuomonės reikalas - tai yra faktų reikalas. Prieš atominę energetiką nieko neturiu, tačiau man labai nepatinka megaprojektai iš principo.
Birutė Andruškaitė
2024-06-06
Atominė energija šiandien mano balso neturi, jeigu kalbame apie tą, kuri švari yra 60 metų, o po to tūkstančius metų kelia paniką, nes nei mokame nei galime susitvarkyti su po jos liekančiomis radioaktyviomis atliekomis.
Elektromobiliai - dar nėra tobuli, tačiau, su visa pagarba, nebus taip, kad važinėjame su dyzeliniais automobiliais ir eureka, vieną dieną iš dangaus nukris tobulas elektromobilis. Deja, technologijų plėtra ir inovacijos yra procesas, šiandien turime rinkoje dar netobulą variantą, jį testuojame ir, esu tikra, pasaulio mokslas ras sprendimą, kai elektromobilis bus pilnai tvarus, įskaitant ir jo elektros ir baterijos gamybos procesą. Mažiausiai aplinkai žalą daranti energija, man nuomone, yra saulės energija, jos yra daug, ji neribota, o saulės elementai vis labiau artėja prie puikiai perdirbamų. Be to turime daug vietos, kur, neužimant zuikio ar stirnos poilsio vietos, galime gaminti energiją tiesiog ant daugybės miestų stogų.
Dainius Kepenis
2024-06-06
Bet kuri energijos rūšys yra tiek gera, kiek tai atitinka ją besirenkančiojo interesus ir nepamina kito teisės į sveiką ir švarią aplinką. Žmogus turi laisvai ir ekonomiškai nebaudžiamai rinktis kokiu automobiliu jam važinėti.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Atominė energetika turi būti plėtojama, olektromobiliai -- tobulinami. Tačiau šiose srityse reikalingas kokybiškas šuolis, alternatyvi energetika turi daug trūkumų. Būtina išspręsti valdomos termobranduolinės sintezės ir naujo tipo reaktorių sukūrimo problemą.
Suskleisti
Paulius Zurenis
2024-05-23
Rodyti atsakymą
Landsbergis ar Brazauskas, kurį palaikote labiau, ir kodėl?
2
1
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Brazauskas
Gintaras Kasputis
2024-05-23
Brazauskas. Gebėjimas burti, apjungti skirtingus įsitikinimus, socialinę padėtį turinčius gyventojus bendro tikslo siekimui. Gebėjimas priimti teisingus sprendimus Lietuvai ir jos žmonėms su mažiausiais kaštais.
Andrius Bagdonas
2024-05-23
Manau, kad tiek Vytautas Landsbergis, tiek Algirdas Brazauskas prisidėjo prie Lietuvos pažangos ir jų indėlis yra svarbus, tačiau skirtingose srityse ir laikotarpiuose.
Mantas Stulgaitis
2024-05-23
Gal labiau Brazauskas, labiau telkianti, o ne skaldanti asmenybė, ne taip priešinanti žmones. Brazauskas, deja, labai mėgo bendrauti su rusais ir nemažai strateginių Lietuvos įmonių perdavė jų žinion, net tuo pačiu buvo “ūkiškesnis”, Landsbergis buvo daugiau diplomatas.
Aurelijus Veryga
2024-05-23
Valdas Adamkus.
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-23
Landsbergį, o ne Brazauską.
Kęstutis Skrebys
2024-05-23
Abu padarė ir gerų ir LABAI blogų darbų... Bet labiau palaikyčiau p.A.Brazauską... Jis buvo sąžiningesnis
Tomas Senūta
2024-05-23
Brazauską palaikyti būtų sunku, nes jis jau seniai miręs. Socdemų stovykloje tokių naujų neiškilo. Bet dabar jau suprantu, kad Brazauskas buvo pozityvesnė asmenybė, taip pat kaip ir politikas, nei Landsbergis, jo palikimą vertinčiau daugiau teigiamai. Kitą vertus nei nežinau kaip jis elgtųsi dabar. Bendra prasme, tiek Brazauskas, tiek Landsbergis vykdė labai panašią ekonominę - socialinę politiką nepriklausomybės pradžioje. Bei vadovavosi panašiais principais - vadovautis ne savo galva, bet užsienio ekspertais. Dar liūdniau yra tai, kad per visą laiką tiek socialdemokratų, tiek konservatorių vykdoma politika Lietuvoje iš principo nesiskyrė.
Vytautas Grubliauskas
2024-05-23
A. Brazauską vertinu labiau, nes man artimesnė ir labiau priimtina jo asmenybė, žmogiškosios vertybės, paprastumas ir nuoširdumas, bendraujant su tauta.
Gražvyda Petrikaitė
2024-05-23
Jie abu Lietuvos istorijoje (Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu) atliko skirtingas funkcijas ir abu kartu padėjo užtikrinti veiksmingą demokratiją. V. Landsbergis buvo reikšmingesnis telkiant visuomenę siekti nepriklausomybės, o M.A. Brazauskas atliko reikšmingą vaidmenį klojant sėkmingą ekonomikos ateitį. Abu suvaidino reikšmingą vaidmenį formuojantis naujai atkurtai Nepriklausomai Lietuvai ir klojant jos pamatus. Be Nepriklausomybės nebūtų laisvos Lietuvos, o be klestinčios ir augančios ekonomikos nebūtų sėkmingos valstybės.
Būna pasvarstau, kaip būtų susiklosčiusi Lietuvos (ekonomikos) istorija, jeigu prezidentu po atkūrimo būtų tapęs ne A.M.Brazauskas.
Visgi reikėtų paminėti, kad į klausimą neįtrauktas liberaliosios ekonominės minties aspektas. Primena situaciją, kai prieš kurį laiką buvo transliuojama reklama ir klausiama, kuris telekomunikacijų paslaugų tiekėjas yra geresnis, taip suponuojant, kad trečiojo ir nėra. O jis buvo.
Tiesa, kiekvieną sėkmė pasiekia savo laiku.
Zakiras Medžidovas
2024-05-23
Landsbergis. Už jo atvirumą.
Petras Auštrevičius
2024-05-23
Teko dirbti su abiem ir sutariau su abiem autoritetais
Edmundas Kvederis
2024-05-23
Landsbergis, nes Brazauskas nepriklausomybės pradžioje buvo skeptiškas laisvos Lietuvos idėjai.
Virginija Vingrienė
2024-05-23
Nė vieno iš jų. Autoritetais savo kelyje kiekvienas renkamės patys. Man autoritetu ir kelrode žvaigžde politikoje yra Prezidentas Valdas Adamkus.
Matas Maldeikis
2024-05-23
Landsbergis, nes pasirinkime su Brazausku tiesiog nelieka klausimo.
Almantas Stankūnas
2024-05-23
Yra labai blogai, kad Lietuva buvo įstumta į pasirinkimą tarp šių dviejų polių. Blogai, nes kuo toliau, tuo labiau aiškėjo, kad tų polių priešiškumas ir nesutaikomumas yra fikcija. Peržvelgę TS-LKD ir Socialdemokratų partijų darbus ir politines nuostatas, matome, kad šios dvi partijos puikiausiai gali, jeigu tik prireiktų sudaryti koaliciją ir kartu valdyti Lietuvą. Bendras jų bruožas yra nusisukimas nuo visuomenės ir savanaudiškų savo partijos, artimų joms verslo grupių ir ES, kuri gali atlyginti dosniomis dotacijomis, interesų tenkinimas. Jas abi taip pat vienija neoliberalizmo ir neomarksizmo ideologijos.
Todėl nesirenku nė vieno iš jų. Renkuosi naują Lietuvos Atgimimą ir naują Sąjūdį, kurio tikslas yra stipri, nepriklausoma, teisingumą gerbianti ir klestinti lietuviška Lietuva
Gintautas Paluckas
2024-05-23
Brazauskas, nes pažinojau asmeniškai, o jo ramus, išklausantis veikimo būdas man patinka. Tobulas jis nebuvo, tačiau buvo tikras savo laikmečio lyderis ir autoritetas. Vytauto Landsbergio nuopelnų taip pat neneigiu. Jie abu yra mūsų istorijos puslapiuose, kiekvienas nuveikęs didžių darbų.
Ruslanas Baranovas
2024-05-23
Nežinau, ar jiems bereikia mano palaikymo. Tai dvi asmenybės, kurios skirtingais keliais ir būdais buvo kertinės Lietuvai atgaunant nepriklausomybę. Kaip šaliai mums pasisekė ir tai, kad nuo pat pradžių abu jie, o tai reiškia ir jų vedamos politinės jėgos, palaikė integraciją į Vakarus, stojimą į ES ir NATO.
Marius Dijokas
2024-05-23
Algirdas Mykolas, buvo tos post sovietinės Lietuvos reliktas. Reikšmingas tuo metu, tačiau vis vieną užsilaikęs tame laikmetyje.
Landsbergis yra mūsų laisvės šauklys!
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-23
Keistas klausimas, bet tarkim, kad klausiate ne apie asmenis, o apie jų vykdytą politiką (tuo metu, kai jie abu buvo aktyviais politikais). Tokiu atveju - Landsbergis, nes jis buvo prieš sovietinę nomenklatūrą ir už Lietuvos atsiskyrimą nuo TSRS.
Skirmantas Tumelis
2024-05-23
Žinoma Landsbergis. Jis veikia vedinas meile tėvynei ir laisvės troškimu. Brazauskas tiesiog buvo ne pats blogiausias komunistas. Džiaugiuosi, kad korupciją išaugo tik tiek kiek išaugo, o ne daugiau jo valdymo metais. Gerai, kad nesustabdė stojimo į NATO ar ES.
Pasvarstau kartais kur būtume, jei 1993 būtume išsirinkę Lozoraitį, o ne Brazauską.
Tomas Gulbinas
2024-05-23
Kadangi vienas iš paminėtų asmenų yra miręs, nesuprantu, ką reiškia "palaikote".
Tomas Baranauskas
2024-05-23
Šiuo metu, kai Brazauskas yra miręs, o Landsbergis pasitraukęs iš aktyvios politikos, jiems nebereikia palaikymo. Tuo metu, kai jie buvo aktyviai veikiantys politikai, labiau palaikiau Landsbergį, kuris reprezentavo atsikuriančią Lietuvos valstybę, o ne komunistinę praeitį. Tačiau šiandien, žvelgdamas atgal, o taip pat į šio politiko veiklą senatvėje, matau rimtų jo kaip žmogaus ir politiko trūkumų, polinkį į autoritarizmą ir nepotizmą. Ypač jį kompromituoja siekis įtvirtinti savo politinę dinastiją, nors "paveldėtojas" Gabrielius Landsbergis neturi net tų bruožų, kuriuos galima buvo laikyti Vytauto Landsbergio stipriosiomis pusėmis.
Sigitas Kancevyčius
2024-05-23
Tai praeities politikai ir nepalaikau nė vieno.
Žydrūnas Savickas
2024-05-23
Nei vienas , nei kitas nėra mano favoritai. Mano manymu laisvę Lietuvai iškovojo mūsų tauta ir disidentai kurie tarybiniais metais nešė viltį ir tikėjimą, kad vieną dieną būsime laisvi. Pagarba dyvyriams Antanui Terleckui, Nijolei Sadūnaitei, ir kitiems kovojusiems tada, kai Landsbergis ir Brazauskas tarnavo sovietams.
Erikas Černauskas
2024-05-23
Ar galima juos palyginti? Nepalaikau nei vieno. Dar reiks laiko įvertinti jų darbus.
Vytis Maleckas
2024-05-24
Landsbergis. Todėl, kad vertybės artimesnės.
Romas Karmazinas
2024-05-24
Brazauskas.
Brazauskas buvo įtakingas politikas ir stabilumo šalininkas, prisidėjęs prie ekonominių ir socialinių reformų vykdymo pereinant iš sovietinės sistemos į rinkos ekonomiką.
Nors ir palaikė vakarietišką kryptį, Brazauskas dažnai siekė balansų tarp Rytų ir Vakarų, kas galėjo būti naudinga tam tikrais pereinamojo laikotarpio aspektais.
Edita Rudelienė
2024-05-24
Nepalaikau nei vieno.
Darius Kudirka
2024-05-24
Labiau palaikau Landsbergį, nes esu įsitikinęs, jog jo savalaikių, ryžtingų, drąsių sprendimų dėka sparčiau galėjo įvykti procesai, nulėmę mūsų šalies kelią į Europos Sąjungą, NATO. Brazausko atveju, manau, jog viskas būtų vykę gerokai lėčiau.
Agnė Bilotaitė
2024-05-24
Palaikau Vytautą Landsbergį, kurio vaidmuo Lietuvai atkuriant nepriklausomybę buvo lemiamas ir neginčijamas. Jo kaip politiko ir tuomečio faktinio Lietuvos vadovo (o ir vėlesniame politiniame kelyje) itin svarus. Man Vytautas Landsbergis buvo ir yra valstybės lyderio, tikro, ryžtingo ir vertybinio politiko pavyzdys, autoritetas.
Audronius Ažubalis
2024-05-24
Landsbergis projektavo ateitį valstybei, Brazauskas stengėsi išlaikyti status quo.
Darius Ulickas
2024-05-24
Abu yra gerbiami ir didelį indėlį Lietuvos nepriklausomybei turėję politikai.
Julija Razumienė
2024-05-24
Landsbergis buvo už visišką Lietuvos nepriklausomybę, todėl jį palaikiau 100 procentų, tačiau tai neliečia jo "sekėjų" sprendimų palaikymo šiai dienai.
Emilija Švobaitė
2024-05-24
:) Kažkada esu sakiusi, kad kai žmonės nebeatsimins šios priešpriešos, kai paklausus tokio klausimo, prašys patikslinti, kas turima omenyje – turėsime tikrai sveikstančią politinę bendruomenę. Turiu ir pagarbos, ir kritikos abiem legendom. Klausimas, kuris būtų suprantamas ir EP, turbūt būtų: dešinė ar kairė? Tad esu kairiųjų pažiūrų, bet manau, kad Brazauskas vis dėlto kompromitavo kairę mintį.
Andrius Kupčinskas
2024-05-24
Faktas prof. V.Landsbergis, Valstybės atkūrimo architektas ir Sąjūdžio lyderis Tautos Atgimimo laikotarpiu.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-24
Landsbergį labiau, nes Brazauskas buvo komunistų partijos lyderis ir kolaborantas.
Vytautas Mikelionis
2024-05-24
Brazauską, nesBrazauskas kūrėjas
Artur Truš
2024-05-24
Manau, kad abu politikai yra labai daug nuveikę bei nusipelnę Lietuvai. Landsbergis buvo nepriklausomybės atkūrimo vedlys, o Brazauskas padėjo statyti naujos Lietuvos pamatus. Kadangi esu liberalių pažiūrų, negaliu išskirti vieno politiko konkrečiai, nes jų ideologinės vertybės skiriasi. Vertinu jų indėlį į Lietuvos istoriją ir manau, kad abu turėjo svarbų vaidmenį formuojant šalies ateitį.
Romualdas Vaitkus
2024-05-24
Labai neprofesionaliai pateiktas klausimas. (Kada parašysite šių asmenų vardus ir pareigas, o tą pagal korektiškos raštvedybos taisykles, turite padaryti, tada ir atsakysiu į šį klausimą).
Giedrius Surplys
2024-05-24
Nė vienas nėra mano politinis korifėjus. :)
Artūras Orlauskas
2024-05-25
Visiškai nekorektiškas klausimas. A.Brazauskas buvo prezidentas ir premjeras, Landsbergis ( nei vienas) niekada nebuvo nei prezidentu nei premjeru. Kaip galima lyginti du nesulyginamus veikėjus. Vienas buvo geresnis savo srityje, kitas visoj kitoj ir jos nesusijusios
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Nepalaikau nei vieno, bet jei būčiau priverstas rinktis - Brazauskas. V. Landsbergio ir jo šeimos biografijos faktai (pvz., tėvo, buvusio Lietuvos ūkio ministro grįžimas iš Australijos į LTSR gūdžiais 1959 m. ir kt.), ypač lyginant su politinių kalinių ir tremtinių (įskaitant ir mano šeimą) likimais kelia daug rimtų klausimų kas tai per žmogus. Brazauskas - komunistas ir tai bent jau aišku.
Aurimas Navys
2024-05-25
Abu jie Lietuvai yra reikšmingi politiniai veikėjai. Be tam tikrų A. M. Brazausko nuopelnų, negaliu nepaminėti to, kad jis Lietuvos trispalvę vadino “skuduru”, buvo LKP CK sekretorius ir siūlė Lietuvos “nepriklausomybę” SSSR sudėtyje. Prof. V. Landsbergis visada buvo principingas ir darė viską, kad Lietuva tikrai būtų laisva. Net dabar jo įžvalgos, geopolitinių įvykių, saugumo situacijos, Rusijos užsienio ir vidaus politikos vertinimas yra vienas blaiviausių.
Aurimas Navys
2024-05-25
Taigi, labiau palaikau prof. V. Landsbergį.
Julius Neviera
2024-05-25
Klausimas netikslus. Apie kokius žmones klausiama? Kuris iš Landsbergių giminės turi būti palaikomas? Jei klausimas apie Algirdą Mykolą Brazauską, tai jis jau ne mūsų tarpe ir už jį galime tik Dievui pasimelsti.
Rasa Budbergytė
2024-05-26
Abu gerbtini dėl nuopelnų atkuriant valstybingumą. Brazauskas daugiau prisidėjęs prie jo įtvirtinimo.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-26
Labai gerbiu abu politikus. Tačiau jau seniai palaikau Algirdą Brazauską. Teko garbė su juo dirbti Vyriausybėje ir bendrauti socialdemokratų partijoje. Tai buvo iškilus politikas, kuris gebėjo priimti laikmečio iššūkius ir svariai prisidėti Lietuvai tampant ES ir NATO narėmis. Tai buvo išmintingas vadovas gebantis rasti kompromisus. Tai buvo labai šiltas ir empatiškas žmogus.
Edita Daraškaitė
2024-05-26
Lanzbergis
Eugenijus Gentvilas
2024-05-26
Labiau palaikau Landsbergį. Jo pastangos atkurti Lietuvos valstybę buvo titaniškos ir nuoširdžios. Už tai ir daug jo klaidų galima atleisti. Brazauską laikau dideliu konformistu, nors žmogus buvo įdomus.
Marijus Čekavičius
2024-05-26
Manau, pirmojo dėka įslaptinti KGB archyvai, o čia buvę tebevaldo. Ateity abu bus smerkiani, kaip Tėvynės išdavikai...
Virginijus Sinkevičius
2024-05-27
Šis klausimas yra puiki didžiausios mūsų politikos ir viešosios erdvės problemos iliustracija. Žmonės ieško stabų ir pranašų vietoj to, kad ieškotų problemų sprendimų. Mes galime sirgti už bet kokias krepšinio komandas, tačiau politikoje pasirinkimas yra tik arba žaisti už nacionalinę rinktinę, arba nežaisti.
Gerbiu Vytautą Landsbergį už jo indėlį į mūsų nepriklausomybę ir principingą, niekuomet nesvyravusią poziciją rusijos grėsmės atžvilgiu, tačiau taip pat gerbiu Algirdą Brazauską už jo atsiprašymą Izraelyje ir sąžiningą darbą užtikrinant politinį tęstinumą Lietuvoje. Jie vis tik sugebėjo sutarti kertiniais Lietuvos geopolitinės krypties klausimais. Tai - svarbiausia. Taip pat ir šiandien, kai vėl stovime istorinėje kryžkelyje, tik šįsyk klausimai liečia jau ne tik Lietuvos ateities klausimus, tačiau ir visos Europos Sąjungos
Marius Kundrotas
2024-05-27
Iš tiesų tai nė vieno. Mano kelrodžiai - Terleckas, Ozolas, Uoka, Patackas, Svarinskas ir kiti, jau išėję, Lietuvos (at)kūrėjai.
Jei visgi būtų tik du klausime įvardyti pasirinkimai, sukąstais dantimis rinkčiausi Landsbergį. Jis bent turėjo idėją, kad ir kaip ji kito.
Brazauskas - amžinas konformistas, savo nuomonę išsakydavęs tik tada, kai būdavo aišku, kurlink vėjas pučia.
Landsbergis irgi turi konformizmo, bet turi ar bent turėjo ir sveiko avantiūrizmo bei drąsos.
Artūras Žukauskas
2024-05-27
Landsbergį vertinu kaip lyderį, Brazauską - kaip viršininką. Viršininkas nuo lyderio skiriasi tuo, kad pirmasis daro dalykus teisingai, o pastarasis daro teisingus dalykus. Šiaip jie buvo vienas kitą papildantys antipodai, tačiau lyderystę vertinu labiau. Juolab, kad lyderiai randasi rečiau, o viršininkų toli ieškoti nereikia. Tą rodo šiandieninės ES ir Lietuvos būklė - nuo pat atitinkamai Schumano ir Landsbergio laikų viršininkų nestigo, o lyderystė yra nuolatinėje krizėje.
Rokas Garliauskas
2024-05-27
Nors nebuvau gimes nei vieno vadovavimo metu, būčiau linkęs palaikyti Brazauską. Jo įnašas Lietuvai, ypač per perėjimą nuo komunizmo prie demokratijos, buvo esminis. Jo lyderystė ir diplomatija atvėrė duris Europos Sąjungai, padėjo įtvirtinti demokratines vertybes. Brazauskas žinojo, kaip sujungti skirtingas visuomenės grupes ir ieškoti kompromisų, kurie tarnautų tautai. Jo atvirumas ir ryžtas daryti sunkius sprendimus, net populiarumo sąskaita, buvo būtinas Lietuvai formuojantis kaip nepriklausomai valstybei. Taigi, mano palaikymas Brazauskui grindžiamas jo vadovavimo savybėmis ir įnašu į Lietuvos demokratijos vystymąsi.
Asta Kubilienė
2024-05-27
Nei vienam iš šių asmenų mano palaikymas nėra aktualus.
Raivydas Rakauskas
2024-05-28
Landsbergis, dėl savo itin reikšmingo vaidmens iškovojant nepriklausomybę 1990 metais. Bet Brazauskas irgi buvo mūsų valstybei svarbus politikas, priėmęs reikšmingus sprendimus dėl mūsų stojimo į NATO ir ES.
Bronis Ropė
2024-05-28
Tiek profesorius V. Landsbergis, tiek prezidentas A. Brazauskas – abu yra itin reikšmingi žmonės, kurie prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės ir šalies klestėjimo, tampant Europos Sąjungos dalimi. Visgi, A. Brazauskas man artimesnis dėl savo išskirtinio dėmesio į šalies ekonomiką ir paprastumo, bendraujant su žmonėmis.
Sandra Barzdienė
2024-05-28
Neturiu nuomonės, kadangi abu politikai mano laikmečiu aktyvios politinės vieklos nebenykdė.
Abiejų indėlis į Lietuvos politinę sistemą ir identiteto sukūrimą, manau pakankamai stiprus.
Liudas Mažylis
2024-05-28
Sena istorija. Landsbergį, be abejo.
Paulius Saudargas
2024-05-28
Landsbergis. Sąjūdžio lyderis, mūsų laisvės architektas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas.
Ona Aleksiūnaitė
2024-05-28
Jeigu būtų gyvas pokalbis pasitiksinčiau, kodėl reikia rinktis vieną arba kitą.
Abu gimę tą pačią dieną.
Abu svarbios Lietuvos istorijoje asmenybės.
Abu buvę Lietuvos valstybės vadovai.
Bet kadangi esu baigusi muzikologiją, tai prof. Vytautas Landsbergis gauna papildomą tašką.
Brigita Guobė
2024-05-28
Tai du skirtingi LR vadovai veikę ir dirbę skirtingu metu. Gerbiu juos kaip savo laikmečio atstovus. Landsbergis atliko didžiausią darbą ir "atstovėjo" mūsų tautos siekį būti laisviems. Brazauskas vėliau buvo premjeras ir prezidentas, kuris padėjo kurti demokratinės valstybės pamatus.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-28
A. M. Brazausko jau nėra gyvųjų tarpe, V. Landsbergis jau gilioje senatvėje. Abu yra nusipelnę Lietuvai, abu turi ar turėjo ir savo trūkumų. Lietuvos istorija jau įrašė juos abu į savo puslapius. Todėl ir abiejų įnašą į Lietuvos valstybingumo raidą vertinu vienodai.
Algirdas Sysas
2024-05-29
A.M.Brazauskas pirmasis atkurtos šalies prezidentas
Lukas Savickas
2024-05-29
Šis klausimas yra puiki didžiausios mūsų politikos ir viešosios erdvės problemos iliustracija. Žmonės ieško stabų ir pranašų vietoj to, kad ieškotų problemų ir sprendimų. Mes galime sirgti už bet kokias krepšinio komandas, tačiau politikoje pasirinkimas yra tik arba žaisti už nacionalinę rinktinę, arba nežaisti.
Gerbiu Vytautą Landsbergį už jo indėlį į mūsų nepriklausomybę ir principingą, niekuomet nesvyravusią poziciją rusijos grėsmės atžvilgiu, tačiau taip pat gerbiu Algirdą Brazauską už jo atsiprašymą Izraelyje ir sąžiningą darbą užtikrinant politinį tęstinumą Lietuvoje. Jie vis tik sugebėjo sutarti kertiniais Lietuvos geopolitinės krypties klausimais. Tai - svarbiausia. Taip pat ir šiandien, kai vėl stovime istorinėje kryžkelyje, tik šįsyk klausimai liečia jau ne tik Lietuvos ateities klausimus, tačiau ir visos Europos Sąjungos.
Waldemar Urban
2024-05-29
Brazauskas
Rasa Juknevičienė
2024-05-29
Be jokių abejonių - Vytautas Landsbergis. Man teko dirbti su abiem. Landsbergis - tai lyderis, atvedęs Lietuvą į Nepriklausomybę, ES ir NATO. Landsbergis - tai ateitis, Brazauskas - praeitis.
Andrius Kubilius
2024-05-29
Iš klausimo neaišku, pagal kokius vertinimo kriterijus reikia vertinti "palaikymą". Jei klausimas susijęs su politine veikla, tuomet - Landsbergį. Vytautą Landsbergį už jo nuopelnus atvedant Lietuvą į Kovo 11-ąją ir vedant sunkiu Nepriklausomybės išsaugojimo keliu 1991-ųjų sausį, Gabrielių Landsbergį - už jo drąsą pasaulinės politikos arenoje remiant Ukrainą.
Laima Nagienė
2024-05-30
A.M. Brazauskas vienijo tautą, o ne skaldė.
Vytautas Lamauskas
2024-05-30
Tiek Vytautas Landsbergis, tiek Algirdas Mykolas Brazauskas mūsų valstybės gyvenime paliko reikšmingus pėdsakus.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Landsbergį. Nepriklausoma Lietuva vargu ar būtų buvusi, jei būtų Brazausko valia.
Natalja Istomina
2024-05-31
Neįmanoma rinktis tarp mirusio ir gyvo žmogaus palaikymo. Kalbant apie praeitį palaikyčiau A. Brazauską.
Daiva Jakubonienė
2024-05-31
Nei vienas iš jų manęs nežavi.
Tomas Tomilinas
2024-06-03
Šis klausimas yra puiki didžiausios mūsų politikos ir viešosios erdvės problemos iliustracija. Žmonės ieško stabų ir pranašų vietoj to, kad ieškotų problemų ir sprendimų. Mes galime sirgti už bet kokias krepšinio komandas, tačiau politikoje pasirinkimas yra tik arba žaisti už nacionalinę rinktinę, arba nežaisti.
Gerbiu Vytautą Landsbergį už jo indėlį į mūsų nepriklausomybę ir principingą, niekuomet nesvyravusią poziciją rusijos grėsmės atžvilgiu, tačiau taip pat gerbiu Algirdą Brazauską už jo atsiprašymą Izraelyje ir sąžiningą darbą užtikrinant politinį tęstinumą Lietuvoje. Jie vis tik sugebėjo sutarti kertiniais Lietuvos geopolitinės krypties klausimais. Tai - svarbiausia. Taip pat ir šiandien, kai vėl stovime istorinėje kryžkelyje, tik šįsyk klausimai liečia jau ne tik Lietuvos ateities klausimus, tačiau ir visos Europos Sąjungos.
Miroslav Voitiulevič
2024-06-03
Brazauskas
Ieva Budraitė
2024-06-03
Adamkus.
Vytenis Jakas
2024-06-03
Landsbergis. Šis žmogus vedė Lietuvą sunkiame nepriklausomybės atgavimo kelyje. Kiek esu matęs interviu, istorinių kadrų ir šio meto pasisakymų, man atrodo kad tai sąžiningas ir patriotiškas žmogus. Tuo tarpu Brazauskas, analogiškai, palieka truputį "sukto" žmogaus įspūdį.
Rasma Pažemeckaitė
2024-06-03
Na Brazauskas jau amžiną atilsį,Landsbergis senjoras tai vyresnius aš gerbiu, o jie turi palaikyti jaunimą .
Lina Simokaitienė
2024-06-04
Abu palaikau.
Jūratė Mažeikytė
2024-06-04
Klausimas: višta ar kiaušinis? Abu yra iškilios asmenybės, keikveinas su savo pliusais ir minusais. Nepalaikau nei vieno, nes geriausia versija būtų buvus abiejų pliusus suliejus į vieną žmogų.
Julius Panka
2024-06-05
Tai istorinės asmenybės, viena jau senokai mirusi, o kita pasitraukusi iš aktyvios politikos. Savo laiku šis tandemas padėjo Lietuvai pasiekti Nepriklausomybę.
Rolanda Lingienė
2024-06-06
Vertinu abiejų politikų įdirbį valstybės kūrime. Tiek V.Landsbergis, tiek A.M.Brazauskas stojo už valstybės vairo bei ėmėsi lyderystės iššūkių kupinais laikais. Tačiau šiuo metu kaip niekad svarbu žvelgti į ateitį bei susitelkti sprendžiant naujai kylančias problemas, ieškoti geriausių sprendimų, kuriančių socialiai teisingesnį, saugesnį bei tvaresnį pasaulį.
Birutė Andruškaitė
2024-06-06
Aš manau, kad labai gilus asmenybių narstymas nebūtinai turi daug prasmės ir gerbiu abu labai reikšmingus Lietuvai politikus, tačiau jeigu jau reiktų rinktis, tai mano balsas tektų V. Landsbergiui, kadangi tikrai reikia turėti labai daug drąsos, žiūrėti okupantui į akis ir išvesti šalį į laisvę.
Dainius Kepenis
2024-06-06
Brazauskas. Jis visą valstybės aparatą nukreipė taikiam valdžios perdavimui.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
V. Landsbergį -- dėl jo indėlio Nepriklausomybės atkūrimą.
Monika Ošmianskienė
2024-06-07
Abu politikai yra svarbios Lietuvos asmenybės, tačiau žiūriu į ateitį ir noriu, kad Lietuvoje būtų naujos kartos politikai su šiuolaikišku požiūriu. Man svarbu, kad šie politikai laikytųsi vakarietiškų vertybių ir siektų jų įgyvendinimo mūsų šalyje - skatintų liberalios demokratijos, teisingumo ir žmogaus teisių principų plėtrą, rūpintųsi aplinkos apsauga ir tvariu vystymusi.
Suskleisti
Karolis Venckus
2024-05-23
Rodyti atsakymą
Filosofas Fredrikas Jamesonas kartą rašė: „Lengviau įsivaizduoti mūsų pasaulio pabaigą nei kapitalizmo pabaigą“. Ar manote, kad kapitalizmas yra geriausia ekonominė sistema tiek mūsų dabarčiai, tiek ateičiai?
2
0
Simona Padegimaitė
2024-05-23
Ne, kapitalizmas nėra tobula sistema. Nors jis skatina inovacijas ir ekonominį augimą, jis neabejotinai sukelia nelygybę ir socialinę atskirtį. Stipriausieji gauna didžiausią naudą, o kitiems lieka mažiau galimybių.
Nors greito ir paprasto kapitalizmo pakeitimo alternatyvos gali nebūti, galime tobulinti esamą sistemą, kad ji būtų teisingesnė ir tvaresnė. Tai galima padaryti įdiegiant daugiau socialinių garantijų ir saugiklių, siekiant užtikrinti lygesnes galimybes visiems.
Kapitalizmui tobulinti reikalingos tokios priemonės kaip progresiniai mokesčiai, stipresnis darbo santykių reguliavimas, kova su išnaudojimu, nemokamo, prieinamo ir kokybiško švietimo užtikrinimas bei socialinės apsaugos tinklų plėtimas.
Gintaras Kasputis
2024-05-23
Mano supratimu neturime tos sistemos grynosios, arba ji veikia tik labai stambų kapitalq turintiems asmenims. Dažnais atvejais ES o ypač Lietuvoje, laisvas disponavimas privačia nuosavybe labai apribotas. Nemanau kad socialiai teisinga,dabar ir ateityje viskq palikti rinkos mechanizmams.
Ingrida Leunig
2024-05-23
Kapitalizmas - socialinė ir ekonominė sistema, paremta privačia nuosavybe, asmens laisve ir laisvu sandorių sudarymu, todėl mano nuomonė, kapitalizmas nėra ir pati prasčiausia ekonominė sistema.
Andrius Bagdonas
2024-05-23
Kapitalizmas, nepaisant savo trūkumų, yra geriausia ekonominė sistema tiek dabartinei visuomenei, tiek ateities iššūkiams spręsti, su sąlyga, kad ji būtų tobulinama ir reguliuojama, siekiant užtikrinti socialinį teisingumą ir aplinkos apsaugą.
Mantas Stulgaitis
2024-05-23
laisva rinka nebūtinai yra panacėja, bet nieko geresnio šiam momentui nėra, svarbu, kad nenukentėtų smulkūs ir vidutiniai verslai, įmonės, ūkiai.
Julius Panka
2024-05-23
Kapitalizmas šiuo metu yra sunkiai pakeičiamas, bet jis privalo būti kontroliuojamas valstybės. Laukinio kapitalizmo laikai baigėsi, valstybė privalo užtikrinti socialiai atsakingą aplinką.
Gintaras Vaičekauskas
2024-05-23
Kol kas taip. Tai geriausias dalykas.
Kęstutis Skrebys
2024-05-23
Taip
Tomas Senūta
2024-05-23
Ji yra geriausia. Klausimas yra kaip ją išsaugoti. Nes ji byra akyse. Grįžtame į senąjį feodalizmą. Tiek ekonomiškai, tiek piliečių valdymo prasme - tolstame nuo demokratijos. Vienas dalykas yra objektyvios priežastys, dėl kurių ji nebeatlaiko savo vidinių spaudimų. Kitos - tai suprantu ne vienas aš, panašu, kad tai supranta ir vadinamieji švabistai. Politikos, verslo, mokslo ir kultūros elitui perduota idėja, taikytina likusiems žmonėms - "nieko neturėsi ir būsi laimingas" ir yra dabartinis vadinamųjų globalistų - progresyvistų veiklos vektorius, vedantis į naujojo tipo "puikųjį pasaulį" arba neo-feodalizmą. Reikalinga visaip kaip atsispirti šiam ir ieškoti būdų kaip kitaip spręsti objektyvias susikaupusias pasaulinės kapitalistinės sistemos problemas.
Vytautas Grubliauskas
2024-05-23
Be abejo, kapitalizmas nėra ideali ekonominė sistema, tačiau geresnės už ją bent kol kas nėra .
Zakiras Medžidovas
2024-05-23
Įvairios krizės (pasaulinė finansų, Covid, migrantų) ir jų kilmės priežastys parodė, kad negalima visko palikti savireguliacijai. Tam tikru momentu gali ir turi įsikišti valstybė ar jos institucijos. Tad esu už kapitalizmą, bet kuris protingai reguliuojamas ar nukreipiamas.
Virginija Vingrienė
2024-05-23
Taip nemanau.
Petras Auštrevičius
2024-05-23
Esu liberalas, todėl tikiu privačia inicatyva, jos įtaka ekonominiams santykiams. Kapitalizmas kaip sistema Ilgainiui stipriai pasikeitė, tapo labiau subalansuota. Kapitalizmas turi įvairių atmainų, tame tarpe autoritarinį. Kspitalizmas kaip ekononinių santykių sistema geriausiai veikia kartu su demokratija.
Edmundas Kvederis
2024-05-23
Rinkos ekonomika netobula, bet geriausia ekonominė sistema, ką žmonija susikūrė. Privati nuosavybė, konkurencija yra stiprus ekonomikos variklis. Neišvengiamai bus transformacijų ir pokyčių, bet rinkos ekonomika kol kas išliks pagrindu.
Almantas Stankūnas
2024-05-23
Neredukuokime problemos į vieną žodį. Yra svarbu, kad valstybėje efektyviai veiktų demokratijos institucijos, o žmonės turėtų laisvę realizuoti savo sumanymus, įskaitant ir ekonominėje sferoje. Tačiau laisva rinka ne visose srityse veikia efektyviai. Ten kur ji veikia, reikia nevaržyti jos veikimo. Laisva rinka neveikia ten, kur pagal savo pobūdį susikuria natūralios monopolijos (pvz. energetikos, transporto infrastruktūra ir t.t.). Tose srityse yra būtinas valstybės reguliavimas. Per didelis kapitalo koncentravimas irgi gali būti žalingas visuomenei netgi tose srityse, kur gali efektyviai veikti laisva rinka. Svarbiausia, kad valstybės politikai nepamirštų, jog esminis jų tikslas yra ilgalaikių visuomenės poreikių užtikrinimas ir netaptų įtakingų verslo grupių žaisliukais ir įrankiais.
Matas Maldeikis
2024-05-23
Nemanau, kad kapitazimas dabartine forma išliks artimiausioje ateityje, ypač Dirbtinio intelekto amžiuje. Tokio kaip įsivaizdavo Jamesonas kapitalizmo nebus.
Ruslanas Baranovas
2024-05-23
Tikrai nemanau, kad kapitalizmas yra geriausia ekonominė sistema, kuri su mumis išliks per amžius. Iš klausimo spėju, kad žinote, kad yra nemažai autorių, kurie jau šiandien sako, kad mes nebegyvename kapitalizme klasikine prasme. O kapitalizmas turi daug problemų, bet kaip ir sufleruoja Jamesonas, mums stinga vizijos, kas galėtų būti po jo.
Marius Dijokas
2024-05-23
Ji nėra be ydų, ir kai kurios jų labai akivaizdžios. Bet tai yra geriausia ką žmonės turi taikos sąlygomis.
Liuda Pociūnienė
2024-05-23
Nesu tikra, ar pats kapitalizmo terminas nėra iš praeities ir nebelabai tiinka mūsų dienų timrovei, kuri atveria naujas galimybes. Matome, kad nebūtinai vieno laimėjimas reiškia kito pralaimėjomą. Keičiasi žmonių mądtysena ir elgesio modeliai, savanaudiškumas nebeatrodo patrauklus
Tai klasikinė kapitalizmo teorija nebegali visko paaiškinti . Tikrai gyvenam įdomiais laikais
Tomas Gulbinas
2024-05-23
Kapitalizmas nėra be trūkumų, bet visos alternatyvios sistemos pasirodė gerokai blogesnės.
Evelina Gudzinskaitė
2024-05-23
Ne. Jau dabar mes gyvename ne grynojo kapitalizmo laikais. Valstybė atlieka daug socialinės apsaugos funkcijų, kurios kapitalizmo logikoje yra iracionalios. Ateities santvarkoje norėčiau matyti daugiau socialinės atsakomybės, kylančios ne iš valstybės prievartos, o iš gyventojų solidarumo ir pilietiškumo.
Tomas Baranauskas
2024-05-23
Ekonominė sistema turi atitikti to laikotarpio, kuriuo ji susiformuoja ir veikia, poreikius ir sąlygas. Negalima iš anksto numatyti, kokie tie poreikiai ir sąlygos bus neapibrėžtoje ateityje.
Sigitas Kancevyčius
2024-05-23
Manau, kad taip, nes nematau kas gali galėtų pakeisti šią ekonominę sistemą.
Žydrūnas Savickas
2024-05-23
Tikrai nemanau, kad kapitalizmas yra geriausia ekonominė sistema. Kapitalizmas skatina besaikį vartojimą ir tikrai nėra geriausia sistema mūsų planetai. Iki praėjusio šimtmečio kai dar dominavo smulkus ir vidutinis verslas tai dar buvo gana gera ekonominė sistema. Prekės buvo gaminamos labai kokybiškos su labai ilgu tarnavimo laiku. Dabar viskas tapo labai prastos kokybės ir tranuja labai trumpai. Paskutinius dešimtmečius globalios kompanijos tapo galingesnės už nacionalines valstybes ir didžiąją dalį verslo valdo labai maža žmonių grupė, ko pasekoje nebėra realios konkurencijos. Globalios kompanijos tampa monopilininkės ir per korumpuotus politikus valdo valstybes. Bet kol kas nėra geresnės sitemos. Kapitalizmą galima atgaivinti, Reikia pažaboti globalias kompanijas ir padėti smulkiam ir visutiniam verslui.
Erikas Černauskas
2024-05-23
Kolkas nematau geresnės ekonominės sistemos. Tik įvairiose šalyse įvairiais laikotarpiais dideli skirtumai. Dėl ateities gal pavyks sukurti kažką geresnio bet tai jau fantazijos
Vytis Maleckas
2024-05-24
TAIP.
Romas Karmazinas
2024-05-24
Fredriko Jamesono citata atspindi sudėtingą ir giliai įsišaknijusią diskusiją apie kapitalizmo prigimtį ir jo alternatyvas. Kapitalizmas, kaip ekonominė sistema, turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, ir jo vertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant istorinius, ekonominius ir socialinius kontekstus.
Kapitalizmo privalumai:
1. Inovacijos ir efektyvumas.
2. Ekonomikos augimas.
3. Asmeninė laisvė.
Kapitalizmo trūkumai:
1. Nelygybė.
2. Aplinkosaugos problemos.
3. Ekonominės krizės:
Alternatyvos:
1. Socializmas.
2. Mišrios ekonomikos.
Ateities perspektyvos:
1. Tvari plėtra.
2. Technologinės inovacijos.
3. Socialinis teisingumas.
Juozas Olekas
2024-05-24
Manau, kad kapitalizmas toks kaip dabar išsisiame savo galimybes, turime siekti ir pasiruošti postkapitalistinei, labiau solidariai visuomeninei ir ekonominei sistemai.
Darius Kudirka
2024-05-24
Kapitalizmas, manau, jog yra geriausia ekonominė sistema tiek dabarčiai, tiek ateičiai - tai akivaizdžiai įrodė istorija. Svarbu, kad verslas būtų suinteresuotas puoselėti bei remti tas sritis, kurios pačios negali išsilaikyti rinkos sąlygomis. Visų pirma turiu omenyje profesionaliąją Kultūrą.
Audronius Ažubalis
2024-05-24
Kol kas nematau kitų altternatyvų.
Darius Ulickas
2024-05-24
Rinkos ekonomika yra geriausia sistema dabarčiai.
Emilija Švobaitė
2024-05-24
Man ir mūsų sąrašui yra labai priimtini darnaus vystymosi tikslai. Nemanau, kad juos yra įmanoma pasiekti iš esmės nepakeičiant gamybos ir vartojimo įpročių ir išimtinai į pelno augimą orientuotos ekonominės sistemos. Taip pat manau, kad klimato teisingumas yra neatsiejamas nuo socialinio teisingumo, o tai reiškia, kad turime keisti sistemą, kurioje apskritai yra įmanoma tokia turto koncentraciją, kai didžiausią jo dalį valdo vos keli žmonės.
Šarūnas Jasiukevičius
2024-05-24
Kapitalizmas yra pati geriausia alternatyva iš visų žinomų ekonomikos sistemų. Marksizmas ir komunizmas visais atvejais veda į degradaciją.
Artur Truš
2024-05-24
Nors šiuo metu nėra aiškios alternatyvos, kuri visiškai pakeistų kapitalizmą, įvairios mišrios ekonomikos formos, kurios apjungia kapitalizmo ir socializmo elementus, yra plačiai taikomos daugelyje šalių. Tai leidžia derinti rinkos efektyvumą su socialiniu teisingumu ir apsauga. Ateityje galimos inovacijos ir nauji ekonominiai modeliai gali pasiūlyti dar geresnius sprendimus, tačiau kol kas kapitalizmas išlieka dominuojančia ir efektyvia sistema.
Mano nuomonė:
Kol kas nematau geresnio ekonominio modelio už kapitalizmą. Tačiau būtina nuolat siekti jo tobulinimo, sprendžiant iškilusius iššūkius ir derinant su socialiniais bei aplinkosaugos poreikiais. Tik tokiu būdu galėsime užtikrinti ilgalaikę gerovę ir tvarų vystymąsi tiek dabarčiai, tiek ateičiai.
Vytautas Mikelionis
2024-05-24
Ne
Romualdas Vaitkus
2024-05-24
Rinkos ekonomikas veikimas demokratinės sistemos sąlygomis yra geriausia ekonominė sistema.
Giedrius Surplys
2024-05-24
Taip manau. Esu apie tai parašęs knygą "Laimėti - ne nuodėmė". Tačiau kapitalizmas turi būti solidarus. Čia svarbus vaidmuo tenka ir ES, ir nacionalinėms vyriausybėms.
Artūras Orlauskas
2024-05-25
Vieno atsakymo taip ar ne nėra. Akivaizdu, kad grynas kapitalizmas yra tik teorinė ekonominė sistema realybėje gi nėra taip vadinamos laisvos rinkos, nes politikai kišasi į ekonomiką siekdami savo asmeninių tikslų ir griauną teorinį modelį.
Stasys Jakeliūnas
2024-05-25
Mano vertinimu kapitalizmas yra labiau ne sistema, bet natūrali žmonijos įgimtų instinktų ekonominiame kontekste išraiška. Yra daug teigiamų to bruožų, bet daug ir minusų bei problemų, kurias privalu spręsti sukriant tinkamai veikiančias valstybines ir kitas institucijas. Kai kurie šių problemų ir jų sprendimo pavyzdžiai aprašyti dviejų Nobelio ekonomikos premijos laureatų (vienas jų - R. Shilleris - lietuvių kilmės) knygoje "Kvailių žvejonė", kurią išleidome lietuvių kalba 2016 metais. Ypač iliustratyvi ir mane "užkabinusi" yra knygos paantraštė: "Manipuliacijų ir apgaulių ekonomika".
Aurimas Navys
2024-05-25
Tai yra geriausia, ką turime ir kas gali būti realiai įgyvendinta. Ateityje, optimistiškai tikiu, žmonija ras išmintingesnių sprendimų.
Helga Marija Kauzonė
2024-05-25
Kapitalizmas tikrai turi savo privalumų, lyginant su komandinėmis ir papročių ekonominėmis sistemomis. Kapitalizmas skatina individualią laisvę, privačią nuosavybę ir laisvą rinką, kuri gali skatinti konkurenciją, inovacijas ir ekonominį augimą. Tačiau, grynas kapitalizmas gali skatinti socialinę nelygybę. Manau, kad geriausia ekonominė sistema yra mišri ekonominė sistema, kuri derina tiek kapitalizmo, tiek valstybės reguliavimo elementus.
Rasa Budbergytė
2024-05-26
Jis turi teigiamų bruožų, bet gimdo per daug nelygybės. Kapitalizmas su globalizacija yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl pasaulis patiria tiek daug iššūkių.
Vilija Blinkevičiūtė
2024-05-26
Taip, geriausia. Tačiau labai svarbu, kad tai būtų socialiai atsakingas kapitalizmas. Kad valstybės ir ES institucijos turėtų svertus įtakoti laisvą rinką, ginti dirbančiųjų interesus, užtikrinti socialinę apsaugą.
Marijus Čekavičius
2024-05-26
Tėra , manau, dvi santvarkos, bendruomeninė ir vergovimė.
Dabar gūdi vergovė.
Virginijus Sinkevičius
2024-05-27
Europos Žaliasis Kursas yra geras pavyzdys kodėl kapitalizmas niekur nedings - po juo puikiai sudera žmogaus sveikatos, gamtos apsaugos ir pramonės konkurencingumo klausimai. Mes kalbame apie žaliąją revoliuciją, tačiau dėl to niekas neprašo nusavinti žmonių žemės, nereikalauja pastatyti prievaizdo kiekvienoje įmonėje. Netgi priešingai - mes ir verslą, ir darbuotoją matome, kaip tuos, kurie gali sukurti kitokį pasaulį. Ir pakeliui dar užsidirbti. Šiandien ES lygiu jau net niekas nebesako “rinkos ekonomika” - sako “socialinė rinkos ekonomika”, nes gerovės, uždarbio, saugumo klausimai - žengia koja kojon su pramonės politikos klausimais.
Marius Kundrotas
2024-05-27
Kapitalizmas tikrai geriau nei komunizmas, kuriame kūrėjas / gamintojas tėra sraigtelis, o ne žmogus. Visgi laukinis kapitalizmas be reguliavimo veda į oligopoliją ir kitos formos komunizmą. Jei kapitalas įgauna daugiau galių nei valstybė, jis gali sau leisti išnaudoti žmogų, nualinti ištisas šalis, nuterioti gamtą, kas dabar ir daroma trečiajame pasaulyje. Didžiausia problema, kad kapitalas nėra atskaitingas visuomenei, priešingai nei valstybė. Todėl valstybė turi veikti kaip tarpininkė. Tad man artimiausias būtų trečias kelias - korporatyvizmas, kuriame vyksta nuolatinis polilogas tarp kapitalo, valstybės ir darbuotojų. Tai sėkmingai taikė Salazaras Portugalijoje ir Dolfusas Austrijoje. Atmetus politinį autoritarizmą tai - kelias į ekonomikos suklestėjimą ir socialinę darną.
Artūras Žukauskas
2024-05-27
Kol kas kapitalizmas, nepaisant visų jo trūkumų, išlieka didžiausią produktyvumą ir didžiausią technologinę pažangą siūlanti ekonominė sistema. Jos pagrindas - investuotojo siekis gauti pelną. Tačiau, vystantis technologijoms (pavyzdžiui, dirbtiniam intelektui), mašinos gali perimti pelno siekimo funkcijas, nes jos gali operuoti greičiau ir žymiai didesniais duomenų kiekiais nei žmogus, o kita vertus išvengti neigiamų kapitalizmo pasekmių, atsirandančių dėl žmonėms būdingo godumo. Tai reikštų tam tikrą kapitalizmo krizę, po kurios žmonija galėtų daugiau pastangų skirti kūrybai ir kitoms “žmogiškoms” veikloms.
Asta Kubilienė
2024-05-27
Turiu pažymėti, kad man kiek keista gauti klausimą, kuriame cituojamas marksistas (visų mūsų labui tikiuosi, kad tai nieko nesako apie klausimų sudarytojų pažiūras). O atsakant, tobulų sistemų nėra, kiekviena turi savo trūkumų ir privalumų. Visgi šiame laike yra svarbu užtikrinti, kad žmonių darbas nebūtų nuvertinamas milžiniškais infliacijos šuoliais. Kitu atveju visi rizikuojame nebegalėti realiai įgyvendinti savo laisvės turėti ir kaupti privačią nuosavybę. ,,Nieko neturėsi ir būsi laimingas“ - nėra mano vizija Europai ir Lietuvai.
Rokas Garliauskas
2024-05-27
Manau, kad kritiškas požiūris į kapitalizmą yra pagrįstas ir svarbus. Nepaisant to, jog kapitalizmas gali būti efektyvi ekonominė sistema, jis taip pat gali turėti žalingų pasekmių socialinei teisingumui, aplinkai ir žmonių gerovei. Kapitalizmo tendencija didinti ekonominę nelygybę, privilegijuoti turtinguosius ir kelti pavojų gamtai yra rimtos problemos, kurios reikalauja kritikos. Nors kapitalizmas yra naudingas ekonominiam augimui ir inovacijoms, svarbu užtikrinti, kad jis būtų reguliuojamas taip, kad būtų sumažinta socialinė nelygybė, skatinama aplinkos apsauga ir gerinama visuomenės gerovė. Tai reiškia, kad būtina toliau diegti veiksmingą reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir teikiama parama tiems, kurie yra pažeidžiami arba nevisad gauna naudos iš ekonominės sistemos. Kapitalizmas turi savo privalumų tačiau svarbu atidžiai vertinti jo pasekmes ir įdiegti reikalingus pakeitimus, kaip didesnį perskirtymą siekiant užtikrinti teisingesnę ir tvarią visuomenę.
Raivydas Rakauskas
2024-05-28
Iškart mintyse sušmėžuoja Churchill'io citata: „demokratija yra blogiausia valdymo forma – neskaitant visų kitų, kurios jau buvo išbandytos“. Manau, kad ji tinkama ir apie kapitalizmą. Nėra abejonių, kad jis turi trūkumų ir ne visais atvejais tarnauja bendrajam gėriui. Bet tikiu, kad išeitis yra tik kapitalizmo reformavimas (o jis jau ir dabar stipriai reformuotas, lyginant su XVIII a.), tačiau jokiu būdu ne jo atsisakymas.
Bronis Ropė
2024-05-28
Norėtųsi, kad kapitalizmo sistema būtų labiau orientuota į socialinį teisingumą ir paprastą žmogų, o ne vien į pelną. Manau, jog į rinkos mechanizmą ir kainų sistemos koordinavimą turėtų teisę išimtinais atvejais įsikišti ir valstybė, kai šie procesai gali smarkiai pažeisti visuomenės interesus, užklupus ekonominėms krizėms, nevaldomai infliacijai ir kt.
Audronė Balnionienė
2024-05-28
Šiame etape pasaulis gyvena, plečiasi, vystosi laisvosios rinkos modeliu. Prekės ir paslaugos juda, atsižvelgiant į paklausą ir pasiūlą. Viskas grindžiama privačia kapitalo nuosavybe ir samdomu darbu. tuo pačiu žmogus tampa asmeniškai atsakingasuž savo gyvenimą nuo savo vidinių vertybių iki darbo bei pareigų. mes kalbame apie individo laisvę ir galimybes rinktis ir kurti. sudetinga būtų rasti kitą ekonominę sistemą, kuri tai užtikrintų.
Liudas Mažylis
2024-05-28
Mano nuomone, "kapitalizmas" yra kiek senstelėjęs terminas, o ekonomikos raidą lemia rinkos dėsniai. Kitaip turbūt nebus.
Bronius Markauskas
2024-05-28
Sveiki, istorija daug kartų įrodė, kad santvarkos yra linkusios keistis ir niekas negali prognozuoti, aks bus ateityje. Iš principo galėtų būti geresnė alternatyva kapitalizmui, tačiau kokia ji – galbūt ateityje išvysime.
Sandra Barzdienė
2024-05-28
Kapitalizmas yra pakankamai nebloga ekonominė sistema, kuri turi daug privalumų, tačiau kaip sistema turi ir minusų.
Žvelgiant į ateitį, manau, palaipsniui pereisime prie tvarios ekonomikos modelio ir ateitį matyčiau paremtą būtent šiuo ekonominiu pagrindu.
Aurimas Navys
2024-05-28
Platonas savo veikale „Valstybė“ demokratiją apibūdino kaip vieną iš prasčiausių valdymo formų. Tačiau dabartinis demokratijos modelis, skirtingai nuo Atėniškojo (liaudies valdžia), yra atstovaujamasis, t.y. politikai renkami atstovauti rinkėjų interesus. Išrinktųjų dažna yda - jie ne atstovauja, o valdo, t.y. jiems būti išrinktu reiškia turėti valdžią. Kai bendrine prasme valdžia yra tikslas, o ne priemonė įgyvendinti idėjas ir sumanymus, turime bėdą.
Brigita Guobė
2024-05-28
Manau, tai realiausia ekonominė sistema, nes žmogus yra laisvas pasirinkti, kaip jis toje ekonominėje sistemoje nori dalyvauti.
Vytenis Povilas Andriukaitis
2024-05-28
Socialinė rinkos ekonomika, kur siekiama didelio konkurencingumo, visiško užimtumo ir socialinės pažangos, aukšto lygio aplinkos apsaugos, aukštų sveikatos standartų ir gerovės valstybės tikslų visiems- tokia yra Sąjungos rinkos ekonomikos raida dabarčiai ir ateičiai.
Algirdas Sysas
2024-05-29
Kapitalizmas nėra geriausia ekonominė sistema.
Lukas Savickas
2024-05-29
Europos Žaliasis Kursas yra geras pavyzdys kodėl kapitalizmas niekur nedings - po juo puikiai sudera žmogaus sveikatos, gamtos apsaugos ir pramonės konkurencingumo klausimai. Mes kalbame apie žaliąją revoliuciją, tačiau dėl to niekas neprašo nusavinti žmonių žemės, nereikalauja pastatyti prievaizdo kiekvienoje įmonėje. Netgi priešingai - mes ir verslą, ir darbuotoją matome, kaip tuos, kurie gali sukurti kitokį pasaulį. Ir pakeliui dar užsidirbti. Šiandien ES lygiu jau net niekas nebesako “rinkos ekonomika” - sako “socialinė rinkos ekonomika”, nes gerovės, uždarbio, saugumo klausimai - žengia koja kojon su pramonės politikos klausimais.
Waldemar Urban
2024-05-29
Manau, kad kapitalizmas nėra geriausia sistema.
Rasa Juknevičienė
2024-05-29
Kol kas nematau geresnių alternatyvų.
Andrius Kubilius
2024-05-29
Kapitalizmas buvo, yra ir bus.
Kasparas Adomaitis
2024-05-31
Laisvos formos kapitalizmas neegzistuoja, jis reguliuojamas.
Viena vertus, Adam Smith'as parodė, kad labiausiai prisidėsime prie visuomenės gerovės, jei pirmiausia rūpinsimės savo asmenine gerove.
Kita vertus, Elinor Ostrom, Nobelio premijos laureatė, parodė, kad bendruomenės, tam tikromis sąlygomis, gali sukurti veiklos taisykles, kurios irgi efektyviai subalansuoja ekonominę veiklą.
Išvada - atitinkamai ekonominei veiklai turime taikyti atitinkamą reguliavimą ir požiūrį. Jei rinka konkurencinga, daug dalyvių, tinka laisvos rinkos modelis. Jei ištekliai (žemės ploto, vandens ploto, naudingų iškasenų kt) labai riboti - turime galvoti apie reguliavimą, arba net leisti bendruomenei pačiai susikurti savo veiklos ir priežiūros institutus, kurie užtikrintų optimalų paskirstymą.
Natalja Istomina
2024-05-31
Taip nemanau.
Vilija Bezumavičiūtė
2024-06-02
Nors pagal apibrėžimą kapitalizmas turi ir ir gerų aspektų, nes remiasi asmens laisve, bet, deja, realybėje matome, kaip ši sistema didina žmonių atskirtumą ir kiek daug ji prisidėjo prie klimato krizės. Komunizmas, deja, kaip rodo istorinės patirtys, didelėms bendruomenėms - ištisoms tautoms - taip pat neveikia taip, kaip turėtų. Tačiau tikiu, kad greitu metu rasime sistemą, kuri atsižvelgs į visus - tiek įvairių socialinių sluoksnių žmones, tiek mūsų dvasinius, tiek materialius poreikius, tiek ir gamtą, kuri yra mūsų dalis, nors ir neturi balso. Daug apie tai galvoju ir manau, kad atsakymas jau visai arti!
Julius Neviera
2024-06-02
Jūs galite užduoti šį klausimą man, tik todėl, kad kapitalizmas sukūrė dabartinį gerovės lygį Lietuvoje ir Europoje. Vien tai, kad pradedate klausimą marksistinio filosofo žodžiais, jį daro beprasmišku. Jau pamiršote, kiek lietuvių ir kitų tautybių žmonių buvo nužudyti marksistų apologetų?
Edita Daraškaitė
2024-06-02
Kapitalizmas šiuo metu yra geriausiai veikianti ekonominė sistema ir jos samprata netolimoje ateityje galimai galėtų pasikeisti taikant naujausias technologijas
Tomas Tomilinas
2024-06-03
Ne, nemanau. Reikia kurti naujas, tobulesnes sistemas, tik taikiai ir be radikalizmo. Žmonija nuolat tobulėja.
Skirmantas Tumelis
2024-06-03
Kol kas geresnės nežinau. Buvo išbandytas komunizmas. Visi matome kokių baisių tragedijų ir traumų tai sukėlė.
Kapitalizmas jau ne tik ekonominė sistema. Tai ir vertybių sistema. Atsieti tai labai sunku. Sistema itin sudėtinga, dėl to dideli pokyčiai gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Jeigu ką nors norime tobulinti ar keisti - tai reikia stengtis daryti iš lėto, evoliucijos būdu.
Miroslav Voitiulevič
2024-06-03
Nieko geresnio už kapitalizmą nebuvo išrasta, bet, kapitalizmas ne visiems. Taigi verta kelti klausimą kokio kapitalizmo mes norime, kiek jame turėtų būti kooperatyvų, kokia energija jį turėtų maitinti, kokią vertę turėtų turėti darbas, kaip išlaikyti viešąsias paslaugas…
Vytenis Jakas
2024-06-03
Nepažabotas kapitalizmas yra blogai, užtenka pažiūrėti į JAV sveikatos apsaugos sistemą, kad tuo įsitikinti. Manau, kad čia reikalingas balansas, kur kapitalizmas yra vienas kraštutinumas o komunizmas - kitas. Abu buvo išbandyti, ir rezultatai nenudžiugino. Man atrodo, kad vidurkis (socializmas) yra geriausia ką radome. Neveltui Norvegija/Danija/Švedija/Suomija pastoviai yra laimingiausių pasaulio valstybių sąrašo viršuje.
Jūratė Mažeikytė
2024-06-04
Kapitalizmas buvo geriausia sistema keliasdešimt metų atgal. Šiandien jau reikia naujų, pasaulinių sprendimų ir naujos ekonominės sistemos sukūrimo (pasaulinio ,,restart"). Mes viso to procese, deja, kol kas dar tik kuriame. Kapitalizmas pernelyg skatina vartoti, nepaiso gamtos apsaugos ir kitų svarbių išgyvenimui klausimų. Vystantis technologijoms atsiranda poreikis, kad dalis žmonių nedirbtų, ,,perteklinio darbo" sąvoka, tačiau išlieka poreikis jų poreikų patenkinimui. Visa tai reikalauja kitokio resursų skirstymo, naujų socialinių sistemų. Tam reikia naujos pažangesnės ekonominės sistemos, greičiausiai sukurtos ant kapitalizmo pagrindo.
Edita Rudelienė
2024-06-04
Kaip bet kokia sistema ji turi savų pliusų ir minusų. Ir nors pastaroji gal ir nėra tobula, bet geresnės kol kas niekas nesugalvojo:) Jos dėka ginama privati nuosavybė ir asmeninė laisvė, puoselėjama laisvoji rinkos ekonomika, reguliuojamos kainos, gamyba. Svarbiausia, jog jos principai tarnautų visuomenei.
Arūnas Valinskas
2024-06-05
Atliepdamas Adam Smith, manau, kad kapitalizmas yra geriausia sistema, pajungianti individualų žmogaus savanaudiškumą bendram progreso labui. Kapitalistinė sistema turi trūkumų, tačiau ji yra geriausia tarp visų blogybių, tarp kurių mums neišvengiamai reikėtų rinktis.
Rolanda Lingienė
2024-06-06
Tai nėra idealiausia ekonominė sistema, kelianti tikrai nemažai iššūkių – kaip nelygybę, socialinę atskirtį. Tačiau kartu verslas ir dirbantys žmonės yra kiekvienos valstybės proveržio varikliai, skatinantys ekonominį augimą, naujausių technologijų plėtrą. Neatsiejamai didžiausią dėmesį turime skirti užtikrinant socialinę apsaugą, lygybę, ginant darbuotojų teises, skatinant konkurenciją bei kuriant lygesnes galimybes visiems.
Birutė Andruškaitė
2024-06-06
Kol kas niekas nieko geresnio neišrado :)
Dainius Kepenis
2024-06-06
Mąstytojai įvairiai traktuoja kas yra gėris ir kas yra blogis. Kapitalizmas pats iš savęs yra gėris tiek, kiek tai nepamina žmoniškumo. Kapitalizmas yra grįstas konkurencija, kuri negali, neturi paminti pamatinių žmoniškumo vertybių. Bet kokiu atveju - kiekvienas vaikas turi turėti vienodas startines pozicijas, kurios nepriklausytų nuo tėvų, šeimos materialinės padėties.
Paulius Saudargas
2024-06-07
Sutikčiau, kad kapitalizmas yra geriausia ekonominė sistema, kadangi per konkurenciją skatina naujoves ir efektyvumą, suteikia vartotojui laisvę ir galimybes rinktis. Visa tai sudaro sąlygas ekonomikai augti, gerovės kūrimui, individualiam verslumui, o tai kartu gerina gyvenimo lygį ir skatina asmeninę bei visuomeninę pažangą.
Vytautas Radžvilas
2024-06-07
Kapitalizmas istoriškai keičiasi, egzistuoja daug jo formų. Jų įvairovė duoda pagrindą teiginiams, kad gyvename postkapitalizmo epochoje. Tad klausimas sunkiai atsakomas. Aišku tik tai, kad asmeninės iniciatyvos principas, toks svarbus kapitalizmui, turėtų išlikti.
Monika Ošmianskienė
2024-06-07
Socialiai atsakingas ir tvarus kapitalizmas yra geriausias modelis. Ekonominė laisvė suteikia daug galimybių ir skatina inovacijas. Vis dėlto, svarbu ne tik leisti rinkai laisvai veikti, bet ir imtis priemonių, siekiant sumažinti pajamų nelygybę. Socialinė atsakomybė ir teisingumas turėtų būti kapitalizmo dalimi. Taip pat būtina užtikrinti, kad ekonominė veikla nekenktų aplinkai. Tvarumo principai turi būti integruoti į verslo praktiką. Tik tokiu būdu galime sukurti ilgalaikę gerovę visiems visuomenės nariams.
Rinkimai baigėsi, bet mes tikrai nepamirštame, ką anksčiau kalbėjo ir žadėjo kandidatai! Spausk ant skirtingų rinkimų ir sužinok, kas siekė pergalės juose, kokius atsakymus pateikė į jūsų klausimus, bei kaip išrinktieji į postą įgyvendino duotus pažadus
